Byla 2-2357/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo VšĮ „Amžiaus žiedas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2067-273/2013 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui VšĮ „Amžiaus žiedas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 157 800 Lt skolą, 26 510,40 Lt delspinigius, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo VšĮ „Amžiaus žiedas“ pinigines lėšas bankų sąskaitose – 184 310,40 Lt sumai (skola ir delspinigiai), leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomus mokesčius valstybei ir atsiskaityti su ieškove, o taip pat nekilnojamuosius arba kilnojamuosius daiktus. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės I. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui VšĮ „Amžiaus žiedas“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 184 310,40 Lt sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovas neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, areštavo ir atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, kitus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atsiskaityti su ieškove I. S.

6Teismas nurodė, jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 184 310,40 Lt priteisimo. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, todėl atsižvelgęs į ieškinio sumą ir ieškinyje nurodomas faktines ginčo aplinkybes, grindžiamas pridedamais prie ieškinio dokumentais (paskolos sutartis, pretenzija ir kt.) laikė, kad nagrinėjamu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus šių priemonių, būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p., 147 str. 5 d. 8 p.). Teismas vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pirmiausia ieškinio sumai areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, ir, tik šių daiktų nepakankant, trūkstama dalimi areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, kitus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat atsiskaityti su ieškove I. S. (CPK 145 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas VšĮ „Amžiaus žiedas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. VšĮ „Amžiaus žiedas“ ir I. Š. (šiuo metu pavardė S.) sudarė paskolos sutartį, kuria VšĮ „Amžiaus žiedas“ pasiskolino 160 000 Lt. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovei iki 2012 m. gruodžio 23 d. Šios lėšos buvo reikalingos pastatų, esančių ( - ), kapitaliniam remontui atlikti. Žemę ir pastatus VšĮ „Amžiaus žiedas“ pirko iš I. Š., tačiau kadangi pastatai buvo kritinės būklės, jų nebuvo galima eksploatuoti ir pritaikyti ilgalaikei socialinei pagyvenusių žmonių globai. Remonto darbai pareikalavo didesnių lėšų sąnaudų nei buvo tikėtasi, todėl atsakovas negalėjo laiku grąžinti paskolos ieškovei. Atsakovas bandė pervesti dalį pinigų per banką, tačiau pasikeitus ieškovės pavardei pinigai nebuvo įskaityti. Atsakovas VšĮ „Amžiaus žiedas“ yra privatūs Alzhaimerio senelių ilgalaikės socialinės globos namai, ne pelno siekianti įstaiga. Kadangi įstaiga veikia tik keletą metų, visos gautos lėšos skiriamos įstaigos veiklos vystymui, mokesčiams, darbuotojų atlyginimams, gyventojų maitinimui, drabužiams, inventoriui, medicinos, slaugos priemonių, vaistų pirkimui, komunaliniams patarnavimams ir paskolų grąžinimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

9Ieškovė I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Pagal Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas ir tuo atveju, jei preliminariai (prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi apelianto argumentų, susijusių su ieškinio dalyku, išdėstymas atskirajame skunde, nėra susijęs su teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar su skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimu. Visas aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties vykdymu, pirmosios instancijos teismas vertina bylos nagrinėjimo metu priimdamas galutinį teismo sprendimą.

13Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, tačiau šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs. Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalavimo užtikrinimo priemonės ir negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui, todėl teismas, turėdamas galimybę, turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, kartu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-211/2008).

14Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovo interesus, išlaikė pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Pirmosios instancijos teismo nutartimi yra užtikrinta atsakovo teisių apsauga, kadangi yra leidžiama atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais išmokant darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, kitus mokesčius į valstybės biudžetą, taigi nėra suvaržyti atsakovo veiksmai. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad, vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį dėl VšĮ „Amžiaus žiedas“ 184 310,40 Lt turto arešto, yra areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, esantys ( - ), bei automobilis Ford Focus, atsakovo piniginės lėšos bankų sąskaitose nėra areštuotos. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti antstolės R. S. pažyma apie nutarties vykdymą (b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų (b. l. 57-65) matyti, jog atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui be pirmosios instancijos teismo nutartimi taikyto arešto yra registruota hipoteka, todėl atsakovo nekilnojamojo turto suvaržymai buvo jau ir anksčiau. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas gali laisvai disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, mokėti mokesčius, darbuotojams atlyginimus, skirti lėšas gyventojų maitinimui, drabužiams, inventoriui, medicinos, slaugos priemonių, vaistų pirkimui, komunaliniams patarnavimams ir paskolų gražinimui, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas neproporcingai varžo atsakovo teises.

15Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

16Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai