Byla 2-1242-330/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-941-436/2015, kuria netenkintas pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Marius Gudelevičius, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje keliamas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nepritarta įmonės restruktūrizavimo plano projektui, teisėtumo klausimas.

5Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti RUAB „Vanesos turtas“ 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepritarti RUAB „Vanesos turtas“ restruktūrizavimo plano projektui, ir šį klausimą perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

6Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. sušauktas RUAB „Vanesos turtas“ kreditorių susirinkimas neįvyko, kadangi jame dalyvavo tik 33,89 proc. visų balsų turinčių kreditorių. Tačiau į susirinkimą atvykę kreditoriai pasiūlė restruktūrizavimo plano projektą patikslinti. Susirinkime dalyvavę kreditoriai nurodė, kad restruktūrizavimo plane nenumatytos priemonės užtikrinti įmonės akcininkų dalyvavimą bendrovės restruktūrizavime; nenurodyta, kokią naudą / nuostolius patirtų kreditoriai bankroto atveju; nepateikti pesimistiniai ir optimistiniai skaičiavimai; nenumatyta, kad bus atkurtas bendrovės mokumas – numatomas tik atsiskaitymas su kreditoriais; įmonė turi einamųjų įsiskolinimų. Bendrovė, įvertinusi šias pastabas, gavo akcininkų sutikimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo kreditorių naudai, patikslino plano projektą, kurį pateikė 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimui. Bendrovės kreditoriai ir šiam projektui nepritarė, nurodę tokias pačias pastabas, į kurias jau buvo sureaguota ir buvo pataisytas projektas. Pareiškėjas su kreditorių susirinkime nurodytomis pastabomis nesutiko. Pareiškėjo nuomone, restruktūrizavimo plano projektas pilnai atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o kreditoriai su pataisytu plano projektu net nebuvo susipažinę. Pareiškėjo vertinimu, kreditoriai plano projektą privalėjo grąžinti tikslinti bendrovės valdymo organams, tačiau tokios galimybės net nesvarstė.

7Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kreditoriai turi įsitikinti, jog parengtu restruktūrizavimo planu sudaromos realios sąlygos juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Suinteresuoto asmens nuomone, RUAB „Vanesos turtas“ restruktūrizavimo planas parengtas formaliai, nesiekiant įstatyme numatytų restruktūrizavimo tikslų. Paaiškino, jog pareiškėjas su kreditoriais nederino plano projekto nei prieš pirmąjį kreditorių susirinkimą, nei po jo. Pareiškėjas į suinteresuoto asmens pastabas dėl plano visiškai neatsižvelgė. Suinteresuotas asmuo akcentavo aplinkybę, jog restruktūrizavimo plano projektui nepritarė net 99,98 proc. pareiškėjo kreditorių.

8Suinteresuotas asmuo Marius Gudelevičius prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad plano projektui nepritarė kreditorių dauguma. Suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, turėtų apsiriboti tik procedūrinių pažeidimų vertinimu, t. y. nevertindamas plano ekonominio pagrįstumo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo RUAB „Vanesos turtas“ direktoriaus G. S. skundą dėl RUAB „Vanesos turtas“ 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nepritarti restruktūrizavimo plano projektui.

11Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui. Nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva, todėl nepritarus parengtam restruktūrizavimo plano projektui, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti. Šiuose procesuose skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas nusprendė, jog priimant ginčijamą nutarimą nebuvo padaryta procedūrinio pobūdžio pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Taigi subjektas, galintis grąžinti restruktūrizavimo plano projektą patikslinti įmonės valdymo organui, yra kreditorių susirinkimas, bet ne teismas. Teismo vertinimu, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas įmonės restruktūrizavimo plano projekte (jos buvo numatytos), bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas, t. y. kreditorių įsitikinimas, jog atsakovui nepavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, o tai reiškia, įmonė nesugebės atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija negali būti kvalifikuojama kaip ta, kurios pagrindu kreditorių susirinkimas turėjo grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą ir kuri sudaro pagrindą teismui vertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas nepagrįsta pripažino pareiškėjo poziciją, jog aptariamu atveju kreditorių susirinkimas privalėjo grąžinti RUAB „Vanesos turtas“ direktoriui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Pareiškėjas RUAB „Vanesos turtas“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pritarimo RUAB „Vanesos turtas“ restruktūrizavimo planui svarstyti iš naujo kreditorių susirinkime. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino restruktūrizavimo procesą reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu, pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog plano projektas atitinka visus įstatymo reikalavimus.

152. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog kreditoriai balsavo prieš visus kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, vengė bendradarbiauti.

163. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja įstatyme numatytai restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo procedūrai. Kreditorių susirinkimas privalo spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kreditoriai negali balsuoti prieš plano patvirtinimą nenurodydami motyvų. Nesant kreditorių valios restruktūrizuoti įmonę, įstatyme numatytas tikslas sudaryti galimybę įmonei tęsti veiklą ir išvengti bankroto netenka prasmės, kadangi yra paneigiamas kreditorių valios išraiška.

17Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad restruktūrizavimo tikslams pasiekti plano parengimas nėra pakankamas veiksnys. Akcentavo aplinkybę, jog RUAB „Vanesos turtas“ ilgą laiką nevykdė veiklos, o jos finansinė padėtis atitinka nemokumo būseną. Nurodė, kad pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu restruktūrizavimo plano projekto nederino, neatsižvelgė į 2015 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime nurodytas pastabas. Suinteresuoto asmens teigimu, abiejų susirinkimų metu buvo nurodyti plano projekto trūkumai, lėmę nesutikimą su jo patvirtinimu. Akcentavo aplinkybę, jog planui nepritarė ne tik suinteresuotas asmuo, bet ir kiti kreditoriai. Nurodė, jog praėjus šešių mėnesių terminui, planas apskritai negali būti patvirtintas.

18Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi RUAB „Vanesos turtas“ iškelta restruktūrizavimo byla (t. 2, b. l. 19-21). Nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 9 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) numatyta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). RUAB „Vanesos turtas“ administratorius 2015 m. sausio 29 d. kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą prašydamas įstatyme nustatytą terminą restruktūrizavimo planui pateikti pratęsti vienam mėnesiui. Šis administratoriaus prašymas patenkintas. Atsižvelgiant į administratoriaus 2015 m. kovo 3 d. pakartotinį prašymą, įvertinus aplinkybę, jog 2015 m. vasario 27 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame planuota spręsti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą, neįvyko, teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi terminas planui pateikti atnaujintas, o administratorius įpareigotas planą pateikti iki 2015 m. balandžio 1 d. 2015 m. vasario 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime nedalyvavo kreditoriai, kurių balsų dauguma galėtų būti priimtas nutarimas plano projekto tvirtinimo klausimu. Tačiau susirinkime dalyvavę kreditoriai pateikė pastabas dėl restruktūrizavimo plano projekto. 2015 m. kovo 31 d. susirinkime dalyvavo 99,98 proc. visų balsų turintys kreditoriai, kurie vienbalsiai balsavo prieš nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimą (t. 2, b. l. 118-119). Pareiškėjas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių susirinkime restruktūrizavimo plano projektas nepatvirtintas nepagrįstai, o kreditoriai, nesutikę su atitinkamo nutarimo priėmimu, privalėjo pateikti nesutikimą lėmusias pastabas, tačiau negalėjo priimti skundžiamo nutarimo. Nurodė, kad aptariamu atveju prioritetas (prieš kreditorių interesus) teiktinas bendrovės siekiui restruktūrizavimo proceso pagalba tęsti veiklą bei išvengti bankroto. Pareiškėjo nuomone, kreditorių vengimo bendradarbiauti dėka ši restruktūrizuojamos įmonės teisė buvo pažeista. Apeliacinis teismas tokią pareiškėjo (apelianto) poziciją pripažįsta nepagrįsta.

22Apeliacinis teismas pažymi, kad iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą teisme, kitas įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etapas yra įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimas. Būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma (kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Šis reikalavimas keliamas dėl to, jog įmonės restruktūrizavimas yra neišvengiamai susijęs su kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (prievolių vykdymo terminų atidėjimu, reikalavimų (jų dalies) atsisakymu ar piniginės prievolės pakeitimu kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis). Todėl tiek pagalbą teikiantys, tiek kiti kreditoriai turi teisę įsitikinti, jog, įgyvendinus į restruktūrizavimo planą įtrauktą įmonės verslo planą (ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones), restruktūrizavimo laikotarpiu bus visiškai ar iš dalies įvykdyti jų reikalavimai šiame plane nustatytais terminais. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kadangi būtent kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie įžvelgia įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo reikalavimų patenkinimo galimybę. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai nurodė, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pagal ĮRĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013). Priežastys, dėl kurių kreditorių kvalifikuota balsų dauguma nebuvo pritarta restruktūrizavimo planui, nėra teisiškai reikšmingos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-319/2013, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-466-186/2015). Todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013).

23Šios aptartos teismų praktikos kontekste teisiškai neaktualūs atskirojo skundo argumentai, esą kreditoriai vengė bendradarbiauti siekiant restruktūrizavimo proceso sėkmingo įgyvendinimo ir tuo pažeidė restruktūrizuojamos įmonės interesus (restruktūrizavimo proceso prioritetą prieš kreditorių interesus). Kaip minėta, kreditorius (kreditoriai) turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui, ar nepritarti. Apeliacinis teismas akcentuoja aplinkybę, jog analizuojamu atveju restruktūrizavimo plano projektui nepritarė ne tik visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, bet ir iš esmės visi kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti šiame procese (99,98 proc.). Kita vertus, nagrinėjamo ginčo faktinė situacija sudaro pagrindą išvadai, kad susitarimas tarp įmonės ir jos kreditorių dėl restruktūrizavimo plano turinio nebuvo pasiektas ir to pakanka, kad ši procedūra (pritarimas planui) buvo neįgyvendinta. Minėta, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Todėl nepasiekus susitarimo dėl restruktūrizavimo proceso tąsos, restruktūrizuojamos įmonės valdymo organui, atsakingam už restruktūrizavimo plano rengimą, neįtikinus įmonės kreditorių įmonės verslo plano pagrįstumu ir perspektyvumu, nėra pagrindo juridinio asmens teisei restruktūrizuotis teikti pirmenybę, tokiu būdu varžant kreditorių interesus ir lūkesčius.

24Minėta, jog restruktūrizavimo procese tokio pobūdžio skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio - komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio klausimus teismai gali nagrinėti tik tada, kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

25Aptariamu atveju pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų, kurie būtų galėję sąlygoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrų nesilaikymą. Tokios aplinkybės nenurodytos ir apelianto atskirajame skunde. Atitinkami pažeidimai nenustatyti ir apeliacinės kontrolės metu. Pažymėtina, kad už restruktūrizavimo plano, kuris užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimą įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu, sudarymą atsako pati restruktūrizuojama įmonė – skolininkė. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma, kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ginčo situaciją, jog skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne tiek įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenurodymas restruktūrizavimo plano projekte, kiek kreditorių įsitikinimas, jog restruktūrizuojamai įmonei nepavyks įgyvendinti plano projekte numatytų priemonių, t. y. jog pagrindinis kreditorių siekis šio proceso eigoje gauti reikalavimų patenkinimą nebus pasiektas. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir suinteresuoto asmens pozicija apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente (atsiliepime), kuriame išdėstyti reikšmingi argumentai dėl restruktūrizavimo proceso tikslų perspektyvumo ir realumo. Nepagrįstu pripažintinas ir tas apelianto argumentas, jog ginčijamu kreditorių nutarimu esą nemotyvuotai nepritarta restruktūrizavimo plano projektui. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys kreditorių susirinkime nurodė priežastis, lėmusias jų apsisprendimą nepritarti plano projektui (t. 2, b. l. 122, 127). Nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, jog subjektas, galintis grąžinti restruktūrizavimo plano projektą patikslinti įmonės valdymo organui, yra kreditorių susirinkimas, bet ne teismas, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija negali būti kvalifikuojama kaip tokia, kurios pagrindu kreditorių susirinkimas turėjo grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą (ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalis). Todėl apelianto argumentas, jog kreditorių susirinkimas privalėjo grąžinti už plano rengimą atsakingam asmeniui patikslinti planą, kaip tai numatyta ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje, atmetamas.

26Apeliacinis teismas deklaratyviais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, esą kreditoriai nevertino pateikto restruktūrizavimo plano projekto turinio, neatsižvelgė į aplinkybę, jog į ankstesniame (neįvykusiame) kreditorių susirinkime nurodytas pastabas dėl projekto turinio buvo reaguota. Apeliacinis teismas pažymi, jog restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra teisminio proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas, todėl aptariamu atveju nevertina ir nepasisako dėl argumentų, susijusių su įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, kuriomis siekiama įmonės restruktūrizavimo tikslų, įgyvendinimo galimybėmis.

27Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankstesnėse šios nutarties dalyse, daroma išvada, jog apeliantas nepagrįstai akcentuoja restruktūrizavimo tikslų prioritetą, visiškai ignoruodamas kreditorių autonomijos ir prerogatyvos principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teisminė praktika įmonės galimybę restruktūrizuotis ir užtikrinti veiklos tęstinumą laiko prioritetine ta prasme, kiek tai susiję su prielaidomis išvengti bankroto situacijos. Taigi aptariamu atveju restruktūrizavimo galimybė priešpastatoma bankroto procesui. Tačiau šis restruktūrizavimo galimybės prioritetas turi atitikti ir užtikrinti kreditorių interesus, t. y. įmonės lūkesčiai nėra priešpastatomi kreditorių interesams. Juolab, kad aptariamu atveju nustatyta, jog restruktūrizavimo plano projekte nurodytų ūkinių - ekonominių priemonių realumu bei perspektyvumu nėra įtikinti iš esmės visi kreditoriai.

28Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

29Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta įmonės restruktūrizavimo plano projektui, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, atitinkanti šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje keliamas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių... 5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė... 6. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. sušauktas RUAB „Vanesos... 7. Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas su pareiškėjo skundu nesutiko,... 8. Suinteresuotas asmuo Marius Gudelevičius prašė pareiškėjo skundą atmesti.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad būtina restruktūrizavimo plano... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Pareiškėjas RUAB „Vanesos turtas“ atskirajame skunde prašo Kauno... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino restruktūrizavimo... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog kreditoriai balsavo... 16. 3. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja įstatyme numatytai... 17. Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas su pareiškėjo atskiruoju skundu... 18. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo... 21. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d.... 22. Apeliacinis teismas pažymi, kad iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą... 23. Šios aptartos teismų praktikos kontekste teisiškai neaktualūs atskirojo... 24. Minėta, jog restruktūrizavimo procese tokio pobūdžio skundą... 25. Aptariamu atveju pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos... 26. Apeliacinis teismas deklaratyviais pripažįsta atskirojo skundo argumentus,... 27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankstesnėse šios nutarties dalyse, daroma... 28. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro... 29. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą....