Byla 2-6784-776/2016
Dėl bendrosios nuosavybės padalijimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovės B. S. T. atstovei advokatei Dianai Oseckienei, dalyvaujant atsakovų S. T. ir A. T. atstovui advokatui Piotrui Orlovui, nedalyvaujant ieškovei B. S. T., nedalyvaujant atsakovams S. T. ir A. T., nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Birutei Šatienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. T. ieškinį atsakovams S. T. ir A. T. bei trečiajam asmeniui notarei Birutei Šatienei dėl bendrosios nuosavybės padalijimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė B. S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti bendrai su A. T. 1992 m. birželio 6 d. įsigytą butą, esantį ( - ), priteisiant ieškovei nuosavybės teise 1/2 dalį šio turto, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su A. T. ( - ) sudarė santuoką, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016 buvo pripažinta negaliojančia. Ieškovė, remdamasi tuo, kad ji buvo pripažinta sąžininga sutuoktine, nurodė, kad turtas, įgytas santuokoje su A. T., turi būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad su A. T. nuo 1978 m. apsigyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o nuo 1981 m. vasario 7 d. gyveno bute, esančiame ( - ), kurį išsipirko iš valstybės panaudodami A. T., jos ir jos dukros A. M., kuri ginčo bute gyveno nuo 1991 m. sausio 29 d., valstybės vienkartines išmokas ir bendrus pinigus (rublius).

5Atsakovai S. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovai, nesutikdami, kad ieškovė su jų tėvu A. T. butą, esantį ( - ), įgijo bendrai, nurodė, kad jų tėvas A. T., miręs ( - ), ir ieškovė, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016 jų santuoką pripažinus negaliojančia, nėra sutuoktiniai, todėl butas nėra įgytas santuokoje ir nėra bendrosios nuosavybės objektas. Atsakovai taip pat nurodė, kad buto įgijimo metu buvo išreikšta A. T. valia įsigyti jam Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. vasario 16 d. sprendimu Nr. 68 skirtą butą, esantį ( - ), asmeninės nuosavybės teise. Atsakovų nuomone, ieškovė neįrodė, kad privatizuojant butą buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, todėl prezumpcija, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paneigta.

6Tretysis asmuo notarė Birutė Šatienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad negali pareikšti nuomonės dėl ieškinio, nes ieškinio dalykas nesusijęs su notaro atliekamomis pareigomis.

7Ieškovės B. S. T. atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, o bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisti solidariai. Ieškovės atstovė nurodė, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra dėl to, kokia yra paveldimo turto apimtis po A. T. mirties. Ieškovės atstovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad ginčo butas buvo A. T. ir B. S. T. bendroji jungtinė nuosavybė. Atstovė nurodžiusi, kad ieškovė buvo pripažinta sąžininga sutuoktine, pastebėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuokos pripažinimas negaliojančia sąžiningam sutuoktiniui sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip santuokos nutraukimas, o turtas turi būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė su A. T. vedybų sutarties nebuvo sudarę, todėl jų turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisė.

8Atsakovų S. T. ir A. T. atstovas advokatas Piotras Orlovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atstovas nurodė, kad būtina įvertinti Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. vasario 16 d. sprendimą Nr. 68, kuriuo ginčo butas buvo skirtas A. T. trijų asmenų šeimai, t. y. A. T. ir jo sūnums atsakovams. Atstovas pastebėjo, kad santuoka yra pripažinta negaliojančia ir ieškovės sąžiningumas yra nustatytas, tačiau įrodymų, kad ieškovė su A. T. įgijo ginčo turtą bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, nėra. Atstovo nuomone, po santuokos, kuri pripažinta negaliojančia, sudaryti sandoriai taip pat pripažįstami negaliojančiais. Atstovas, remdamasis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016 ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria išaiškintas šis sprendimas, nurodė, kad ieškovė turi neginčijamą teisę paveldėti 1/4 dalį ginčo buto. Atstovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie ginčo buto pirkimo, o A. T. įgydamas ginčo butą veikė išimtinai savo asmeniniais interesais. Atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė iki palikimo atsiradimo nesiekė, kad būtų pripažinta buto bendroji jungtinė nuosavybė.

9Ieškinys tenkintinas.

10Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Todėl nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.).

11Šioje byloje ieškovė reikalauja padalinti su mirusiu A. T. jai bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), tačiau, teismo vertinimu, ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties galimai buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad, mirus vienam iš sutuoktinių (nagrinėjamu atveju A. T. mirė ( - )), bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl jos padalijimo. Dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, kaip teisingai akcentavo ieškovė, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Todėl nors ieškovė ieškiniu reikalauja padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę ir priteisti jai 1/2 ginčo turto, savo ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų nustatyta mirusio A. T. paveldimo turto masė, pripažįstant, kad ginčo turtas įgytas ieškovės ir A. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

12Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

13Šioje byloje susidariusi tokia situacija, kad po palikėjo A. T. mirties, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016 A. T. ir ieškovės santuoka, sudaryta 1991 m. gegužės 17 d., buvo pripažinta negaliojančia, o ieškovė pripažinta sąžininga sutuoktine. Kaip teisingai nurodė ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas santuokos pripažinimo negaliojančia teisinius padarinius, yra nurodęs, kad sąžiningiems sutuoktiniams, t. y. registruojant santuoką nežinojusiems ir negalėjusiems žinoti, kad yra kliūčių ją sudaryti, santuokos pripažinimas negaliojančia sukelia panašius turtinius ir neturtinius teisinius padarinius kaip ir ištuoka: jų turtas, įgytas sudarius santuoką, turi būti dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.116–3.129 straipsniai), jeigu jie nebuvo sudarę vedybų sutarties, arba pagal vedybų sutartį, jeigu jie šią buvo sudarę (CK 3.101–3.107 straipsniai); sąžiningi sutuoktiniai turi teisę pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnis); jų teisės į gyvenamąją patalpą klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.71 straipsnio taisykles ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2008; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015). Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos išaiškinimus pateikė bylose, kuriose abu sutuoktiniai, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, buvo gyvi, tačiau jie taikytini ir sprendžiant klausimą dėl mirusiam sutuoktiniui ir jį pergyvenusiam sutuoktiniui priklausiusio turto nuosavybės formos – pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (ir dalių nustatymo) ar asmenine nuosavybe.

14Nesutiktina su atsakovų pozicija, kad pripažinus santuoką negaliojančia ieškovei, kaip sąžiningai sutuoktinei, kyla ne visos teisinės pasekmės kaip ištuokos atveju. Atsakovai, viena vertus, sutikdami, kad sąžininga sutuoktine pripažinta ieškovė turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais atsakovais, tačiau, kita vertus, nurodydami, kad po santuokos, kuri buvo pripažinta negaliojančia, sudaryti sandoriai taip pat yra negaliojantys ir nesukuriantys teisinių pasekmių, prieštarauja patys sau. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu abu sutuoktiniai buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra kliūčių sudaryti santuoką, tai santuoka, nors ir pripažinta negaliojančia, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, išskyrus paveldėjimo teisę, o pagal 3.46 straipsnio 1 dalį, kai sąžiningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripažįstamos sutuoktiniui. Todėl 1992 m. birželio 6 d. sutartis dėl ginčo buto pirkimo laikytina sandoriu, kurio pagrindu galėjo atsirasti sutuoktinių, kurių santuoka vėliau pripažinta negaliojančia, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į ginčo butą.

15Ieškovės ir A. T. santuoka sudaryta ( - ), ginčo butas įsigytas 1992 m. birželio 6 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnį, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, šis turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2012). Nagrinėjamu atveju, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija paneigta, nes ieškovė neįrodė, kad ginčo turtas įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip minėta, įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ne ieškovei, bet atsakovams, siekiantiems, kad ginčo butas būtų pripažintas mirusio A. T. asmenine nuosavybe.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002. Teismų praktika. 2002, 18). Nagrinėjamu atveju 1992 m. birželio 9 d. sutartimi ginčo butas įgytas pagal minėtą įstatymą A. T. vardu ieškovei ir A. T. esant santuokoje. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į ginčo butą atsiradimo pagrindas yra 1992 m. birželio 9 d. sutartis, o ne Šiaulių miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. vasario 16 d. sprendimas Nr. 68. Todėl atsakovų argumentai, kad minėtu sprendimu ginčo butą paskyrus A. T. trijų asmenų šeimai (atsakovų teigimu, šeimą tuo metu sudarė jų tėvas A. T. ir atsakovai, kaip A. T. sūnūs), jis galėjo būti įgytas tik asmenine A. T. nuosavybe, yra nepagrįsti. Kaip minėta, aplinkybė, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl buto, įsigyto pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o nagrinėjamu atveju ne tik ieškovė nepateikė įrodymų apie jos įmokėtas lėšas, tačiau ir atsakovai nepateikė priešingų įrodymų, kad ginčo buto kaina buvo sumokėta tik iš A. T. lėšų. Liudytoja A. M. parodė, kad ginčo buto kaina buvo mokėta iš A. T., ieškovės ir liudytojos lėšų. Teismo vertinimu, ginčo buto pirkimo sutarties 2 punktas patvirtina aplinkybę, kokia buvo buto pirkimo kaina sandorio sudarymo metu, bet ne aplinkybę, kieno lėšomis ši kaina buvo sumokėta. Nors investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo butui, įsigytam privatizavus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

18Priešingai nei nurodo atsakovai, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016 nebuvo nuspręsta dėl to, koks turtas sudaro palikėjo A. T. palikimą, t. y. nebuvo nuspręsta, kad A. T. ginčo butas priklausė asmeninės nuosavybės teise ir todėl ieškovė turi teisę paveldėti tik 1/4 viso ginčo buto. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi išaiškinęs šį sprendimą nurodė, kad įpėdiniai paveldės 1/2 dalį ginčo buto, jei bus nustatyta, kad šis butas buvo bendroji A. T. ir B. S. T. nuosavybė, o nustačius, kad 1/2 dalis buto priklauso B. S. T. ir nėra dalintina, būtų dalinama A. T. priklausanti 1/2 dalis buto.

19Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju šios prezumpcijos atsakovai nepaneigė.

20Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ieškovei ir A. T. esant santuokoje, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-1003/2016, kuriuo ieškovės ir A. T. santuoka buvo pripažinta negaliojančia, ieškovė pripažinta sąžininga sutuoktine, kuriai bendrai įgytas turtas dalijamas taikant bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nuostatas, todėl butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), pripažintinas abiejų sutuoktinių – ieškovės ir A. T. – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

21Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ieškovė, turi teisę kreiptis į notarą dėl nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimo.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

23Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos proceso teisės normos nenustato solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatyto dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Kadangi pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ieškovė yra atleista nuo 230,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo paduodant ieškinį, todėl 230,00 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei.

24Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

25Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį tenkinti.

28Pripažinti butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ieškovės B. S. T., a. k. ( - ), ir ( - ) mirusio A. T., a. k. ( - ), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatant ieškovei B. S. T., a. k. ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ).

29Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. ( - ), ieškovei B. S. T., a. k. ( - ), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

30Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. ( - ), valstybei 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

31Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. ( - ), valstybei 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

32Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė B. S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padalinti... 5. Atsakovai S. T. ir A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 6. Tretysis asmuo notarė Birutė Šatienė pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 7. Ieškovės B. S. T. atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo posėdžio metu... 8. Atsakovų S. T. ir A. T. atstovas advokatas Piotras Orlovas teismo posėdžio... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų... 11. Šioje byloje ieškovė reikalauja padalinti su mirusiu A. T. jai bendrąja... 12. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl... 13. Šioje byloje susidariusi tokia situacija, kad po palikėjo A. T. mirties,... 14. Nesutiktina su atsakovų pozicija, kad pripažinus santuoką negaliojančia... 15. Ieškovės ir A. T. santuoka sudaryta ( - ), ginčo butas įsigytas 1992 m.... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad butai, sutuoktinių... 18. Priešingai nei nurodo atsakovai, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25... 19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1... 20. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal... 21. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ieškovė,... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.... 23. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1... 24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra... 25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, Šiaulių... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 27. ieškinį tenkinti.... 28. Pripažinti butą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ieškovės B. S. T., a.... 29. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. (... 30. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. (... 31. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų S. T., a. k. ( - ), ir A. T., a. k. (... 32. Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...