Byla 2A-2491-864/2017
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei ( - ) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti ( - ) l. e. direktoriaus pareigas I. M. 2016-09-30 įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo (toliau – Įsakymas); 2) pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ją į iki darbo sutarties nutraukimo turėtą darbo vietą pagal darbo sutartį turėtomis finansinėmis sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-09-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
  2. Ieškovė paaiškino, kad mokytoja ji dirba 27 metus, kilusi pati ( - ), o į ( - ) atvykusi pagal paskyrimą. Nurodė, kad gyvena ( - ). Teigė, kad skyrybos trūko dvejus metus, dėl ko pašlijo ir ieškovės sveikata.
  3. Ieškovės teigimu, ji 2016-09-28 ryte vėlavo į darbą. Nurodė, kad išvakarėse buvo dukros gimtadienis, todėl iš ryto dalinosi įspūdžiais. Teigė, kad iš namų į darbą ieškovė išėjo 7.45 val., nors įprastai išeina 7.40 val., labai skubėdama įbėgo į mokytojų kabinetą, pasisveikino su mokytojais, pasiėmė raktus ir nuėjo į kabinetą, kuriame turėjo vesti pamokas, įjungė kompiuterį, tačiau nespėjus nusivilkti palto į kabinetą užėjo mokyklos direktorė I. M. ir paprašė užeiti pas ją. Nurodė, kad nusirengusi paltą pradėjo vesti pamoką, nes antrokai į pamoką atėjo anksčiau, o mokinių vienų kabinete palikti negalėjo. Ieškovės teigimu, netrukus direktorė dar kartą užėjo į kabinetą, o pamačiusi, kad vedama pamoka, išėjo, ir maždaug apie 8.30 val. vykstant pamokai dar kartą atėjo I. M., paprašė eiti kartu su ja, į kabinetą atvedė mokytoją T. F., paaiškindama, kad ji pabus su vaikais. Teigė, kad netrukus ieškovei buvo pasakyta, kad ji darbe yra girta, liepta rašyti pasiaiškinimą bei su palyda eiti į polikliniką. Nurodė, kad pasiaiškinimą parašė susijaudinusi, jos raštas iš prigimties yra negražus.
  4. Paaiškino, kad ieškovei buvo pasiūlyta nuvežti ieškovę į polikliniką, tačiau ji atsisakė. Ieškovės teigimu, kartu į polikliniką ėjo sveikatos priežiūros specialistė N. Š. ir mokyklos tarybos vadovė J. P., o registratūroje paėmė jos kortelę, išstumdė žmones, buvusius prie kabineto, ir nuvedė į kabinetą. Nurodė, kad gydytoja T. G. iš pradžių kalbėjo rusiškai, pavadino ieškovę „egzemplioriumi“, kaltino nebūtais dalykais, pasiūlė prapūsti, kišo alkotesterį į burną. Vėliau, ieškovės teigimu, iš nugaros priėjo seselė, pakišo alkotesterį į burną ir nerodydama rezultato pasakė, kad ieškovė pripūtė. Ieškovės teigimu, gydytoja kraujospūdžio nepamatavo, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Apžiūros aktas) buvo surašytas vėliau, o išeinant iš kabineto joks dokumentas jai įteiktas nebuvo, alkotesterio šaknelės neparodė.
  5. Nurodė, kad tą dieną ieškovei buvo trys pamokos, o I. M. paaiškino, kad ji nušalinama nuo darbo, pasirašė Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – Nušalinimo aktas). Ieškovė paaiškino, kad sulaukusi dukros išvažiavo su ja autobusu į Vilnių, nes dukra buvo užregistruota dantų protezavimui medicinos centre Vilniaus mieste, o tuo metu ją kartu su dukra matė mokytoja G. R. bei psichologė. Be kita ko nurodė, kad tą dieną ieškovę kartu su dukra einančias per pėsčiųjų perėją matė taip pat ir mokytoja T. F..
  6. Ieškovės manymu, su ja buvo susidorota, kadangi ji yra principinga mokytoja. Nurodė, kad Apžiūros akte nurodyta, kad pirminė jos apžiūra atlikta 9.30 val., antrinė 9.36 val., nors pagal įstatymus pakartotinė apžiūra turėjo būti atlikta praėjus 20 minučių.
  7. Ieškovės teigimu, įvykio dieną – 2016-09-28, ieškovė alkoholio nevartojo, darbe buvo blaivi. Nurodė, kad alkotesterio duomenys 2,95 prom. yra priskiriami prie sunkaus girtumo laipsnio, tačiau ji pati atėjo pėsčiomis į darbą, vedė pamoką, užpildė dienyną, pėsčiomis nuėjo į polikliniką, kas būnant visiškai girtai nebūtų įmanoma. Be to, alkotesterio parodymai, ieškovės manymu, yra niekiniai, nes alkotesterio metrologijos patikra įvykio dieną buvo negaliojanti, o gydytoja T. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo pirmasis patikrinimas šiuo prietaisu 2016 metais, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip tinkamas įrodymas. Nurodė, kad neblaivumo patikrinimo procedūra kelia abejonių, neatitinka Lietuvos Respublikos 2006-12-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), kuriose detaliai reglamentuotas patikrinimo procesas. Paaiškina, kad Taisyklėse aiškiai nurodyta kaip neblaivumas turi būti fiksuojamas, t. y. tokiu atveju privalo būti specialus žurnalas, tačiau gauto žurnalo išrašas, ieškovės teigimu, neatitinka Taisyklių 23 punkte nurodytų reikalavimų.
  8. Nurodė, kad daugiau kaip pusė apklaustų liudytojų teisme ieškovės 2016-09-28 net nematė, o tuo tarpu likusi dalis darbuotojų ieškovę matė, tačiau nei vienas iš jų kategoriškai nedrįso teigti, kad ji buvo neblaivi ar, kad nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas, tik nurodydami, kad ji elgėsi keistai.
  9. Paaiškino, kad ieškovė išgyveno sunkias skyrybas, buvęs sutuoktinis ir jo motina ją nuolat šmeižia, nemoka priteisto išlaikymo, visiems pasakoja, kad ji yra girtuoklė ir viską prageria. Nurodė, kad išlaikymo išieškojimas vykdomas antstolės T. G. kontoroje, ieškovė gauna 90 Eur, taip pat apie 60 Eur moka Vaikų išlaikymo fondas. Teigė, kad patiria stresą ir priversta gerti vaistus, turi aukštą kraujospūdį, problemą su dantimis, dėl to švepluoja, susijaudinusi kalba netiksliai, kartais netaisyklingai taria tam tikrus garsus.
  10. Nurodė, kad kategoriškai teigti, jog jos elgesys 2016-09-28 buvo sąlygotas jos neblaivumo nėra pagrindo. Teigė, kad požiūris į ieškovę kolektyve yra neigiamas, nes ji neigiamai pasisakė apie mokyklą bei mažai dalyvavo užklasinėje veikloje. Ieškovės teigimu, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad ji įvykio dieną buvo neblaivi byloje nėra, todėl jai pritaikyta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko ji turi būti panaikinta, grąžinant ieškovę į darbą bei sumokant vidutinį darbo užmokestį už pravaikštą.
  11. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, o atsakovės atstovė I. M. teisme paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
  12. Paaiškino, kad 2016-09-28 gimnazijos mokytojams kilo įtarimas, kad ieškovė atvyko į darbą būdama neblaivi. Nurodė, kad iš karto atsakovė gavo žodinį pranešimą, kad mokytoja pastebėta galimai neblaivi, o mokytoja G. K. surašė tarnybinį pranešimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, buvo imtasi veiksmų ieškovės blaivumui nustatyti.
  13. Nurodė, kad mokytojų kambaryje buvusios mokytojos patvirtino, kad ieškovė yra galimai neblaivi. Nuėjus į ieškovės kabinetą, atsakovės teigimu, ieškovės buvo paprašyta užeiti į I. M. kabinetą, tačiau ieškovė neatėjo. Teigė, kad buvo sudaryta komisija, į kurią pakviesti mokyklos tarybos pirmininkė J. P., metodinės tarybos pirmininkė M. P., sveikatos priežiūros specialistė N. Š., o klasės auklėtojos paprašyta, kad ji tuo metu pabūtų su mokiniais. Savo ruožtu ieškovės buvo paprašyta pasiaiškinti. Atsakovės teigimu, ieškovė neigė, kad buvo išgėrusi, nors tai akivaizdžiai matėsi iš jos kalbos, eisenos.
  14. Atsakovė paaiškino, kad komisijai buvo teikiamas prašymas įvertinti ieškovės būklę, ar ji yra iš tikrųjų galimai neblaivi. Teigė, kad buvo surašytas Nušalinimo aktas, tuo tarpu ieškovė su nušalinimu nuo darbo nesutiko. Paskambinus policijos pareigūnams, jie paaiškino, kad tokiais atvejais neatvažiuoja. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, buvo surašytas siuntimas į ( - ), o ieškovė pati sutiko eiti į polikliniką. Nurodė, kad jau tą pačią dieną mokytoja J. P. grįžusi į darbą atnešė alkotesterio šaknelę, o Apžiūros aktą maždaug apie 14 val. atnešė N. Š.. Atsakovės teigimu, alkotesterio šaknelėje ir Apžiūros akte buvo nurodyta, kad ieškovei nustatytas 2,95 promilės girtumas.
  15. Remiantis medicinine išvada, pasikonsultavus su teisininkais bei atsižvelgus į tai, kad mokytoja jau turėjo pastabą, atsakovė nutarė atleisti ieškovę iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
  16. Nurodė, kad ieškovė ne pirmą kartą buvo pastebėta darbe neblaivi, dėl to buvo įspėta žodžiu. Teigė, kad tiek mokinių tėvai, tiek mokiniai skųsdavosi, kad ieškovė darbe būna neblaivi. Atsakovės teigimu, po atleidimo iš darbo ieškovė parašė skundą savivaldybės merui, kreipėsi į lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl galimos diskriminacijos tautybės pagrindu, tačiau skundai buvo atmesti.
  17. Paaiškino, kad parašyti pranešimą teismui apie ieškovę buvo mokytojų iniciatyva, o pranešimą kai kurie mokytojai pasirašė, nors įvykio dieną ieškovės nematė, bet jie pasirašė už paskutinį sakinį, kuriame nurodyta, kad ieškovė būdama neblaivi buvo pastebėta ne vieną kartą ir ne tik šiais mokslo metais.
  18. Atsakovės manymu, ieškovė netinkamai atliko savo kaip mokytojos pareigas, neateidavo į metodinės grupės susirinkimus, atsisakydavo dalyvauti bendruose renginiuose, pati renginių neorganizuodavo, o atsakovė gaudavo žodinius skundus, kad mokytoja pamokos metu kelia balsą.
  19. Teigė, kad įvertinus tai, jog ieškovė turėjo pamokas pradinėse klasėse, ji buvo įspėta, kad privalo gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti su pradinukais, tačiau tik būdama įspėta bei kelis kartus paraginta, ieškovė išklausė šiuos kursus. Paaiškino, kad ieškovė nenoriai keldavo kvalifikaciją, nepagarbiai elgdavosi su administracija, mokytojais, mokiniais. Teigė, kad ieškovei jau buvo skirta drausminė nuobauda - pareikšta pastaba, kadangi be pateisinamos priežasties ieškovė neatėjo į darbą, atsakovei pažymint, kad taip pat buvo atvejis, kai ieškovė neatėjo į darbą, tačiau dienos pabaigoje pateikė pažymą, patvirtinančią, kad tą dieną ji kreipėsi pas gydytoją.
  20. Nurodė, kad įvykio dieną atsakovė ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama nustatyti, ar ieškovė į darbą atvyko būdama neblaivi, bei siekdama apsaugoti mokinius. Teigė, kad aplinkybė, jog alkotesteris poliklinikoje buvo be metrologinės patikros, žinoma nebuvo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie į darbą atvykusią galimai neblaivią mokytoją, t. y. ieškovę, gimnazijos l. e. direktorės pareigas einančiai I. M. pranešė mokytoja G. K., kuri dėl šio fakto surašė tarnybinį pranešimą ir teisme apklausta liudytoja patvirtino šias aplinkybes, jog ieškovė elgėsi įtartinai, buvo susikaupusi norėdama pataikyti į duris. Be kita ko, teismas nustatė, kad iš liudytojų M. P., J. P., N. Š. parodymų matyti, kad ieškovė į direktorės kabinetą įėjo svirduliuodama, atsirėmė į sieną, su ja buvo sunku susikalbėti, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad liudytojos N. Š., J. P. patvirtino, kad gydytojos kabinete ieškovė elgėsi agresyviai. Tuo tarpu apklausta teisme liudytoja gydytoja T. G. paaiškino, kad ieškovė užėjusi į kabinetą elgėsi neadekvačiai, lakstė po kabinetą, barėsi, priekaištavo, kad ji kalbėjo rusų kalba, elgėsi agresyviai. Pirmosios instancijos teismo teigimu, iš ieškovės asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, kad 2016-09-28 ji buvo atvesta socialinės darbuotojos, kadangi pamokų metu buvo išgėrusi, o alkotesteriu nustatytas 2,95 promilės girtumas, apibūdinta kaip labai nerami, aktyvi, agresyvi, iš karto atsisakė daryti mėginius dėl alkoholio, kvapo iš burnos nebuvo, o po mėginio apsiramino, pradėjo prašyti nerašyti akto, mąstymas – neproduktyvus, dėmesys – sunkiai koncentruoja emocijas, nuotaika pakilusi, sunkiai orientuojasi situacijoje. Teismas nustatė, kad pagal Apžiūros akto duomenis 2016-09-28 9.25 val., gydytoja T. G. apžiūrėjo ieškovę, nurodant akte, kad jos išvaizda, laikysena tvarkinga, veidas kiek paraudęs, atsisako tikrintis, viską neigia, nekantri, šokinėja, nurodė, kad 2016-09-27 buvo išgėrusi, pastraipoje--elgsena, nuotaika nurodyta, kad nuotaika pakilusi, agresyvi, euforiška, sunku būti vienoje vietoje, sąmoningumas – orientuota, bet nesavikritiška, negalėjo suprasti savo situacijos, dėmesys - blogai besiorientuoja, kalba greitai, nelogiškai, o 9.36 val. alkotesteriu nustatytas 2,95 promilės girtumas bei pagal 2016-09-28 asmens blaivumo testą ieškovei 2016-09-28 9.34 val. nustatytas 2,95 promilės girtumas.
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus VŠĮ „( - )“ duomenis alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuoklio Drager Alcotes 7410 Nr. ARSM-1198, kuriuo buvo nustatytas ieškovės neblaivumas 2.95 promilės, patikros sertifikato galiojimo terminas 2016-09-28 buvo pasibaigęs, aparato patikros sertifikatas atnaujintas 2016-11-29 be jokių remonto darbų, aparato matavimo ribų paklaida +/- 5 proc., o šiame rašte nurodyta, kad pagal metrologus, jei aparatas neremontuotas, nekeisti jokie parametrai bei po sekančios patikros leidžiama naudotis, tai praktiškai jo rodmenys ir be patikros sertifikato būna tikslūs su 10-25 proc. maksimalia paklaida (nustatytas rodiklis 2.95 proc. nors ir su 50 proc. paklaida yra lygus 1.45 proc.). Be kita ko pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neblaivumo faktas užfiksuotas ir gydytojos užpildytame Apžiūros akte.
  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Teismas konstatavo, kad Taisyklės nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną.
  5. Pirmosios instancijos teismo teigimu, iš visos bylos medžiagos matyti, kad 2016-09-28 ieškovės neblaivumas buvo nustatytas ne tik alkotesteriu, kurio patikra buvo pasibaigusi, bet dėl jos neblaivumo buvo surašytas Apžiūros aktas, pagal kurį gydytoja T. G. nustatė ieškovei vidutinį girtumo laipsnį, taip pat iš apklaustų teisme liudytojų T. K., S. Č., T. F., V. M., N. V., E. S. parodymų.
  6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės paaiškinimą, kad 2016-09-28 ji turėjo problemų dėl sveikatos.
  7. Teismas nustatė, kad ieškovė anksčiau turėjo drausminę nuobaudą, kurios galiojimas 2016-09-28 nebuvo pasibaigęs, o taip pat 2016-05-17 ieškovė be priežasties neatvyko. Tokiu būdu įvertinęs visus surinktus byloje įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas, t. y. 2016-09-28 ieškovės pasirodymas darbe būnant neblaiviai, įrodytas, o paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas.
  2. Ieškovės teigimu, byloje pateiktas Apžiūros aktas negalėjo būti vertinamas kaip patikimas ir leistinas įrodymas, kadangi alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas ieškovės blaivumas, buvo metrologiškai nepatikrintas, o 2017-05-23 VšĮ „( - )“ rašte nurodoma, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuoklio Drager Alcotest 7410 Nr. ARSN-1198 patikros sertifikato galiojimo terminas 2016-09-28 buvo pasibaigęs.
  3. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklės nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną. Teigia, kad priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, Taisyklės reglamentuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis neblaivumo nustatymo tvarką ir leistiną alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose darbo metu. Todėl, ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju netinkamai buvo laikomasi Taisyklėse nustatytos tvarkos – ieškovės blaivumui nustatyti buvo naudojamas metrologiškai nepatikrintas (nepatikimas) prietaisas, netinkamai užpildytas tam skirtas žurnalas ir Apžiūros aktas.
  4. Pažymi, kad Darbuotojų tikrinimo, kai etilio koncentracija jų iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą, registracijos žurnalo išraše nėra nurodytas nei alkotesterio pavadinimas, nei markė, nei modelis, nei metrologinės patikros data ir jos galiojimo data, nei tikrinimo data, nei tikslus laikas, nenurodytas tikrinimą atlikęs asmuo (vardas, pavardė, pareigos ir parašas), o paskutinis patikrinimas buvo atliekamas 2014-09-18.
  5. Ieškovės teigimu, iš 2016-09-28 Apžiūros akto matyti, ieškovei nebuvo pamatuotas pulsas, arterinis kraujospūdis, nebuvo patikrinta ieškovės eisena, judesių tikslumas, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimas, vyzdžiai ir kiti fiziniai parametrai, kurie leistų konstatuoti ieškovės girtumą, nebuvo paimta ir ieškovės kraujo ar kitos biologinės terpės mėginio. Pažymi, kad ieškovė neatsisakė atlikti minėtus testus, tačiau pati gydytoja nepasiūlė. Ieškovės teigimu, gydytoja galimai užpildė Apžiūros aktą ieškovei nepalankiais įrašais, nuosekliai neištyrusi ieškovės būsenos ir sveikatos būklės, remdamasi vien alkotesterio parodymais.
  6. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje akcentavo ir vertino tik tuos liudytojų parodymus, kurie buvo ieškovei nepalankūs ir neatsižvelgė į liudytojų parodymų ir kitų įrodymų visumą. Nurodo, kad nevykdydama mokyklos vadovybės ir ieškovės mokomų klasių vadovo reikalavimų, ieškovė užsitraukė direktorės ir kolegų nemalonę. Ieškovės teigimu, liudytojai teisme - ( - ) pedagogai ir kiti darbuotojai, buvo šališki. Pažymi, kad liudytojai pasirašė dėl aplinkybių, kurių iš tiesų nematė, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar mokytojai nebuvo paveikti mokyklos vadovybės, kad duotų ieškovei nepalankius parodymus. Paaiškina, kad J. P. ir M. P. yra labai geruose santykiuose su mokyklos direktore ir visokeriopai ją palaiko.
  7. Pažymi, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad ieškovė buvo akivaizdžiai neblaivi, to negalėjo konstatuoti ir pati direktorė bei jos sudaryta komisija, dėl ko ieškovė buvo siunčiama medicininei apžiūrai. Paaiškina, kad tą dieną ieškovė labai blogai jautėsi, buvo pakilęs kraujospūdis, dėl kurio ieškovei svaigo galva, trejus pastaruosius metus ieškovė dėl nervinės įtampos ir menopauzės blogai miega, dažnai pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, turi problemų su dantimis, dėl ko susijaudinus ieškovė kalba neaiškiai.
  8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovė 2016-09-28 į darbą atvyko neblaivi. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors darbdavė ir įtarė ieškovės neblaivumą, tačiau pats neblaivumo faktas ir konkretus neblaivumo laipsnis nustatytas nebuvo.
  9. Atsiliepimu atsakovė prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
  10. Nurodo, kad ieškovės neblaivumo faktą atsakovė, kaip darbdavė, nustatė visomis teisėtomis priemonėmis ir tvarka, t. y. buvo surašytas Nušalinimo aktas, ieškovė nusiųsta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, gautas Apžiūros aktas bei duomenys užfiksuoti alkotesteriu.
  11. Pažymi, kad ieškovės neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo metu, kai dirbama švietimo įstaigoje, traktuojamas kaip ypač šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Teigia, kad ieškovė nesilaikė darbo drausmės, kadangi dėl girtumo negalėjo vykdyti jai pavesto darbo, kėlė pavojų mokinių saugumui.
  12. Pažymi, kad alkotesterio nustatyti rodmenys akivaizdūs ir neginčijami, kadangi alkotesterio rodmenys patvirtino atsakovės įtarimus dėl ieškovės neblaivumo, todėl tvirtinti, kad alkotesterio parodymai neteisėti ir netinkami dėl netinkamų matavimo priemonių naudojimo nėra pagrindo.
  13. Teigė, kad ieškovė teismo proceso metu nepaneigė (neįrodė), jog atsakovė drausminę nuobaudą jai skyrė be pagrindo, nepateikė nei vieno teisinio įrodymo ir nenurodė nei vieno teisėto pagrindo abejoti atsakovės priimtu sprendimu, o ieškovės išdėstyti teiginiai yra vertinami kaip neturintys teisinės vertės, kadangi nepaneigia fakto, kad ieškovė buvo atvykusi į darbą neblaivi.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl ieškovės kaip darbuotojos šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvimo (nebuvimo) bei atitinkamai drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo ieškovei pagrįstumo.

12Dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių galimo pažeidimo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik tuos liudytojų parodymus, kurie buvo ieškovei nepalankūs, neatsižvelgdamas į liudytojų parodymų ir kitų įrodymų visumą, be kita ko ieškovei teigiant, kad visi liudytojai teisme - ( - ) pedagogai ir kiti darbuotojai, buvo šališki, o liudytojos J. P. ir M. P. yra labai geruose santykiuose su mokyklos direktore ir visokeriopai ją palaiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo bei tyrimo taisykles.
  3. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016-09-28 ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi, remdamasis byloje esančių įrodymų visumą, t. y. G. K. tarnybiniu pranešimu, liudytojų M. P., J. P., N. Š., T. K., S. Č., T. F., V. M., N. V., E. S. parodymais dėl ieškovės elgesio 2016-09-28 darbo vietoje, gydytojos T. G. paaiškinimais, ieškovės asmens sveikatos istorijos duomenimis, Apžiūros aktu, Nušalinimo aktu bei alkoholio matuoklio duomenimis.
  4. Remiantis bylos medžiaga, liudytojai T. K., S. Č., T. F., V. M., N. V., E. S. patvirtino visi tas pačias faktines bylos aplinkybes, t. y. kad ieškovės 2016-09-28 elgesys, laikysena, eisena buvo įtartina, keista, ji ėjo mažais žingsneliais, o kai kuriems kilo įtarimas, kad ieškovė galimai neblaivi. Liudytojos M. P., J. P. ir N. Š. be kita ko patvirtino, kad nuo ieškovės sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad visi šie liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės galimo 2016-09-28 neblaivumo buvimo, matė tą dieną ieškovę. Byloje įrodymų, kurie leistų abejoti šių liudytojų nešališkumu, o jų parodymus vertinti kritiškai, nėra. Vien tai, kad šie liudytojai yra atsakovės darbuotojai, nagrinėjamu atveju, įvertinus šios situacijos specifiškumą (vertinama darbuotojo buvimo darbe (ne)blaivumo būsena), nesudaro pagrindo manyti, kad šie liudytojai savaime yra šališki, o jų parodymai nepatikimi. Byloje taip pat nėra pateikta ir jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį, kad liudytojos J. P. ir M. P. yra labai geruose santykiuose su mokyklos direktore ir visokeriopai ją palaiko, dėl ko teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.
  5. Savo ruožtu byloje pateiktas 2016-11-30 daugelio mokyklos darbuotojų pasirašytas pranešimas dėl galimos ieškovės neblaivumo būsenos 2016-09-28 buvimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuponuoja galimybės teigti, kad jį pasirašę darbuotojai galimai buvo paveikti mokyklos vadovybės, nes kai kurie iš šį pranešimą pasirašiusių asmenų ieškovės 2016-09-28 net nematė. Pažymėtina, kad, kaip patvirtino ir patys šį pranešimą pasirašę darbuotojai teismo posėdžio metu, kai kurie iš šį pranešimą pasirašiusių asmenų, pasirašydami šiame dokumente, tokiu būdu patvirtino ne visų, bet tam tikrų šiame dokumente nurodytų aplinkybių teisingumą (t. y. kad tokios būklės ieškovė buvo pastebėta ne vieną kartą ir ne tik šiais mokslo metais). Teismas neturi duomenų, jog minėtą pranešimą pasirašyti darbuotojai buvo verčiami. Teismo vertinimu, kiekvienas šį pranešimą pasirašęs asmuo tik tokiu būdu išreiškė savo pritarimą šiame pranešime išdėstytai pozicijai ar tam tikroms atskiroms pranešime nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, o tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokie jų veiksmai buvo įtakoti kito asmens, ar kad dėl šios aplinkybės, pasirašiusių šį pranešimą asmenų parodymai turi būti vertintini kritiškai.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad darbdavei suteikiama teisė darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktą įrodinėti visomis jai prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis bei tvarka, įskaitant ir darbuotojų paaiškinimus. Priešingu atveju, apribojus darbdavės teisę remtis paaiškinimais darbuotojų, kurie iš esmės tokio pobūdžio situacijoje (darbuotojo buvimas darbe neblaiviam) dažniausiai ir turi galimybę pamatyti faktinę galimai neblaivaus darbuotojo būseną, kadangi kartu dirba, nesant realių tokių darbuotojų šališkumą darbdavės atžvilgiu patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai apribotų ir susiaurintų darbdavės įrodinėjimo priemonių tokioje situacijoje visumą.
  7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymais ar vertinti juos kritiškai vien tik dėl jų kaip atsakovės darbuotojų statuso, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino, juos analizavo bei jais rėmėsi priimdamas atitinkamas išvadas. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių nepažeidė.

13Dėl galimai netinkamai atlikto (ne)blaivumo būsenos nustatymo

  1. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovės neblaivumo patikrinimo procedūra neatitiko Taisyklėse įtvirtintos tvarkos, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šios Taisyklės nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną, nėra taikytinos. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, o ieškovės argumentą šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstą.
  2. Pažymėtina, kad DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 straipsniai). Savo ruožtu Taisyklės, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skirtos įgyvendinti Vyriausybės nutarime nurodytiems viešosios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl šiame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sąvoka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikšmingą darbuotojo neblaivumo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai dėl netinkamai atliktos neblaivumo patikrinimo procedūros, neatitinkančios Taisyklėse nustatytos tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti.
  3. Savo ruožtu vertinant aplinkybę, ar atsakovės veiksmai nustatant ieškovės (ne)blaivumo faktą buvo tinkami, aktualios yra Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008-05-07 įsakymu Nr. V-132 patvirtintų Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-09-28 buvo gautas dėl ieškovės būsenos tarnybinis pranešimas, atitinkamai pateiktas ieškovei nurodymas pasiaiškinti bei gautas ieškovės pasiaiškinimas, sudaryta komisija, užpildytas Nušalinimo aktas ir pateiktas ieškovei susipažinti, išduotas siuntimas dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmai siekiant nustatyti ieškovės (ne)blaivumo būseną, buvo tinkami bei atitiko Rekomendacijose nustatytą tvarką, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ieškovės (ne)blaivumo būsenos nustatymo tvarka nagrinėjamu atveju buvo pažeista.

14Dėl darbo drausmės pažeidimo galimo buvimo

  1. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Pažymėtina, kad vienu iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimu yra laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai (DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Savo ruožtu DK nereglamentuoja, kaip turi būti nustatyti darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo faktai, reikšmingi DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui. Taigi šiuos faktus darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieštarauti teisės aktams. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti tiek medicininės išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, kad darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys.
  2. Remiantis bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016-09-28 ieškovė darbo vietoje buvo neblaivi, remdamasis G. K. tarnybiniu pranešimu, liudytojų parodymais dėl ieškovės elgesio 2016-09-28 darbo vietoje, gydytojos T. G. paaiškinimais, ieškovės asmens sveikatos istorijos duomenimis, Apžiūros aktu, Nušalinimo aktu bei alkoholio matuoklio duomenimis.
  3. Iš G. K. 2016-09-28 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad G. K. manymu, 2016-09-28 ieškovės laikysena buvo neadekvati, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili. Remiantis Nušalinimo aktu, M. P., J. P. bei I. M. patvirtino, kad 2016-09-28 ieškovės elgsena buvo neadekvati, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba nerišli. 2016-09-28 matę ieškovę mokyklos darbuotojai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės 2016-09-28 elgesys, laikysena, eisena buvo įtartina, keista, ji ėjo mažais žingsneliais, o kai kuriems kilo įtarimas, kad ieškovė galimai neblaivi. Taigi akivaizdu, jog 2016-09-28 ieškovės elgesys, laikysena, judesiai buvo visai kitokie negu įprastai, be to, toks ieškovės elgesys suponavo ne vienam ieškovę mačiusiam asmeniui įtarimo apie galimą ieškovės neblaivumo būseną atsiradimą. Nors ieškovės teigimu, 2016-09-28 ieškovė blogai jautiesi, buvo pakilęs kraujospūdis, dėl kurio svaigo galva, o neaiškią kalbą galėjo lemti turimos ieškovės problemos su dantimis, byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jeigu daryti prielaidą, kad 2016-09-28 kitokį negu įprastai ieškovės elgesį, laikyseną ar kalbėjimo netaisyklingumą galimai lėmė ieškovės turimos sveikatos problemos, akivaizdu, jog kiekvienas asmuo tokiu atveju, suprasdamas savo neįprastą aplinkiniams būseną, įvertinant ir darbo aplinką (darbas su mokiniais), imtųsi atitinkamų veiksmų, siekdamas šią būsena pateisinti, kreiptųsi medicininės pagalbos ir akivaizdu, jog suprasdamas savo elgesį, nesudarytų galimybės aplinkinių asmenų spėlionėms ar kitokių versijų atsiradimui, o ne priešingai, stengtųsi elgtis kaip įprastai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės net daryti prielaidą, kad neįprastą ieškovės elgesį 2016-09-28 galimai lėmė ieškovės turimos sveikatos problemos.
  4. Remiantis bylos medžiaga, kilus atsakovei įtarimui dėl 2016-09-28 galimai ieškovės neblaivios būsenos, buvo surašytas siuntimas medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Bylos duomenimis, ieškovė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atvyko, o po apžiūros buvo surašytas gydytojos T. G. Apžiūros aktas, kuriame nurodyta išvada, jog ieškovei nustatytas vidutinio laipsnio girtumas. Ieškovės teigimu, šis Apžiūros aktas buvo surašytas netinkamai, neištyrus ieškovės būsenos ir sveikatos būklės, o gydytojai įsižeidus dėl ieškovės elgesio, Apžiūros aktą gydytoja užpildė, ieškovės teigimu, pastarajai nepalankiais įrašais. Su šiais ieškovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
  5. Įvertinus šios bylos pobūdį (spręstinas klausimas dėl darbuotojo buvimo darbe esant galimai neblaiviam), nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika Nr. 1) nuostatos. Remiantis Metodikos Nr. 1 2 punktu, medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti sudaro tam tikri veiksniai: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Ieškovės teigimu, atliekant medicininę apžiūrą, nebuvo paimta ieškovės kraujo ar kitos biologinės terpės mėginio. Iš Apžiūros akto turinio nustatyta, kad du iš keturių Metodikos Nr. 1 2 punkte nurodytų medicininę apžiūrą sudarančių veiksnių - tiriamųjų medžiagų paėmimas bei ištyrimas, ieškovės medicininės apžiūros metu nebuvo atlikti. Liudytoja apklausta T. G. paaiškino, kad tikrinimo metu ieškovė turėjo praeiti pagal liniją tiesiai, atsistoti tiesiai, ištiesti rankas, pirštu pataikyti į nosį užsimerkus akis, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti, taip pat atsisakė matuoti pulsą ir kraujospūdį, dėl to Apžiūros akte šios grafos neužpildytos. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika Nr. 2) 2 punkto nuostatomis, šie veiksmai, nuo kurių atlikimo ieškovė atsisakė, yra laikytini vienais iš požymių, kuriais remiantis nustatoma bendra asmens būklė. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog dalis bendrą asmens būklę apibūdinančių požymių nebuvo įvertinti. Taigi visos šios aplinkybės dėl ieškovei atliktos medicininės apžiūros leidžia daryti išvadą, kad ieškovės medicininė apžiūra buvo atlikta neatlikus dalies medicininę apžiūrą sudarančių veiksnių, bei neįvertinus dalies bendrą asmens būklę apibūdinančių požymių. Todėl Apžiūros aktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti vertinamas kaip vienareikšmis įrodymas, patvirtinantis ieškovės neblaivumą.
  6. Tuo tarpu ši aplinkybė neeliminuoja atskirus šiame Apžiūros akte užfiksuotus faktus, kurie turi svarbią reikšmę nagrinėjamu klausimu. Ieškovę apžiūrėjusi gydytoja Apžiūros akte konstatavo - ieškovės išvaizda, laikysena tvarkinga; veidas kiek paraudęs; atsisako tikrintis, viską neigia; nekantri, šokinėja; nurodė, kad 2016-09-27 buvo išgėrusi; ieškovės nuotaika pakilusi, agresyvi, euforiška, sunku būti vienoje vietoje; orientuota, bet nesavikritiška, negalėjo suprasti savo situacijos; blogai besiorientuoja, kalba greitai, nelogiškai. Apžiūros akte gydytoja padarė išvadą, kad ieškovei nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teismo posėdžio metu apklausta ieškovę apžiūrėjusi gydytoja nurodė, kad ieškovė užėjusi į kabinetą elgėsi neadekvačiai, lakstė po kabinetą, barėsi, priekaištavo, kad ji kalbėjo rusų kalba, elgėsi agresyviai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovės apžiūrą atlikusios gydytojos konstatuotais Apžiūros akte faktais ar paaiškinimais teismo posėdžio metu, dėl ko ieškovės teiginiai dėl galimai gydytojos sąmoningai užpildyto Apžiūros akto ieškovei nepalankiais įrašais, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovę apžiūrėjusi gydytoja, padarydama išvadą dėl ieškovės vidutinio laipsnio girtumo buvimo, akivaizdu, jog kaip tam tikros srities specialistė, abejonių dėl šios išvados teisingumo neturėjo, t. y. gydytojos nuomone, ieškovės būsena suponavo galimybę daryti išvadą dėl ieškovės vidutinio laipsnio girtumo buvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejotina, ar ieškovei 2016-09-28 buvus visiškai blaiviai, ieškovę apžiūrėjusi gydytoja, kaip savo srities specialistė, galėtų padaryti visiškai priešingą išvadą ir konstatuoti ieškovės vidutinio laipsnio girtumo buvimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti ieškovę apžiūrėjusios gydytojos padarytomis išvadomis dėl ieškovės neblaivios būsenos buvimo 2016-09-28.
  7. Be to iš Apžiūros akto turinio bei gydytojos T. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad išsamesnės apžiūros (vyzdžių, judesių, eisenos, kvėpavimo, vokų, liežuvio, pirštų virpėjimo tikrinimo) ieškovė atsisakė. Remiantis bylos medžiaga, liudytojų bei ieškovę apžiūrėjusios gydytojos parodymais, ieškovė medicininės apžiūros metu nebuvo suinteresuota išsamios medicininės apžiūros atlikimu. Teismo vertinimu, jeigu ieškovė buvo, kaip ji teigia, 2016-09-28 visiškai blaivi, tokiu atveju nėra suprantamas jos elgesys nebendradarbiauti su medicininę apžiūrą atliekančiais asmenimis, kurie siekė nustatyti tikrąją ieškovės būseną. Be to atkreiptinas dėmesys, kad jeigu ieškovė buvo įsitikinusi, kad 2016-09-28 ji buvo visiškai blaivi, o kitokį elgesį bei laikyseną lėmė sveikatos problemos, ieškovė sutiktų ir atliktų visus būtinus išsamiai medicininei apžiūrai atlikti veiksmus, o esant nepatenkintai dėl medicininės apžiūros tinkamumo, akivaizdu, jog tokiu atveju ieškovė, įsitikinusi savo pozicijos teisingumu, kreiptųsi į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinės medicininės apžiūros.
  8. Remiantis bylos medžiaga, alkoholio matuoklio duomenimis ieškovės neblaivumas nustatytas esant 2.95 promilėms. Bylos duomenimis, šio alkoholio matuoklio patikros sertifikato galiojimo terminas 2016-09-28 buvo pasibaigęs. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės apžiūrą atlikusi gydytoja. Savo ruožtu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2017-05-23 VŠĮ „( - )“ rašto turinio matyti, kad aparato patikros sertifikatas atnaujintas 2016-11-29 be jokių remonto darbų, be kita ko šiame rašte nurodant, kad pagal metrologus, jei aparatas neremontuotas, nekeisti jokie parametrai bei po sekančios patikros leidžiama naudotis, tai praktiškai jo rodmenys ir be patikros sertifikato būna tikslūs su 10-25 proc. maksimalia paklaida (nustatytas rodiklis 2.95 proc. nors ir su 50 proc. paklaida yra lygus 1.45 proc.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant byloje atitinkamų duomenų apie ieškovės neįprastą elgesį 2016-09-28, ieškovę apžiūrėjusiai gydytojai nekilus abejonių dėl ieškovės neblaivumo būsenos buvimo, esant ne vienam ieškovės keistą, neįprastą elgesį mačiusiam asmeniui, darytina išvada, kad alkoholio matuoklio duomenys tik patvirtino faktiškai tą dieną buvusią ieškovės neblaivumo būseną. Akivaizdu, jog jeigu ieškovė būtų blaivi, šis aparatas, net ir neturintis galiojančio 2016-09-28 patikros sertifikato, įvertinus šio aparato naudojimo tikslą, apibūdinantys ieškovės neblaivumo būseną rodmenys nebūtų nustatyti visiškai.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Atsižvelgiant į esančių byloje įrodymų visumą (liudytojų parodymai, ieškovę apžiūrėjusios gydytojos paaiškinimai, Apžiūros akte bei Nušalinimo akte užfiksuoti duomenys, alkoholio matuoklio duomenys), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina yra tai, jog 2016-09-28 ieškovė darbe buvo neblaivios būsenos. Kadangi ši aplinkybė laikytina vienu iš šiurkštaus darbo pareigų pažeidimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisę ieškovei skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

15Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą palieka nepakeistu.

16Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19ieškovės R. K. apeliacinį skundą atmesti.

20Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą palikti nepakeistą.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai