Byla 3K-3-363/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje atnaujintas procesas pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą; suinteresuoti asmenys: Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, L. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimai, susiję su viešojo intereso samprata, kai prašymą atnaujinti procesą paduoda Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, prašymo padavimo termino skaičiavimu, taip pat atnaujintos bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo ribomis.

5Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra į 2,6014 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimu patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: pripažinta, kad nurodytame sklype buvo sodyba ir yra išlikusios jos liekanos – statinio pamatai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Apeliacine tvarka šis sprendimas neskųstas. Pareiškėja 2005 m. balandžio 8 d. pardavė ginčo sklypą suinteresuotiems asmenims L. M. ir P. M. 2007 m. spalio mėn. pradėjus žemės stumdymo darbus, rasta žmonių kaulų. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, 2008 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl aiškios teisės taikymo klaidos). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl civilinėje byloje naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kad dėl rastų kaulų kasamoje vietoje galėjo būti senosios (duomenys neskelbtini) kapinės, todėl abejotina, jog ten buvo sodyba.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarties ir sprendimo esmė

7Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą atmetė. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype galėjo būti XVII amžiuje įkurtos kapinės ar kita kapavietė ir sodyba, pastatyta po kelių šimtmečių. Dėl to teismas sprendė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog ginčo sklype buvo sodyba ir yra išlikusios jos liekanos – statinio pamatai, nustatytas pagrįstai. Išvadą, kad rastoje kapavietėje žmonės galėjo būti laidojami XVII–XIX amžiuose, teismas grindė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto B. D. 2006 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita, 2007 metų spalio 21 d. šio specialisto atlikto radimvietės žvalgymo išvadomis, Kultūros paveldo centro darbuotojų A. S. ir J. B. 2007 m. spalio 23 d. išvykos į Ignalinos rajoną ataskaita. Teismas sprendė, kad žmonių kaulų radimas ginčo sklype patvirtina tik tai, jog čia buvo kapavietė, bet įrodymų, kad šioje vietoje buvo senosios (duomenys neskelbtini) kapinės, nepakanka, nes kapinių nenurodyta jokiuose dokumentuose, radimvietėje nerasta įkapių. Teismas pažymėjo, kad kapavietėje galėjo būti palaidotos ir praėjusių karų aukos, ir buvusios sodybos gyventojai, ir nepakrikštyti žmonės, kurie negalėjo būti laidojami tikrose kapinėse, ir žmonės, mirę nuo maro, ir 1863 m. sukilimo dalyviai. Išvadą, kad ginčo sklype buvo sodyba, teismas padarė remdamasis liudytojų V. R., G. P., E. C. parodymais, kurie parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai nuo seno buvo laidojami (duomenys neskelbtini) kapinėse, o ginčo vietoje stovėjo pastato liekanos, greta buvo senas vaismedis ir buitinių šiukšlių. Teismas nesirėmė liudytojų O. V. V. ir V. V., kuris yra O. V. V. sesers vyras, parodymais, kad pamatai atsirado tik po sklypo atmatavimo, nes nustatė, jog liudytoja O. V. V. buvo nepatenkinta tuo, kad pareiškėjai suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 27 d. sprendimu patenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą, panaikino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį ir patenkino generalinio prokuroro prašymą: panaikino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą ir atmetė pareiškėjos V. K. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą byloje, jos motyvuose nebuvo išvados, kokia padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, bet tai, kad joje teigiama, jog prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, leidžia daryti išvadą, kad teismas, atnaujinęs procesą, sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atnaujintą bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, tiek 9 punktų pagrindu. Pareiškėja gavo žemę ir mišką, kurių nėra valdę jos giminės, todėl ji neturėjo duomenų apie jai suteiktame sklype buvusią sodybą. Remdamasis liudytojų B. P. ir V. R. parodymais, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad liudytojų nurodomi gyvenamieji pastatai buvo ne pareiškėjai suteiktoje žemėje, nes buvo už kokių 100 metrų nuo iki šiol išlikusių pamatų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes nurodė liudytojo B. P. parodymus priešingai, negu jis paaiškino, t. y. šis liudytojas neaiškino, kad pamatų liekanos buvo vieno iš sodybos pastatų liekanos, neįvertino visų kito liudytojo V. R. parodymų, kokiu atstumu nuo pamatų liekanų buvo kitas pastatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes nustatė sodybos buvimo faktą pareiškėjai suteiktoje žemėje, nesant apie tai duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos sklype buvo rastos pamatų liekanos, yra nepakankama nustatyti juridiniam faktui, jog sklype buvo sodyba, nes pamatų liekanos galėjo būti atvežtos. Tai patvirtino liudytojos O. V. V. parodymai ir aplinkybė, kad po pamatais rasta supuvusių lapų, ir tai įrodo, jog akmenys padėti visai neseniai. Teismas pažymėjo, kad byloje yra oficialus dokumentas – Kultūros paveldo centro direktoriaus pranešimas apie tai, kad 1995 metais kartografuotos (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės, bet netiksliai – 50 metrų į vakarus nuo tikrosios vietos. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjo pateikti įrodymai turi nekelti abejonių dėl fakto buvimo, o byloje esant prieštaringiems įrodymams, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas. Tai, kad neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės pareiškėjai panaikinimo į tą sklypo dalį, kurioje buvo kapinės, nėra kliūtis išspręsti iš esmės šią bylą, t. y. padaryti išvadą, ar pareiškėjos žemės sklype buvo sodyba ir ar yra išlikusios jos liekanos.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

10Kasaciniu skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Dėl viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kuo pasireiškė viešojo intereso gynimas ir kuo pateisinamas generalinio prokuroro dalyvavimas šioje byloje, kai nustatinėjamas tik su vienu iš asmenų – pareiškėja – susijęs juridinę reikšmę turintis faktas, sprendimo priėmimo momentu sukeliantis teisinių padarinių tik pareiškėjai, po sklypo perleidimo – suinteresuotam asmeniui L. M.. Tai, kasatorės nuomone, neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-397/2009; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir kt. v. V. M., byla Nr. 3K-3-291/2006). Kasatorė pažymėjo, kad byloje nenustatytas kapinių buvimo faktas ir nenagrinėti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo klausimai. Kasatorė įsitikinusi, kad prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, turėjo siekti, jog būtų pripažinta, kad Utenos apskrities viršininko administracija neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į visuomeninės paskirties žemės sklypą, kuriame yra kapinės. 2. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios. Byloje teismai neteisingai nustatė termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžią. Ignalinos rajono apylinkės prokuratūra priklauso Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemai, todėl apie rastus galimus žmonių kaulus, galbūt buvusias kapines privačiame žemės sklype generaliniam prokurorui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) iš jam pavaldžios Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros pateiktų (privalomų pateikti) duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant viešojo intereso pažeidimą. 3. Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo ribas, pažeidė CPK 320 straipsnį, 370 straipsnio 4 dalį, nes, atnaujinus bylos nagrinėjimą, bylą apeliacine tvarka nagrinėjo peržengdamas ribas, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindas. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi procesą atnaujino tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, t. y. kapinių buvimo ginčo sklype). Tai matyti iš nurodytos nutarties motyvų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šią nutartį turėjo vertinti kaip galiojantį dokumentą, turintį res judicata galią. Tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva išaiškino pirmosios instancijos teismo nutartį, kad prokuroro prašymas patenkintas visiškai ir procesas atnaujintas dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, nors dėl pastarojo pagrindo pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. 4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas ignoravo kai kurias įrodymų vertinimo taisykles, aptardamas naujai apklaustų liudytojų parodymus ir juos vertindamas, rėmėsi tik dalimi parodymų, nekreipė dėmesio į tai, kad liudytoja O. V. V. yra šališka, nes norėjo ginčo vietoje atgauti žemės sklypą. Su ja gyvena kitas liudytojas, kuris į (duomenys neskelbtini) kaimą gyventi atvyko būdamas maždaug 30 metų amžiaus, t. y. apie 1960 metus. Generalinio prokuroro pateikti ar nurodyti nauji įrodymai yra nepatikimi, neobjektyvūs, nepakankami pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. 5. Kasatorė taip pat teigia, kad generalinio prokuroro pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės yra suklastotas, nes jame nekilnojamojo daikto nurodymo vietoje nurodyta „(duomenys neskelbtini) kapinės“, bet, atsakydamas į teismo paklausimą, VĮ Registrų centras nurodė, kad tokių duomenų apie pareiškėjos sklypą neužfiksuota.

11Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

12Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi paduotą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

13Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Kasatorė nėra ginčo sklypo savininkė, turinti subjektines teises į nuosavybės gynimą.

152. Viešasis interesas yra tinkama aplinkos, ypač vertingų vietovių, apsauga, nes tuo suinteresuota visuomenė, bet ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės. Tokiai pozicijai pagrįsti atsiliepime remiamasi Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Ginčo sklypas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.

163. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su generalinio prokuroro atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašyme atnaujinti procesą nurodyto kito proceso atnaujinimo pagrindo – teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, nėra pagrindas daryti išvadą, jog peržengtos atskirojo skundo ribos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas atitinka byloje nustatytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra proceso atnaujinimo išimtinės galimybės analizė, kai prašymą atnaujinti procesą paduoda Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, ir termino prašymui paduoti skaičiavimo ypatumai. Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų nustatymo klausimas. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

20Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai –platesnis ir išsamesnis teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

21Dėl viešojo intereso buvimo

22Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą grindžiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsniu, kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prokuroro teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju ginti viešąjį interesą prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

23Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarime konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai).Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, nes nenurodė, kuo pasireiškė viešojo intereso gynimas. Šis kasacinio skundo argumentas neatitinka byloje nustatytų duomenų apie viešojo intereso buvimą ir jo pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos kraštovaizdžio komplekso ir savitos etnokultūros paveldo – nacionalinės kultūros vertybių – tvarkymas, laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, bei gynimas, yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., byla Nr. 3K-3-143/2010). Tai pripažįstama ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

24Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad ginčo žemės sklype, kuris yra Aukštaitijos nacionalinio parko paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, buvo sodyba ir yra išlikę jos pamatai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodė, kad jis pareiškia prašymą atnaujinti procesą gindamas viešąjį interesą, nes įsiteisėjusio procesiniu teismo sprendimu neteisingai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – iš tikrųjų ginčo sklype niekada nebuvo sodybos, nes čia buvo senosios (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės, o pamatų liekanos į sklypą galėjo būti perkeltos iš kitos vietos. Tai patvirtina aplinkybės, kad, ginčo vietoje pradėjus žemės stumdymo ir kasimo darbus, rasta žmonių palaikų kaulų, o Kultūros paveldo centro direktorius informavo, jog 1995 metais netiksliai kartografuotos senosios (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės – penkiasdešimt metrų į vakarus nuo tikrosios vietos, kuris šiuo atveju sutampa su statybviete. Teismai su tokia generalinio prokuroro išvada sutiko ir nusprendė, kad šiuo atveju yra viešasis interesas, nes Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą būtina tvarkyti, laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų specialiųjų reikalavimų. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų, nes sprendžiama dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto ribojimo vykdyti statybų veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje. Taigi prašymas atnaujinti procesą paduotas ginant viešąjį interesą ir jis byloje teismų konstatuotas, todėl kasacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso byloje nenustatymo yra nepagrįstas.

25Dėl reikalavimo patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą

26Kasatorė teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kartu turėjo pareikšti reikalavimą pripažinti, jog Utenos apskrities viršininko administracija neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į visuomeninės paskirties žemės sklypą, kuriame yra kapinės. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu. Nagrinėjamoje byloje kasatorė pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame žemės sklype, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės, buvo sodyba ir yra išlikusiosios liekanos – statinio pamatai. Šį juridinę reikšmę turintį faktą kasatorė prašė nustatyti tam, kad galėtų gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Taigi šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro teismo nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo peržiūrėjimas, atsižvelgiant į prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslą. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas ne tam, kad kasatorei būtų galima atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą, bet pirmiau nurodytu kitu tikslu. Dėl to generalinis prokuroras šioje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl Utenos apskrities viršininko administracija įvykdyto nuosavybės teisių į visuomeninės paskirties žemės sklypą, kuriame yra kapinės, kasatorei atkūrimo pripažinimo neteisėtu. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas kilo dėl negalimumo vykdyti statybas Aukštaitijos nacionaliniame parke ir tam kelias skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo užkirstas.

27Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios

28Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai nustatė termino prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžią. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu.

29Kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuostatos, kad kai prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo to momento, kai generalinis prokuroras nustato, kad viešasis interesas yra pažeistas, t. y. kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., byla Nr. 3K-3-143/2010). Tam generalinis prokuroras turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus: prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt. Tik surinkęs šią informaciją generalinis prokuroras gali nustatyti, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., byla Nr. 3K-3-143/2010).

30Nagrinėjamos bylos atveju Ignalinos rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 21 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad kasatorei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo sodyba ir yra išlikusios jos liekanos – statinio pamatai. Sklype 2007 m. spalio mėn. pradėjus statybų darbus, rasta žmonių kaulų. Ignalinos rajono policijos komisariate 2008 m. vasario 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Ignalinos rajono apylinkės prokuroro 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apie teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir aplinkybes, susijusias su kapavietės radimu, generalinis prokuroras informuotas 2008 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 28 d. pranešimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą padavė 2008 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras padavė nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nuo tos dienos, kai surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą.

31Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų neperžengimo

32Nagrinėjamoje byloje pareiškime dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašė atnaujinti procesą dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad vietoje, kurioje nustatyta, jog buvo sodyba, galbūt buvo kapinės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų įrodymų, kurie patvirtina, kad ginčo sklype esančios pamatų liekanos yra atvežtos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi atnaujino procesą, nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo. Tai pripažintina CPK 370 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Joje nustatyta, kad, atnaujinus byloje procesą, teismo nutartyje turi būti nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nurodytos teismo nutarties aprašomojoje dalyje prašymas atnaujinti procesą patenkintas, nes paaiškėjo, kad toje vietoje, kur pagal teismo sprendimą nustatyta buvus sodybos, anksčiau buvo kapinės. Iš to galima daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas vienu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, jog procesas šioje byloje atnaujintas abiem generalinio prokuroro nurodytais pagrindais. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, nes Vilniaus apygardos teismas tikrino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ta apimtimi, kurią apibrėžė teismo nutartyje atnaujinti procesą nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais.

33Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“, byla Nr. 3K-3-458/2004). Pažymėtina, kad toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iš naujo nagrinėjant bylą CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos. Nagrinėjamoje byloje atnaujinus procesą dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės įrodinėjimo dalykas nepakito, t. y. jį sudarė visų bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimas, atsižvelgiant į prašyme atnaujinti procesą nurodytą naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo apsiriboti tik senųjų (duomenys neskelbtini) kapinių buvimo faktą patvirtinančių įrodymų vertinimu ir nevertinti kitų įrodymų, susijusių su statinio pamatų liekanų atsiradimu ginčo sklype. Taigi byloje dalyvaujantys asmenys pagrįstai iš naujo įrodinėjo ir apeliacinės instancijos teismas vertino visas aplinkybes, susijusias su sodybos buvimo ir jos liekanų išlikimo faktais. Apeliacinės instancijos teismo išdėstytas kitoks negu prieš proceso atnaujinimą įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas įrodymų viseto vertinimas, išanalizavus ir įvertinus naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, dėl kurio teismas padarė išvadą, kad negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, laikytinas bylos išnagrinėjimu ne savarankišku CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, bet tokį bylos ribų nagrinėjimą apibrėžė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo apimtis. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasatorės argumentus, kuriais teigiama, kad Vilniaus apygardos teismas peržengė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas.

34Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

35Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., byla Nr. 3K-295/2006). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas socialinio civilinio proceso modelis, todėl įrodinėjimo procese taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tokia įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010). Nurodytų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sodybos buvimo faktas neįrodytas, nes byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir kelia abejonių dėl prašomo nustatyti fakto buvimo. Tai patvirtina prieštaringi liudytojų B. P. ir V. R. parodymai, kurie neįrodė, kad ginčo žemės sklype buvo sodyba, t. y. gyvenamasis namas ir kiti pastatai, o išlikusių pamatų liekanos yra būtent konkrečios sodybos pastato. Byloje nenustatyta, kad pamatų liekanos yra sodybos pastatų, kad ginčo vietoje buvo ir gyvenamasis namas, kuris yra pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas. VĮ Registrų centro Utenos filialo 2004 m. sausio 20 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pamatų liekanos įvardytos kaip priklausiusios pagalbinio ūkio paskirties pastatui. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad vien tik ūkinių pastatų buvimo faktas, neįrodžius, jog sklype buvo ir gyvenamasis namas, neduoda pagrindo išvadai apie sodybos buvimą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-656/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-179/2009). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kas galėjo būti prašomos teismo patvirtinti sodybos savininkas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nepašalinta abejonių dėl galimybės, jog pamatų liekanos galėjo būti atvežtos, nes tai patvirtina liudytojų O. V. V. ir V. V. parodymai, sugretinti ir palyginti su rašytiniais įrodymais: Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus, architekto ir Ignalinos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2004 m. balandžio 29 d. ginčo sklypo apžiūros aktu, Kultūros paveldo centro 2007 m. spalio 30 d. pranešimu „Dėl radinių (duomenys neskelbtini)“, paveldosaugos eksperto B. D. 2007 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) senųjų kapinių žvalgymo ir paveldosauginėmis išvadomis. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama priešingai, neturi teisinio pagrindo, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 60,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatorės.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos V. K. ( - ) 60,80 Lt (šešiasdešimt litų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamo ginčo esmė yra klausimai, susiję su viešojo intereso samprata,... 5. Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 8 d. sprendimu... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarties ir sprendimo esmė... 7. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 10. Kasaciniu skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Suinteresuotas asmuo L. M. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.... 12. Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos... 14. 1. Kasatorė nėra ginčo sklypo savininkė, turinti subjektines teises į... 15. 2. Viešasis interesas yra tinkama aplinkos, ypač vertingų vietovių,... 16. 3. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra proceso atnaujinimo išimtinės... 20. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų... 21. Dėl viešojo intereso buvimo... 22. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso... 23. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarime konstatuota, kad viešojo... 24. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje dėl... 25. Dėl reikalavimo patikrinti nuosavybės... 26. Kasatorė teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas... 27. Dėl termino prašymui atnaujinti... 28. Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai nustatė termino prašymui atnaujinti... 29. Kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuostatos, kad kai prašymą dėl... 30. Nagrinėjamos bylos atveju Ignalinos rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio... 31. Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų... 32. Nagrinėjamoje byloje pareiškime dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos... 33. Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas... 34. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių... 35. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 60,80 Lt išlaidų,... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 42. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...