Byla 2A-497-280/2018
Dėl skolos, netesybų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, N. D. Smetonienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Voil“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 2-184-783/2018 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Velseka“ ieškinį atsakovei UAB „Voil“ dėl skolos, netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Velseka“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Voil“ priteisti 17378,06 Eur dydžio įsiskolinimą, 7433,29 Eur dydžio delspinigius (iš viso 24811,35 Eur), 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2013 m. lapkričio 13 d. šalys UAB „Velseka“ ir UAB „Voil“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei UAB „Voil“ 2016 m. balandžio 22 d. buvo patiekta prekių už 13 364,66 Eur, 2016 m. gegužės 27 d. – už 13678,14 Eur. Pagal šias dvi sąskaitas atsakovė UAB „Voil“ atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 17378,06 Eur. Pagal pirkimo – pardavimo sutarties 4.2 punktą atsakovė turi mokėti delspinigius, kurie ieškinio pateikimo metu už 180 dienų yra 7433,29 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Voil“ ieškovės UAB „Velseka“ naudai 11490,42 Eur skolą, 2096,59 Eur delspinigius , 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13587,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 476,16 Eur bylinėjimosi išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovė UAB „Velseka“ ir UAB „Voil“ sudarė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Velseka“ įsipareigojo UAB „Voil“ parduoti naftos produktus, o UAB „Voil“ įsipareigojo apmokėti už gautus naftos produktus nuo jų gavimo pagal pateiktas sąskaitas (73 b. l.). 2015 m. balandžio 20 d. UAB „Voil“ ir UAB „Velseka“ sudarė sutartį Nr. KR/14-89, pagal kurią UAB „Voil“ įsipareigojo teikti ir parduoti UAB „Velseka“ paslaugas/prekes, fiksuojant teikiamų paslaugų pobūdį, kiekį ir kainą UAB „Voil“ išduota kortele, o UAB „Velseka“ įsipareigojo sumokėti už UAB „Voil“ suteiktas paslaugas/prekes (55-57 b. l.). 2016 m. balandžio 22 d. UAB „Velseka“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KVE 0045198 UAB „Voil“ pardavė naftos produktų 13 364,66 Eur sumai (25 b. l.), 2016 m. gegužės 27 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KVE 0045761 – 13 678,14 Eur sumai (26 b. l.). UAB „Voil“ iki 2017 m. spalio 27 d. pagal šias sąskaitas faktūras apmokėjo ir tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo būdu padengė 9394,76 Eur (3-4, 28-29 b. l.), nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. – 269,98 Eur įsiskolinimą (28-29 b. l.), nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 14 d. – 5887,64 Eur įsiskolinimą (52-53, 81-82 b. l.), viso atsakovė UAB „Voil“ ieškovei UAB „Velseka“ iki 2018 m. vasario 14 d. pagal nurodytas dvi PVM sąskaitas faktūras už įgytus naftos produktus padengė 15 552,38 Eur dydžio įsiskolinimą ir 2018 m. vasario 14 d., bylos nagrinėjimo dieną, liko skolinga 11 490,42 Eur. Ginčo dėl šios skolos sumos tarp šalių nėra.
  3. Remiantis Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog UAB „Voil“ laiku neatsiskaitant, UAB „Velseka“ skaičiuoja 0,2 procento delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
  4. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė UAB „Voil“ iš ieškovės UAB „Velseka“ įsigijo naftos produktų bendrai 27042,80 Eur sumai, 2017 m. spalio 27 d., tai yra pareiškimo teismui dėl įsakymo priėmimo surašymo dienai, atsakovė ieškovei buvo skolinga 17648,04 Eur, todėl ieškovė prašė priteisti nuo šios sumos 7433,29 Eur delspinigių.
  5. Teismui iš ieškovės pateiktų įrodymų nebuvo aišku, kokiu būdu ieškovė apskaičiavo šiuos prašomus priteisti delspinigius (82-83 b. l.), ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti delspinigių skaičiavo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas juos apskaičiavo pats ir nustatė, kad nuo 2017 m. spalio 27 d. pareiškime teismui dėl įsakymo priėmimo nurodytos skolos, jie yra mažesni 6353,29 Eur (17648,04 Eur x 0,002 % ? 6353,29 Eur), tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dalį skolos padengė, skolos suma, palyginti su atsakovės perkamos produkcijos kaina, yra nedidelė, netesybas sumažino 67 procentais, iki 2096,59 Eur (6353,29 Eur x 0,33 % ?2096,59 Eur) ir pripažino, jog ši suma ieškovei yra pakankama kompensacija už netinkamai atsakovės vykdytus sutartinius įsipareigojimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Velseka“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, sumažinti ieškovei priteisiamą skolos sumą iki 9458,77 Eur bei sumažinti priteisimų delspinigių dydį iki 1500 Eur. Prie skundo pridėjo naujus rašytinius įrodymus – tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, skolų suderinimo aktą.
  2. Nurodo, kad skolos fakto atsakovė neginčija, atsiliepimo rengimo dienai įsiskolinimas yra sumažėjęs. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė, todėl sprendimas turėtų būti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Šiai dienai skolos dydis yra 9458,77 Eur.
  3. Pabrėžia, kad atsakovė nevengia atsiskaityti su ieškove, pasirašytas įsiskolinimo mažinimo aktas, nors ir su vėlavimu, buvo vykdomas, bendradarbiavimas buvo tęsiamas, įsiskolinimas buvo mažinamas sudarant tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus.
  4. Per visus 2017 metus ieškovė neprašė sumokėti delspinigių, sudarant įsiskolinimo užskaitymo aktus, jie nebuvo nurodomi. Tai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai ir vėlavimas mokėti už kurą buvo įprastinė ilgalaikė atsiskaitymų praktika.
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apskaičiavo delspinigius, kurių negalėjo pagrįsti, iš to galima daryti išvadą, kad ieškovė nori pasipelnyti iš atsakovės.
  6. Mano, kad nagrinėjamu atveju delspinigių suma turėtų būti perskaičiuota nuo dabartinio įsiskolinimo dydžio ir dar labiau sumažinta.
  7. Ieškovė neįrodė, kad koks netesybų dydis yra tinkamas, bet ir neįrodė kokius nuostolius patyrė, tam, kad teismas objektyviai galėtų įvertinti tinkamą netesybų dydį. Mano, kad priteista delspinigių suma yra per didelė ir viršija kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius.
  8. Ieškovė UAB „ Velseka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  9. Nurodo, kad apeliantė skolos fakto neginčija, aplinkybė, kad dalį skolos sumokėjo nesudaro pagrindo perskaičiuoti netesybas, nes dalinis skolos sumokėjimas atliktas jau po ieškinio pateikimo teismui dienos.
  10. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų pagal sąskaitą faktūrą Nr. KVE0045198, pagal sutartyje nurodytą 0,2 proc. delspinigių dydį. Ieškovė, reikalaudama priteisti sutartyje nurodytas netesybas, neprivalo detalizuoti jų pagrįstumo, delspinigiai laikytini minimaliais sutartais nuostoliais.
  11. Atsakovė nei pasirašydama sutartį, nei PVM sąskaitą faktūrą, nekėlė delspinigių sumažinimo klausimo. Šalys yra verslininkės ir galėjo laisva valia nusistatyti sutarties įpareigojimų nevykdymo padarinius ir jų dydį.
  12. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, laiku neatsiskaitė su ieškove, pagal sutarties sąlygas atsakovei paskaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigiai.
  13. Atsakovė, sutartimi sutikusi su nurodyto dydžio delspinigiais, prašydama juos sumažinti dar labiau, nei sumažino teismas, piktnaudžiauja teise. Ieškovės vertinimu apeliacinis skundas pateiktas siekiant vilkinti teismo sprendimo priverstinį vykdymą.

    5

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
  3. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų dydžio mažinimo pagrindų.
  4. Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovė UAB „Velseka“ ir atsakovė UAB „Voil“ sudarė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11-01 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Velseka“ įsipareigojo UAB „Voil“ parduoti naftos produktus, o UAB „Voil“ įsipareigojo apmokėti už gautus naftos produktus nuo jų gavimo pagal pateiktas sąskaitas (73 b. l.). 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė UAB „Voil“ iš ieškovės UAB „Velseka“ įsigijo naftos produktų bendrai 27042,80 Eur sumai, 2017 m. spalio 27 d., tai yra pareiškimo teismui dėl įsakymo priėmimo surašymo dienai, atsakovė ieškovei buvo skolinga 17648,04 Eur, todėl ieškovė prašė priteisti 7433,29 Eur delspinigių nuo šios skolos. Tarp šalių ginčo dėl skolos fakto nėra.
  5. Apeliantė nurodo, kad šiai dienai skolos dydis yra jau 9458,77 Eur. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vertinti, kad jau yra įvykdyta nemaža dalis reikalavimo ir pagal tai spręsti, kiek ieškovo reikalavimų tenkinti ir pagal tai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė 11490,42 Eur skolos, nes šią skolą atsakovė pripažino. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo pastarosios aplinkybės nustatymo pagrįstumo.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Aiškinant šias normas sistemiškai, šalies pripažinti faktai turi teisinės reikšmės ir jo nebereikia įrodinėti po to, kai buvo pareikštas reikalavimas ar atsikirtimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2006). Šiuo atveju ginčijamas faktas yra pripažintas teismo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo pripažinimu ir byloje esančiais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą.
  8. Be to, byla buvo baigta nagrinėti iš esmės 2018 m. vasario 14 d., sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2018 m. kovo 1 d. Šalių tarpusavio įsiskolinimo aktas buvo surašytas 2018 m. vasario 28 d. Tai, kad dalis skolos buvo padengta jau po bylos nagrinėjimo iš esmės, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro pagrindo šiuo klausimu keisti po bylos išnagrinėjimo iš esmės priimto teismo sprendimo(142 b.l.).

6Dėl delspinigių dydžio

  1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotais delspinigiais, mano, kad ieškovė, prašydama priteisti netesybas, nori pasipelnyti.
  2. Šalys sutarties 4.2 punktu susitarė jog UAB „Voil“ laiku neatsiskaitant, UAB „Velseka“ skaičiuoja 0,2 procento delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. atsakovė UAB „Voil“ iš ieškovės UAB „Velseka“ įsigijo naftos produktų bendrai 27042,80 Eur sumai. 2017 m. spalio 27 d. (pareiškimo teismui dėl įsakymo priėmimo teismui surašymo dienai) atsakovė ieškovei buvo skolinga 17648,04 Eur. Ieškovė UAB „Velseka“ prašė iš atsakovės „UAB „Voil“ priteisti 7433,29 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas juo sumažino iki 2096,59 Eur. Apeliantės nuomone, delspinigiai turėtų būti dar labiau sumažinti iki 1500 Eur.
  3. Kaip minėta, ieškinio pateikimo dienai atsakovė ieškovei buvo skolinga 17648,04 Eur. Skola susidarė laiku nepamokėjus 2016 m. balandžio 22 d. sąskaitos - faktūros Nr. KVE0045198 ir 2016 m. gegužės 27 d. sąskaitos - faktūros Nr. KVE0045761.
  4. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
  5. Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2096,59 Eur netesybų dydį, atsižvelgė į netesybų mažinimui reikšmingas aplinkybes bei kriterijus ir išvadą išsamiai motyvavo, daugiau mažinti netesybas nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo.
  7. Netesybos nustatytos abiejų šalių laisva valia sudaryta sutartimi, šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo ir derybų srityje, todėl turėjo suprasti ir numatyti laisva valia sudarytos sutarties nevykdymo padarinius. Sąskaitos buvo neapmokėtos nuo 2016 m., todėl pagal sutarties sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės netesybų. Tai, kad ieškovė ilgą laiką toleravo atsakovės vėlavimą atsiskaityti, neatima iš jos teisės reikalauti sutartyje numatytų netesybų. Ieškovė, negavusi atsiskaitymo, buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
  8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
  9. Ieškovė netesybas 7433,293 Eur paskaičiavo už 180 dienų, pirmosios instancijos teismas jas sumažino tris kartus iki 2509,16 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos yra neproporcingos, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams bei leidžia praturtėti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias palūkanas pripažino ieškovės nuostoliais ir priteisė iš atsakovės (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sumažinus delspinigius iki prašomų 1500 Eur, būtų pažeistas proporcingumo principas, kyla abejonės, ar būtų padengti net minimalūs ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl atsakovės praleisto termino atsiskaityti pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.
  10. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) netesybos. Taigi, iškėlus civilinę bylą ir esant kreditoriaus prašymui, nuo teismo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad atsakovės skola yra 11490,42 Eur, delspinigiai 2096,59 Eur, nuo skolos ir netesybų sumos (13587,01 Eur), priteisė procesines palūkanas.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantės nuomone, kadangi atsakovė dalį skolos sumokėjo, todėl nuo 9458,77 Eur sumos turėjo būti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos.
  2. Patenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
  3. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmojoje instancijoje, tinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl 17648,04 Eur skolos priteisimo, teismo įsakymo pateikimo dienai, atsakovė tokią sumą buvo skolinga ieškovei, reiškia ieškovė reikalavimo teisę į tokią sumą turėjo. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl skolos iki 11490,42 Eur, nes atsakovė dalį skolos sumokėjo jau po ieškinio pateikimo.
  4. Jeigu ieškovė pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė vėliau reikalavimus sumažino, atsisakydama reikalavimų dalies, paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovė patenkino dalį reikalavimų tik ieškovei pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovė turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai sumažėjo, nes atsakovė sumokėjo ieškovei skolos dalį tik pareiškus reikalavimą dėl skolos teisme, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės veiksmų – kreipimosi į teismą su ieškiniu, siekiant apginti savo interesus, ir tokiu būdu ieškovė patyrė žyminio mokesčio išlaidų, kurios skaičiuojamos nuo pradinės prašytos priteisti skolos sumos. Nors ieškovei dalis skolos buvo sumokėta gera valia jau bylos nagrinėjimo metu, laikytina, kad ieškovė teisės reikalauti minėtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės neprarado ir tos išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės.
  6. Esant nustatytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.). Patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  7. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

9Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai