Byla 1A-930-72-2011

1Procesinio sprendimo kategorija

2Panevėžys

31.2.14.5.3;2.4.8.

4Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei G. P., nuteistajai G. B., gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteista 20 MGL (2600 Lt) bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškovo A. B. ir atstovės pagal įstatymą J. B. naudai 2440 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6G. B. nuteista už tai, kad 2010 metų liepos 11 dieną, apie 13 val. 55 min. Panevėžyje, ( - ) gatvių sankryžoje vairuodama automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis numeris ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus, tai yra artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiųjų nepraleido, nors prieš pėsčiųjų perėją ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs autobusas „Neoplan N 8012“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamas M. Z., sustojo praleisti pėsčiųjų, ko pasėkoje partrenkė jai iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusius du mažamečius pėsčiuosius M. U. ir A. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiųjų M. U. ir A. B. sveikata: M. U. nustatytas kairės pėdos padikaulio lūžis, A. B. nustatytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nugaros sumušimas, odos nubrozdinimai kairiosios pusės smilkinyje, skruoste, dešinėje speninėje srityje, nugaroje, juosmenyje, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis.

7Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Šimonienė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-27 nuosprendį pakeisti nuteistajai G. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę dvejiems metams, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nuteistajai G. B. tinkamai parinko bausmės rūšį, dydį, tačiau nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamojo asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo sąlyga. Teismas turi atkreipti dėmesį į teisiamąjį charakterizuojančius požymius iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po jo padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji G. B., būdama jauno amžiaus, tris kartus (2007-07-17, 2008-06-15, 2009-08-03) yra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau - KET), iš jų du kartus už leistino greičio viršijimą. Nusikaltimo padarymo metu viena nuobauda buvo galiojanti – už leistino greičio viršijimą 59 km/h G. B. buvo nubausta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. Prokurorės nuomone, šie duomenys charakterizuoja nuteistąją kaip pavojingai vairuojančią ir keliančią grėsmę eismo saugumui vairuotoją. Nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad nuteistoji, būdama ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nepadarė išvadų, o jos specialybė - pardavėja – kasininkė, ar būsimos studijos kitame mieste nėra susijusios su būtinybe vairuoti kelių transporto priemonę. Teigia, kad G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Jos veika sukėlė ilgai trunkančius padarinius – buvo nesunkiai sužaloti du nepilnamečiai asmenys, kurie negalėjo visapusiškai pasinaudoti vasaros atostogomis, patyrė dvasinių išgyvenimų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino paminėtų G. B. asmenybę charakterizuojančių bei rodančių jos pavojingumą visuomenei, kai ji vairuoja kelių transporto priemonę, duomenų, ir nepaskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, o būtent, teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo atveju teisingumo principas nebus įgyvendintas, nes teismo nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kad pavojingai vairuojantis, tyčia nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir keliantis grėsmę aplinkiniams, visuomenės saugumui, asmuo ir toliau kels pavojų, iššauks visuomenės pasipiktinimą, nuogąstavimus bei nepasitenkinimą nepaskirtu teisių suvaržymu. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

8Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras) prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Biuro buvo priteista 2440 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad tiek 2010-12-21, tiek 2011-09-01 raštuose nurodė, kad remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, asmuo, eismo įvykio metu nukentėjęs nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės, turi teisę dėl tos pačios žalos pasirinkti vieną iš subjektų, kurio atžvilgiu gali reikšti reikalavimą atlyginti tą žalą, t. y. atsakingą už eismo įvykį asmenį arba Biurą. Civilinį ieškinį bei jo ribas apibrėžia civiliniai ieškovai. Šiuo atveju civiliniame ieškinyje Biurui nebuvo suformuluoti jokie reikalavimai, o atsakovu nurodoma tik G. B.. Be to, kaip nuosprendyje pažymėjo ir pats teismas, A. B. ir J. B. atstovė gynėja V. Kopūstienė atstovaujamųjų vardu prašė netraukti Biuro civiliniu atsakovu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009 yra konstatavęs, jog Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurą dėl žalos atlyginimo. Teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmoką, jei nėra pareikštos pretenzijos Biurui. Šiuo atveju jokios pretenzijos ar reikalavimai baudžiamojoje byloje Biurui nebuvo reiškiami, priešingai, aiškiai buvo išreikšta pozicija dėl Biuro netraukimo civiliniu atsakovu byloje, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jų papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Be to, jeigu nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas, nukentėjęs asmuo nebetenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš Biuro. Tokiu atveju reikalavimas biurui galėtų būti reiškiamas tik nukentėjusiajam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymą bei bylą nutraukus (TPVCAPDĮ 13 str. 3 d.). Teismas, priteisdamas neturtinę žalą iš Biuro, neatsižvelgė į minėtus argumentus ir priėmė nuosprendį, pažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatas. Be to, teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė ne tik LR BPK 305 str. nuostatas, bet ir elementarius nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes nuosprendyje nepasisakė dėl pirmiau paminėtų Biuro argumentų.

9Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog Biuro vardu veikianti UADB „Ergo Lietuva“ nepakankamai išanalizavo nukentėjusiajam A. B. padarytą neturtinę žalą bei nevisiškai ją atlygino. Eismo įvykio metu patirtos Biuro galimai atlygintinos neturtinės žalos nustatymo klausimus reglamentuoja TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 12 punktas aiškiai nustato, kad Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikino nedarbingumo trukmę, darbingumo ir neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taisyklių 12.1 punktas numato, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama TPVCAPDĮ nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal šiuos principus - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Kadangi šiuo atveju nukentėjęs asmuo mokosi, neturtinės žalos dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į VĮ „Panevėžio ligoninės“ pateiktą pažymą, t. y. už kiekvieną nedarbingumo dieną po 20 Lt, už 28 d. susidarė 560 Lt. Taigi teismo argumentas, kad Biuro atstovas UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam A. B. nevisiškai atlygino žalą yra nepagrįstas.

102011-11-17 Panevėžio apygardos teisme gautas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros raštas Nr. 14-0718, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra atšaukia 2011-10-07 prokurorės L. Šimonienės apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

11Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė Biuro apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji G. B. prašė iš jos, o ne iš Biuro priteisti atlyginti ieškovui A. B. ir atstovei pagal įstatymą J. B. 2440 Lt neturtinę žalą, gynėjas advokatas klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

12Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai atsisakius savo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.

13Biuro apeliacinis skundas atmetamas.

14Apeliaciniu skundu Biuras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo ieškovo A. B. ir jo atstovės pagal įstatymą J. B. naudai 2440 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti nepriteisiant iš Biuro neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

15Kolegija, išnagrinėjusi apelianto teiginius dėl nepagrįsto Biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, pažymi, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pripažįstant asmenis civiliniais ieškovais ir civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje, CPK kodekso normos netaikomos, nes šie klausimai nustatyti BPK. Taip pat netaikomos CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus. Be to, BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas įgyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieškovu priėmimo. Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo kaip civilinio atsakovo (kasacinės nutartys Nr. 2K–655/2006, Nr.2K-141/2009).

16Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis - ieškovas A. B. ir jo atstovė pagal įstatymą J. B. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, civiliniu atsakovu patraukdami tik nuteistąją G. B.. Tačiau nuteistoji eismo įvykį sukėlė vairuodama automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl tokiu atveju pagal TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 1 punktą, prievolė mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui pereina Biurui. Taigi Biuras, kaip civilinis atsakovas, į bylą turėjo būti įtrauktas. Bylos medžiaga rodo, kad Biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimą atnaujinęs įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo savo iniciatyva, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomones. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, iki jo pradžios protokoline nutartimi pripažino Biurą civiliniu atsakovu, paskelbė byloje pertrauką, informavo jį apie teismo posėdį bei išsiuntė civilinio ieškinio nuorašą, taip pat gavo Biuro raštą, kuriame šis išdėstė savo neigiamą poziciją dėl įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, prieštaravo dėl pareikšto ieškinio nurodydamas, jog žalą nukentėjusiesiems atlygino pagal galiojančius teisės aktus ir pakankamai, taip pat prašė baudžiamąją bylą nagrinėti Biuro atstovui nedalyvaujant. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje šis Biuro raštas buvo balsu perskaitytas. Biuro prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant šio atstovui, neprieštaraujant proceso dalyviams, buvo patenkintas. Taigi Biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimas buvo sprendžiamas laikantis BPK normų, o galimybės naudotis BK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis Biurui buvo užtikrintos.

17Kolegija taip pat atmeta Biuro teiginius, kad šioje byloje civilinis ieškinys nesaisto Biuro jokiu materialiu teisiniu ryšiu, nes nukentėjusysis - ieškovas A. B. bei jo atstovė pagal įstatymą J. B. išreiškė savo valią gauti žalos atlyginimą iš nuteistosios, o ne iš Biuro, o tokiai nukentėjusiojo - ieškovo A. B. valiai pritarė ir jam teisme atstovaujanti gynėja advokatė V. Kopūstienė. Pažymėtina, kad TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos pretenzija vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Bylos medžiaga rodo, kad Biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo išklausęs nukentėjusiajam - ieškovui A. B. teisme atstovaujančios gynėjos advokatės V. Kopūstienės nuomonės. Gynėja advokatė V. Kopūstienė išreiškė nuomonę, kad civilinis ieškinys turėtų būti priteistas iš abiejų atsakovų – G. B. ir Biuro, o tokiai gynėjos advokatės pozicijai pritarė ir nukentėjusiojo – ieškovo A. B. atstovė pagal įstatymą J. B.. Taigi nukentėjusysis - ieškovas A. B. (per savo atstovę gynėją advokatę V. Kopūstienę) bei jo atstovė pagal įstatymą J. B. iš esmės sutiko su tuo, kad dalį civilinio ieškinio padengtų Biuras. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas Biuro skundo argumentas, kad šiuo atveju jokios pretenzijos ar reikalavimai baudžiamojoje byloje Biurui nebuvo reiškiami. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti ne tik draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba Biurui, bet ir atsakingam už padarytą žalą asmeniui. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis - ieškovas A. B. ir jo atstovė pagal įstatymą J. B. baudžiamojoje byloje pareiškę civilinį ieškinį asmeniui, sukėlusiam eismo įvykį (G. B.), prarado teisę į žalos atlyginimą iš Biuro.

18Iš 2010-12-10 Biuro rašto matyti, kad jo įgaliotas atstovas UADB ERGO Lietuva A. B. išmokėjo 629, 34 Lt draudimo išmoką, kurią sudarė 560 Lt neturtinės žalos kompensavimas ir 69,34 Lt atlyginimas už gydymosi išlaidas. Tame pačiame rašte nurodyta, kad A. B. neturtinės žalos atlyginimas buvo paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktu, kuriame nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną (A. B. buvo gydomas 28 d., t. y. nuo 2010-07-11 iki 2010-08-07), kol draudimo išmoka neviršija TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje numatytos maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Tačiau kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio antrojoje dalyje yra išvardinti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Jokie to dydžio ribojimai (nurodant už vieną laikino nedarbingumo dieną nustatytiną maksimalią sumą ar kt.) šioje normoje nenumatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. B. neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai nesivadovavo vien tik poįstatyminiu aktu, t. y. žemesnės juridinės galios aktu (paminėto 2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 122), kuriame tokie apribojimai numatyti. Civilinio atsakovo – Biuro pareigos atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą žalą pagrindas yra TPVCAPD įstatymas ir pagal šio įstatymo, galiojusio eismo įvykio metu (2010-07-01) 11 str. 1 d. 2 p., maksimali neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, kurią galėtų atlyginti Biuras, yra 2500 eurų (8632 Lt). Taigi nustatęs, kad nukentėjusiajam A. B. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Lt (eismo įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelių moralinių kančių ir išgyvenimų, padidėjo jautrumas, bijo išeiti į gatvę, atleistas nuo dalies fizinio krūvio mokykloje), pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą nukentėjusiojo – ieškovo A. B. ir jo atstovės pagal įstatymą J. B. naudai iš Biuro priteisti skirtumą tarp nustatytos ir jau Biuro atstovo atlygintos neturtinės žalos, t. y. - 2440 Lt. (kasacinė nutartis 2K-17/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Biuras, išmokėjęs išmoką, turi teisę regreso tvarka susigrąžinti išmokėtą sumą iš nuteistosios.

19Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija, riamdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 str. 5 d., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

22Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Procesinio sprendimo kategorija... 2. Panevėžys... 3. 1.2.14.5.3;2.4.8.... 4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. G. B. nuteista už tai, kad 2010 metų liepos 11 dieną, apie 13 val. 55 min.... 7. Apeliaciniu skundu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Lina... 8. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 9. Nurodo, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog Biuro vardu veikianti UADB... 10. 2011-11-17 Panevėžio apygardos teisme gautas Panevėžio miesto apylinkės... 11. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė Biuro... 12. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai atsisakius savo apeliaciniame... 13. Biuro apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Apeliaciniu skundu Biuras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 15. Kolegija, išnagrinėjusi apelianto teiginius dėl nepagrįsto Biuro įtraukimo... 16. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis - ieškovas A. B. ir jo atstovė pagal... 17. Kolegija taip pat atmeta Biuro teiginius, kad šioje byloje civilinis ieškinys... 18. Iš 2010-12-10 Biuro rašto matyti, kad jo įgaliotas atstovas UADB ERGO... 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad... 20. Teisėjų kolegija, riamdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 21. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą palikti... 22. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą...