Byla 2K-188/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajam G. R., gynėjui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajai O. M., nukentėjusiosios atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir nukentėjusiųjų T. Č., A. K. (A. K.) ir O. M. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta nuteistajam naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejiems metams.

4Priteista iš G. R. nukentėjusiajai O. M. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o iš Lietuvos respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 5754,43 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Priteista iš G. R. nukentėjusiajam A. K. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o iš Lietuvos Respublios transporto priemonių draudikų biuro – 8541,07 Lt turtinei žalai atlyginti.

6Priteista iš G. R. nukentėjusiajai T. Č. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 Lt advokatės pagalbai apmokėti.

7Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendis. G. R. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams. 5754,43 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai O. M. ir 8541,07 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. K. priteista iš G. R. Priteista iš G. R. A. K. 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus, nukentėjusiosios O. M. ir jos atstovės paaiškinimų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio visus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

9G. R. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (tolaiu – KET) 51 punkto (Eismo dalyviai privalo išmanyti LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugojimui ir netrukdyti eismo), 68 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam) ir 172 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus ir padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jis, 2006 m. gruodžio 16 d., apie 2.25 val., Klaipėdoje, Pamario gatvėje, ties Turistų gatve, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „BMW 318“, valst. Nr. ( - ), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, tiesiame kelyje, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, jo būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio „BMW 318“ keleiviai A. K. ir G. M., o keleiviui D. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

10Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį: taikyti BK 75 straipsnį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

11Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nors ši aplinkybė buvo nustatyta dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius iki bylos nagrinėjimo teisme savanoriškai stengėsi atlyginti padarytą žalą, t. y. perduoti pinigus tiesiogiai nukentėjusiesiems, o šiems atsisakius juos priimti, siuntė pašto perlaidomis.

12Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu bei po nusikalstamos veikos padarymo. Kasatorius siekė atlyginti žalą po nusikalstamos veikos padarymo, o tai, kad žala nebuvo atlyginta dėl nuo kasatoriaus valios nepriklausančių aplinkybių (nukentėjusieji atsisakė priimti pinigus) negali būti pagrindas šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę lengvinančia. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai T. Č. dalį neturtinės žalos atlyginio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o dalinis žalos atlyginimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką skiriant bausmes, turi būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13Kasatorius teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino pačių nukentėjusiųjų neatsargaus elgesio prieš nusikaltimo padarymą (nukentėjusieji kartu su kasatorium vartojo alkoholinius gėrimus nors žinojo, kad jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, prašė juos vežti namo, skatino didinti greitį, važiavo neprisisegę saugos diržų (išskyrus D. J.)).

14Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, nes eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, jam nustatytas neįgalumas (yra netekęs 45 proc. darbingumo), o tai apriboja laisvės atėmimo bausmės atlikimo galimybes.

15Kasatorius pažymi, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai teismas privalo skirti bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas per didelę reikšmę teikė kaltininko asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, nes dalinio žalos atlyginimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neatsižvelgė į pačių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą ir padarytus KET pažeidimus, sąlygojusius sunkius padarinius ir nepagrįstai sugriežti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Taip teismas nukrypo nuo teismų praktikos, analogiškose bylose, kai nuteistajam buvo skiriama švelnesnė negu šešerių metų laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-55/2008, 2K-151/2008), o šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta neišnykusį teistumą turinčiam asmeniui esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-334/2007).

16Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę kasatorius praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, neturės galimybės įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tuo tarpu atidėjus bausmės vykdymą kasatorius galės greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kasatorius teigia, kad šioje byloje yra visos sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnį: nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, iki nusikalstamos veikos padarymo kasatorius nebuvo teistas, yra neįgalus (netekęs 45 proc. darbingumo), nusikalstama veika buvo padaryta ir dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas neįvertino kaltininko elgesio po nusikalstamos veikos padarymo, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, nekeitė parodymų, atlygino dalį žalos, nors pats dėl neįgalumo negalėjo dirbti.

17Kasatorius mano, kad teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nepakankamai įvertino kai kurias aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti, o kai kurių civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių net nevertino. Kasatorius nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog jis iki bylos išnagrinėjimo teisme savanoriškai stengėsi atlyginti padarytą žalą, tačiau patys nukentėjusieji atsisakė, kad žala bent iš dalies būtų atlyginta.

18Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad žala kilo ir dėl pačių nukentėjusiųjų didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai turi esminės įtakos sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-465/2008). Nukentėjusieji žinodami, kad jis yra neblaivus, važiavo kartu su juo automobiliu neprisegę saugos diržų. Tikėtina, kad jeigu nukentėjusieji būtų važiavę su prisegtais saugos diržais, eismo įvykio metu būtų kilę ne tokie sunkūs padariniai.

19Kasatorius nurodo, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Kasatorius teigia, kad eismo įvyko metu jis buvo sužalotas, jam nustatytas neįgalumas (netekęs 45 proc. darbingumo), todėl ateityje jis negalės dirbti gerai apmokamo darbo, jo pajamos bus ribotos, todėl nepakankamos neturtinei žalai atlyginti. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, tačiau į ją turi būti atsižvelgta, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-550/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio yra reikšminga atsižvelgti į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominius faktorius. Be to, teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus panašios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės bylos Nr. 2K-465/2008 (priteista 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti), 2K-238/2008, 2K-830/2007 (priteista 19 568,40 Lt neturtinei žalai atlyginti). Taigi, kasatoriaus manymu, priteista atlyginti bendra neturtinės žalos suma – 90 000 Lt, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, laikytina nepagrįstai didele.

20Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumas neturtinei žalai atlyginti priteisdamas ne iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuro, o iš kasatoriaus, netinkamai pritaikė BPK 111 straipsnį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. BPK 111 straipsnis nustato, kad civiliniais atsakovais baudžiamosiose bylose gali būti įstaigos, organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnyje nustatyta, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kasatorius nurodo, kad jo civilinė atsakomybė nustatyta, jis žalą tretiesiems asmenims padarė naudodamas neapdraustą transporto priemonę, todėl pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biurui) atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, tik nustato nukentėjusiajam teisę pasirinkti, kuriam iš subjektų pateikti pretenziją: eismo įvykio kaltininkui, draudikui ar biurui. Taigi, Įstatymas numato, kad galima kreiptis tiesiogiai į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo nepateikiant pretenzijos Biurui. Ieškinio pateikimas teismui, kasatoriaus manymu, tolygus pretenzijos pateikimui, nes ieškinyje nurodomas reikalavimas (kaip ir pretenzijoje) bei reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės.

21Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepakeičia pareigos Biurui atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytą žalą. Įstatymas tik suteikia teisę nukentėjusiesiems asmenims pasirinkti jiems priimtinausią žalos išieškojimo procedūrą. Tai, kad nukentėjusysis asmuo kreipiasi į teismą, o ne tiesiogiai į Biurą, nereiškia, kad Biuras nebetampa materialiai atsakingas už kaltinamojo veiksmus, nes kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų interesų gynimo. Kasatorius teigia, jog tai, kad ieškovai Biuro neįtraukė atsakovu, o visą žalą reikalavo priteisti iš jo, negalėjo būti kliūtis dalį žalos priteisti iš Biuro. Biuro neįtraukus atsakovu šioje byloje pažeidžiami kasatoriaus interesai ir jo teisės.

22Kasaciniais skundas nukentėjusieji T. Č., A. K. (A. K.) ir O. M. nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir prašo juos pakeisti.

23Nukentėjusieji T. Č., A. K. ir O. M. kasaciniuose skunduose teigia, kad nuteistajam apeliacinės instancijos teismo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni ir prašo jam paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aštuonerių metų laisvės atėmimo dydžio bausmę siūlė paskirti ir prokuroras, baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu.

24Kasatoriai teigia, kad tai, jog nuteistasis KET pažeidimus daro neatsitiktinai, savo transporto priemonės nėra apdraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, jau anksčiau administracine tvarka buvo baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio rodo jo neatsakingumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

25Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos skirdamas nuteistajam bausmę pažeidė BK 54 ir 61 straipsnius, nes nepagrįstai nepripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Tačiau kasatoriai teigia, kad dviejų žmonių žūtis ir vieno žmogaus sužalojimas nėra numatytas kaip BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl šiuos eismo įvykio metu kilusius padarinius teismas turėjo pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

26Be to, nukentėjusysis A. K. kasaciniame skunde teigia, kad nuteistasis paskirtą bausmę turėtų atlikti pataisos namuose, o ne atvirtojoje kolonijoje. Kasatorius teigia, kad teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės atlikimo vietą, neatsižvelgė į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 2K-546/2008 nurodyta, kad BVK 63 straipsnyje nustatyta, jog tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 straipsniu. Nuteistam laisvės atėmimu už neatsargų nusikaltimą asmeniui teismas gali paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę tiek atviroje kolonijoje, tiek pataisos namuose. Pasirinkdamas vieną ar kitą pataisos įstaigos rūšį, teismas turi vadovautis BK 50 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kasatorius mano, kad teismas nurodydamas, jog nuteistasis paskirtą bausmę turi atlikti atvirtojoje kolonijoje, netinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

27Taip pat kasatoriai skunduose teigia, kad jiems teismo priteista po 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Kasatoriai nurodo, kad visiškas žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo atveju negali būti taikomas, tačiau teismas turi stengtis kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinė ir fizinę skriaudą. Kasatorių manymu, teismas priteisdamas jiems po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus kriterijus, o būtent, padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusios asmens kaltę ir turtinę padėtį. Kasatoriai pažymi, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, todėl ateityje turi galimybę uždirbti pinigų neturtinei žalai atlyginti, kas parodytų, kad jis tikrai apgailestauja dėl padaryto nusikaltimo.

28Kadangi eismo įvykio metu žuvę asmenys buvo kasatorių vaikai (nukentėjusiųjų T. Č. ir A. K. dukra A. K. bei nukentėjusiosios O. M. sūnus G. M.), todėl jie dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinius sukrėtimus bei žymų jų sveikatos pablogėjimą.

29Kasatoriai mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pačių nukentėjusiųjų neatsargus elgesys, t. y. sėdo į automobilį, kurį vairavo nuo alkoholio apsvaigęs nuteistasis, lėmė padarinių atsiradimą dėl ko sumažino neturtinės žalos dydį. Pagal KET 61 punktą automobilio keleiviai turi vienintelę pareigą: jiems draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad žuvę nukentėjusieji negalėjo žinoti apie nuteistojo neblaivumo laipsnį, o pastarasis nereagavo į jų prašymus sulėtinti greitį.

30Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio panašios kategorijos bylose, pagal kurią priteistinos žalos dydis gerokai viršija 30 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008 (priteista 80 000 Lt), Nr. 2K-29/2009 (priteista 50 000 Lt), Nr. 2K-55/2008 (priteista 74 136,80 Lt)). Be to, kasatoriai mano, kad formuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo panašios kategorijos bylose turėtų būti atsižvelgiama į analogišką įstatymo leidėjo poziciją vertinant žmogaus gyvybę, jeigu nukentėjusysis būtų žuvęs darbe. A. K. prašo papildomai priteisti iš nuteistojo 270 000 Lt, T. Č. – 450 000 Lt, O. M. – 700 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

31Nuteistojo G. R. kasacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiųjų T. Č., A. K. (A. K.) ir O. M. kasaciniai skundai iš dalies tenkinami.

32Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą)

33Nuteistasis kasaciniame skunde prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu dalinis žalos atlyginimas paprastai nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi padarytos žalos dalis visiems nukentėjusiesiems. Tais atvejais, kada kelių eismo taisyklių pažeidimų baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo patirtą turtinę ar neturtinę žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras, toks žalos atlyginimas nepripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi šiuo atveju kaltininko ir draudikų biuro nesieja sutartiniai santykiai ir draudikų biuras žalą atlygina ne dėl savo noru kaltininko su biuru sudarytos sutarties, tikslu apdrausti civilinę atsakomybę, o dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, įpareigojančių biurą atlyginti padarytą žalą už kaltininką dėl to, kad šis pažeidė įstatymus ir neapsidraudė nuo civilinės atsakomybės už transporto įvykį, jei nustatyta jo civilinė atsakomybė.

34Byloje yra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiesiems pervedė po 1500 Lt žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusieji šių pinigų nepriėmė. Be to, atlyginta sumą nesudaro net pusės teismo nustatytos žalos, todėl teismai pagrįstai nepripažino šio fakto atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

35Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (Dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių)

36Nukentėjusieji kasaciniais skundais prašo pripažinti dviejų žmonių žūtį ir vieno sužalojimą, BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tuo pagrindu nuteistajam paskirti griežtesnę bausmę. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

37BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Be abejo, ir kelių žmonių žūtis atitiks BK 281 straipsnio 6 dalies kvalifikuojantį požymį ir veika bus kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kaip pavienis nusikaltimas.

38BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama kai dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Žmogaus žūtis iš esmės yra sunkus padarinys. Kartu žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis- veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą ir atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nors buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, ji pasireiškė grubiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, o vienam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nepripažino to kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltininkui inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, laiko, kad dviejų žmonių žūtis ir vieno asmens sužalojimas šioje byloje pripažintinas G. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte – veika sukėlė sunkius padarinius.

39Dėl paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo(BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 75 straipsnis)

40Teismų sprendimus dėl paskirtos bausmė skundžia kaip nuteistasis, taip ir nukentėjusieji. Kasatorius skundžia dėl per griežtos paskirtos bausmės, o nukentėjusieji dėl per švelnios bausmės. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas sugriežtino bausmę, paskirtą apylinkės teismo, ir paskyrė nuteistajam šešerių metų laisvės atėmimo bausmę vietoje ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu nurodydamas, kad nors buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, ji pasireiškė grubiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, o vienam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, akcentuodamas jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir pažymėjo, kad nuteistasis jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui nuo paskutinės nuobaudos galiojimo pabaigos. Tai rodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams.

41BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Sankcijos vidurkis yra 6,5 metų. Taigi nors apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskyrė griežtesnę šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, ji savo dydžiu yra šiek tiek mažesnė negu BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

42Pripažinus naują kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė griežtintina.

43Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

44G. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, iš principo gali būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtoji bausmė gali būti atidedama. Tačiau tam teismas turi padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

45Pažymėtina, kad nuteistojo G. R. kasacinio skundo argumentas dėl BK 75 straipsnio taikymo atitinka jo apeliacinio skundo argumentą, į kurį motyvuotai nuosprendyje atsakė apeliacinės instancijos teismas. Vertindamas padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1,8 promilės), nesudėtingoje kelio situacijoje (nors ir tamsiu paros metu, tačiau esant sausai kelio dangai ir tiesiame kelyje) nepasirinko saugaus greičio (važiavo 120-140 km /h greičiu, žymiai viršydamas leistiną kelio ruože greitį), buvo neatidus ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko mirtinai sužalojo du keleivius, o vienam iš jų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

46Vertinant nuteistojo G. R. asmenybę teismai atsižvelgė tiek į nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos. Pažymėtina, kad nuteistasis buvo netekęs vairuotojo teisių dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau neseniai jas atgavęs nepadarė reikiamų išvadų ir vėl sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, vidutiniame girtumo laipsnyje. Turint galvoje jo girtumo laipsnį, metų ir paros laiką (buvo žiema, gruodis, nakties metas), jo elgesys vertintinas kaip labai rizikingas. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juo labiau, kai tai daroma pakartotinai po patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda jau negaliojo, tačiau jo elgesys rodo, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir nėra linkęs taisytis. Todėl kolegija sutinka su teismų sprendimais, kad bausmės vykdymo atidėjimas kasatoriui esamomis aplinkybėmis netaikytinas, nes neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų kitų bausmės tikslų. Įvertinę visas minėtas aplinkybes teismai pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

47Nukentėjusysis A. K. kasaciniame skunde teigia, kad nuteistasis paskirtą bausmę turėtų atlikti pataisos namuose, o ne atvirtojoje kolonijoje. Sutinkamai su BK 50 straipsnio 3 dalimi laisvės atėmimo bausmė atliekama atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. BVK 90 straipsnyje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Taigi kolegija laiko, kad teismai skirdami bausmę atlikti atviroje kolonijoje nei baudžiamojo, nei bausmių vykdymo įstatymo nuostatų nepažeidė.

48Dėl turtinės žalos priteisimo

49Šioje byloje dėl dviejų žmonių žūties nukentėjusiųjų tėvai T. Č., A. K. ir O. M. pareiškė civilinius ieškinius kaltininkui G. R. Be to, T. Č. dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi su pretenzija į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Biurui patenkinus T. Č. pareiškimą, ji atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo iš G. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau žalą atlyginti įpareigojo ne nuteistąjį, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą. Klaipėdos apygardos teismas pakeitė nuosprendį šioje dalyje ir priteisė O. M. ir A. K. turtinę žalą atlyginti ne iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, o iš nuteistojo G. R.

50Nuteistasis skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumas neturtinei žalai atlyginti priteisdamas ne iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, o iš kasatoriaus, netinkamai pritaikė BPK 111 straipsnį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

51Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui arba tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę , draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose numatytais atvejais – Biurui. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Taigi, Įstatymas numato, kad nukentėjusysis gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo iš kaltininko arba į Biurą. Įstatymo 17 straipsnis vardija atvejus, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte pasakyta, kad išmoka mokama tais atvejais, kai kaltininkas, kurio asmenybė nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

52Kadangi kasatorius G. R. žalą padarė vairuodamas neapdraustą transporto priemonę ir jam atsirado civilinė atsakomybė, nukentėjusieji tretieji asmenys turėjo teisę pasirinkti kam pateikti pretenziją dėl žalos atlyginimo. Iš pradžių visi trys nukentėjusieji padavė į teismą civilinius ieškinius atsakovu nurodydami G. R. Tačiau nukentėjusioji T. Č. kreipėsi ir į Biurą. Biurui visiškai atlyginus turtinę žalą (15 308,19 Lt) ir dalį neturtinės žalos (1725 Lt), ji teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo atsisakė ieškinio dėl turtinės žalos ir dalies ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Savo ruožtu A. K. gavęs iš T. Č. dalį Biuro išmokėtų pinigų turtinei žalai atlyginti, pareiškė patikslintą ieškinį G. R. Esant šioms aplinkybėms, teismas T. Č. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepriteisė. Tuo tarpu O. M. ir A. K. dėl žalos atlyginimo į Biurą nesikreipė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurą dėl žalos atlyginimo. Teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmoką, jei nėra pareikštos pretenzijos Biurui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai turtinės žalos atlyginimą O. M. ir A. K. priteisė iš eismo įvykio kaltininko.

53Atkreiptinas dėmesys, kad Biuras, atlyginęs žalą, turi teisę į regresinį ieškinį padarytos žalos kaltininkui. Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Kaip matosi iš medžiagos Biuras pareiškė pretenziją G. R. dėl atlygintos nukentėjusiajai T. Č. 15 308,19 Lt turtinės ir 1725 Lt neturtinės žalos.

54Dėl neturtinės žalos dydžio

55Apylinkės teismas greta turtinės žalos priteisė iš G. R. nukentėjusiajai O. M. 30 000 Lt, A. K. – 30 000 Lt ir T. Č. – 30 000 Lt, iš viso 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka šioje dalyje proceso dalyvių apeliacinius skundus, kuriuose jie prašė padidinti neturtinės žalos dydį, atmetė.

56Nuteistasis kasaciniame skunde prašo teismo sumažinti neturtinės žalos dydį, bet prašymo nedetalizuoja. Tuo tarpu nukentėjusieji prašo papildomai priteisti iš nuteistojo G. R. A. K. 270 000 Lt, T. Č. – 450 000 Lt, O. M. – 700 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

57Visi kasatoriai savo prašymus argumentuoja nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir teigia, kad šioje byloje teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio panašios kategorijos bylose.

58Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

59Teismai konstatavo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek).

60Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo KET keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas KET reikalavimus sąmoningai sėda už automobilio vairo ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra žymiai pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas KET sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Į šią aplinkybę teismas turi atsižvelgti ir nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį.

61Nuteistasis nevykdė minėtų įstatymo reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ėmėsi vairuoti automobilį (didesnio pavojaus šaltinį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio- 1,8 promilės. Taigi nuteistasis sėdo prie vairo suvokdamas, kad grubiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti autoįvykį. Būdamas neblaivus ėmėsi vežti tris taip pat neblaivius jaunus asmenis. Vairuodamas automobilį naktį, kai matomumas yra ribotas ir reikia vairuoti itin atidžiai, dar kartą grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisykles – žymiai viršijo leistiną greitį (pasak liudytojų, greitis miesto ribose buvo 120-150 km/h.), ko pasėkoje nesuvaldė transporto priemonės ir patyrė avariją. Nuteistojo padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (vidutiniame girtume), kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams. Be to suvokdamas, kad vairuoti didesnio pavojaus šaltinį galima tik apdraudus civilinę atsakomybę, sąmoningai vairavo automobilį su keleiviais neturėdamas privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Taip veikdamas jis prisiėmė kaip baudžiamąją, taip ir civilinę atsakomybę už visus savo veiksmų padarinius. Kadangi eismo įvykio metu nuteistojo automobilis nebuvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo našta gula ant avarijos kaltininko.

62Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad draudimo suma dėl eismo įvykio nepriklauso nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. Ji yra viena visam įvykiui ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų.

63Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš kriterijų, į kurį turi atsižvelgti teismai nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, yra nukentėjusiųjų eismo įvykyje skaičius ir asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese ir pareiškusių savarankiškus civilinius ieškinius, skaičius (nukentėję tretieji asmenys). Šioje byloje žuvo du žmonės, kurie gyveno atskirose dviejose šeimose. O. M. gyveno be vyro, todėl ji viena buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl G. M. žūties ir padavė civilinį ieškinį. A. K. turėjo ir tėvą, ir motiną. Abu jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir padavė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė visiems nukentėjusiesiems po lygiai, t. y. po 30 000 Lt asmeniui. Realiai esant tokiai situacijai dėl A. K. mirties jos tėvams buvo priteista 60 000 Lt neturtinės žalos, o dėl G. M. mirties jo tėvams (motinai) – 30 000 Lt.

64Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojasi, todėl ji dar nėra vienoda. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis esmingai nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose. Tačiau teisėjų kolegijos laiko, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą atskiriems nukentėjusiesiems, nevisiškai atsižvelgta į specifines bylos aplinkybes: eismo taisyklių pažeidimo grubumą, vairavimą esant neblaiviam ir girtumo laipsnį, taip pat nukentėjusiųjų skaičių. Dėl to bendras atlygintinos neturtinės žalos dydis yra didintinas.

65Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nustatydami neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, nesilaikė teisingumo ir proporcingumo principų atskirų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nustatydami neturtinės žalos dydį atskiriems nukentėjusiesiems, padavusiems civilinius ieškinius, teismai atsižvelgė tik į civilinius ieškinius padavusių asmenų skaičių, tačiau neatsižvelgė į žuvusiųjų asmenų skaičių ir jų priklausymą skirtingoms šeimoms.

66Iki eismo įvykio abu žuvę nukentėjusieji gyveno su savo tėvais, t. y. A. K. gyveno kartu su savo tėvais A. K. ir T. Č., o G. M. – su motina O. M. Visus juos siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai. Dėl šių priežasčių nukentėjusiųjų tėvai patyrė gilius dvasinius išgyvenimus dėl vaikų netekties. Atsižvelgdami į tai, teismai visiems nukentėjusiesiems priteisė vienodą neturtinės žalos atlyginimą –po 30 000 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad realiai dėl A. K. žūties nukentėjusiesiems buvo priteista 60 000 Lt, o dėl G. M. žūties – 30 000 Lt neturtinės žalos. Toks skirtumas dėl priteistų neturtinės žalos dydžių susidarė dėl to, kad dėl A. K. žūties civilinius ieškinius padavė abu tėvai, o dėl G. M. žūties – tik motina. Nors A. K. tėvai yra oficialiai nutraukę santuoką, tačiau gyvena kartu viename bute, kartu lankosi svečiuose, ir nors ieškinius dėl žalos atlyginimo padavė atskirai, tačiau bylos eigoje derino ieškinių sumą. Kolegija laiko, kad 60 000 Lt neturtinės žalos suma dėl A. K. žūties atitinka kaip bylos aplinkybes, taip ir teismų praktiką panašiose bylose. Tuo tarpu dėl G. M. mirties priteista 30 000 Lt neturtinės žalos suma nevisiškai atitinka teisingumo bei žalos atlyginimo proporcingumo principą. Kolegijos manymu, teismo priteistinos neturtinės žalos dydis negali priklausyti vien tik nuo nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, padavusių civilinius ieškinius, skaičiaus. Kadangi neturtinė žala atlyginama dėl žmogaus žūties, esant analogiškoms aplinkybėms dėl vieno žmogaus žūties priteistina pinigų suma negali žymiai skirtis nuo pinigų sumos, priteistinos dėl kito žmogaus žūties tame pačiame eismo įvykyje. Todėl teismų sprendimai šioje dalyje keistini.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami neturtinės žalos dydžio nustatymui CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus juos nepakankamai analizavo, todėl ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paskirstymo tarp nukentėjusiųjų negali būti laikomas visiškai pagrįstu. Todėl teisėjų kolegija didina nukentėjusiajai O. M. priteistiną neturtinės žalos dydį dėl G. M. žūties iki neturtinės žalos dydžio, teismo priteisto dėl A. K. žūties.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

69Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendį.

70Pripažinti G. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

71G. R. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti septynerius metus laisvės atėmimo.

72Priteisti iš G. R. 120 000 Lt neturtinę žalą ir ją paskirstyti taip: nukentėjusiajai O. M. 60 000 Lt, nukentėjusiajam A. K. – 30 000 Lt, nukentėjusiajai T. Č. – 30 000 Lt.

73Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu G. R.... 4. Priteista iš G. R. nukentėjusiajai O. M. 30 000 Lt neturtinei žalai... 5. Priteista iš G. R. nukentėjusiajam A. K. 30 000 Lt neturtinei žalai... 6. Priteista iš G. R. nukentėjusiajai T. Č. 30 000 Lt neturtinei žalai... 7. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo... 9. G. R. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (tolaiu – KET)... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo teismą panaikinti Klaipėdos... 11. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 12. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę,... 13. Kasatorius teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino pačių... 14. Kasatorius nurodo, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į jo... 15. Kasatorius pažymi, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas visiškai prisipažino... 16. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio... 17. Kasatorius mano, kad teismas spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir... 18. Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad žala kilo ir dėl... 19. Kasatorius nurodo, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį... 20. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios... 21. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės... 22. Kasaciniais skundas nukentėjusieji T. Č., A. K. (A. K.) ir O. M. nesutinka su... 23. Nukentėjusieji T. Č., A. K. ir O. M. kasaciniuose skunduose teigia, kad... 24. Kasatoriai teigia, kad tai, jog nuteistasis KET pažeidimus daro... 25. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos skirdamas nuteistajam bausmę... 26. Be to, nukentėjusysis A. K. kasaciniame skunde teigia, kad nuteistasis... 27. Taip pat kasatoriai skunduose teigia, kad jiems teismo priteista po 30 000 Lt... 28. Kadangi eismo įvykio metu žuvę asmenys buvo kasatorių vaikai... 29. Kasatoriai mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pačių... 30. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nukrypo nuo formuojamos... 31. Nuteistojo G. R. kasacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiųjų T. Č.,... 32. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios... 33. Nuteistasis kasaciniame skunde prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3... 34. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis nukentėjusiesiems pervedė po 1500 Lt... 35. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 36. Nukentėjusieji kasaciniais skundais prašo pripažinti dviejų žmonių... 37. BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo... 38. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinančia... 39. Dėl paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo(BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys... 40. Teismų sprendimus dėl paskirtos bausmė skundžia kaip nuteistasis, taip ir... 41. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki... 42. Pripažinus naują kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismo... 43. Nuteistasis G. R. kasaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir... 44. G. R. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281... 45. Pažymėtina, kad nuteistojo G. R. kasacinio skundo argumentas dėl BK 75... 46. Vertinant nuteistojo G. R. asmenybę teismai atsižvelgė tiek į nuteistojo... 47. Nukentėjusysis A. K. kasaciniame skunde teigia, kad nuteistasis paskirtą... 48. Dėl turtinės žalos priteisimo ... 49. Šioje byloje dėl dviejų žmonių žūties nukentėjusiųjų tėvai T. Č.,... 50. Nuteistasis skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas... 51. Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių... 52. Kadangi kasatorius G. R. žalą padarė vairuodamas neapdraustą transporto... 53. Atkreiptinas dėmesys, kad Biuras, atlyginęs žalą, turi teisę į regresinį... 54. Dėl neturtinės žalos dydžio... 55. Apylinkės teismas greta turtinės žalos priteisė iš G. R. nukentėjusiajai... 56. Nuteistasis kasaciniame skunde prašo teismo sumažinti neturtinės žalos... 57. Visi kasatoriai savo prašymus argumentuoja nuorodomis į Lietuvos... 58. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 59. Teismai konstatavo, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Tačiau atkreiptinas... 60. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra... 61. Nuteistasis nevykdė minėtų įstatymo reikalavimų. Iš bylos medžiagos... 62. Žalos padarymo metu galiojusio 2004 m. kovo 5 d. Transporto priemonių... 63. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš kriterijų, į kurį turi... 64. Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojasi,... 65. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismai nustatydami neturtinės žalos... 66. Iki eismo įvykio abu žuvę nukentėjusieji gyveno su savo tėvais, t. y. A.... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami neturtinės žalos... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 69. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendį... 70. Pripažinti G. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dėl padarytos... 71. G. R. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirti septynerius metus laisvės... 72. Priteisti iš G. R. 120 000 Lt neturtinę žalą ir ją paskirstyti taip:... 73. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio...