Byla 2-8418-793/2011
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės K. B. įstatyminei atstovei D. B. ir atstovei advokatei V. K., atsakovams I. V. ir R. V., atsakovų atstovui advokatui R. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. B., ieškinį atsakovams I. V. ir R. V. dėl neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė K. B., atstovaujama įstatyminės atstovės D. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. V., prašydama priteisti iš atsakovės 7000,00 Lt neturtinės žalos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ieškinį tikslino ir 2011-11-07 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui patikslintą ieškinį. Patikslintu ieškiniu ieškovė K. B. prašo priteisti solidariai iš atsakovų I. V. ir R. V. 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2011-04-13 atsakovų šuo įkando jai į lūpą ir nosies sritį, dėl ko ieškovei teko kreiptis į gydytojus. Atsakovei I. V., pripažinus padarytą administracinį teisės pažeidimą, buvo paskirta administracinė nuobauda - 500,00 Lt bauda. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl prieš tai minėto įvykio ieškovei padaryta didelė neturtinė žala – sutriko miegas, ji tapo jautresnė, sunkiau išlaiko dėmesį veiklos metu, pasikeitė elgesys su gyvūnais, ji bijo šunų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą (b.l. 3-4, 34-36).

3Atsakovai I. V. ir R. V. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2011-04-13 I. V. kartu su savo šunimi lankėsi pas kaimynę V. K., kuri leido šuniui nuimti antsnukį. Į V. K. butą be skambučio, neperspėjusi atėjo ieškovė. Atsakovė I. V. kartu su kitais bute buvusiais asmenimis išgirdo ieškovės klyksmą, į kurį visi subėgo ir pamatė, kad ieškovė nežymiai sužalota. Ieškovė paaiškino, kad jai įkando atsakovų šuo. Atsakovė I. V. kartu su kitais bute buvusiais asmenimis suteikė mergaitei pirmąją pagalbą. Ieškovė prašė atsakovės neskambinti jos motinai, nes bijojo pastarosios reakcijos. Tačiau ieškovės motina D. B. apie šuns įkandimą sužinojo. Atsakovė I. V. bandė ieškovės motinai aiškinti, kad šuo skiepytas, siūlė apmokėti su gydymu susijusias išlaidas, tačiau ieškovės motina nesutiko. Atsakovai teigia, kad ieškovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, todėl atsakovai neprivalo atlyginti padarytos žalos. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 21-23, 60-61).

4Ieškovės įstatyminė atstovė D. B. patikslintą ieškinį palaiko.

5Ieškovės atstovė advokatė V. K. patikslintą ieškinį palaiko.

6Atsakovai I. V. ir R. V. su patikslintu ieškiniu nesutinka.

7Atsakovų atstovas advokatas R. T. su patikslintu ieškiniu nesutinka.

8Ieškovės įstatyminė atstovė D. B. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad jos dukrai ieškovei K. B. įkandęs atsakovų šuo padarė nepataisomą žalą, kurios pasekmės iki galo nėra žinomos. Teigia, kad atsakovai savo kaltę pripažįsta, tai patvirtina atsakovei administracine tvarka paskirta nuobauda už padarytą teisės pažeidimą. Neturtinę žalą sudaro išlaidos rando šlifavimui lazeriu ir kelionei į Vilnių, kur bus atlikta tokia procedūra. Nurodo, kad incidento metu ieškovė patyrė šoką. Ieškovė dažnai pasilikdavo nakvoti pas kaimynę, kuri tam pritardavo. Incidento aplinkybės paaiškėjo iš ieškovės. Teigia, kad tik paskambinus atsakovei I. V., pastaroji atėjusi patvirtino įvykio aplinkybes ir atsiprašė, tačiau padarytą žalą atlyginti atsisakė. Nurodo, kad 4-5 kartus per mėnesį tenka dirbti naktinėje pamainoje. Po incidento ieškovei sutriko miegas, dažnai pašoka naktį iš lovos, kartais vartoja raminančius vaistus. Ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, tačiau į psichiatrus nesikreipė. Pažymi, kad ieškovė pas kaimynę užėjo kartu su kaimynės dukra, kuriai nuėjus pas tėvus, ieškovė liko laukti jos koridoriuje su savo atsinešta pagalve. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.

9Ieškovės atstovė advokatė V. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei atėjus pas kaimynę, jai įkando šuo. Šuns savininkai yra abu atsakovai, todėl padarytą ieškovei žalą privalo atlyginti abu atsakovai. Teigia, kad įvykęs incidentas padarė žalos ieškovės psichikai. Pažymi, kad ieškovė, kaip ir visos mergaitės mėgsta puoštis, žiūrėdama į veidrodį, jai svarbu kaip ji atrodo, todėl dėl esamų randų labai pergyvena. Nurodo, kad atsakovai dėl įvykusio incidento kaltais prisipažino, ko pasekoje atsakovei buvo paskirta administracine nuobauda, tačiau padarytos neturtinės žalos dėl įvykusio incidento atsakovai nepripažįsta. Teigia, kad atsakovų ir liudytojos V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi. Pažymi, kad ieškovė pati sau lūpos neįkando, o tikras įvykio aplinkybes paprasčiausiai bijojo papasakoti. Be to, tiesos prašė nesakyti ir liudytoja. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

10Atsakovė I. V. teismo posėdyje nurodė, kad pas V. K. atėjo kartu su šunimi, jai leidus nuėmė antsnukį ir pavadėlį. Apie tai, kad ateis ieškovė, nežinojo. V. K. šeima atsakovų šunį pažinojo, kaip neagresyvų. Šuns puolimo nematė, apdraskytą ieškovės veidą pamatė V. K. vaikui pakvietus. Pažymi, kad suteikė ieškovei pirmąją pagalbą. Nurodo, kad ieškovė pas V. K. atėjo neperspėjusi, į duris nepasiskambinusi. Teigia, kad dėl įvykusio incidento kalta yra ne tik atsakovė, bet ir ieškovės mama, kuri netinkamai prižiūrėjo vaiką. Pažymi, kad ir anksčiau ateidavo su šunimi pas V. K., kuomet ten būdavo ieškovė. Ieškovės mamai apie įvykį nepranešė, pačiai ieškovei paprašius. Teigia, kad šuo ieškovei neįkando, o įdrėskė savo letena. Nurodo, kad ieškovės mama už padarytą ieškovei žalą prašė 2000,00 Lt. Pažymi, kad ieškovės motinai pateikė reikalaujamą šuns skiepų knygelę, tačiau į rankas jos neatidavė, bijodama, kad pastaroji šią knygelę suplėšys. Mano, kad ieškovės įstatyminė atstovė nori pasipelnyti atsakovų sąskaita, todėl prašo ieškinį atmesti.

11Atsakovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, plačiau įvykio komentuoti negali, nes įvykio metu nebuvo, dirbo. Teigia, kad prašoma priteisti suma yra neadekvati. Šuns padarytus sužalojimus ieškovei pripažįsta. Prašo ieškinį atmesti.

12Atsakovų atstovas advokatas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pažymi, kad medicinos specialisto išvada surašyta vadovaujantis ieškovės paaiškinimais. Be to, šuo negalėjo įkasti į lūpos vidinę pusę, tai padarė sau pati ieškovė, o kiti sužalojimai ieškovei padaryti šuns letena, tai pagrindžia byloje esančios nuotraukos. Nurodo, kad atsakovė su šunimi atėjo V. K. leidus ir antsnukis bei pavadėlis buvo nuimti taip pat leidus V. K.. Atsakomybė kyla ieškovės motinai, o ne atsakovams, kadangi, būtent ieškovė nepranešė V. K. apie tai, kad pas ją ateis ir liks nakvoti jos dukra. Duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į psichiatrą ar psichologą, ir kaip pasikeitė jos elgesys po įvykio, byloje nėra. Teigia, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. B., gim. 1999-09-16, yra D. B. dukra (b.l. 7). Pagal ieškovės įstatyminės atstovės D. B. 2011-04-15 skundą Klaipėdos AVPK 2 PK atsakovės I. V. atžvilgiu 2011-04-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ADK1-191 pagal LR ATPK 110 str. 5 d. už tai, kad 2011-04-13 atsakovo R. V. šuo įkando ieškovei į viršutinę lūpą bei 2011-05-03 Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimu atsakovė pripažinta kalta dėl padaryto pažeidimo, jai paskirta 500,00 Lt bauda (b.l. 9-12, 37-41, 43). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-04-18 specialisto išvados Nr. G532/11(03) nustatyta, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje ir paviršutiniai lygiagretūs odos įdrėskimai nosies viršūnės – viršutinės lūpos išorinio paviršiaus srityse, - sužalojimai padaryti minkštuosius audinius vienmomentiškai spaudžiant ir braukiant kietais bukabriauniais ribotai kontaktavusiais paviršiais (tame tarpe – galimai ir gyvūno dantimis) (b.l. 13-14). Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės išrašo medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė, po 2011-04-13 įvykių, 2011-04-14 kreipėsi į traumatologą, kuris jai paskyrė pilną skiepų kursą (b.l. 15). Iš K. B. vaiko sveikatos raidos istorijos matyti, kad ieškovė 5 kartus buvo skiepyta (b.l. 16-19). VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo 2011-09-29 rekomendacija ieškovei pasiūlyta atlikti esančių po šuns įkandimo žaizdų šlifavimą ir lazeriavimą (b.l. 51).

15Byloje kilo ginčas dėl atsakovams priklausančio stafordšyro terjero veislės šuns ieškovei padaryto sužalojimo veido srityje ir tuo ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra konstatavęs, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009).

17CK 6.267 str. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba jų žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

18Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas ne sutartinės, bet deliktinės atsakomybės klausimas, nes turtinė prievolė, atsiradusi dėl žalos, nesusijusi su sutartiniais santykiais, t. y. prievolės šalių iki teisės pažeidimo nesiejo teisiniai santykiai.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės normas dėl civilinės atsakomybės ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011)

20Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl žalos ir priežastinio ryšio.

21Ieškovė savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad 2011-04-13, jai lankantis pas kaimynę V. K., kur turėjo nakvoti kartu su drauge – E. K., kaimynės draugės I. V. šuo įkando į viršutinę lūpą ir nosies sritį, ir to pasekoje ieškovė patyrė neturtinę žalą dėl to, kad sutriko miegas, tapo jautresnė, pasikeitė jos elgesys su gyvūnais, bijo šunų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą.

22Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog įvykis įvyko dėl to, kad atsakovė I. V. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad jos šuo būtų laikomas tinkamai ir nekeltų pavojaus kitų asmenų sveikatai. Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovės atsivestas šuo V. K. bute buvo palaidas, be antsnukio. Laikytina, jog ta aplinkybė, kad šuo laisvai galėjo judėti po minėto buto patalpas, ir įvykis įvyko kitoje patalpoje nei tuo metu buvo atsakovė, patvirtina, jog I. V. pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai nes neužtikrino tinkamos šuns priežiūros. Konstatuotina, jog įvykis įvyko dėl atsakovės I. V. neatsargių veiksmų, kurie pasireiškė nepakankama šuns priežiūra, ir šie veiksmai laikytini neteisėtais, taip pat laikytina, kad atsakovė yra kalta dėl šio įvykio, nes, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes darytina išvada, kad ji nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

23Faktą, jog ieškovę sužalojo atsakovų šuo, atsakovai neginčija, iš esmės pripažįsta, jog ieškovei padaryta neturtinė žala, tačiau nesutinka su prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu, tvirtina, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus padarytai žalai.

24Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovų veiksmai, kaltė; žalos faktas; priežastinis ryšys su žala. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog ir pati ieškovė, eidama pas kaimynę V. K., kur norėjo nakvoti kartu su drauge – E. K., elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai, nes apie savo atvykimą nepranešė draugės E. K. tėvams bei su argumentu, kad ieškovės mama, netinkamai prižiūrėjo vaiką, nes nepranešė V. K. apie tai, kad pas ją viena ateis ir liks nakvoti jos dukra. Tačiau, darytina išvada, jog nėra pagrindo prieš tai minėtus ieškovės ir ieškovės mamos D. B. nerūpestingumą ir neatsargumą laikyti visišką atsakovų atsakomybę šalinančia aplinkybe. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių atsirado atsakovų atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos, tarp jų ir neturtinės (CK 6.246, 6.247, 6.248).

25Dėl neturtinės žalos dydžio.

26Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

27Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Kriterijai, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

28Ieškovė žalos dydį iš esmės grindžia tuo, jog ieškovės įstatyminei atstovei pasiklausus pas keletą advokatų, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo galėtų reikalauti iš atsakovų, jai buvo pasakyta, kad pagal įvykio aplinkybes ir patirtus sužalojimus neturtinė žala galėtų siekti 7000,00 Lt.

29Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą atsakovai padarė netyčiniais veiksmais, jų veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kad atsakovė ieškovės atsiprašė bei dėjo pastangas taikiu būdu išspręsti ginčą, be to, atsižvelgtina į ieškovės amžių, į pačios nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės didelį neatsargumą, į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovei sutriko miegas ir ji dažnai pašoka naktį iš lovos, kad vartoja raminančius vaistus, kad tapo jautresnė, pasikeitė jos elgesys su gyvūnais, bijo šunų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (pastarosios aplinkybės iš esmės grindžiamos tik įstatyminės ieškovės atstovės paaiškinimais), todėl šie ieškovės argumentai kaip nepagrįsti atmestini. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovei atsakovų šuo buvo matytas, po įvykio ieškovė liko nakvoti pas V. K., todėl darytina išvada, jog ieškovė dėl įvykio didelio išgąsčio ir streso nepatyrė. Ieškovė į psichiatrą ar psichologą nesikreipė, duomenų apie tai, kaip pasikeitė jos elgesys po įvykio, byloje nėra.

30Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės veido sužalojimas neabejotinai turėjo įtakos ieškovės emocinei būklei, sukėlė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl skiepijimo nuo pasiutligės ir šuns padarytų žaizdų gydymo, tačiau konstatuotina, jog ieškovė, neįrodė prašomo priteisti dėl atsakovams priklausančio šuns padaryto sužalojimo patirto 7000,00 Lt neturtinės žalos dydžio, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ir, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, šiuo konkrečiu atveju patenkinta 29,00 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 71,00 procentas ieškinio reikalavimų.

33Ieškovė patyrė 750,20 Lt išlaidų už teisinę advokato pagalbą (b.l. 64-65). Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina 218,00 bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams iš ieškovės nepriteistinos.

34Ieškovė pateikdama ieškinį teismui nuo žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 str 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis į valstybės biudžetą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovų. Žyminio mokesčio dydis reglamentuojamas LR CPK 80 straipsnyje. Atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus žyminis mokestis sudaro 60,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina po 30,00 Lt.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

Nutarė

36ieškinį tenkinti iš dalies.

37Priteisti solidariai iš atsakovų I. V., a. k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir po 109,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, ieškovei K. B., gim. 1999-09-16, atstovaujamai įstatyminės atstovės D. B., a. k. ( - )

38Priteisti iš atsakovų I. V., a. k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) lygiomis dalimis 60,00 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 30,00 Lt iš kiekvieno atsakovo, į valstybės biudžetą.

39Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovė K. B., atstovaujama įstatyminės atstovės D. B., kreipėsi į... 3. Atsakovai I. V. ir R. V. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su... 4. Ieškovės įstatyminė atstovė D. B. patikslintą ieškinį palaiko.... 5. Ieškovės atstovė advokatė V. K. patikslintą ieškinį palaiko.... 6. Atsakovai I. V. ir R. V. su patikslintu ieškiniu nesutinka.... 7. Atsakovų atstovas advokatas R. T. su patikslintu ieškiniu nesutinka.... 8. Ieškovės įstatyminė atstovė D. B. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje... 9. Ieškovės atstovė advokatė V. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei... 10. Atsakovė I. V. teismo posėdyje nurodė, kad pas V. K. atėjo kartu su... 11. Atsakovas R. V. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su atsakovės išdėstyta... 12. Atsakovų atstovas advokatas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad patikslintame... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. B., gim.... 15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovams priklausančio stafordšyro terjero... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse... 17. CK 6.267 str. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba jų žinioje esančių... 18. Įstatymas civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės... 20. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės, dėl žalos ir priežastinio ryšio.... 21. Ieškovė savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad... 22. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog įvykis įvyko dėl to, kad... 23. Faktą, jog ieškovę sužalojo atsakovų šuo, atsakovai neginčija, iš... 24. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog... 25. Dėl neturtinės žalos dydžio.... 26. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje... 27. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio... 28. Ieškovė žalos dydį iš esmės grindžia tuo, jog ieškovės įstatyminei... 29. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą atsakovai... 30. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 33. Ieškovė patyrė 750,20 Lt išlaidų už teisinę advokato pagalbą (b.l.... 34. Ieškovė pateikdama ieškinį teismui nuo žyminio mokesčio buvo atleista... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,... 36. ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Priteisti solidariai iš atsakovų I. V., a. k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - )... 38. Priteisti iš atsakovų I. V., a. k. ( - ) ir R. V., a. k. ( - ) lygiomis... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...