Byla 2A-205-611/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

2iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,

4sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui Antanui Skarbauskui, atsakovui A. K.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui A. K. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei iškeldinimo, taip pat atsakovo A. K. priešieškinį ieškovui VĮ Valstybės turto fondui dėl panaudos sutarties santykių pripažinimo, dėl pripažinimo teisės privatizuoti VĮ „Valstybės turto fondo" patikėjimo teise valdomą poilsio namelį, išperkamąja nuoma arba derybomis tiesioginiu būdu.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8VĮ Valstybės turto fondas pateikė ieškinį atsakovui A. K., prašydamas teismą išreikalauti iš atsakovo pastatą-poilsio namelį, esantį Kyviškių k., Vilniaus raj., iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinti iš jo atsakovą. Ieškovas nurodė, kad VĮ Valstybės turto fondas nuo 1999 m. kovo 10 d. patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – poilsio namelį, esantį Kyviškių kaime, Vilniaus rajone. Nurodė, jog atsakovas 1996-09-03 įsigijo iš S. V. 744 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame yra minėtas ieškovo patikėjimo teise valdomas namelis. 1999-05-12 buvo atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai. 1999-03-06 ginčo turtas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. 2008 m. sausio 28 d. ieškovo darbuotojai apžiūrėjo ginčo turtą ir konstatavo, kad pastatas yra naudojamas, bet patekti į vidų neturėjo galimybės. 2008-02-11 ieškovas raštu paprašė atsakovo, kad šis atlaisvintų užimamą pastatą, tačiau atsakovas iki šiol to nepadarė.

9Ieškovas A. K. priešieškiniu prašė pripažinti, kad nuo 1996-09-03 tarp jo ir ieškovo VĮ „Valstybės turto fondas“ susiklostė panaudos sutarties santykiai dėl poilsio namelio; pripažinti jam teisę privatizuoti atsakovo patikėjimo teise valdomą poilsio namelį, esantį ieškovui priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype. Teigė, jog įsigijo iš S. V. žemės sklypą, faktiškai yra gavęs ir poilsio namelį, kuriuo nuo to laiko ir naudojosi. 2006-02-03 ieškovas gavo Valstybės įmonės Valstybės turto fondo raštą, iš kurio sužinojo, kad poilsio namelis priklauso VĮ Valstybės turto fondui ir pastarasis prašo suteikti notarų patvirtintą sutikimą parduoti aukcione sodo namelį, esantį jo žemės sklype. Pabrėžė, jog 1997-1999 m. poilsio namelio registracija ir įvertinimas įvyko jam nežinant ir nedalyvaujant, todėl tokios procedūros buvo padarytos pažeidžiant įstatymus. Ieškovas nurodė, jog savo lėšomis įrengė elektrą, elektros stulpą, pastatė terasą, rūsį, sandėliuką ir tualetą. Per visą nurodytą laikotarpį reguliariai mokėjo visus mokesčius, apmokėjo visas paslaugas todėl mano, kad tarp šalių susiklostė poilsio namelio panaudos santykiai.

10Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovo A. K. ieškinį atmetė, o ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį patenkino, nusprendė išreikalauti poilsio namelį, esantį Kyviškių k., Vilniaus r., iš atsakovo valdymo ir iškeldinti iš jo atsakovą A. K.. Teismas nustatė, kad 1996-09-03 sutarties pagrindu S. V. pardavė atsakovui A. K. 744 kv. m. žemės sklypą. Ginčo pastato -poilsio namelio- nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu priėmimo-perdavimo 1993-03-10 akto pagrindu nuo 1999-05-28. LR Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. nutarimu ginčo turtas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Teismas nustatė, jog valstybės turtas privatizuojamas pagal griežtai nustatytą tvarką, taip siekiant už privatizuotą turtą gauti teisingą kainą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. K. turėjo ieškovo leidimus konkrečioms tikslinėms Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. nurodytoms investicijoms. Nurodė, jog A. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių kokie konkrečiai darbai, susiję su privatizuojamo objekto pagerinimu, buvo atlikti bei kokia buvo atliktų darbų vertė. Teismas konstatavo, jog A. K. neįgijo teisės reikalauti, kad ginčo patalpų privatizavimo klausimą atsakovas VĮ Valstybės turto fondas svarstytų išskirtinai tik su juo. Pažymėjo, jog atsakovas neturi teisės privatizuoti ginčo objekto LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 str. nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šalys siekė sukurti panaudos teisinius santykius, nenustatyta. Tai, kad atsakovas yra sudaręs elektros energijos tiekimo ir naudojimo sutartį, mokėjo mokesčius už elektros energiją, investavo, kaip teigia atsakovas, į poilsio namelį savo asmenines lėšas, neturi įtakos vertinant teismo nustatytas aplinkybes dėl šalis siejančių teisinių santykių.

11Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti apelianto priešieškinį, o ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog tik 2006-02-03 sužinojo, kad poilsio namelis priklauso VĮ Valstybės turto fondui ir kad 1999-05-12 namelis buvo įregistruotas kadastro duomenų bazėje, nurodant, jog jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas VĮ Valstybės turto fondo. Pabrėžia, jog 1997-1999 namelio registracija ir įvertinimas įvyko ieškovui nežinant ir nedalyvaujant, pažeidžiant ieškovo esmines nuosavybės teises į žemės sklypą. 1997-03-10 namelio priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas pažeidžiant įstatymus, kadangi akte nebuvo nurodyta duomenų apie žemės savininką, nors buvo pažymėta, kad pastatas naudojamas. 1999-05-12 pastato registracija buvo atlikta pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1005 1.4.1 punktą. Apeliantas nurodo, jog nenori turėti svetimo turto savo žemės sklype. Svetimo sodo namelio buvimas ieškovo žemėje šiurkščiai pažeidžia žemės valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises. Pažymėjo, jog nuo namelio įsigijimo momento – 1996-09-03, apeliantas naudojosi nameliu, išlaikė jį, investavo į remonto darbus apie 12500 Lt. Ieškovas jokių pastangų įteisinti santykius nesiėmė. Teigia, jog namelis buvo pastatytas kaip laikinas statinys, namelio naudojimosi terminas baigėsi, todėl jis yra avarinės būklės, be to, nėra komisijos išvados dėl tinkamo namelio naudojimo. Nesutinka su teismo argumentu, jog negalima konstatuoti, kad tarp šalių susikūrė panaudos santykiai. Mano, jog ieškovo valdymo teisę į žemės sklypą galima apginti pripažinus, kad nuo namelio įsigijimo jis tinkamai prižiūrėjo, naudojosi nameliu, investavo į jį asmenines lėšas, sudarė sutartis dėl elektros tiekimo, sąžiningai mokėjo mokesčius, todėl susiklostė panaudos santykiai LR CK 6.629 str. prasme. Atsakovas nurodo, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl nėra jokio pagrindo jį iškeldinti. Pabrėžia, jog pasiūlytas namelio privatizavimo būdas – viešasis aukcionas nepriimtinas, kadangi nėra garantijos, jog būtent atsakovas turės galimybę įsigyti namelį.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas nurodo, jog apeliantas ginčo pastatą užima neteisėtai, nemoka už jį nuomos mokesčio ir taip pažeidžia valstybės kaip šio turto teisėto savininko teises ir teisėtus interesus. Apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, t.y. nurodo, kad sklype nepageidauja turėti svetimo turto, tuo pačiu priešieškiniu reikalauja pripažinti panaudos santykius, sudaryti su juo išperkamosios nuomos sutartį. Taip pat apeliantas neįrodė, jog išlaikė pastatą, jį remontavo, be to, dar toliau teigia, jog pastato būklė avarinė ir juo negalima naudotis.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-184-562/2008 duomenų matyti, kad atsakovas pagal 1996-09-03 sutartį iš S. V. nupirko 744 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (prijungtos c.b. I t., b.l.30-31). Taip pat iš minėtos bylos duomenų matyti, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra 46,58 kv.m. ploto pastatas – poilsio namelis, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei, patikėjimo teise valdomas ieškovo VĮ Valstybės turto fondo (prijungtos c.b. I t., b.l.36-45). Atsakovas buvo teismine tvarka užginčijęs minėto pastato teisinę registraciją valstybės vardu, taip pat valstybės nuosavybės teises į minėtą statinį, tačiau jo ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-184-562/2008 buvo atmestas (b.l.5-10, prijungtos c.b. III t., b.l.110-120), o Vilniaus apygardos teismo 2008-12-31 nutartimi atsakovo A. K. apeliacinis skundas buvo atmestas (prijungtos c.b. III t., b.l.145150). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Lietuvos valstybės nuosavybės teisių į ginčo statinį ginčijimu, jo teisine registracija, 1997-03-10 statinio priėmimo-perdavimo akto teisėtumu, kad jam priklausančiame žemės sklype neteisėtai stovi valstybei priklausantis statinys, atmestini, nes šiuo klausimu teismai jau yra pasisakę minėtoje prijungtoje civilinėje byloje ir šios aplinkybės negali būti iš naujo revizuojamos nagrinėjamoje byloje.

16Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir valstybės konkliudentiniais veiksmais susiformavo ginčo poilsio namelio panaudos teisiniai santykiai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio fakto nepripažino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 1 d. yra apibrėžtas ratas asmenų, kuriems neatlygintinai gali būti perduodamas naudotis valstybės ar savivaldybių turtas. Atsakovas nepatenka į minėtų asmenų ratą. Nors minėto straipsnio 1 d. 4 p. numato, kad valstybės ar savivaldybių turtas gali būti laikinai neatlyginai perduodamas ir kitiems asmenims, nenurodytiems minėto straipsnio 1 d.1-3 p., tačiau tokie atvejai turi būti reglamentuoti įstatymu. Joks kitas norminis aktas nenumato galimybės atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, gauti neatlygintinai naudotis valstybės turtą. Be to, pagal minėto straipsnio 2 d. sprendimą perduoti valstybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nagrinėjamu atveju statinys priklauso valstybei, todėl sprendimą dėl panaudos gali priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad būtų priimtas Vyriausybės sprendimas dėl ginčo poilsio namelio perdavimo naudotis neatlygintinai atsakovui. Kadangi nagrinėjamu atveju kalba eina apie valstybei priklausantį turtą, kuris turi ir gali būti naudojamas tik visuomenės poreikiams tenkinti, o suteikimo neatlygintinai naudotis tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymu, todėl pripažintina, kad negali būti sudaryta valstybei priklausančio turto panaudos sutartis konkliudentiniais veiksmais, kadangi tokiu būdu būtų pažeista valstybei priklausančio turto suteikimo naudotis tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą dėl panaudos sutarties sudarymo. LR CK 6.629 str. nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi kaip jau minėta aukščiau, valstybei priklausančio turto suteikimo neatlygintinai tvarka yra griežtai reglamentuota LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir būtent šio įstatymo normos taikytinos nagrinėjamu atveju.

17Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad LR Vyriausybės 2000-03-06 nutarimu Nr.258 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-02-23 nutarimo Nr.228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ginčo poilsio namelis buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, privatizuojant jį viešo aukciono būdu. Toks privatizavimo būdas apeliantui yra nepriimtinas, nes nėra garantijos, kad būtent jis įsigis ginčo statinį. Mano, kad turėtų būti ginčo atveju taikomas Privatizavimo įstatymo 13 str.. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus. LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d. numato valstybei priklausančio turto privatizavimo būdus, tarp kurių yra numatyti tiesioginių derybų ir nuomos su išsipirkimu būdai. Pagal minėto įstatymo 17 str. 5 d. tiesioginių derybų būdu arba pagal 19 str. 2 d. 2 p. nuomos su išsipirkimu būdu gali būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino. Minėto įstatymo 17 str. 5 d. bei LR Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr.113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytos privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygos ir tvarka, kurių būtina laikytis siekiant, kad į išnuomotas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar patalpas nuomininko investicijos sudarytų pagrindą nuomininkui teisėtai tiesioginių derybų ar nuomos su išsipirkimu būdu įgyti jo gerokai pagerintą išnuomotą turtą. Šios sąlygos tokios: pastatų ar patalpų savininko leidimas investuoti privatų kapitalą, kurio vertė viršytų 1/2 išsinuomotų patalpų rinkos vertės; be to, tokio dydžio investicijos turi būti panaudotos ne mažiau kaip 1/2 patalpų pagrindinių konstrukcijų pakeitimui, patalpų ploto ar tūrio padidinimui daugiau kaip 1/3 arba daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų pakeitimui ar naujų inžinerinių komunikacijų įrengimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-196/2006). Tokios griežtos sąlygos įgyti teisei privatizuoti patalpas ar pastatus tiesioginių derybų būdu nustatytos atsižvelgiant į LR valstybės ir savivaldybių privatizavimo įstatymo tikslus ir paskirtį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra teisėtas ginčo statinio naudotojas (nuomininkas) bei kad yra gavęs ginčo statinio savininko leidimą minėto įstatymo 17 str. 5 d. nurodytiems pagerinimams atlikti, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko minėto tokius pagerinimus. Kita vertus, kadangi nėra įrodymų apie atsakovo teisėtą valdymą bei ieškovo sutikimą pagerinimams, todėl atsakovo atlikti pagerinimai ir jų dydis neturi teisinės reikšmės bylai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįgijo teisės privatizuoti ginčo poilsio namelį tiesioginių derybų ar nuomos su išsipirkimu būdu. Vien tas faktas, kad ginčo poilsio namelis stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype bei kad atsakovas be ieškovo sutikimo tą namelį naudojo savo reikmėms, nesudaro teisinio pagrindo atsakovui reikalauti privatizuoti patalpas jo prašomais būdais. Kadangi prijungtoje civilinėje byloje buvo pripažinta, kad ginčo poilsio namelis atsakovo sklype teisėtai priklauso valstybei, atsakovas nėra teisėtas šio namelio valdytojas, todėl jam negali būti taikomos LR CK 4.34-4.35 str. normos.

18Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybei priklausančio turto privatizavimas yra įstatymu griežtai reglamentuotas, siekiant už privatizuotą turtą gauti teisingą ir kuo didesnę kainą, tokiu būdu gautos lėšos naudojamos visuomenės poreikiams tenkinti, todėl turto pardavimas pažeidžiant minėtą tvarką pažeidžia visuomenės viešą interesą. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ginčo statinio pardavimas jam, nesilaikant LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo reikalavimų, daro žalą valstybei. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi teisę dalyvauti ginčo statinio viešame aukcione lygiomis teisėmis su kitais potencialiais įgijėjais, siekdamas nupirkti ginčo statinį.

19Kadangi atsakovas yra neteisėtas ginčo statinio valdytojas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė išreikalauti iš jo neteisėto valdymo ginčo statinį ir iškeldinti atsakovą.

20Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Atmetus atsakovo apeliacinė skundą, iš jo valstybei priteistinos 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovo A. K. 7,05 Lt (septynis litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,... 3. teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,... 4. sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui Antanui Skarbauskui, atsakovui A. K.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. VĮ Valstybės turto fondas pateikė ieškinį atsakovui A. K., prašydamas... 9. Ieškovas A. K. priešieškiniu prašė pripažinti, kad nuo 1996-09-03 tarp jo... 10. Vilniaus miesto rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-184-562/2008 duomenų matyti, kad... 16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp jo ir valstybės... 17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad LR Vyriausybės 2000-03-06 nutarimu... 18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybei priklausančio turto... 19. Kadangi atsakovas yra neteisėtas ginčo statinio valdytojas, todėl pirmosios... 20. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 21. Atmetus atsakovo apeliacinė skundą, iš jo valstybei priteistinos 7,05 Lt... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 24. Vilniaus miesto rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą... 25. Priteisti iš atsakovo A. K. 7,05 Lt (septynis litus 05 ct) bylinėjimosi...