Byla PK-771-806/2017
Dėl ko yra grėsmė nugriūti jo ir kitiems garažams, slapčia išsikasė ir išbetonavo rūsius, užvertė bendrijos teritoriją šiukšlėmis, vogė bendrijos elektrą naudodamas ją betono maišyklei. Taip pat V. G. prašo priteisti iš J. J. ir N. J. solidariai jo naudai 500,00 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, išnagrinėjusi V. G. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto pareiškimo prieš J. J. ir N. J., kuriuo kaltina pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 154 str. 1 d., priėmimo klausimą.

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. G. pareiškimas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. J. J. ir N. J. už tai, kad 2016 m. gegužės 31 d., teisiamojo posėdžio eigoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-1548-806/2016, teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame teigiama, kad jis, V. G. garažus bendrijoje įsigijo su tikslu vykdyti nelegalią ir neteisėtą veiką, nemokant mokesčių nei valstybei, nei šiai garažų bendrijai, gauti neteisėtas ir nelegalias pajamas, tikėtina, kad užsiima tokia pat neteisėta veika ( - ) bendrijoje, vagia elektrą iš ( - ) bendrijos, ir šios bendrijos teritorijoje yra neteisėtai užėmęs du garažus, be ( - ) bendrijos, Valstybės statybos inspekcijos bei be kitų valstybinės priežiūros institucijų sutikimo išgriovė pertvaras tarp garažų, dėl ko yra grėsmė nugriūti jo ir kitiems garažams, slapčia išsikasė ir išbetonavo rūsius, užvertė bendrijos teritoriją šiukšlėmis, vogė bendrijos elektrą naudodamas ją betono maišyklei. Taip pat V. G. prašo priteisti iš J. J. ir N. J. solidariai jo naudai 500,00 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

3Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.

4Šmeižimas pagal BK 154 str. – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbę ir orumą taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tuo pačiu konstatuotina, jog tokia situacija jokiu būdu nereiškia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundą paduodančio asmens valiai.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečių atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.

6Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.

7Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013).

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-1548-806/2016 N. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirtas jam laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje už tai, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., ( - ), ( - ) teritorijoje, prie garažo Nr. ( - ), netikėtai pribėgęs prie V. G. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginės vidinėje dalyje, t.y. N. J. šiais veiksmais padarė V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. J. J. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs.

9Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1168-465/2017 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui ( - ) bendrijai, ieškovas ieškiniu prašo atsakovą pateikti ieškinyje nurodytus bendrijos dokumentus bei sudaryti su juo sutartį dėl elektros energijos tiekimo, naudojimosi bendrijomis komunikacijomis bei inžinerine įranga. Priešieškiniu ( - ) bendrijos atstovas prašo priteisti iš V. G. už garažą Nr. ( - ) komunalinius mokesčius bei nario mokestį. Taip pat teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2415-933/2017 pagal ieškovų V. M. ir V. G. ieškinį atsakovui ( - ) bendrijai, ieškovai ieškiniu prašo pripažinti neįvykusiu ( - ) bendrijos narių įgaliotinių 2016-05-26 susirinkimą; pripažinti negaliojančiais 2016-05-26 protokolą ir jame nurodytus sprendimus nuo 2016-05-26; panaikinti Juridinių asmenų registro duomenis apie jame 2016-07-14 įregistruotus: Įgaliotinių susirinkimo protokolą/Dėl įstatytų patvirtinimo ir valdybos nario išrinkimo, Prašymą registruoti juridinių asmenų registre/Dėl įstatų ir valdybos nario duomenų įregistravimo ir Įstatus.

10Pažymėtina, kad tiek J. J., tiek N. J. baudžiamojoje byloje Nr. PK-1548-806/2016 buvo pripažinti kaltinamaisiais, jie turi teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti, teikti paaiškinimus, gintis nuo pareikšto kaltinimo, neįspėjami dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-1548-806/2016, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., J. J. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas, neįsiteisėjęs, tarp V. G. ir J. J. (pastarasis yra ( - )) bei N. J. vyksta aukščiau aptarti civiliniai ginčai teisme.

11Įvertinęs V. G. skunde nurodytus teiginius, kuriuos galimai rašytiniame paaiškinime nurodė J. J. ir N. J., paties pareiškėjo vertinamus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, jų paskleidimo mastą, teismas konstatuoja, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms. Konstatuotina ir tai, kad pareiškėjas gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojęs civilinės teisės priemonėmis. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali būti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Skunde pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jis gali jos reikalauti tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese ir šiuo atveju abiejų procesų rezultatas yra toks pats. Civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kitą vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis išdėstyta teismų praktika daro išvadą, kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymą galima būtų svarstyti kriminalinės bausmės paskyrimo klausimą.

12Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytais J. J. ir N. J. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu,

Nutarė

14Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo V. G. skundą, kadangi J. J. ir N. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių.

15Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai