Byla 2SA-21-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai,

Nustatė

2Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės S. M. 2009-07-17 nutarimą Nr. 13.12-262, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2673-04-2004, ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad jo 2009-06-18 skundas, adresuotas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su visuomenės intereso gynimu. Ginčas kilo dėl darbų vadovų vykdomos nurodymų pildymo tvarkos, remiantis Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklėmis bei minėtų taisyklių 148.1.2, 148.2.3 ir 219 p. nuostatų taikymo. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2004-03-01 priėmė neteisėtą nurodymą Nr. 33, kuris prieštarauja Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklėms. Minėtu nurodymu reikalaujama, kad darbų vadovas į lentelę įrašytų visus perjungimus, net ir jam nepriskirtuose įrenginiuose. Atmetus ieškovo J. K. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2673-04-2004 buvo priimtas nepagrįstas sprendimas ir padarytos neteisingos išvados.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino J. K. skundo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2004-12-15 sprendimu atmetė ieškovo J. K. ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus elektros tinklų vyriausiojo inžinieriaus 2000-11-22 nurodymo Nr. 13 3 p., kaip prieštaraujantį Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklių 138, 147.3 ir 149 p. nuostatoms, prašė panaikinti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ direktoriaus 2004-02-13 įsakymą, kaip prieštaraujantį DK ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklėms bei prieštaraujantį minėtoms taisyklėms AB „Rytų skirstomieji tinklai“ direktoriaus 2004-03-01 nurodymą Nr. 33, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-04-13 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009-02-24 nutartimi atmetė pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, kad J. P. ir S. P. išvados buvo pateiktos po Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004-12-15 sprendimo priėmimo, su tokia teismo išvada sutiko ir Vilniaus apygardos teismas 2009-05-29 nutartimi palikdamas nepakeistą 2009-02-24 nutartį. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. I-215 patvirtintų „Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų“ 93 p., 96.2 p., 96.6 p., padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nutarimą pagal jo prašymą turėjo priimti pats Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas, vadovaudamasis CPK 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. konstatavo, kad prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu, siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nurodė vienintelį argumentą, kuris galėtų būti susijęs su viešuoju interesu, t. y., kad darbų vadovo (vykdytojo) atliktas perjungimas jam nepriskirtuose įrenginiuose gali būti susijęs su pavojumi asmenų sveikatai ar gyvybei, kad su tokiu nepagrįstu reikalavimu yra susijęs AB „Rytų skirstomieji tinklai“ direktoriaus 2004-03-01 nurodymas Nr. 33, kad šis nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-2673-04-2004 ir Vilniaus apygardos teismas 2005-04-13 nutartimi patvirtino apylinkės teismo išvadą, jog darbdavys, imdamasis papildomų saugos priemonių ir vidaus tvarkomuosiuose dokumentuose reikalaudamas, kad darbuotojai, atsakingi už darbų saugą, formuluodami užduotis, detaliai nurodytų priemones, būtinas saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, ieškovo (pareiškėjo) darbo teisių nepažeidė, nes darbdavio reikalavimai neprieštaravo Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklių 149 p., kad aplinkybes tinkamai išnagrinėjo prokurorė, kuri rėmėsi elektrosaugos eksperto P. K. išvadomis, pateiktu paaiškinimu Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, padarė išvadą, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2673-04-2004 nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida, o ieškinio pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-2673-04-2004 bei pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės labiau susiję su privačių pareiškėjo interesų, o ne viešo intereso gynimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš pradžių pats kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2673-04-2004, tačiau tada teisės taikymo klaidų nenurodė, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, todėl proceso atnaujinimas išnagrinėtoje byloje turi būti taikomas tik esant akivaizdiems pagrindams. Dėl šių priežasčių teismas prokurorės S. M. 2009-07-17 nutarimą Nr. 13.12-262 pripažino teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo J. K. skundo netenkino.

4Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti, perduoti proceso atnaujinimo klausimą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui. Nurodo, kad negali būti nepagrįstai suvaržoma asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą arba apsunkinamas jos įgyvendinimas. Jis, būdamas įsitikinęs, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas sprendime ir Vilniaus apygardos teismas nutartyje padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, vadovaudamasis CPK 365 str. ir 366 str. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir prašė paduoti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai buvo paskutinė galimybė įvykdyti teisingumą. Atsisakymą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje priėmė ir pasirašė ne Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o skyriaus prokurorė. Dėl priimto nutarimo atsisakyti paduoti prašymą jis, suklaidintas prokurorės S. M., padavė skundą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, tačiau toks skundas pagal CPK 367 str. 3 d. turi būti paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Nesutikus prokurorei, teismas jo prašymo dėl bylos perdavimo kitam teismui netenkino, bylą nagrinėjo iš esmės. Jis nurodė, kad teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl viešojo intereso turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras asmeniškai, todėl teismas, nepagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. I-215 patvirtintų nuostatų 93 p., 92.6 p. 96.6 p., jo argumentą atmetė. Teismas sumaišė CPK 50 str. su CPK 364 str., kadangi proceso atnaujinimas nėra ieškinio pareiškimas. Be to, tai prieštarauja teisės aktų pagal jų hierarchiją taikymui, t. y. kad turi būti taikomos CPK normos, o ne jam prieštaraujantis poįstatyminis aktas. Skundo nagrinėjimas teisme neatitiko nei Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo, nei CPK XVIII nuostatų. Jis Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nurodė pagrindą dėl proceso atnaujinimo, kad prašymu siekiama apginti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo vykdyti jam įstatymų suteiktą pareigą ir kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, tačiau Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pavedė skyriaus prokurorei atlikti nekvalifikuotą teisminį tyrimą ir nustatė, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas jokios aiškios teisės taikymo klaidos nepadarė. Abejotina, kad skyriaus prokurorė turi teisę atlikti funkcijas, kurios priskirtos teismui. Prokurorė, paneigdama teismui CPK 370 str. reikalavimus, už teismą išsprendė klausimą be jokių įstatyme numatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijų. Nagrinėjant skundą teisme nebuvo laikomasi prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijų, jis net nematė nutarties, kuria skundas buvo priimtas. Tokiu būdu be teisės būti išklausytam, nesant lygiateisiškumo su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, nesant galimybės dalyvauti tiriant įrodymus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, teismas nustatė, kad „išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2673-04/2004 nebuvo padaryta teisės normos taikymo klaida“. Nagrinėjant civilinę bylą buvo padaryti pažeidimai, t. y. nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą priėmė ne Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o skyriaus prokurorė; bylą išnagrinėjo ne įstatymo numatytas teismas; prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtas ne toje pačioje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti; nebuvo laikomasi skundo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos; teismas nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Dėl šių pažeidimų teismo procesas dėl proceso atnaujinimo nebuvo tinkamas.

5Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009-07-17 patvirtino nutarimą Nr. 13.12.-262 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004-04-13 išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl darbdavio nurodymų, įsakymo panaikinimo, kintamosios atlyginimo dalies priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, kuris jo skundą atmetė, nutarimą paliko nepakeistą. Kadangi skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintas nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl šiam procesui negalėjo būti taikomos CPK XVIII skirsnyje nustatytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, teismas prašymą pagrįstai išnagrinėjo pagal CPK 30 str. 3 d. nustatytą teismingumą. CPK 365 str. 2 d. teisė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, suteikta Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. 1-215 patvirtintų Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 96.6 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tvirtina nutarimą atisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose. 2009-07-17 nutarimą atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo patvirtino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, todėl nutarimas yra priimtas ne kito asmens, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjo J. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo 2009-06-19 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautą prašymą, panaikinimo.

8Iš pareiškėjo J. K. prašymo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (b. l. 37-41) matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl visuomenės intereso gynimo. Prašyme buvo nurodoma, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2004-12-15 išnagrinėjo darbo ginčą, kilusį tarp AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus filialo ir jo (pareiškėjo) – inžinieriaus elektriko, ginčo esmė - Konstitucijos, darbo įstatymų ir norminių aktų reikalavimų pažeidimai. Prašyme buvo nurodomos aplinkybės, kad 2004-03-01 buvo priimtas neteisėtas nurodymas Nr. 33, kuris prieštarauja Saugos eksploatuojant elektros įrenginius DT II-02 taisyklėms, kad teisėja, nagrinėjusi bylą, nesilaikė įstatymų, nevykdė teisingumo, padarė „genialią“ išvadą, jog ieškovo reikalavimai panaikinti „AB RST...atmetami“, nes ieškovas neįrodė, kad minėti nurodymai pažeidžia jo, kaip darbuotojo, teises arba darbo įstatymų reikalavimus. Ieškovo argumentas, kad minėti nurodymai prieštarauja Taisyklių reikalavimams, neįrodytas, taip pat neturi jokios įtakos šiam darbo ginčui, nes Taisyklės numato elektros įrenginių eksploatavimo tvarką, tačiau nereglamentuoja darbo teisinių santykių, todėl ir jų pažeidimas nesuponuoja ieškovo, kaip darbuotojo, teisių pažeidimo. J. K. prašyme nurodė, kad teisė saugiai dirbti yra ne tik jo, bet ir visų VET darbuotojų bei visuomenės interesas, todėl vadovaudamasis CPK 365 str. 2 d. ir 366 str. 1 d. 9 p. prašė perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, kad būtų apginta jo ir kitų VET darbuotojų konstitucinė teisė saugiai dirbti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, 2009-07-17 buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2673-04/2004. Iš nutarimo matyti, kad pareiškėjo prašymą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė S. M., kuri pasirašė nutarimą. Nutarimą patvirtino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. V. (b. l. 10-14). Nutarimu nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje byloje nėra viešojo intereso pažeidimo ir CPK 366 str. 1 d. numatyų proceso atnaujinimo pagrindų. J. K. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti šį Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimą ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skundą grindė tuo, kad jo skundas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nebuvo tinkamai išnagrinėtas, skundą nagrinėjo S. M. ir tą padarė nekvalifikuotai, ji nepateikė nei vieno įrodymo dėl neteisingai užpildyto nurodymo, nesilaikė CPK 177 str. ir 182 str. nustatytų reikalavimų, rėmėsi klaidingais liudytojų parodymais, o ne nurodymo Nr. 20271-03-29 tekstu, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nagrinėdamas skundą, nesilaikė CPK 365 str. nuostatos (b. l. 31-36). Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, iš kurių matyti, kad jis siekė, jog procesas civilinėje byloje būtų atnaujintas pagrindu, numatytu CPK 366 str. 1 d. 9 p. (aiški teisės normos taikymo klaida). Dėl šių pareiškėjo nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimą, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje.

9Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jo skundą išnagrinėjo ne tas pirmosios instancijos teismas, skundas turėjo būti išnagrinėtas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo laikomasi CPK 370 str. nustatytos skundo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos ir dėl to turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis. Šie argumentai nepagrįsti, nes pareiškėjas byloje buvo padavęs skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimo, o ne prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, kaip kad tai numato CPK 367-369 str. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundas yra paduodamas dėl šio nutarimo, jį prašo panaikinti, skunde buvo nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas nesutiko su šiuo nutarimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo perduoti pareiškėjo skundo Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kad skundas būtų išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2673-04-2004, pareiškėjo skundą nagrinėti taip, kaip numato CPK 370 str. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas padavė skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimo, o ne prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjo skundas visiškai neatitinka CPK 369 str. nuostatų. Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskundė teismui Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą. Pareiškėjas 2010-12-13 teismo posėdyje nurodė, kad jo pateikto pareiškimo pagrindas yra dėl proceso atnaujinimo, tačiau skundo netikslino, neatsisakė reikalavimo dėl 2009-07-17 nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi dėl 2009-07-17 Generalinio prokuroro nutarimo Nr. 1.3-12-262 panaikinimo, bet byloje dėl proceso atnaujinimo, teismo posėdyje taip pat nurodė, kad prokuroras turi jam prievolę iškelti bylą proceso atnaujinimo, Generalinė prokuratūra neįsigilino į jo prašymą, nesuprato jo prašymo svarbumo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis negali kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes byla buvo nagrinėjama apygardos teisme (b. l. 120-123). Taigi pareiškėjas savo skundu siekė, kad būtų panaikintas 2009-07-17 nutarimas, kuriuo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo, ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras būtų įpareigotas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, nes panaikinus nutarimą, nesant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimas dėl proceso atnaujinimo negali būti nagrinėjamas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl minėto nutarimo, nepanaikintina ir proceso atnaujinimo klausimas neperduotinas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepasirūpino, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, byla buvo „užmiršta 14 mėnesių“. Dėl bylos nagrinėjimo trukmės pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, nes bylos nagrinėjimo trukmė nedaro įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, todėl dėl bylos nagrinėjimo trukmės nutartis negali būti panaikinta.

10Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad atsisakymą paduoti prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo priėmė ir pasirašė ne Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kaip tai numatyta CPK 365 str., o skyriaus prokurorė, kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo suteikta tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui asmeniškai, todėl skyriaus prokurorės S. M. nutarimas atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra niekinis. Šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorei S. M. buvo pavesta iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, ji tą atliko, įvertino civilinėje byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sutiko su šia išvada ir ją patvirtino, todėl darytina išvada, kad į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo atsisakė kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008-12-31 įsakymu Nr. I-215 „Dėl generalinio prokuroro 2003-10-07 įsakymo Nr. I-108 ,,Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 96.2 p. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali bet kuriam Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui ar teritorinei prokuratūrai perduoti nagrinėti asmenų skundus arba savo iniciatyva duoti pavedimus dėl viešojo intereso gynimo, o 96.6 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tvirtina prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose.

11Nepripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. CPK 365 str. 1 d., reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui –inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą. Įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka suteikė prokurorui, o ne kitiems asmenims (išnagrinėtose bylose dalyvavusiems asmenims ar teismui), t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. numato, kad prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme ir dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu jis teigia, kad turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje, minėtas nutarimas negali būti panaikintas, nes šios aplinkybės teisme gali būti nagrinėjamos tik tada, kai teismui yra paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kaip kad tai numato CPK 367 str. Šiuo atveju toks prašymas nebuvo paduotas, o Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti 2010-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo pagal pareiškėjų V. Š. ir J. A. skundą, nurodė, kad prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, teisėtumo patikrinimas negali tapti paties pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje įvertinimu.

12CPK 369 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi teisę paduoti ir dėl teismo nutarčių, kurios buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, savaime nereiškia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigos inicijuoti proceso atnaujinimą, nenustačius viešojo intereso pažeidimo.

13Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-17 nutarimas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

14Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Nutarė

16Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš pareiškėjo J. K. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai