Byla e2A-1412-967/2019
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – E. R. ir M. T. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – E. R. ir M. T. R..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ (toliau – atsakovė) 1 930,00 Eur draudimo išmoką, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, jog 2016 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir UAB „Lietkompexim“ sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, kuria apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo aplietas ieškovės apdraustas UAB „Lietkompexim“ priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmajame aukšte, už kurį ieškovė išmokėjo draudėjai UAB „Lietkompexim“ 1 930,00 Eur draudimo išmoką. Kadangi įvykio metu atsakovė buvo viršuje esančių patalpų savininkė, ji yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovė, įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę, išsiuntė pretenziją nekilnojamojo turto, esančio pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antrajame aukšte, valdytojai, t. y. atsakovei apmokėti 1 930,00 Eur sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. SK4-9993 informavo ieškovę, kad nesutinka su minėta pretenzija, nes nuvykus į vietą atlikti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą, pastebėta, kad šių patalpų sienos nuo lubų buvo stipriai paveiktos vandens, t. y. aplietos arba iš trečiame aukšte esančių patalpų, arba dėl nesandaraus pastato stogo. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančios ir atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudaro tik dalį patalpų, esančių pastato antrajame aukšte, pastatas yra trijų aukštų. Šiose patalpose atskirų, vien tik Lietuvos Respublikai priklausančių vandentiekio tinklų (vamzdynų ar prietaisų prijungimo taškų) nėra, o pastato sienose esantys vandentiekio tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato bendraturčiams. Atsakovės valdoma patalpų dalis (kartu su priskirta bendrojo naudojimo patalpų dalimi) visame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje – 76,44 kv. m2 iš 2 230,9 kv. m2.

114.

12Atsakovė darė išvadą, kad užliejimu padaryta žala atsirado arba dėl trečiųjų asmenų veiksmų, t .y. trečiajame pastato aukšte patalpų savininkų veiksmų (neveikimo) arba dėl to, kad netvarkingas namo stogas, kuris yra pastate patalpas turinčių bendraturčių nuosavybė. Tuo atveju, jei užliejimo priežastimi buvo pastato stogo trūkumai, UAB „Lietkompexim“, kaip bendraturtei taip pat kiltų atsakomybė už padarytą žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų ar gavusi ieškovės 2016 m. spalio 14 d. atsakymą į pretenziją, aiškinosi, kam priklauso trečiajame pastato aukšte esančios patalpos, taip pat ar negalėjo užliejimo priežastimi būti pastato stogo trūkumai. Ieškovė šioje byloje remiasi vieninteliu turimu įrodymu, kad UAB „Lietkompexim“ priklausančios patalpos užlietos iš aukščiau esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomos atsakovės, t. y. UAB „Senamiesčio būstas“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktu. Šiame akte, nedalyvaujant atsakovės atstovams, neturėjus galimybės apžiūrėti atsakovės valdomų patalpų ir nenurodant argumentų, UAB „Senamiesčio būstas“ atstovai konstatavo, kad patalpos yra užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, vidaus tinklų. Užliejimo priežastis yra arba trečiajame pastato aukšte patalpų savininkų veiksmai (neveikimas), arba netvarkingas namo stogas, kuris yra pastate patalpas turinčių bendraturčių nuosavybė. Taigi, ieškovė neįrodė savo procesiniuose dokumentuose nurodytos UAB „Lietkompexim“ priklausančių patalpų užpylimo priežasties, t. y. neįrodė, kad buvo neteisėti atsakovės, kaip patikėtinės, veiksmai (veikimas ar neveikimas), kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Nesant aplinkybių, patvirtinančių visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą.

135.

14Atsakovė pažymėjo, jog neturi galimybės patekti į trečiajame pastato (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aukšte esančias patalpas ir neturi galimybės apžiūrėti, ar ne šiose patalpose įvyko vandentiekio avarija. Paaiškėjus, kad užpylimas įvyko dėl šių patalpų savininkų (valdytojų) kaltės, būtent šie asmenys turėtų būti patraukti atsakovais, o esant tikimybei, kad patalpų užpylimas galėjo įvykti dėl nesandaraus viso pastato stogo, bendrosios nuosavybės teise priklausančio visiems pastato bendraturčiams, šie turėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.

156.

16Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog žala atsirado dėl atsakovės patalpose esančių nesandarių vidaus tinklų, todėl jai, kaip valdytojai, taikytina civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai valdomos. Pažymėjo, jog nėra privalo įrodyti dėl kokios priežasties tekėjo vanduo iš aukščiau esančio buto. Ieškovės teigimu, patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilnius apliejimas buvo galimas tik iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl už padarytą žalą materialiai atsakinga yra atsakovė.

177.

18Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. patalpų apžiūros aktą UAB „Senamiesčio būstas“ surašė nedalyvaujant ieškovės atstovams, neturėdama galimybės apžiūrėti ieškovės patikėjimo teise valdomų patalpų, todėl nežinodama, jog šiose patalpose atskirų vien tik Lietuvos Respublikai priklausančių vandentiekio tinklų (vamzdynų ar prietaisų prijungimo taškų) nėra, be jokio pagrindo išreiškė nuomonę, kad pirmojo aukšto patalpos užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, vidaus tinklų. Kaip teigė atsakovė, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų CK 6.2666 straipsnyje įtvirtintų objektyviosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. sąlygos, jog Lietuvos Respublika yra savininkė ir / ar atsakovė valdytoja, objekto, dėl kurio netinkamo eksploatavimo buvo užlietos pirmajame aukšte esančio UAB „Lietkompexim“ nuosavybės teise priklausančios patalpos. Ieškovės nurodomojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009 sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių atsakomybės, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, taip pat dėl trečiųjų asmenų (projektuotojų ir statytojų) atsakomybės dėl netinkamo statinio projekto, todėl šiuo metu nagrinėjamojoje byloje negali būti vadovaujamasi minėta nutartimi, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

198.

20Pabrėžė, jog jokio vandens tekėjimo šaltinio atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose nebuvo. Kadangi nei ieškinyje, nei dublike nėra nurodytų reikšmingų faktų ar aplinkybių, patvirtinančių visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, darė išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą.

219.

22Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

23II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2410.

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 930,00 Eur draudimo išmoką, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 930,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,00 Eur žyminį mokestį.

2611.

27Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, 2016 m. rugpjūčio 8 d. pirmojo aukšto patalpas užpilus iš antrojo aukšto. Nors atsakovė teigė, kad žala galėjo atsirasti dėl trečiojo aukšto patalpose buvusio užpylimo objekto, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad pirmojo aukšto patalpos užlietos būtent tik dėl vandens nuotėkio iš trečiojo aukšto patalpų ar kitų šaltinių (stogo ar kt.).

2812.

29Teismo vertinimu, atsakovės teiginį užpylimo šaltinį buvus trečiajame pastato aukšte paneigia eksperto doc. dr. D. K. išvada, kurioje konstatuota, jog vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukšte (t. y. atsakovei priklausančiose patalpose), negalėjo padaryti tokios didelės žalos pirmojo aukšto patalpoms ir analogiškai nuo tokio kiekio vandens žala pirmajame aukšte turėjo būti panaši kaip ir antrojo aukšto patalpų. Į bylą šalių pateikti įrodymai ekspertizės akte nurodytoms išvadoms neprieštarauja. Teismas darytinai išvadai pagrįsti rėmėsi ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. T. R. parodymais, duotais teismo posėdžio, kad visos jam priklausančios patalpos trečiajame aukšte yra apdraustos, tačiau jokios draudimo išmokos dėl jų jis nėra gavęs, valdomose patalpose įvykio metu nebuvo jokių įvykių ar avarijų, dėl kurių į jį būtų kreiptasi, todėl jam nėra žinoma apie vandens nuotėkį. Taigi, atsakovei neginčijus 1 930,00 Eur draudimo išmokos apskaičiavimo pagrįstumo bei jos dydžio, teismas laikė, kad ji yra įrodyta.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3113.

32Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 600,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3313.1.

34Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kur yra užliejimo židinys ir kaip ieškovė šį faktą pagrindė.

3513.2.

36Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. T. R. žodiniai parodymai paneigti byloje esančių įrodymų. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo pranešimą dėl užlietų pirmojo aukšto patalpų, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pranešime nurodyta, kad pirmojo aukšto patalpos buvo aplietos iš antrojo aukšto, t. y. iš atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose esančio vandens šaltinio. Grafoje, kurioje žymimas iškvietimo rezultatas, nurodyta, kad antrojo aukšto patalpos taip pat yra aplietos, t. y. gavus pranešimą ir nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad vandens šaltinis, apliejęs pirmojo ir antrojo aukšto patalpas, buvo trečiajame aukšte, į kurį patekti nepavyko.

3713.3.

38Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktą Nr. PA-Pil. 16-160808/1, kurį pasirašė trys UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojai V. J., M. T. ir P. L., nepagrįstai vertino, kaip įrodymą, pagrindžiantį, kad pirmojo aukšto patalpos buvo aplietos iš antrojo aukšto patalpų, o liudytojo P. L. duotus parodymus bei pateiktą dokumentą nepripažino įrodančiu atsakovei palankias aplinkybes. Pažymėjo, jog minėtas apžiūros aktas surašytas nedalyvaujant atsakovės atstovui, neapžiūrėjus jos patikėjimo teise valdomų patalpų. Liudytojas P. L., nors ir yra pasirašęs apžiūros aktą ir savo parašu patvirtinęs, kad, jo nuomone, pirmojo aukšto patalpos buvo aplietos iš antrojo aukšto patalpų, iš tikrųjų nei aplietose UAB „Lietkompexim“ patalpose, nei atsakovės valdomose patalpose antrajame aukšte 2016 m. rugpjūčio 8 d. nėra buvęs. Pabrėžė, jog šis liudytojas patvirtino, jog įmonėje „Senamiesčio ūkis“ tokia praktika, kada apžiūros aktus pasirašo jose nedalyvavę asmenys, yra dažna, nes, kaip teigė liudytojas, komisija turi būti sudaryta mažiausiai iš trijų asmenų. Kadangi kiti minėtą apžiūros aktą pasirašę asmenys įvykio neprisimena, tiksliai negali pasakyti, ar buvo įvykio vietoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus vertino kritiškai, tačiau neatsižvelgė į liudytojo P. L. duotus parodymus, kad jis apžiūroje nedalyvavo ir faktą, kad asmenys (UAB „Senamiesčio ūkis“ darbuotojai, kurių tiksliai nustatyti nepavyko), buvę įvykio vietoje ir apžiūrėję tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto patalpas, grįžę į darbovietę pateikė informaciją, jog pirmojo ir antrojo aukšto patalpos užlietos iš trečiojo aukšto.

3913.4.

40Faktas, jog liudytojai praėjus keliems metams nuo įvykio nebeprisimena ir negali paliudyti vienokių ar kitokių aplinkybių, rodo, kad ieškovė pernelyg ilgai delsė ir laiku nesiaiškino dėl kieno kaltės buvo aplietos jo kliento valdomos patalpos pirmajame aukšte. Įvykis buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d., ieškovė į atsakovę su pretenzija kreipėsi 2016 m. spalio 5 d., atsakovės 2016 m. spalio 14 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos 2016 m. rugpjūčio 8 d. taip pat buvo paveiktos vandens (iš trečiojo aukšto) ir ieškovei pasiūlyta tiksliai nustatyti dėl kieno kaltės įvyko pirmojo aukšto patalpų apliejimas. Tai nebuvo padaryta, ieškovė apsiribojo apžiūros akto iš UAB „Senamiesčio ūkis“ gavimu, kuris, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, buvo pasirašytas asmenų, kurie (arba dalis kurių) įvykio vietoje nebuvo apskritai. Praėjus daugiau nei pusantrų metų nustatyti tikrąją įvykių eigą yra labai sunku, tačiau remiantis anksčiausiai apie įvykį gautais duomenimis, pirmojo aukšto UAB „Lietkompexim“ priklausančios patalpos buvo aplietos iš trečiajame aukšte esančio vandens šaltinio.

4113.5.

42Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atsakovę, kuri yra valstybės įmonė ir viešojo administravimo subjektas, nepagrįstai vertino kaip verslininką ar privatų asmenį, iš kurio, ieškinio tenkinimo atveju vadovaujantis CK 6.210 straipsniu yra priteisiamos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos.

4313.6.

44Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pritaikė CK nuostatas dėl civilinės deliktinės atsakomybės, CPK 176-185 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika analogiškose bylose, priimdamas nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

4514.

46Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4714.1.

48Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmajame aukšte esančios patalpos 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo užlietos iš trečiajame aukšte esančio vandens šaltinio, grįstas prielaidomis.

4914.2.

50Ieškovei patyrus žalą dėl užlietų vandeniu patalpų, užteko įrodyti, kad užliejimas įvyko iš antrajame aukšte esančių patalpų, kuriose buvo užliejimo židinys.

5114.3.

52Atsakovei neįrodžius, kad užliejimo židinys buvo ne jos valdomose patalpose, kilo jos atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vadovautis atsakovės iškeltomis prielaidomis, šiai nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų kaltės prezumpciją griežtosios atsakomybės atveju. 2018 m. balandžio 9 d. ekspertizės akto išvadomis buvo patvirtintos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nurodant, kad vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukšte, negalėjo padaryti tokios didelės žalos, kokią patyrė pirmo aukšto patalpos t. y. vien žalos mastu buvo paneigtas užliejimo vandeniu šaltinio vietos buvimas trečiajame aukšte.

5314.4.

54Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prielaidos dėl užliejimo šaltinio kitose, ne jos administruojamose patalpose, nepasitvirtino. Pažymėjo, jog atsakovės patalpos nenaudojamos jau ilgą laiką, per kurį nei karto nebuvo remontuotos, todėl atsakovė negalėjo nurodyti nei kada vandens nubėgimai jos valdomose patalpose atsirado, nei kiek įvykių, su vandens nubėgimu susijusių, buvo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie pirmojo aukšto patalpų užliejimą sužinojo iš ieškovės 2016 m. spalio 5 d. pretenzijos, praėjus po įvykio keliems mėnesiams. Pabrėžė, jog tik tada buvo nuvykta į valdomas patalpas, kur jos apžiūrėtos neužfiksuojant faktinių aplinkybių. Nėra duomenų, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. būtų buvę atsakovės informuoti apie galimas pretenzijas, kreipiantis į juos dėl versijos apie esantį užliejimo vandeniu šaltinį jiems priklausančiose patalpose patikrinimo. Tik po ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė pradėjo domėtis įvykio aplinkybėmis ir aiškintis subjektus, kuriems priklauso trečiojo aukšto patalpos. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, aktualūs duomenys buvo neužfiksuoti ir prarasti, todėl jų praradimo pasekmes turi prisiimti atsakovė.

5514.5.

56Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ne visi UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktą pasirašę asmenys buvo įvykio vietoje ir UAB „Senamiesčio ūkis“ vidinėje patalpų administravimo sistemoje yra likęs anoniminis įrašas apie galimą užliejimo vandeniu šaltinį trečiame aukšte, savaime nepaneigia paties įvykio ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų už jį. Atsakovė neginčijo fakto, kad pirmojo aukšto patalpos buvo užlietos vandeniu iš jos patikėjimo teise administruojamų antrojo aukšto patalpų, todėl UAB „Senamiesčio ūkis“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros akto, patvirtinančio šias aplinkybes, buvimas ar pripažinimas yra tik papildomas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių įrodymas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta ir šalių pripažinta aplinkybė, kad nei jų atstovai, nei kiti specialistai nebuvo trečiojo aukšto patalpose dėl užliejimo vandeniu šaltinio vietos patikrinimo, paneigia bet kokią objektyvios ir pagrįstos išvados galimybę, kad pirmojo aukšto patalpų užliejimo vandeniu šaltinis buvo tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. priklausančiose patalpose.

5715.

58Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5915.1.

60Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, konstatuodamas, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, nustačius gadinantį turtą poveikį iš atsakovės valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalėjo įrodinėti, jos pareiga buvo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esančiose atsakovės patalpose.

6115.2.

62Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad gadinantis vandens poveikis pirmojo aukšto patalpoms buvo iš antrojo aukšto patalpų, priklausančių atsakovei. Pažymėjo, jog atsakovė neginčijo aplinkybės, kad į apdraustas patalpas vanduo pateko iš jai priklausančių patalpų, tačiau savo atsakomybės nebuvimą grindė tuo, kad vanduo į atsakovės patalpas pateko iš trečiojo aukšto patalpų arba dėl nesandaraus stogo. 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku ieškovės draudėjas, pranešdamas apie įvykį nurodė, kad apdraustos patalpos buvo aplietos iš antrame aukšte esančio buto. 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros akte UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodyta, kad apliejimą sąlygojo antrame aukšte esančios negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nesandarūs vidaus tinklai. Iš aplietų patalpų nuotraukų matyti, jog patalpų lubos, virš kurių yra atsakovės valdomos patalpos, paveiktos vandens. Tiek apdraustosios patalpos, tiek atsakovės patalpos yra namo kampe, todėl turi mažesnį nei įprastai kaimyninių patalpų kiekį. Teismo ekspertizė buvo skirta atsakovės prašymu, siekiant nustatyti tikslų pirminį vandens šaltinį. Remiantis ekspertizės išvadomis, atsakovės versija dėl apdraustų pirmojo aukšto patalpų apliejimo iš trečiojo aukšto patalpų nebuvo patvirtinta, sprendžiant pagal antrojo aukšto patalpose ant sienų esančius vandens nubėgimo požymius, kad toks vandens kiekis negalėjo padaryti tokio masto žalos pirmajame aukšte esančioms patalpoms.

6315.3.

64Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo.

65IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

6616.

67Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6817.

69Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

7018.

71Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2016 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir UAB „Lietkompexim“ sudaryta įmonių turto draudimo sutartis (turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria apdraustos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „Lietkompexim“ direktorius V. Ž. 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie įvykusį draudiminį įvykį – 2016 m. rugpjūčio 8 d., 8.30 val. darbuotojams atėjus į darbą, rastos apsemtos patalpos, užpylimas įvykęs iš antro aukšto buto. UAB „Senamiesčio ūkis“ pastatų administravimo ir priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros akte Nr. PA-Pil.16-160808/1 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kavinės patalpos pirmame aukšte užlietos dėl nesandarių negyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios antrame aukšte, vidaus tinklų, o UAB „Senamiesčio ūkis“ prižiūrimos bendro naudojimo inžinerinės sistemos tvarkingos. UAB „Lietkompexim“ 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. AM-432290 išmokėta 1 930,00 Eur draudimo išmoka. Ieškovė su 2016 m. spalio 5 d. pretenzija dėl išmokėtų sumų grąžinimo Nr. 100-911, žalos bylos Nr. 48-405-005465, kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aplietos dėl jos kaltės, todėl ši privalo atlyginti draudimo bendrovės išlaidas, patirtas išmokant nukentėjusiajai draudimo išmoką už patirtą žalą, t. y. 1 930,00 Eur. 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. SK4-9993 atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka su minėta pretenzija, nes nuvykus į vietą atlikti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrą, pastebėta, kad šių patalpų sienos nuo lubų buvo stipriai paveiktos vandens ir, tikėtina, aplietos dėl nesandaraus pastato stogo arba iš trečiame pastato aukšte esančių patalpų. Kadangi pastato sienose esantys vandentiekio tinklai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato savininkams / naudotojams, ieškovės teiginiai, kad draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės – nepagrįsti, todėl jai pasiūlyta tiksliai nustatyti dėl kieno kaltės įvyko UAB „Lietkompexim“ patalpose draudiminis įvykis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei dokumentus, kuriuose būtų aiškiai įvardintos draudiminio įvykio priežastys.

7219.

73Taigi, nagrinėjamu atveju galima spręsti byloje kilus ginčą dėl civilinės atsakomybės taikymo subjektui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam žalos užliejant patalpas vandeniu draudėjai UAB „Lietkompexim“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės, perėmusios reikalavimo teisę, ieškinį, sprendė esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad draudėjai UAB „Lietkompexim“ priklausančios pirmojo aukšto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo užlietos dėl vandens nuotėkio antrojo aukšto patalpose. Atsakovė pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą ginčijo, remdamasi argumentu, jog jos patikėjimo teise valdomos patalpos taip pat buvo aplietos, todėl užliejimo židinys, tikėtina, buvo trečiajame aukšte, o apžiūros aktas nepagrįstai vertintas kaip dokumentas, įrodantis atsakovės kaltę dėl patalpų užliejimo.

7420.

75CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

7621.

77Pabrėžtina, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, todėl ieškovei užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovės valdomų patalpų. Esant įtarimams, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų teisėto valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jos valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.

7822.

79Atsakovė triplike nurodžiusi, jog jokio vandens tekėjimo šaltinio jos patikėjimo teise valdomose patalpose nebuvo, o tai patvirtina su 2017 m. rugsėjo 29 d. atsiliepimu, be kita ko, pateiktos atsakovės patikėjimo teise valdomų patalpų nuotraukos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pridėtomis nuotraukomis buvo užfiksuotos išimtinai negyvenamųjų patalpų lubos, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad jose nebūtų vamzdynų ar prietaisų prijungimo taškų, negalima. Iš atsakovės į bylą pateiktos VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog 2002 m. sausio 7 d. patalpos (buto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenimis, negyvenamojoje patalpoje esantys įrenginiai prijungti prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, pajungtas ir karštas vanduo. Ekspertas doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akte nustatė, jog patalpoje esantis vandens čiaupas yra atjungtas nuo vamzdžių, o jie užsandarinti, ar 2016 m. rugpjūčio 8 d. užliejimo metu kriauklė buvo naudojama, nėra pateikta duomenų. Taigi, šiuo atveju aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti atsakovės patikėjimo teise valdomose patalpose buvus įrenginius, prijungtus prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos, kurie byloje nenustatytu ir atsakovės nepatikslintu momentu atjungti nuo vamzdžių, o pastarieji – užsandarinti. Taigi, byloje pagrįstai buvo galimas svarstyti jų eksploatavimo tinkamo užtikrinimo klausimas.

8023.

81Liudytojas P. L. pateikė į bylą UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ valdymo sistemos išrašą, susijusį su 2016 m. rugpjūčio 8 d. įvykiu, užregistruotu 9.40 val., dėl bėgančio vandens iš viršaus negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nurodyta, jog atsakingas asmuo – UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ darbų vadovas T. P., palikęs tokias pastabas: 2016 m. rugpjūčio 8 d. – „uždarytas karštas vanduo namui, reikia patekti į butą virš ledainės; perduota vadybininkui“, atlikimo tipas – atliktas, atlikimo data – 2016 m. rugsėjo 9 d., 7.38 val., rezultatas – „butas virš ledainės taip pat užlietas, užliejimas iš trečiame aukšte esančio viešbučio, vienkartinis užliejimas“. Taigi, byloje esantis valdymo sistemos išrašas leidžia spręsti, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. ledainės patalpos ne vienintelės buvo užlietos – antrojo aukšto patalpos, priklausančios atsakovei, iš kurių pateko vanduo į pirmojo aukšto ledainės patalpas, taip pat tuo metu užlietos, užliejimas – vienkartinis. Būtent šią aplinkybę, kaip esminę, atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ja grįsdama savo poziciją, kad aplietos patikėjimo teise valdomos patalpas rodo užliejimo židinį buvus trečiajame aukšte.

8224.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad ieškovei, kaip minėta, užtenka įrodyti, jog užpylimo židinys yra viršuje esančiose atsakovės patalpose; pareiga įrodyti, kad žalos atsiradimą lėmė trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. veiksmai (neveikimas), priežastiniu ryšiu susiję su patalpoms padaryta žala, tenka atsakovei, reiškiančiai nesutikimo su ieškiniu motyvus, paneigiančius jos civilinės atsakomybės galimą taikymą dėl draudėjos UAB „Lietkompexim“ patirtos žalos.

8425.

85Atsakovė apeliaciniame skunde paaiškinusi, kad jos pateiktos fotonuotraukos ir liudytojo P. L. parodymai paneigė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. T. R. teiginius dėl avarijų jo valdomose patalpose nebuvimo. Iš atsakovės darytų fotonuotraukų matomos vandens nubėgimo žymės, atsiradusios, manytina, užliejus antrojo aukšto patalpas iš trečiame aukšte esančio viešbučio, kaip nurodyta UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ valdymo sistemos išraše. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog faktas, kad atsakovės patikėjimo teise valdomos patalpos buvo užlietos vandeniu iš tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T. R. priklausančių patalpų, pats savaime negali būti laikomas pakankamu konstatuojant jo priežastingumą, lemiantį UAB „Lietkompexim“ patirtą žalą.

8626.

87Šiuo atveju reikšmingas būtų ir eksperto doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akto išvadų paminėjimas, kuriose pasakyta, kad vandens kiekis, dėl kurio atsirado nubėgimo dėmės antrajame aukšte, negalėjo padaryti tokios didelės žalos pirmojo aukšto patalpoms, nes priešingu atveju, nuo tokio kiekio vandens žala pirmajame aukšte būtų buvusi panaši į antroji aukšto patalpų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, sprendė, kad į bylą šalių pateikti įrodymai eksperto doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio 9 d. teismo ekspertizės akte nurodytoms išvadoms neprieštarauja.

8827.

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

9028.

91Kadangi eksperto doc. dr. D. K. ekspertizės turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, o dėl pačios ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų abejonių nekyla, teisėjų kolegija, vertindama pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, jog esama pakankamai duomenų teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti esant labiau tikėtiną išvadą, kad vandens kiekis, patekęs į patalpą antrajame aukšte, negalėjo padaryti tokios didelės žalos UAB „Lietkompexim“ pirmojo aukšto patalpoms, todėl ji galimai buvo sukelta viršutinėje negyvenamojoje patalpoje esančių inžinerinių tinklų. Kadangi buto užliejimo židinys, manytina, buvo atsakovės patikėjimo teise valdomoje patalpoje, jai, kaip viršutinių patalpų teisėtai valdytojai, kyla civilinė atsakomybė be kaltės, tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

9229.

93Nustačius, jog atsakovė, būdama patalpų teisėta valdytoja, nesiėmė priemonių inžinerinių tinklų tinkamai eksploatacijai užtikrinti, tokiu savo neveikimu nulėmusi padarytą žalą UAB „Lietkompexim“ patalpoms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė ieškovės naudai išmokėtą 1 930,00 Eur draudimo išmoką.

9430.

95Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos 6,00 procentų metinės palūkanos, motyvuodama tuo, jog ji yra valstybės įmonė – viešojo administravimo subjektas, nelaikytinas verslininku ar privačiu asmeniu, todėl jai netaikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma.

9631.

97CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

9832.

99Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad atsakovė, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, veikdama kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo, nėra tinkamas subjektas mokėti 6,00 procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-221/2014). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog buvo pagrindas iš atsakovės priteisti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas, vėlgi, atkreiptinas dėmesys, jog šio klausimo atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė, pasisakydama dėl prašomų priteisti palūkanų tik apeliaciniame skunde, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nustatant atsakovei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10033.

101Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi išlaidų

10234.

103Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

104Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

105atsakovės valstybės įmonės „Turto banko“ apeliacinį skundą atmesti.

106Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2839-599/2018 palikti nepakeistą, patikslinant, kad ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 10057869, iš atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, priteisiama 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 930,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt eurų ir nulio euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Nurodė, jog 2016 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir UAB „Lietkompexim“... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 11. 4.... 12. Atsakovė darė išvadą, kad užliejimu padaryta žala atsirado arba dėl... 13. 5.... 14. Atsakovė pažymėjo, jog neturi galimybės patekti į trečiajame pastato... 15. 6.... 16. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog žala atsirado dėl... 17. 7.... 18. Atsakovė pateikė tripliką, nurodydama, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. patalpų... 19. 8.... 20. Pabrėžė, jog jokio vandens tekėjimo šaltinio atsakovės patikėjimo teise... 21. 9.... 22. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R. ir M. T.... 23. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 10.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 26. 11.... 27. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad žala padaryta... 28. 12.... 29. Teismo vertinimu, atsakovės teiginį užpylimo šaltinį buvus trečiajame... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 33. 13.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kur yra užliejimo židinys ir kaip... 35. 13.2.... 36. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. T. R.... 37. 13.3.... 38. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros aktą Nr.... 39. 13.4.... 40. Faktas, jog liudytojai praėjus keliems metams nuo įvykio nebeprisimena ir... 41. 13.5.... 42. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atsakovę, kuri yra... 43. 13.6.... 44. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir... 45. 14.... 46. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys,... 47. 14.1.... 48. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmajame aukšte esančios patalpos 2016 m.... 49. 14.2.... 50. Ieškovei patyrus žalą dėl užlietų vandeniu patalpų, užteko įrodyti,... 51. 14.3.... 52. Atsakovei neįrodžius, kad užliejimo židinys buvo ne jos valdomose... 53. 14.4.... 54. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prielaidos... 55. 14.5.... 56. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ne visi UAB „Senamiesčio... 57. 15.... 58. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti.... 59. 15.1.... 60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įrodinėjimo naštos... 61. 15.2.... 62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad gadinantis... 63. 15.3.... 64. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius... 65. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 66. 16.... 67. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 68. 17.... 69. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 70. 18.... 71. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, 2016 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir... 72. 19.... 73. Taigi, nagrinėjamu atveju galima spręsti byloje kilus ginčą dėl civilinės... 74. 20.... 75. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 76. 21.... 77. Pabrėžtina, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė... 78. 22.... 79. Atsakovė triplike nurodžiusi, jog jokio vandens tekėjimo šaltinio jos... 80. 23.... 81. Liudytojas P. L. pateikė į bylą UAB „Pastatų ūkio priežiūros“... 82. 24.... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo... 84. 25.... 85. Atsakovė apeliaciniame skunde paaiškinusi, kad jos pateiktos fotonuotraukos... 86. 26.... 87. Šiuo atveju reikšmingas būtų ir eksperto doc. dr. D. K. 2018 m. balandžio... 88. 27.... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės... 90. 28.... 91. Kadangi eksperto doc. dr. D. K. ekspertizės turinys nėra prieštaringas,... 92. 29.... 93. Nustačius, jog atsakovė, būdama patalpų teisėta valdytoja, nesiėmė... 94. 30.... 95. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos... 96. 31.... 97. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 98. 32.... 99. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu,... 100. 33.... 101. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 102. 34.... 103. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo... 104. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 105. atsakovės valstybės įmonės „Turto banko“ apeliacinį skundą atmesti.... 106. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą...