Byla 3K-3-128/2012
Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. R. ir A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. R. ir A. P. ieškinį atsakovei O. R., trečiasis asmuo – notarė Gelminė Každailienė, dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas turto (buto), įgyto pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe klausimas.

6A. R. 1992 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį Vilniuje, Didlaukio g. 62-15. Susitarimą pirkti šį butą A. R. vardu pasirašė ir jo sutuoktinė atsakovė O. R.. 1992 m. birželio 12 d. A. R. mirė.

7Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mirusiojo A. R. sūnus V. R. po savo tėvo mirties jo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. V. R. mirė 2009 m. rugsėjo 5 d.

8Ieškovės V. R. (V. R. sutuoktinė) ir A. P. (V. R. duktė), tvarkydamos paveldėjimo klausimus, sužinojo, kad atsakovė O. R. prašo išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į pusę turto, įgyto jiems su A. R. gyvenant santuokoje. Ieškovių teigimu, A. R. ginčo butą įsigijo negyvendamas santuokoje su atsakove, jų santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, sutuoktiniai seniai netvarkė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo, atsakovė šiame bute negyveno nuo 1979 m. Ieškovės prašė pripažinti ginčo butą asmenine A. R. nuosavybe.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Remdamasis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsniu, Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 40 straipsniu, nustatęs, kad Vilniaus m. Lenino rajono teismo 1980 m. liepos 4 d. sprendimas, kuriuo nutraukta A. R. ir O. R. santuoka, neįregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje, teismas padarė išvadą, jog jų santuoka nebuvo nutraukta. Tačiau teismas vadovavosi prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, nustatytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kad atsakovė su A. R. kartu negyveno ir bendro ūkio netvarkė nuo 1979 m., šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Iš byloje esančių kvitų teismas nustatė, kad pirkėjas A. R. už butą, kurio vertė 13 122 rublių, 10 000 rublių sumokėjo vienkartinėmis išmokomis ir 3122 rublius grynaisiais; atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus, jog grynuosius pinigus už buto privatizavimą ji mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir tvarkė bendrą ūkį su A. R. po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta aplinkybė, jog sutuoktiniai nuo 1979 m. jo netvarkė, teismo posėdyje pripažino, jog seniai šiame bute negyvena. Teismas nurodė, Aukščiausiojo teismo Teisminė civilinių bylų kolegija, galiojant SŠK, laikėsi praktikos, kad faktiškai nutraukus šeiminius santuokinius santykius ir namų ūkio tvarkymą be ketinimo juos atnaujinti, šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso komentaras), ir pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė, būdama formalioje santuokoje su A. R., tačiau netvarkiusi bendro ūkio nuo 1979 m. negalėjo sukurti turto, kurį SŠK 21 straipsnio prasme būtų galima pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė pasirašė susitarimą pirkti butą A. R. vardu, neįrodo aplinkybės, jog jie tvarkė bendrą ūkį, nes iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog šį susitarimą pasirašė visi tuo adresu buvę įregistruoti asmenys; tai, kad susitarime nurodyta, jog pasirašantiems žinomas SŠK 21 straipsnio turinys, neįrodo, jog jiems buvo išaiškinta šio straipsnio esmė, pasirašiusieji – ne teisininkai, todėl tikėtina, jog jie nesuprato tokio įrašo padarinių.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės O. R. apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 8 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčo butą A. R. ir O. R. privatizavo kaip sutuoktiniai, nes nė vienas jų santuokos nutraukimo nustatyta tvarka neįregistravo; pažymėjo, jog atsakovei teisė į būstą, kuris pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsirado ne bendro ūkio tvarkymo, o specialiojo teisės akto – Butų privatizavimo įstatymo – pagrindu. Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo butą nustatyta tvarka nenuginčyta; CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnio, SŠK 21, 40 straipsnių ir faktinių aplinkybių analizė paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą asmenine nuosavybe, netinkamo taikymo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies bei CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005; 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011, ir kitose nutartyse yra konstatavęs, kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, galima nustatyti, kad turtas, kuris, nors ir buvo įgytas asmenims būnant santuokoje, turi būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime visai neanalizavo ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų bei netaikė teisės normų, kurias privalėjo taikyti.

152. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; kt.), selektyviai nagrinėjo ir vertino įrodymus – vertino tik tuos, kurie aptarti atsakovės apeliaciniame skunde, tačiau nenagrinėjo, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl nė vienos aplinkybės ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą: prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1980 m. birželio 4 d. sprendime konstatuotų aplinkybių, fakto, kad už buto privatizavimą buvo mokėta ne tik A. R. investiciniais čekiais, bet dalį pinigų mokėjo kasatorė V. R. su sutuoktiniu, atsakovė negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su buto privatizavimu. Vertindamas byloje esantį rašytinį įrodymą (1992 m. vasario 27 d. susitarimą pirkti privatizuojamą butą), kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 1.93 straipsnio 3 dalies, 1.78 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių CK normų aiškinimo ir taikymo praktikos – nustatęs, kad susitarimą patvirtino ne notaras, o Vilniaus miesto vaikų lopšelio-darželio Nr. 152 vadovas, ne tik netaikė niekinio sandorio padarinių (nors šis argumentas buvo nurodytas atsiliepime į apeliacinį skundą), bet ir grindė šiuo niekiniu sandoriu savo sprendimą.

163. Dėl CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnio taikymo. Neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas taikė CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas, nes byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su A. R. ir atsakovės santuokos nutraukimo procedūromis ir jų vykdymu. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė ne tą teisės normą, kurią pagal byloje esančius įrodymus privalėjo taikyti.

17Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl buto, privatizuoto vieno sutuoktinio vardu nepabaigus iki 2000 m. CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros, nuosavybės formos

21Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Butų privatizavimo įstatymo pagrindu vieno sutuoktinio vardu įgyto buto nuosavybės formos. Teisėjų kolegija pažymi, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos.

22Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą – Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Ši įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos šeimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butą, net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktą butą, o tik davė sutikimą jį pirkti kitiems jos nariams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-1182/2001; 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-809/2001). Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo.

23Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999, išaiškinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe. Ši įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, išaiškino, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

24Šioje byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo privatizuotas 1992 m. gegužės 27 d. A. R. vardu. 1992 m. vasario 27 d. susitarimą pirkti šį butą A. R. vardu, be kitų šeimos narių, pasirašė ir jo sutuoktinė atsakovė O. R.. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau kasatorės ginčija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, teigdamos, kad ginčo butas nebuvo įgytas santuokoje – ši nutraukta Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teismo 1980 m. birželio 4 d. sprendimu, be to, anot kasatorių, butas įgytas už A. R. asmenines lėšas, sutuoktiniams nuo 1979 m. nebetvarkant bendro ūkio ir atsakovei ginčo bute negyvenant. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pritaikė ginčo santykiams materialiosios teisės normas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad, kadangi A. R. ir atsakovės santuokos nutraukimo procedūra prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime, vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsniu, ji užbaigiama pagal SŠK normas. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Taigi, pagal nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Dėl to darytina išvada, kad aplinkybės dėl buto įgijimo nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, apeliacinės teismo buvo tinkamai teisiškai kvalifikuotos ir ginčo butas, įsigytas iki ištuokos įregistravimo, pagrįstai pripažintas įgytu šalims dar esant santuokoje. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. C. v. V. V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-471/1999; 2002 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-374/2002).

26Byloje nustatyta, kad už ginčo butą sumokėta 10 000 rublių A. R. vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir 3122 rubliai grynaisiais, tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes, kaip jau minėta, atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant dėl privatizavimo būdu įgyto buto nuosavybės formos, neturi reikšmės ir ta aplinkybė, kad atsakovė nuo 1979 m. negyveno ginčo bute. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo atsakovės išvykimo iš ginčo buto iki privatizavimo sandorio sudarymo (ir vėliau – iki 1998 m. liepos 1 d.) galiojo Butų kodekso 61 straipsnis, pagal kurį šeimos nariui laikinai išvykus, gyvenamoji patalpa jam paliekama šešiems mėnesiams, tačiau iki nustatyto termino negrįžęs asmuo pripažįstamas netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa teismine tvarka pagal nuomotojo arba likusių šioje patalpoje gyventi kitų nuolatinių naudotojų ieškinį. Šios bylos atveju atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažinta netekusia teisės naudotis ginčo butu ir kartu su kitais A. R. šeimos nariais (dviem sūnumis ir marčia – viena iš kasatorių) dalyvavo buto privatizavimo procese – 1992 m. vasario 27 d. pasirašė susitarimą dėl buto pirkimo A. R. vardu. Pasirašiusi šį susitarimą atsakovė neteko teisės įgyti kitą gyvenamąją patalpą Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis). Pasirašant susitarimą dėl buto privatizavimo, jo šalims buvo išaiškintas SŠK 21 straipsnio turinys, t. y. tai, kad sutuoktiniai turi lygias teises į turtą, įgytą santuokos metu ir kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu.

28Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, sutuoktiniams ilgą laiką nebetvarkant bendro ūkio ir kartu negyvenant nutraukus santuoką, tačiau šio fakto neįregistravus civilinės metrikacijos įstaigoje, pagal Butų privatizavimo įstatymo, SŠK ir CK nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra pagrindas šį butą pripažinti asmenine A. R. nuosavybe.

29Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. uždaroji akcinė bendrovė „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-119/2009; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; kt.). Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-280/2008, ir 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011, yra priimtos civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl turto, įsigyto už sutuoktiniams (ar vienam jų) dovanotas lėšas pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau ne privatizavimo būdu, kuris, kaip minėta, pasižymi tam tikra specifika. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005, pasisakyta dėl investicinių čekių kaip asmeninės nuosavybės, ir, be kita ko, pažymėta, kad vien aplinkybė, jog turtas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; kt.), dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, kuris yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pripažintini nepagrįstais, todėl atmestini.

30Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl 1992 m. vasario 27 d. susitarimo pirkti privatizuojamą butą galiojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šio susitarimo pasirašymo metu galiojusio Notariato įstatymo 161 straipsnio (1991 m. liepos 29 d. įstatymo Nr. I-1620 redakcija) 2 dalį buto nuomininko bei jo šeimos narių susitarimus dėl gyvenamojo namo (buto) pirkimo galėjo patvirtinti inter alia ir valstybinė įstaiga, įmonė, organizacija, kurioje buto nuomininkas dirbo, taigi kasacinio skundo argumentai dėl šio susitarimo neatitikties įstatymo reikalaujamai formai yra tiesiškai nepagrįsti.

31Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu konstatuoja, kad jį keisti arba naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Kasaciniame teisme patirta 33,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš kasatorių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš V. R. (duomenys neskelbtini) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

37Priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas turto (buto), įgyto pagal Butų privatizavimo įstatymą,... 6. A. R. 1992 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą,... 7. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu... 8. Ieškovės V. R. (V. R. sutuoktinė) ir A. P. (V. R. duktė), tvarkydamos... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Dėl teisės normų, reglamentuojančių turto pripažinimą asmenine... 15. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorių teigimu,... 16. 3. Dėl CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnio... 17. Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl buto, privatizuoto vieno sutuoktinio vardu nepabaigus iki 2000 m. CK... 21. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Butų privatizavimo įstatymo... 22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasinaudoti valstybės... 23. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo... 24. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo butas buvo privatizuotas 1992 m. gegužės... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kadangi A. R. ir atsakovės santuokos... 26. Byloje nustatyta, kad už ginčo butą sumokėta 10 000 rublių A. R.... 27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant dėl privatizavimo būdu... 28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą... 30. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl 1992 m. vasario 27 d. susitarimo... 31. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Kasaciniame teisme patirta 33,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 36. Priteisti iš V. R. (duomenys neskelbtini) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct)... 37. Priteisti iš A. P. (duomenys neskelbtini) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct)... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...