Byla e2S-1045-826/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovių UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Hidrona“ ir UAB „Agrovet“ atstovo advokato R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams UAB „Pajūrio mėsinė“, P. A., R. J., S. J., A. J., S. L. teisių perėmėjai V. J., UAB „Hidrona“, UAB „Agrovet“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Z. R., A. M., UAB „Kerežis“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys D. G., AB SEB bankas, UAB Medicinos bankas,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo ir prašė: 1) atsakovei UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. ( - ), esančiuose Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis minėtų žemės sklypų dalimi, tai yra: a) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimi, kurios plotas yra 0,0051 ha, pagal UAB „Geometra“ 2001-02-26 sudarytą planą; žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimi, kurios plotas yra 0,0273 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; c) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimi, kurios plotas yra 0,0046 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 2) atsakovei UAB „Agrovet“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 0,0438 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-03-25 sudarytą planą; 3) atsakovei P. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintą, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0273 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 4) atsakovėms B. J., R. J. ir S. J. priklausančiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. ( - )ir ( - ), esančiuose Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną, neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis minėtų žemės sklypų dalimi, o konkrečiai: a) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalimi, kurios plotas yra 0,0137 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; b) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimi, kurios plotas yra 0,0132 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 5) atsakovui A. J. priklausančiame žemės sklype Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0180 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 6) atsakovei S. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0361 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą; 7) atsakovams Z. R. ir A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0151 ha, pagal UAB „Geometra“ 20174-03-25 sudarytą planą; 8) atsakovei UAB „Kerežis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame Kretingalės mstl., nustatyti neatlygintiną neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę AB „Klaipėdos vanduo“ naudotis žemės sklypo dalimi, kurios plotas yra 0,0093 ha, pagal UAB „Geometra“ 2014-02-26 sudarytą planą. Nurodė, kad ieškovė yra geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovė, be kitų tinklų, naudoja ir buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. ( - ), priklausančius UAB „Hidrona“, ieškovė teigia, kad yra teisėta šių nuotekų tinklų naudotoja ir valdytoja. Dalis nuotekų tinklų yra įrengti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal teisės aktų reikalavimus tam, kad ieškovė tinkamai vykdytų savo funkcijas ir užtikrintų viešąjį interesą kaip paslaugų tiekėja, ji turi turėti nuolatinį priėjimą prie jos naudojamų tinklų.

32014-10-30 ieškovės atstovas advokatas O. M. pateikė prašymą, juo prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-542-524/2014 (dabar Nr. 2-280-524/2015) dėl infrastruktūros sąlygų nustatymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-542-524/2014 vyksta ginčas dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymo, UAB „Hidrona“, be kitų reikalavimų, taip pat prašo, kad būtų pripažinta jos teisė ir pareiga eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus. Jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, vietoj AB „Klaipėdos vanduo“ atsirastų kitas infrastruktūros valdytojas – jos savininkė UAB „Hidrona“, o tai turėtų įtakos ieškinio reikalavimui šioje byloje.

4Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-05 nutartimi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-19 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-05 nutartį ir perdavė prašymą dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Ieškovės atstovas advokatas O. M. prašymą dėl bylos sustabdymo nagrinėjant iš naujo palaikė, prašė bylą stabdyti ir pateikė dvi inžinerinių tinklų išsidėstymo schemas. Nurodė, jog pateiktos schemos patvirtina, kad tai ta pati UAB „Hidrona“ priklausančio tinklo dalis, dėl kurios ginčas vyksta ir Klaipėdos apygardos teisme, ir šioje byloje. Netikslinga sujungti šią civilinę bylą su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla, kadangi sujungus bylas ginčai tik užsitęs, nes padaugėtų šalių, be to, apygardos teisme byla yra sustabdyta, nes paskirta ekspertizė. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę, nes ginčas yra dėl nuotekų tinklo naudojimo ir tai tik patvirtintų, kad ieškovė turi teisę į reikalavimą dėl servitutų nustatymo. Nurodė, kad ieškovė yra faktinė tinklų naudotoja, nes ji teikia viešąją vandens tiekimo funkciją, tačiau UAB „Hidrona“ nėra perdavusi tų tinklų ieškovei ir ginčija ieškovės teisę naudotis nuotekų tinklais. Servitutų nustatymas būtinas tam, kad ieškovė galėtų tinkamai įgyvendinti savivaldybės pavestą funkciją šalinti nuotekas šiais tinklais. Atsakovė UAB „Hidrona“ iš esmės neprieštarauja, kad nuotekos būtų šalinamos jos tinklais, tačiau nedavė jokio sutikimo ieškovei, o kitos civilinės bylos tik patvirtina, kad UAB „Hidrona“ reiškia ieškinius ieškovei dėl neteisėto praturtėjimo ar žalos atlyginimo.

6Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė, iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-280-524/2014 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrona“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškovei norint tinkamai vykdyti jai Klaipėdos rajono savivaldybės pavestą viešąją geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą yra būtina naudotis atsakovei UAB „Hidrona“ priklausančiu nuotekų tinklu Nr. ( - ). Dėl nurodyto nuotekų tinklo naudojimo tarp šalių yra kilęs ginčas kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr.2-280-524/2015 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrona“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti atsakovei priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), atkarpos DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką nurodytomis sąlygomis. Atsakovė UAB „Hidrona“ pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti ieškovės prievolę neterminuotai nuo 2012-01-01 mokėti atsakovei 1,85 Lt (+PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą ir įpareigoti ieškovę vykdyti prievolę pagal 2009-04-17 susitarime nustatytas sąlygas; pripažinti atsakovei teisę ir pareigą eksploatuoti jai priklausančius nuotekų tinklus. Teismas konstatavo, jog iš ieškovės pateiktų schemų matyti, kad tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, tiek ir šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl UAB „Hidrona“ priklausančio nuotekų tinklo dalies ir abiejose bylose nuotekų tinklų atkarpos yra tos pačios. Be to, yra kilęs ginčas, kas apskritai turi teisę ir pareigą eksploatuoti minėtus nuotekų tinklus. Abi nagrinėjamos bylos yra susijusios, todėl nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos, neišnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-280-524/2015 dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl UAB „Hidrona“ priklausančių tinklų naudojimosi teisės ir tvarkos išsprendimas turės įrodomąją ir privalomąją galią šiai bylai, kurioje nagrinėjamas reikalavimas dėl servitutų nustatymo. Teismas nurodė, kad sujungti bylas yra netikslinga, nes bylų sujungimas tik apsunkins bylų nagrinėjimą.

7Atskiruoju skundu atsakovių atstovas advokatas R. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl UAB „Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų atkarpos, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, naudojimo tvarkos ir atlygio už UAB „Hidrona“ turto naudojimą nustatymo. Ši civilinė byla iki šiol nėra išnagrinėta, galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei nėra nustatyta naudojimosi UAB „Hidrona“ nuotekų tinklu tvarka, nėra pakeista ginčo nuotekų tinklų eksploatavimo ir naudojimo tvarka, pagal kurią ginčo tinklus visada eksploatavo UAB „Hidrona“, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ šiuo momentu negali būti laikoma teisėta minėtų nuotekų tinklų eksploatuotoja, nors faktiškai šiuo svetimu turtu naudojasi aptarnaudama abonentus bei vartotojus.

92. Ieškovė nėra nei ginčo nuotekų tinklų savininkė, nei valdytoja, todėl ji negali būti laikoma turinčia teisę kreiptis į teismą dėl servituto nuotekų tinklams nustatymo, o šias aplinkybes teismas privalo išnagrinėti šioje byloje.

103. Net jei Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ir būtų nustatyta ieškovės teisė naudoti ginčo nuotekų tinklus, ji turėtų teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl priverstinio servituto nustatymo, tačiau tik tokiu atveju, jei dėl servituto nepavyktų su atsakovais – savininkais susitarti gražiuoju. Šiuo atveju šioje byloje nėra objektyviai būtini faktai, nustatinėjami civilinėje byloje Nr. 2-280-524/2015, be kurių nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos. Šioje byloje yra aišku, jog ieškovė nėra teisėta infrastruktūros valdytoja ir šios aplinkybės net nereikia byloje įrodinėti, kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą infrastruktūros valdymo pagrindą, ieškovė nėra pateikusi. Ieškovės prašymas sustabdyti civilinę bylą vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstas proceso vilkinimas.

114. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė jau esant ginčui civilinėje byloje Nr. 2-280-524/2015 dėl naudojimosi UAB „Hidorna“ nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, todėl konstatuotina, kad aplinkybės, kurios nurodomos kaip tariamas pagrindas civilinės bylos sustabdymui, jau egzistavo pareiškiant ieškinį ir tai nebuvo kliūtimi susilaikyti nuo ieškinio pareiškimo. Be to, civilinė byla Nr. 2-280-524/2015 yra sustabdyta daugiau nei vieneri metai ir neaišku, kada bus atnaujinta.

125. Pažymėjo, kad ieškovė kitoje byloje, kurioje prašė nustatyti servitutą į žemės sklypus, per kuriuos eina atsakovei UAB „Hidrona“ priklausantys nuotekų tinklai, ieškinį patikslino, atsisakydama reikalavimo nustatyti servitutą toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovei UAB „Hidrona“ priklausantys nuotekų tinklai. Šioje byloje elgdamasi priešingai nei analogiškoje kitoje byloje, ieškovė elgiasi nesąžiningai.

136. Teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko šioje byloje, neatsižvelgė į sąlygas, būtinas servitutui nustatyti, ir nepagrįstai konstatavo, kad kitoje byloje nustatinėjami faktai turės reikšmės šiai bylai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sujungti civilines bylas, nes sujungus bylas, jos būtų išnagrinėtos operatyviau ir ekonomiškiau.

14Ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokatas O. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nustatinėjami faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šioje byloje, nes kitoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės teisės naudotis atsakovės UAB „Hidrona“ tinklais, kurie yra tuose žemės sklypuose, kuriuose prašoma nustatyti servitutą šioje byloje.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

17Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-280-524/2015 pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrona“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi atsakovei UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos, neišnagrinėjus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-280-524/2015 dėl naudojimosi nuotekų tinklais tvarkos nustatymo, nes tiek Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, tiek ir šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš esmės dėl UAB „Hidrona“ priklausančio nuotekų tinklo dalies ir abiejose bylose nuotekų tinklų atkarpos yra tos pačios. Be to, yra kilęs ginčas, kas apskritai turi teisę ir pareigą eksploatuoti minėtus nuotekų tinklus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nustatinėjami faktai turės prejudicinę ir įrodomąją galią šioje byloje. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

19CPK 163 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; kt.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

20Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie konkretūs teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.

21Abiejose bylose yra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl servituto nustatymo atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose tam, kad ieškovė galėtų tinkamai vykdyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytas funkcijas, sudarant tinkamą ir pakankamą priėjimą prie jos naudojamų buitinių nuotekų tinklų. Klaipėdos apygardos teismo byloje, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla, nagrinėjamas ginčas dėl servituto nustatymo atsakovei UAB „Hidrona“ priklausantiems nuotekų tinklams. Taigi šioje byloje – servitutas žemės sklypams, Klaipėdos apygardos teismo byloje – servitutas nuotekų tinklams. Vienas iš tinklų, unikalus Nr. ( - ), prie kurių ieškovei reikalingas priėjimas, priklauso atsakovei UAB „Hidrona“. Tačiau CK 4.126 str. 2 d. nustatyta, jog į teismą dėl servituto nustatymo turi teisę kreiptis daikto savininkas ar valdytojas. Kaip nurodė Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-19 nutartyje, ši CK nuostata yra ne procesinio teisinio, o materialinio teisinio pobūdžio, susijusi ne su ieškovės teise kreiptis į teismą, bet su jos teise į reikalavimo patenkinimą, kas reiškia, kad tuo atveju, jeigu į teismą besikreipęs asmuo nėra daikto savininkas ar valdytojas, jo reikalavimas turėtų būti atmetamas ne dėl procesinio teisinio pobūdžio, o dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Šioje byloje ieškovė prašo nustatyti servitutą dalyje žemės sklypų, per kuriuos eina ne jai nepriklausantys nuotekų tinklai, ir ginčo tarp šalių dėl šių tinklų nuosavybės nėra. Tai reiškia, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą daliai žemės sklypų tam, kad galėtų naudotis ne jai priklausančiais nuotekų tinklais.

22Klaipėdos apygardos teisme Nr. 2-280-524/2015 yra nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrona“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi atsakovei priklausančiais buitinių nuotekų tinklais, dėl naudojimosi galimybės yra reiškiami reikalavimai dėl servitutų nustatymo šioje byloje. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovei priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. ( - ), atkarpos DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi tvarką. Taigi ši byla dėl servituto žemės sklypams nustatymo sustabdyta tik todėl, kad kitoje byloje ieškovė siekia jai palankaus teismo sprendimo dėl teisės naudotis UAB „Hidrona“ priklausančiais nuotekų tinklais, t. y. kitoje byloje ieškovė siekia teisės į reikalavimo patenkinimą šioje byloje, tačiau tai neatitinka bylos sustabdymo CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu prasmės. Šioje byloje tik maža dalis nuotekų tinklų, prie kurių ieškovei reikalingas priėjimas (servituto nustatymas) per atsakovams priklausančius žemės sklypus, priklauso UAB „Hidrona“, todėl visos bylos sustabdymas neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, tuo labiau kad byla, dėl kurios sustabdyta ši byla, taip pat yra sustabdyta Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi dėl joje paskirtos ekspertizės. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimą nustatyti servitutą į žemės sklypus, per kuriuos eina UAB „Hidrona“ priklausantys nuotekų tinklai, ieškovė gali reikšti ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, nes tik tuo atveju, jeigu ieškovė turėtų teisę naudotis UAB „Hidrona“ nuotekų tinklais, ji galėtų prašyti nustatyti servitutą žemės sklypuose, per kuriuos eina atsakovei priklausantys tinklai. Įvertintina ir tai, kad šioje byloje tik maža dalis nuotekų tinklų nepriklauso ieškovei, dėl to visos bylos sustabdymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).

23Apeliantė atskirajame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sujungti civilinių bylų, nes, apeliantės manymu, sujungus bylas jos būtų išnagrinėtos operatyviau ir ekonomiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 136 str. 4 d. nuostatas dėl skirtinguose teismuose esančių civilinių bylų sujungimo sprendžia aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas), nutartys dėl bylų sujungimo (atsisakymo jas sujungti) yra neskundžiamos atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas dėl civilinių bylų sujungimo nepasisako.

24Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, netinkamai įvertino aplinkybes dėl nagrinėjamų bylų prejudicinio ryšio, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

25Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., teismas

Nutarė

26Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo ir... 3. 2014-10-30 ieškovės atstovas advokatas O. M. pateikė prašymą, juo prašė... 4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-05 nutartimi ieškovės AB... 5. Ieškovės atstovas advokatas O. M. prašymą dėl bylos sustabdymo... 6. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi bylos nagrinėjimą... 7. Atskiruoju skundu atsakovių atstovas advokatas R. G. prašo Klaipėdos rajono... 8. 1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl... 9. 2. Ieškovė nėra nei ginčo nuotekų tinklų savininkė, nei valdytoja,... 10. 3. Net jei Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ir būtų... 11. 4. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė jau esant ginčui civilinėje... 12. 5. Pažymėjo, kad ieškovė kitoje byloje, kurioje prašė nustatyti... 13. 6. Teismas nenustatė įrodinėjimo dalyko šioje byloje, neatsižvelgė į... 14. Ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas advokatas O. M. pateikė... 15. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai... 17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties,... 18. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 19. CPK 163 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai... 20. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 1 d.... 21. Abiejose bylose yra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Šioje byloje... 22. Klaipėdos apygardos teisme Nr. 2-280-524/2015 yra nagrinėjamas ginčas pagal... 23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė,... 24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad... 25. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., teismas... 26. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį...