Byla 2-694/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties, kuria byla perduota nagrinėti apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3962-104/2010 pagal ieškovų E. B. , A. S. , M. I. , T. L. , C. B. , G. K., A. T., N. B. , N. S. , L. Č. ir J. K. ieškinį atsakovui UAB „Affecto Lietuva“ dėl kompensacijos dėl nekonkuravimo įsipareigojimų laikymosi ir palūkanų priteisimo ir atsakovo UAB Affecto Lietuva“ priešieškinį dėl išmokėtos kompensacijos grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui civilinę bylą pagal ieškovų E. B. , A. S., M. I. , T. L. , C. B. , G. K., A. T., N. B. , M. S. , L. Č. ir J. K. ieškinį atsakovui UAB Affecto Lietuva“ dėl kompensacijos dėl nekonkuravimo įsipareigojimų laikymosi ir palūkanų priteisimo bei atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ priešieškinį ieškovams dėl išmokėtų kompensacijų priteisimo. Teismas nurodė, kad priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 130666 Lt, todėl byla tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi bylą grąžino Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad kiekvienas ieškovas pareiškia atskirą reikalavimą atsakovui UAB „Affecto Lietuva“, tačiau siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, visi reikalavimai pareikšti viename ieškinyje. Taip pat iš atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ pateikto priešieškinio matyti, kad atsakovas priešieškinėje reiškia atitinkamai atskirus reikalavimus kiekvienam iš ieškovų, kurių nei vieno suma neviršija 100000 Lt. Pagal 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo pasitarime aptartų aktualių bylų nagrinėjimo klausimų informaciją, apylinkės teismui sujungus bylas dėl reikalavimų, pareikštų tam pačiam atsakovui, nėra pagrindo perduoti bylos apygardos teismui, nors ir padidėja bendra ieškinio suma. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad yra sujungti keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvienas gali būti atskiro teisminio nagrinėjimo dalykas, o sujungimo tikslas - įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinant apskritai civilinio proceso paskirtį - efektyvią pažeistų teisių gynybą. Kadangi tiek ieškinyje, tiek ir priešieškinėje yra išdėstyti atskiro pobūdžio reikalavimai, kylantys iš atskirų sutarčių, sudarytų tarp atsakovo ir kiekvieno ieškovo atskirai, ir nei vienas iš reikalavimų ne viršijo 100000 Lt, teismas laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Affecto Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti ieškinio ir priešieškinio priėmimo klausimą. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta ieškinio suma, kaip kriterijus bylos rūšiniam teismingumui nustatyti, nustatytina atsižvelgiant į tokį kelių savarankiškų procesų vienoje byloje sujungimą, t. y. pagal ieškovų bendrai pateiktame ieškinyje pareikštų sujungtų reikalavimų (visų, o ne kiekvieno atskirai) sumą, kitaip tariant, pagal bendrai prašomą priteisti (ginčijamą) sumą. Tais atvejais, kai ieškovai reikalauja iš atsakovo bendrai priteisti daugiau kaip 10000 Lt sumą byla turi būti nagrinėjama apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nereikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, nes jos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė 11 tarpusavyje nesusijusių ir savarankiškų reikalavimų, kurie pareikšti vienu procesiniu dokumentu. Tačiau nė vienas reikalavimas neviršija 100000 Lt, todėl byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Šioje byloje sprendžiama ar Vilniaus apygardos teismas pagrįstai perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus m. 1 – ajam apylinkės teismui.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai E. B. , A. S. , M. I. , T. L. , C. B. , H. K. , A. T. , N. B. , M. S. , L. Č. ir J. K. kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu ieškinį atsakovui UAB Affecto Lietuva“ dėl kompensacijos dėl nekonkuravimo įsipareigojimų laikymosi ir palūkanų priteisimo. Atsakovo UAB „Affecto Lietuva“ pateikė teismui priešieškinį ieškovams dėl išmokėtų kompensacijų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo M. S. 9875,01 Lt, iš M. B. 9875,01 Lt, L. Č. – 13041,68 Lt, M. I. - 9875,01 Lt, A. S. – 16208,35 Lt, S. L. – 13041,68 Lt, B. T. – 13041,68 Lt, J. P. - 9875,01 Lt, G. K. – 6583,34, E. B. – 16208,35 Lt ir B. B. – 13041,68 Lt, iš viso 130666 Lt išmokėtos kompensacijos grąžinimo (t. 1, b.l. 233-239). Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi šią bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, atsakovo priešieškinio suma yra 130666 Lt, t.y. viršija 100000 Lt, todėl byla tapo teisminga Vilniaus apygardos teismui.

11CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, teismingumą apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis, CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju – ginčo objektu esančio turtinio intereso dydis (vertė išreikšta pinigais) – ieškinio suma.

12Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui. Kaip jau minėta, šioje byloje sujungta vienuolika savarankiškų reikalavimų, kurių kiekvienas gali būti atskiro teisminio nagrinėjimo dalykas, jie sujungti siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Civilinių bylų priskirtinumas apygardos teismams paprastai siejamas su bylų sudėtingumu, o sujungus kelis reikalavimus, kurių nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismams, bylos sudėtingumas nepadidėja.

13Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009.

14Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

15Teisėjų kolegijos nuomone, šios bylos ir apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-26/2009 aplinkybės faktinės aplinkybės nėra tapačios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 buvo sprendžiamas žyminio mokesčio klausimas, kai yra keli ieškovai.

16Nors minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodyta ieškinio suma, kaip kriterijus bylos rūšiniam teismingumui nustatyti, nustatytina atsižvelgiant į tokį kelių savarankiškų procesų vienoje byloje sujungimą, t. y. pagal ieškovų bendrai pateiktame ieškinyje pareikštų sujungtų reikalavimų (visų, o ne kiekvieno atskirai) sumą, kitaip tariant, pagal bendrai prašomą priteisti (ginčijamą) sumą, tačiau ši Aukščiausiojo Teismo nutartis vertintina kaip vienetinis atvejis, nes vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi priešingos nuomonės. Todėl minėtas atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai bylą perdavė nagrinėti apylinkės teismui.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai