Byla e2A-1502-163/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Mirigita“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei UAB „Mirigita“, trečiajam asmeniui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė pateikė ieškinį ir dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriais teismo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1236,29 Eur (4268,67 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-10-07 ieškovė ir A. B. (toliau – draudėjas), pasirašydami Transporto priemonių draudimo liudijimą, serija TPA, Nr. 00101276, sudarė transporto priemonės „Toyota Yaris“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) (toliau ir „Toyota“), draudimo sutartį, kuria automobilis „Toyota“ buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų rizikų. 2013-07-15 ieškovė ir draudėjas, pasirašydami Transporto priemonių draudimo liudijimą, serija TPA, Nr. 00098028, sudarė transporto priemonės „Subaru Legacy“, valstybinės registracijos Nr. ( - ) (toliau ir „Subaru“), draudimo sutartį, kuria automobilis „Subaru“ buvo apdraustas nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų rizikų. 2013-10-29, esant stipriam vėjui, buvo išversta UAB „Mirigita“ (toliau – atsakovė) priklausanti statybvietės tvora bei statybinės medžiagos, dėl šios priežasties buvo apgadinti A. B. priklausantys automobiliai „Toyota“ ir „Subaru“, stovėję ( - ), Klaipėdoje, namo kieme. Atsakovė tuo metu vykdė ( - ), Klaipėdoje, esančio namo renovacijos darbus. Ieškovė kompensavo dėl šio įvykio draudėjo patirtus nuostolius, išmokėdama draudėjui 1360,84 Lt draudimo išmoką už automobilio „Subaru“ remontą (1735,84 Lt automobilio remonto darbų kaina su PVM – 375,00 Lt franšizė) bei už automobilį „Toyota“ išmokėjo 2157,83 Lt draudimo išmoką (2532,83 Lt automobilio remonto darbų kaina su PVM – 375,00 LT franšizė). Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo subrogacinio reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų, šiuo atveju iš UAB „Mirigita“. Be to, tarp ieškovės ir draudėjo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis dėl tos žalos atlyginimo dalies, kuri nebuvo išmokėta draudėjui, t. y. 750,00 Lt (frančizė) sumos. Šios reikalavimo perleidimo sutarties bei subrogacijos pagrindu ieškovė iš viso turi teisę reikalauti 4268,67 Lt iš atsakingo už žalą asmens, t. y. iš UAB „Mirigita“.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-09 sprendimu bei 2015-06-22 papildomu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, vadovaudamasis LR CK 6.246–6.249 straipsniais, 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalimi, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 4 268,67 žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1236,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovei 430,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad iš pateiktų byloje fotonuotraukų matyti, kad išversta UAB „Mirigita“ statybvietės tvora, išvartytos statybinės medžiagos, be to, statybinės medžiagos buvo pasklidusios ir po kiemą bei pievą, ką patvirtino trečiasis asmuo A. B., liudytojas G. V. bei Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus 2013-11-07 raštas. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žala galėjo atsirasti dėl paties nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad žala galėjo kilti dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo, kadangi Klaipėdoje audringų dienų, kada vėjas yra pakankamai stiprus, pasitaiko dažniau nei kitose Lietuvos vietovėse, todėl tai nebuvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas spalio mėnesį konkrečioje vietovėje, ir kad atsakovė negalėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, be to, liudytojas G. V., kuris dirba projektų vadovu UAB „Mirigita“, patvirtino, kad sekė ir domėjosi orų prognozėmis. Teismas padarė išvadą, jog labiausiai tikėtinas faktas yra tas, kad automobilius apgadino UAB „Mirigita“ statybinės medžiagos, kurios, vėjui išvertus tvorą, pasklido po kiemus, kur stovėjo automobiliai.

4Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, todėl netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir žalos, vadovaujantis LR CK 6.247 straipsniu. Apeliantė pažymi, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šioje byloje matyti, kad žala galėjo kilti dėl kitų vėjo pakeltų daiktų, transporto priemones galėjo apgadinti kitų statybos bendrovių statybinės medžiagos, taip pat automobiliai galėjo būti apgadinti dėl visai kitų priežasčių, kadangi automobiliai yra pakankamai seni. Taip pat apeliantas nurodo, kad draudiko subrogacijos teisė nėra absoliuti, kadangi subrogacija negali būti taikoma LR CK 6.1015 straipsnyje numatytais atvejais, t. y. draudimui nuo nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė negali pasinaudoti subrogacijos teise, kadangi žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo. Ieškovės Draudimo taisyklėse sąvoka „nelaimingas atsitikimas“ yra susiaurinama taip, kad nelaimingas atsitikimas negali būti taikomas transporto priemonėms, kadangi šiam transporto priemonių draudimui yra naudojama kita sąvoka – nelaimingas įvykis. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neteisėtų veiksmų įrodinėjimo, vadovaujantis LR CK 6.266 straipsniu, kadangi atsakovė nėra pastato savininkė. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindė LR statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 p., įpareigojančiu rangovą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau šis įpareigojimas neturėtų būti suabsoliutinamas gamtos stichijų atvejais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai pastačiusi tvorą, sudėjusi statybines medžiagas neatsižvelgdama į statybų normatyvinius reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad 2014-10-29 naktį buvo kilusi smarki audra. Atsakovė buvo pastačiusi tinklinę tvorą, kad vėjas tokios tvoros nenuverstų, draudžiamojo įvykio metu buvo išverstos lengvos statybinės medžiagos, kurios negalėjo sukelti jokių sužalojimų, todėl atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

5Ieškovė pateikė atsiliepimą, juo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą uždėjo ant atsakovės pečių, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau pati atsakovė į byla nepateikė jokių jos atsakomybę paneigiančių įrodymų, t. y. pati atsakovė nefiksavo nei vėtros padarinių, nei žalos, nei sutvarkymo darbų, kuriuos pati atliko. Jeigu atsakovė būtų teisi ir pakankamai rūpestinga ir teritorijoje iš tiesų būtų buvusios pasklidusios ne jai priklausiusios statybinės medžiagos, ji kaip apdairi rangovė privalėjo tai bent jau nufotografuoti, surašyti aktą ar pan. Tuo tarpu atsakovė nepadarė nieko tam, kad byloje būtų nustatyta tiesa. Atsakovė klaidina teismą painiodama dvi skirtingas sąvokas: nelaimingas atsitikimas ir nelaimingas įvykis. CK 6.1015 str. 1 d. kaip išimtis subrogacijos teisei yra nurodytas nelaimingas atsitikimas. Tačiau ši išimtis netaikoma nelaimingam įvykiui, o šioje byloje kalba kaip tik eina apie nelaimingą įvykį. Ieškovės Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 001 (redakcija galioja nuo 2010-11-08) (toliau ir Taisyklės) šios dvi sąvokos yra išskirtos ir taikomos visiškai skirtingo pobūdžio ir prigimties juridiniams faktams apibrėžti. Nelaimingiems įvykiams yra skirta Taisyklių draudimo apsaugos sąlyga Nr. 206 „Gamtos jėgos ir nelaimingi įvykiai“. Ši sąlyga nusako, kokie nelaimingi įvykiai yra laikomi draudžiamaisiais įvykiais. Ieškovė nurodo, kad byloje nustatyta, kad G. V. prieš kylant stipriam vėjui domėjosi orų prognoze, žinojo, jog kils stiprus vėjas, bet nepadarė iš esmės nieko, kad apsaugotų statybvietę ir aplinkinę teritoriją. Būtent UAB „Mirigita“ atstovai privalėjo numatyti kilsiančias pasekmes ir ir stengtis jų išvengti. Priemonės, galėjusios užkirsti kelią žalos kilimui, nebuvo neįmanomos. Atsakovei būtų pakakę tik sutvirtinti polistirolą ir saugiai susandėliuoti darbo priemones, tuo labiau jis žinojo, jog polistirolas yra lengva medžiaga ir esant stipriam vėjui gali pasklisti po statybvietę, o vėliau ir išversti tvorą. Todėl būdama bent jau vidutiniškai atidi ir rūpestinga, atsakovė galėjo imtis elementarių saugumo priemonių, tuo labiau kad G. V. teisme patvirtino, kad jis žinojo, jog naktį kils stiprus vėjas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mirigita“ darbų vadovui G. V. dar prieš įvykius buvo žinoma, jog naktį numatomas stiprus vėjas, vadinti tai nenugalima jėga nėra teisinga. Tuo labiau kad vienas iš esminių nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą sprendimą byloje ir pripažino atsakovę kalta dėl įvykusio draudžiamojo įvykio.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo esant draudimo teisiniams santykiams. Ieškovė – draudikė pateikė ieškinį su reikalavimu priteisti 1 236,29 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo ir teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė ir A. B. (draudėjas) sudarė dviejų transporto priemonių draudimo sutartis. Esant stipriam vėjui atsakovei – statybos rangos bendrovei priklausanti statybvietės tvora bei statybinės medžiagos apgadino A. B. priklausančius automobilius. Ieškovė kompensavo draudėjo patirtus nuostolius ir išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovė įgijo subrogacinio reikalavimo teisę – reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų, t. y. šiuo atveju atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

10Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, todėl netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir žalos, vadovaujantis LR CK 6.247 straipsniu, kadangi teismas nevertino tikimybės, kad transporto priemones galėjo sugadinti kiti vėjo pakelti daiktai ar šiukšlės, kitų statybos bendrovių statybinės medžiagos, kad jos galėjo būti sugadintos dėl dar kitų priežasčių, kadangi automobiliai nėra nauji. Ieškovė neatliko būtinų veiksmų, nepateikė neginčytinų įrodymų, dėl ko būtų galima pagrįstai nustatyti, kad žalą sukėlė būtent atsakovė.

11Dėl priežastinio ryšio

12Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti, tačiau netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 91–103).

13Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti priežastinį ryšį remtasi faktinėmis aplinkybėmis. Byloje matyti, kad ieškovė, teikdama ieškinį teismui, pateikė tiek įrodymus, susijusius su draudimo teisiniais santykiais tarp ieškovės ir draudėjo, tiek ir faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus dėl padarytos žalos – nuotraukas, vaizdo medžiagą, policijos dokumentus, kuriais užfiksuota padaryta žala. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir neįvertino kitų žalą galinčių sukelti šaltinių. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad kilus vėjui buvo išversta statybinė tvora, statybinės medžiagos pasklido po visą kiemą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikėtina, jog atsakovės statybinės medžiagos, pasklidusios po daugiabučio namo kiemą, apgadino transporto priemones. Be to, ieškovė byloje pateikė 2013-11-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinį pranešimą, jame užfiksuota, kad pagal gautus pranešimus 2013-10-29 buvo nuvykta prie ( - ) namo, Klaipėdoje, buvo matyti, kad namas yra renovuojamas. Prie namo buvo įrengta statybų aikštelė, aptverta vieline tvora. Statybos vadovas nurodė, kad 2013-10-28 naktį kilus dideliam vėjui buvo išversta statybvietės tvora ir minėtos statybinės medžiagos, o jų atliekas galimai galėjo nupūsti prie pareiškėjo automobilių ir juos apgadinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013-11-07 raštu Nr. 30-31-1-S-6819 nustatyta, kad automobiliai buvo apgadinti esant dideliam vėjui, kuris išvertė atsakovės tvorą ir statybines medžiagas. Ieškovė reikšdama reikalavimus pateikė minėtus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Priešingai nei ieškovė, atsakovė byloje nepateikė jokių jos kaltę nuginčijančių ar kitų įrodymų, galimai atleidžiančių atsakovę nuo atsakomybės. Byloje nustatyta, kad atsakovės darbų vadovas buvo atvykęs naktį ir ryte į įvykio vietą, tačiau pats nesiėmė jokių veiksmų užfiksuoti faktinę situaciją ir taip rinkti įrodymus, siekiant išvengti nemalonumų. Taigi įvertinus šių įrodymų visetą konstatuotina ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kad labiausiai tikėtina, kad automobilius apgadino atsakovės statybinės medžiagos, kurios, vėjui išvertus tvorą, pasklido po kiemus, kur stovėjo automobiliai.

14Dėl subrogacijos teisės

15Atsakovė nurodo, kad pagal ieškovės Transporto draudimo taisykles Nr. 001 sąvokos „nelaimingas atitikimas“ ir „nelaimingas įvykis“ yra netapačios, todėl LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta subrogacijos netaikymo išimtis taikoma tik dėl fizinio asmens, bet ne dėl turto, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovės Draudimo taisyklėse nurodyta, kad nelaimingas įvykis fiksuojamas, kai yra padaryta žala transporto priemonei, todėl ieškovė neturi subrogacijos teisės į atsakovę, kadangi žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo.

16CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje jau egzistuojančioje prievolėje. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Nagrinėjamoje byloje iš Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 matyti, kad šios taisyklės nustato skirtingų rūšių draudimo apsaugos sąlygas. Ieškovės ir draudėjo sudarytuose Transporto priemonių draudimo liudijimuose (polisuose) Nr. 00101276 ir Nr. 00098028, kuriais apdraustos A. B. vardu transporto priemonės „Toyota Yaris“, valst. Nr. ( - ), ir „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), nurodytos draudimo sutarties dalys: „If automobis plius“; Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001; Bendroji dalis; Draudimo apsaugos sąlyga Nr. 201: Kompleksinis draudimas; Papildoma sąlyga Nr. 301; Papildomos įrangos draudimas pagal bendrąją sistemą; Papildoma sąlyga Nr. 303; Vairuotojo ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone, pagal bendrąją sistemą; Papildoma sąlyga Nr. 306: Pagalbos kelyje draudimas. Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 001 numatyta, kad nelaimingiems atsitikimams yra skirta taisyklių Papildoma apsaugos sąlyga Nr. 303 „Vairuotojų ir/ar keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su apdrausta transporto priemone“. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje kaip išimtis subrogacijos teisei yra nurodytas nelaimingas atsitikimas, tačiau ši išimtis netaikoma nelaimingam įvykiui, o šioje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo esant nelaimingam įvykiui. Todėl nėra pagrindo analizuoti kitas draudimo sutartyje aptartas sąlygas, susijusias su kitos rūšies draudžiamaisiais įvykiais. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 001, Draudimo apsaugos sąlygoje Nr. 303 aiškiai nurodyta, kad draudimu nuo nelaimingų atsitikimų gali būti draudžiami tik fiziniai asmenys (vairuotojai ir (ar) keleiviai), tačiau ieškovė ieškiniu ir nereikalauja atlyginti nuostolių fizinių asmenų sveikatai, todėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl nelaimingų atsitikimų šiuo atveju nėra taikoma. Taigi įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad apeliantės argumentas, kad ieškovė neturi teisės pasinaudoti subrogacijos teise, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

17Dėl neteisėtų veiksmų

18LR statybos įstatymo 15 str. 6 d. 5 p. pasakyta, kad rangovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kilus stipriam vėjui statybinės medžiagos buvo išverstos vėjo, buvo nuversta statybvietės vielinė tvora, todėl akivaizdu, kad atsakovė nesugebėjo užtikrinti saugios aplinkos, atliekant renovacijos darbus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2013-10-28 naktį kilusi audra buvo prognozuota, todėl atsakovė turėjo visas galimybes imtis veiksmų tinkamai apsaugoti statybų aikštelę ir joje esančias statybines medžiagas nuo stipraus vėjo. Taigi sutiktina, kad su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, neužtikrindama darbų saugos aplinkai, yra atsakinga už transporto priemonėms padarytą žalą.

19Dėl atleidimo nuo atsakomybės

20Pagal LR CK 6.253 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Iš byloje esančios 2014-10-30 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jūrinių prognozių skyriaus pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-14)-31 MS-204 matyti, kad 2013-10-29 Klaipėdos meteorologijos stotyje, esančioje Molo 9A, Melnragėje, 10 metrų aukštyje išmatuotas pietvakarių vėjo maksimalus greitis buvo 24 m/s (pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki audra). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad Klaipėdoje audringų dienų, kada vėjas yra pakankamai stiprus, pasitaiko dažniau nei kitose Lietuvos vietovėse, todėl konstatavo, kad tai nebuvo ypatingai neįprasto stiprumo vėjas spalio mėnesį konkrečioje vietovėje ir kad atsakovė galėjo tokio stiprumo vėjo tikėtis ir imtis priemonių nuo jo apsisaugoti, be to, liudytojas G. V., kuris dirba projektų vadovu UAB „Mirigita“, patvirtino, kad sekė ir domėjosi orų prognozėmis. Taigi įvertinus šias bylos aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės atlyginti žalą.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

23Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Byloje matyti, kad ieškovė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Ieškovė nurodo, kad patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą nepakeistą.

27Priteisti ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, filialo kodas ( - ), iš atsakovės UAB „Migrita“, j. a. k. ( - ), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė pateikė ieškinį ir dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriais... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-06-09 sprendimu bei 2015-06-22... 4. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 5. Ieškovė pateikė atsiliepimą, juo prašo palikti galioti pirmosios... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo esant draudimo teisiniams... 10. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Dėl priežastinio ryšio... 12. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp... 13. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti priežastinį ryšį remtasi... 14. Dėl subrogacijos teisės... 15. Atsakovė nurodo, kad pagal ieškovės Transporto draudimo taisykles Nr. 001... 16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 17. Dėl neteisėtų veiksmų... 18. LR statybos įstatymo 15 str. 6 d. 5 p. pasakyta, kad rangovas privalo... 19. Dėl atleidimo nuo atsakomybės... 20. Pagal LR CK 6.253 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti atleidžiamas nuo... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 23. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 24. Ieškovė nurodo, kad patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 26. palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą... 27. Priteisti ieškovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančiai...