Byla I-417-561/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „15min“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas K. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (SK-44) SPR-82 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įspėti uždarąją akcinę bendrovę „15 min“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „15 min“) apie teisės aktų pažeidimus; 3) įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt portalo; 4) įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Nuorodą iš www.15min.lt portalo; 5) įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse.

5Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. internetiniame laikraštyje www.15min.lt buvo paskelbta publikacija „Stambus sukčius K. J. ir toliau bus teisiamas už visas senas aferas“ (toliau – ir Publikacija), kuri buvo paskelbta pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatas. Publikacijoje paskelbta informacija yra neteisinga, akivaizdžiai pažeidžianti nekaltumo prezumpciją, pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, žeminanti garbę, orumą bei kenkianti pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesams.

6Pareiškėjo įsitikinimu, pagal formuojamą teismų praktiką, teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama tik esant sąlygų visetui: galimybė riboti tokią teisę numatyta įstatyme, ribojimu siekiama teisėto tikslo, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Jei nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, privataus gyvenimo ribojimas yra negalimas.

7Nagrinėjamu atveju, duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu vykstanti ikiteisminį tyrimą paskelbimas, pareiškėjo vardo pavardės išviešinimas bei daugiau kaip 10 mėnesių informacijos neatnaujinimas (t. y. pareiškėjo nekaltumo nepaskelbimas), visuomenei ir toliau publikacijos turiniu formuojant įvaizdį, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 8 d. iki šiol teisiamas už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką – sukčiavimą, akivaizdžiai pažeidžia Įstatymo ir Etikos kodekso nuostatas. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė turėjo laikytis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo – draudimo skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui bei Etikos kodekso 34 straipsnyje nustatyto reikalavimo – draudimo skelbti įtariamojo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti jo tapatybę.

8Nesutiko su Inspektoriaus argumentu, jog bylos nutraukimas dėl senaties termino suėjimo neva nepagrindžia pareiškėjo nekaltumo, pabrėždamas, kad toks sprendimo motyvas akivaizdžiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, kurią saugo ne tik Europos Žmogaus Teisių Konvencija, bet ir Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, suponuoja didelį Inspektoriaus šališkumą informacijos skleidėjo naudai. Pabrėžė, jog nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko apie jokį pareiškėjo nekaltumo nepagrindimą net negalima diskutuoti, t. y. pareiškėjo kaltė išviso nebuvo įrodyta.

9Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimais, pabrėždamas, jog pagal formuojamą teismų praktiką laikoma, jog asmens garbė ir orumas buvo pažeminti, jeigu buvo paskleista klaidinga informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime. Publikacijos bei skundžiamas Sprendimas tvirtina, kad nors 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos sprendimu pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, buvo nutraukta, po baudžiamosios bylos nutraukimo, pareiškėjo atžvilgiu nesant užvestų jokių ikiteisminių tyrimų ir nesant iškeltų jokių baudžiamųjų bylų, dar apie 10 mėnesių ginčo publikacijoje buvo viešinama, kad pareiškėjas vis dar teisiamas dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo, nurodoma, kiek galimai žalos padaryta, kad gresia kalėjimas. Vertino, kad publikacijoje daugiau nei 10 mėnesių viešinama neteisinga informacija, jog pareiškėjas vis dar teisiamas dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo, padarymo, yra esminė, pareiškėją šmeižianti bei žeminanti garbę ir orumą.

10Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, jog neva Publikacijos turinys nepažeidė pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų. Paviešinus informaciją atsirado neigiamų pasekmių, lemiančių pareiškėjo nepilnamečių vaikų asmens raidą į normalų vystymąsi. Pareiškėjo vaikai nenorėjo eiti į mokyklą, blogai miegojo, patyrė bendraamžių patyčias, kritiką.

11Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimą, svarbu įvertinti teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė informavo visuomenę apie pareiškėjo veiklą, nesuderinamą nei su įstatymu, nei su morale – paskleidė informaciją, kuri neabejotinai yra viešo intereso objektas.

13Pažymėjo, kad skundo tyrimo metu nustatyta, jog 2011 m. liepos 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-99/2011, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1004-376-2011 panaikino 2011 m. liepos 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ši byla buvo perduota nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. 2013 m. spalio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-880/2013 K. J. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2013 m. spalio 18 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir pareiškėjui sutrumpino laisvės atėmimo bausmę, tačiau pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Faktinė aplinkybė, jog Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, nepanaikino pagrindinės faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas jau ankščiau buvo teistas dėl sukčiavimo stambiu mastu ir nesudarė jokio pagrindo šio neesminio netikslumo pripažinti žeminančiu pareiškėjo garbę ir orumą, t. y. manyti, jog šis netikslumas lemia papildomą konstatuojamąją neigiamą reikšmę. Akcentavo, kad tą pačią bylą iš naujo nagrinėjęs Širvintų rajono apylinkės teismas ir nuosprendį peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas, pareiškėją pripažino kaltu dėl sukčiavimo stambiu mastu. Sprendė, kad Bendrovė neabejotinai turėjo teisę informuoti visuomenę apie teismų procesus, atliktas teisei ir gerai moralei priešingas veikas.

14Iš publikacijos konteksto matyti, jog Bendrovė, paskelbdama informaciją apie pareiškėją, išskirtinai rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimu. Publikacijoje tai aiškiai nurodyta. Iš Publikacijoje paskelbtos informacijos taip pat vienareikšmiškai aiški Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo stadija, t. y. ikiteisminis tyrimas yra baigtas kaltinimų pareiškimu ir bylos perdavimu į teismą baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

15Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Bendrovė tik po skundo atsakovui pateikimo ir atsakovo kreipimosi papildė ginčo publikaciją duomenimis apie senaties termino pabaigą ir 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį nutraukti baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad žurnalisto veikloje būtų nepagrįsta iš jo reikalauti savo paskleistą informaciją patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. laukti, kol ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Minėto teismo vertinimu, negalima daryti asmenų, paskleidusių informaciją, likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos žiniasklaidos atstovai pateikė teiginius žiniasklaidoje, nuteisimą, todėl situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti, o žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, pirmaeiliu dalyku tampa patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai. Sprendime nustatyta, kad Publikacijos paskelbimo metu, t. y. 2014 m. spalio 7 d., ir iki 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo priimtos nutarties, paskelbta informacija buvo teisinga, o Bendrovės elgesys sąžiningas. 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs 3 nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, nutraukti suėjus senaties terminui, atsirado faktinis pagrindas papildyti ginčo publikaciją, nurodant naujai paaiškėjusią aplinkybę. Pažymėjo, kad kuomet pareiškėjui tapo žinoma apie jo paties atžvilgiu priimtą nutartį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, jis galėjo būti aktyvus ir pats informuoti Bendrovę apie poreikį visuomenei pateikti aktualią informaciją, tačiau tai padaryta nebuvo.

16Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė tik gavusi informaciją apie tai, kad byla buvo nutraukta, informaciją atnaujino.

17Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo, ir pažymėjo, kad pareiškėjas, absoliutindamas savo neturtines teises, ignoruoja objektyviai egzistavusį teisėtą ir pagrįstą pagrindą (jo atžvilgiu vykdytą baudžiamąjį persekiojimą) susiaurinti teisės į privataus gyvenimo apsaugą ribas, neesminiam informacijos netikslumui (baudžiamosios bylos nutraukimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui) nepagrįstai suteikia prioritetą viešojo intereso atžvilgiu. Atsakovo įsitikinimu, 2014 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turėjo pagrįstą interesą viešinti tokią informaciją. Pareiškėjas, kaip asmuo, atlikęs teisei priešingas veikas, dėl kurių yra pripažintas kaltu teismo sprendimu, nepagrįstai plečiamai supranta savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

18Dėl pareiškėjo argumento, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nurodė, kad buvo remiamasi teisėsaugos institucijos pranešimu apie nustatytas aplinkybes, informacija paskelbta gerbiant nekaltumo prezumpcijos principą. Publikacijoje buvo nurodyta, jog pareiškėjas kaltinamas teisei priešingų veikų padarymu, t. y. jam buvo pareikšti kaltinimai, o ne, kad jis pripažintas kaltu dėl nurodomų veikų. Po pareiškėjo kreipimosi į atsakovą Bendrovė papildė publikaciją informacija, jog „baudžiamąją bylą, kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutarė nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ”.

19Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota asmenų, pažeidžiančių įstatymus, privataus gyvenimo apsaugos doktrina. Jos esmė – įstatymą pažeidžiančio asmens privataus gyvenimo apsaugos lūkesčiai turi būti teisėti, už daromus teisės pažeidimus toks asmuo susilaukia neigiamų pasekmių. Žiniasklaida gali be asmens sutikimo informuoti visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą tokiu mastu, kokiu to asmens elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad paskelbtos informacijos visuomeninė reikšmė ir viešas interesas tokios informacijos sklaidai buvo akivaizdus. Bendrovė, skelbdama pareiškėjo ginčijamą informaciją siekė informuoti visuomenę ir patenkinti jos teisėtą bei pagrįstą interesą žinoti atitinkamus faktus apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismų procesus, nusikalstamų veikų pobūdį, pareikštus kaltinimus.

20Dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo nurodė, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai. Ši įstatymo norma yra skirta apsaugoti nepilnametį asmenį nuo jo duomenų viešinimo. Pabrėžė, kad Publikacijoje nėra minimi jokie konkretūs ar kiti duomenys apie nepilnamečius asmenis, todėl pareiškėjo skundo tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo nustatyti, jog paskelbiant informaciją apie pareiškėją būtų pakenkta jo nepilnamečiams vaikams.

21Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

22Atsiliepime nurodė, kad skelbdama šią informaciją, siekė ne sumenkinti pareiškėją, o atskleisti visapusišką informaciją, kurią visuomenė turi žinoti. Pabrėžė, kad Publikacijos tekstas buvo parengtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimą spaudai, kas tekste ir yra pažymėta. Bendrovė neišsigalvojo jokių kaltinimų ar faktų, visa tai, kas rašoma tekste, buvo surašyta kaltinamajame akte, o pareiškėjui iškelta byla buvo nagrinėjama teisme. Iki šio pareiškėjo skundo redakcija neturėjo jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimas yra nutrauktas. Pareiškėjas iki šiol į redakciją nesikreipė dėl šio 2014 m. teksto su pretenzijomis, kad jau nebėra teisiamas dėl šiame straipsnyje nurodytų veikų, kad jam reikšti kaitinimai panaikinti. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama informacijos, ar iš tiesų pareiškėjo atžvilgiu byla buvo nutraukta, o jei taip, – kokiu pagrindu.

23Paaiškino, kad pagal iš teismo gautą informaciją tekstą papildė šia informacija: „Vis dėlto pastarojoje byloje apskaičiuotas senaties terminas baigėsi 2016 m. gegužės 24 d. Todėl baudžiamąją bylą, kurioje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutarė nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.“

24Pabrėžė, kad Publikacijoje pateikti teiginiai atitiko tikrovę, todėl prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

25Teismas konstatuoja:

26Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į atsakovą dėl Bendrovės 2014 m. spalio 7 d. paskelbtos Publikacijos „Stambus sukčius K. J. ir toliau bus teisiamas už visas sena aferas“ (b. l. 70–74).

27Atsakovas 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Bendrovę „Dėl paaiškinimų pateikimo“ (b. l. 80).

28Bendrovė, 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui paaiškinimus dėl pareiškėjo skundo (b. l. 82–83). Paaiškinimuose nurodyta, kad Publikacijos pavadinimu nėra formuluojama nuomonė, kad pareiškėjas teisiamas, o konstatuojamas faktas, kad jis bus teisiamas, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu įtariamo pareiškėjo. Bendrovė taip pat nurodė, kad Publikacijos tekstas buvo parengtas pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimą spaudai, kad Bendrovė neišsigalvojo jokių kaltinimų, faktų, visa tai, kas rašoma Publikacijoje, buvo surašyta kaltinamajame akte, o pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme. Taip pat buvo paaiškinta, jog pareiškėjas į Bendrovę nesikreipė su pretenzija.

29Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-44) SPR-82, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 119–125).

30Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą įspėti Bendrovę apie teisės aktų pažeidimus; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Nuorodą iš www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse (b. l. 45–52).

31Ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Vertintina, ar Inspektorius skundžiamu Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. skundą, kuriame jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus nurodytą informaciją, galimai buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus.

32Lietuvos Respublikos viešojo informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktą, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

33Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 straipsnis), yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1997 m.; Lingens prieš Ausriją, 1986 m., bylose).

34Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika patvirtina, kad, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais.

35Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, LVAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1281/2014, LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A207-261/2015, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).

36Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

37Įstatymo 41 straipsnyje, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Iš paminėtų teisės nuostatų darytina išvada, kad Įstatymo pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, informacijos skleidimas. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad tai būtų tik tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal Įstatymą, subjektų, kurie paskleidė informaciją, nors ir atitinkančią tikrovę, tačiau šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, atžvilgiu Inspektorius taip pat turėtų taikyti Įstatyme numatytas už šį įstatymo pažeidimą numatytas poveikio priemones. Todėl, kaip ir šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas UAB „15min“ nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, t. y., ar ginčo publikacijoje paskleista informacija pareiškėjo atžvilgiu nėra žeminančio pobūdžio, ar atitinka tikrovę, ar ja nėra pažeista pareiškėjo reputacija, nekaltumo prezumpcija.

38Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinios paskelbimas; žinios yra apie asmenį; paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio; paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, draudžiama platinti dezinformaciją, informaciją šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo orumą ir garbę, numato žurnalistui pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus Įstatymo pateiktas žinios ir nuomonės definicijas (2 straipsnio 33 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) bei jau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-795/2011).

39Konstitucinės justicijos bylose pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Pagal Konstituciją, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m sausio 26 d. nutarimai).

40LAT taip pat šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog „Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“ (LAT nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-169/2006; Nr. 3K-3-667/2006; Nr. 3K-3-479/2012).

41Iš pareiškėjo skundo turinio bei pateiktų argumentų spręstina, jog, pareiškėjo teigimu, Publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes pareikšti kaltinimai buvo nagrinėti teisme, tačiau 2016 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė.

42Pažymėtina, kad Publikacija yra publikuota 2014 m. spalio 7 d., joje vartojami teiginiai „įtariamo“, „ikiteisminio tyrimo metu“, „įtariant, kaltinamas“ aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo statusas tuo metu buvo kaltinamasis. Pareiškėjas ir pats neneigia, jog baudžiamoji byla dėl jam inkriminuotų veikų buvo nagrinėjama teisme ir ji buvo nutraukta dėl senaties termino suėjimo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai priėjo išvados, kad Publikacijos paskelbimo metu 2014 m. spalio 7 d. informacija atitiko tikrovę.

43Pastebėtina ir tai, kad iš Publikacijos konteksto yra akivaizdu, jog Bendrovė, paskelbdama informaciją apie pareiškėją, rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimu ir šį informacijos šaltinį nurodė pačioje Publikacijoje (b. l. 77–78). Taigi, iš paskelbtos informacijos visumos matyti, kad pareiškėjui buvo pareikšti kaltinimai sukčiavimu, tačiau Publikacijoje nebuvo sprendžiamas pareiškėjo kaltumas. Pritartina atsakovo argumentams, jog su pareiškėju susijusi informacija buvo paskelbta laikantis asmens neturtinių teisių gerbimui būtinų sąlygų, o Bendrovės elgesys paskleidžiant informaciją pripažintas sąžiningu.

44Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog Bendrovė tik po skundo atsakovui pateikimo ir atsakovo kreipimosi papildė ginčo publikaciją duomenimis apie senaties termino pabaigą, pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė teismui nei rašytinių įrodymų, nei argumentų, jog teismui nutraukus bylą, jis su pretenzija kreipėsi į Bendrovę. Dar daugiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su paklausimu ir gavusi informaciją apie nutrauktą baudžiamąją bylą atnaujino informaciją.

45Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje paskelbta informacija pažeidė nekaltumo prezumpciją.

46LAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad negali būti kliudoma valstybės institucijoms informuoti visuomenę apie vykstančius ikiteisminius tyrimus ar konstatuoti, kad kažkas tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą, tačiau reikalaujama, kad tai būtų daroma korektiškai ir santūriai, gerbiant nekaltumo prezumpciją.

47Publikacijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas kaltinamas teisei priešingų veikų padarymu, t. y. jam buvo pareikšti kaltinimai, o ne, kad jis pripažintas kaltu dėl nurodomų veikų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė, jog informacija apie pareiškėjui pareikštus kaltinimus buvo paskelbta esant teisėtam ir pagrįstam viešajam interesui, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos.

48Pareiškėjo įsitikinimu, Publikacija pažeidė jo nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas tvirtino priešingai – kad Publikacijoje pateikta informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidė, kadangi jie Publikacijoje nebuvo minimi.

49Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, kuria, pateikiant duomenis apie nepilnametį, žeminamas jo orumas ir (ar) pažeidžiami jo interesai.

50Įvertinus Publikacijos turinį, nenustatyta, kad joje kokiame nors kontekste būtų minimi pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, todėl skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje pateikiama informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia.

51Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į Publikacijoje paskelbtą informaciją, surinktus duomenis, pareiškėjo statusą, jo paties pateiktą informaciją, daro išvadą, jog esminių netikslumų nebuvo pateikta, todėl laikoma, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) informacijos (saviraiškos) laisvės ribų neperžengė. Taip pat pripažintina, kad atsakovas skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas Sprendimas, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas Sprendimą panaikinti yra atmestinas.

52Skundo reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą įspėti Bendrovę apie teisės aktų pažeidimus; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ paneigti ir pašalinti Nuorodą iš www.15min.lt portalo; įpareigoti atsakovą, kad jis įpareigotų UAB „15 min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti Inspektoriaus skundžiamą Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

53Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Nutarė

56Pareiškėjo K. J. skundą atmesti.

57Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas K. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą,... 5. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. internetiniame... 6. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal formuojamą teismų praktiką, teisė į... 7. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu vykstanti... 8. Nesutiko su Inspektoriaus argumentu, jog bylos nutraukimas dėl senaties... 9. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT)... 10. Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, jog neva Publikacijos turinys... 11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko... 12. Atsiliepime nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant asmens... 13. Pažymėjo, kad skundo tyrimo metu nustatyta, jog 2011 m. liepos 1 d. Molėtų... 14. Iš publikacijos konteksto matyti, jog Bendrovė, paskelbdama informaciją apie... 15. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Bendrovė tik po... 16. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė tik gavusi informaciją apie tai, kad byla... 17. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl jo teisės į privataus gyvenimo... 18. Dėl pareiškėjo argumento, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nurodė,... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota asmenų,... 20. Dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo nurodė, kad Nepilnamečių... 21. Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko... 22. Atsiliepime nurodė, kad skelbdama šią informaciją, siekė ne sumenkinti... 23. Paaiškino, kad pagal iš teismo gautą informaciją tekstą papildė šia... 24. Pabrėžė, kad Publikacijoje pateikti teiginiai atitiko tikrovę, todėl... 25. Teismas konstatuoja:... 26. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. su... 27. Atsakovas 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Bendrovę „Dėl paaiškinimų... 28. Bendrovė, 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui paaiškinimus dėl... 29. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. liepos 26 d. priėmė... 30. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą,... 31. Ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Vertintina, ar... 32. Lietuvos Respublikos viešojo informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje... 33. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau... 34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika... 35. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas,... 36. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti... 37. Įstatymo 41 straipsnyje, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1... 38. Asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma faktų... 39. Konstitucinės justicijos bylose pažymima, kad Lietuvos Respublikos... 40. LAT taip pat šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog „Teisės skleisti... 41. Iš pareiškėjo skundo turinio bei pateiktų argumentų spręstina, jog,... 42. Pažymėtina, kad Publikacija yra publikuota 2014 m. spalio 7 d., joje... 43. Pastebėtina ir tai, kad iš Publikacijos konteksto yra akivaizdu, jog... 44. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog Bendrovė tik po skundo atsakovui... 45. Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje paskelbta informacija pažeidė... 46. LAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad negali būti kliudoma valstybės... 47. Publikacijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas kaltinamas teisei priešingų... 48. Pareiškėjo įsitikinimu, Publikacija pažeidė jo nepilnamečių vaikų... 49. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo... 50. Įvertinus Publikacijos turinį, nenustatyta, kad joje kokiame nors kontekste... 51. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius... 52. Skundo reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą įspėti Bendrovę... 53. Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. Pareiškėjo K. J. skundą atmesti.... 57. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...