Byla 2-211/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parama“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei-firmai „VITI“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB –firmai „VITI“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo. Prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 730 548,93 Lt skolos pagal 2006 m. balandžio 28 d. Statybos rangos sutartį ir 32 932 Lt pagal 2006 m. kovo 1 d. susitarimą, iš viso 763 471,93 Lt skolos; priteisti ieškovui iš atsakovo 0,01 proc. delspinigių už šešis mėnesius pagal 2006 m. balandžio 28 d. Statybos rangos sutartį, kurių bendra suma sudaro 20 973,48 Lt, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo palūkanas nuo 763.471,93 Lt skolos sumos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kiek jų nepadengia delspinigiai, t.y. 75 168,62 Lt, priteisti iš atsakovo palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jas skaičiuojant pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo UAB „Parama“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo AB –firmos „VITI“ 859 614,03 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas.

52008 m. sausio 9 d. atsakovas AB firma „VITI“ pateikė prašymą pakeisti 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant AB firmai „VITI“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpų, unikalus Nr. ( - ), kurios bendras plotas 403,81 kv.m., esančių ( - ) (patalpų vertė 1289666 Lt, ¾ dalių vertė 967249,50 Lt) – šį turtą saugoti, naudoti ir valdyti paliekant AB-F „VITI“. Nurodė, jog toks areštas, nekonkretizuojant areštuojamo turto, stabdo bendrovės veiklą, nes AB-F „VITI“ vykdo nekilnojamojo turto pardavimo veiklą. Be to, AB-F „VITI“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpų vertė yra didesnė nei arešto mastas.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė, nurodė, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas šių priemonių taikymo mastas ir įvykdymo būdas. Tokias nutartis vykdo antstolis. Jeigu atsakovas mano, kad antstolis, vykdydamas nutartį, pažeidė teisės aktų reikalavimus, jis turi teisė su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą. Be to, ¼ dalis nekilnojamojo turto, į kurį atsakovas prašo pakeisti dabartinį statinių areštą, yra areštuota kitoje civilinėje byloje.

7Atskiruoju skundu atsakovas AB-F „VITI“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir pakeisti 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ¾ dalis AB firmai „VITI“ priklausančios parduotuvės patalpų, esančių ( - ), šį turtą palikti saugoti, naudoti ir valdyti atsakovui. Nurodo, kad:

81. Teismui areštavus atsakovui priklausantį turtą 859 614,03 Lt sumai, Turto arešto registre buvo nurodoma, kad yra areštuojamas kitas atsakovo turtas, tačiau nenurodyta, kuris atsakovo turimas turtas areštuojamas, todėl atsakovui yra apribota galimybė disponuoti visu savo turtu. Teismas, areštuodamas atsakovo nekilnojamąjį turtą ir nenurodydamas, kuriam turtui yra taikomi teismo apribojimai, pažeidė civilinio proceso normas, skolininko teises ir interesus. Atsakovas pažymėjo, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimas antstoliui yra kreditoriaus teisė, kuria jis gali nepasinaudoti, o tuomet Turto arešto registre lieka galioti įrašas apie viso atsakovo turto areštą, kuris gali kelis kartus viršyti arešto mastą ir visiškai apriboja atsakovo galimybes disponuoti kelių dešimčių milijonų vertės turtu.

92. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas gali pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi iki prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nebuvo žinoma apie nutarties pateikimą vykdyti antstoliui. Teismas, vadovaudamasis CPK normomis, turėjo konkretizuoti areštuojamą turtą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prašomo areštuoti turto vertė yra mažesnė, nes ¼ šio turto yra areštuota kitoje civilinėje byloje. Atsakovas pažymėjo, kad ¾ prašomo areštuoti turto vertė 100 000 Lt viršija arešto mastą, o be to, šiam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje yra panaikintos.

103. Atsakovo pagrindinės veiklos sritys yra statyba ir nekilnojamasis turtas, todėl viso nekilnojamojo turto areštas trikdo jo veiklą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra kreditoriaus interesų apsauga, o ne skolininko ūkinės veiklos varžymas. Atsakovo nurodomas areštuoti nekilnojamasis turtas užtikrina ieškovo interesų apsaugą.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Parama“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstoliai, vykdydami teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovui priklausančius statinius, esančius ( - ). Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismas, areštuodamas atsakovo nekilnojamąjį turtą, privalo nurodyti konkretų turtą. CPK 148 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai teismui nėra žinoma konkretus turtas, jis gali šio turto nenurodyti ir pavesti antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Šiuo atveju atsakovo interesai galėtų būti pažeisti tik tuo atveju, jeigu ieškovas delstų vykdyti teismo nutartį. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo statinius, esančius ( - ), areštavo ne teismas, o antstolis, todėl, nesutikdamas su šiais antstolio veiksmais, jis turėtų kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir atskirojo skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai).

14Šios apeliacijos dalykas yra klausimas, ar teismas atsakovo prašymu gali pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas neapibrėžtas turtas, ir areštuoti kitą, atsakovo nurodytą objektą. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones minėtų principų pagrindu turi taikyti mažiausiai atsakovo veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones. Siekdamas šių tikslų teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio pirmosios dalies nuostatą gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.

15Atsakovas nutartį, kuria atsisakyta pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita ginčija tuo pagrindu, kad teismas priimdamas pirmą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo nurodyti konkretų areštuojamą turtą, o ne pavesti tai padaryti antstoliui. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą, kadangi tokia teismo teisė yra numatyta procesiniame įstatyme. Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, teismas nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, o surasti ir aprašyti turtą gali pavesti antstoliui.

16Kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės, kaip minėta, turi būti taikomos remiantis interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principais, kurie be kitko reiškia, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t.y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Tik esant ypatingoms aplinkybėms teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali būti sutrikdyta normali komercinė-ūkinė įmonės veikla.

17Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad, paskyrus laikinąsias apsaugos priemones – neapibrėžto turto areštą, gali būti ženkliai suvaržytos jo ūkinės veiklos teisės, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nuosekliai išsiaiškinti šalių poziciją, laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumą areštuojamo turto pakeitimo atveju ir tik tada spręsti klausimą dėl šių priemonių pakeitimo. Jeigu atsakovo nurodyto turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti ir jis yra likvidus, teismas, bendradarbiaudamas su ginčo šalimis ir siekdamas operatyvaus bylos nagrinėjimo, turi teisę pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių objektą ir palikti atsakovui galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę-ūkinę veiklą, kuria nėra mažinama galimybė ateityje įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.

18Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas, nesutikdamas su antstolio pasirinktu arešto objektu turi kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, kad skundai dėl antstolio veiksmų teikiami tuomet, kai yra pastebimi tam tikri procesiniai pažeidimai vykdymo procese ir kurių antstolis nepašalina pats. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas teismui tai yra naujo ginčo, kurio išnagrinėjimas gali užtrukti, inicijavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis operatyvumo, proceso koncentruotumo ir protingumo principais, privalo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, tame tarpe areštuoto turto, panaikinimo pagal savo kompetenciją išspręsti pats.

19Kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtinai turi areštuoti turėtų areštuoti turtą, kuris yra labiausiai reikalingas atsakovui ir kurio areštas sukelia jam daugiausia nepatogumų, o tą turtą, kuris yra likvidus ir į kurį ateityje galima nukreipti išieškojimą, jeigu bus priimtas ieškovui palankus sprendimas ir atsakovas jo geranoriškai nevykdys. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalavimo užtikrinimo priemonės ir negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui, todėl teismas, kaip minėta, turėdamas galimybę, turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, tuo pačiu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui.

20Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, priimta iki galo nenustačius visų reikšmingų aplinkybių ir neįvertinus abiejų proceso šalių interesų, todėl ši nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš pateiktų dokumentų apeliacinės instancijos teismas pats negali nustatyti, kokia yra prašomo areštuoti turto vertė, nėra įrodymų, kad teisės į minėtą turtą nėra suvaržytos.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. ieškovas UAB „Parama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo UAB... 5. 2008 m. sausio 9 d. atsakovas AB firma „VITI“ pateikė prašymą pakeisti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą dėl... 7. Atskiruoju skundu atsakovas AB-F „VITI“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 8. 1. Teismui areštavus atsakovui priklausantį turtą 859 614,03 Lt sumai, Turto... 9. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas gali pateikti skundą dėl... 10. 3. Atsakovo pagrindinės veiklos sritys yra statyba ir nekilnojamasis turtas,... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Parama“ prašo Vilniaus... 12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame... 14. Šios apeliacijos dalykas yra klausimas, ar teismas atsakovo prašymu gali... 15. Atsakovas nutartį, kuria atsisakyta pakeisti laikinąją apsaugos priemonę... 16. Kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės, kaip minėta,... 17. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad, paskyrus laikinąsias apsaugos... 18. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas,... 19. Kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,... 20. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą...