Byla 2K-495-697/2015
Dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutarties.

3Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. liepos 20 d.) laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2011 m. lapkričio mėn.) laisvės atėmimo bausme šešeriems metams dvejiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį) laisvės atėmimo bausme šešeriems metams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2012 m. kovo mėn.) laisvės atėmimo bausme šešeriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (dėl išžaginimo 2012 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimo bausme šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 4, 5 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams šešiems mėnesiams.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis. Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmajame A. B. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. B. padarė V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

7Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9A. B. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametę savo dukterį V. D. : laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. liepos 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., ( - ), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtą, grasindamas sumušti savo dukterį – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), jėga paguldė ją į lovą, numovė kelnes ir kelnaites, užgulęs ją ir taip atėmęs galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su V. D. prieš jos valią.

10Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 17.00 val., ( - ), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. savo kūnu užgulęs ir prispaudęs gulinčią lovoje savo dukterį – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), delnu užspaudė nukentėjusiosios burną, jėga numovė jai kelnes kartu su kelnaitėmis, taip atėmęs galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su V. D. prieš jos valią.

11Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 10 d. iki 2012 m. kovo 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ( - ), buto tualete, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. savo kūnu prispausdamas savo dukterį – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), jėga maudamas nukentėjusiajai kelnes, pasikėsino lytiškai santykiauti prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes į namus grįžo nukentėjusiosios mama Ž. B. .

12Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 16.00 val., ( - ), buto kambaryje, panaudodamas psichologinį bei fizinį smurtą, grasindamas sumušti, jėga paguldė į lovą savo dukterį – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), jėga numovė nukentėjusiajai kelnes kartu su kelnaitėmis, stipriai prispaudė jos rankas prie lovos, taip atėmęs galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su V. D. prieš jos valią.

13Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., ( - ), buto kambaryje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. užgulęs savo kūnu ir prispaudęs gulinčią lovoje savo dukterį – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), delnu stipriai užspaudė nukentėjusiajai burną ir jėga numovė jai kelnaites, taip atėmęs galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir lytiškai santykiavo su V. D. prieš jos valią.

14Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012 m. liepos 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, ( - ), žagindamas savo dukrą – nukentėjusiąją nepilnametę V. D. (gim. 1996 m. liepos 5 d.), tiesiogiai dėl šių nusikalstamų veikų įtakos sutrikdė nukentėjusiosios V. D. psichinę sveikatą, padarydamas jai potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes po nusikalstamų veiksmų V. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų.

15Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir jį išteisinti.

16Kasaciniame skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad padarytas nusikalstamas veikas patvirtina bylos duomenys, tačiau konkrečiai neanalizavo, ką kiekvienas įrodymas patvirtina. Nuteistasis teigia, kad teismas šioje baudžiamojoje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl šešių nusikalstamų veikų, iš kurių net penki nusikaltimai yra sunkūs, net neišanalizavęs visų reikšmingų aplinkybių. Nebuvo apklausti asmenys, galbūt žinoję apie įvykius – nukentėjusiosios seneliai, jos vaikinas G. R. , jo motina, pas kurią laikinai kartu gyveno, neapklausti mokymosi įstaigų atstovai ir kt. Nebuvo atliktos akistatos ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje su nukentėjusiąja, nebuvo atliktas eksperimentas, ar galėjo kasatoriaus žmona, būdama nėščia, negirdėti, kaip kasatorius išlipo iš lovos ir ėjo į kitą kambarį žaginti nukentėjusiosios. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kasatorius nuteistas už nusikaltimą, padarytą 2012 m. liepos 1 d. Naujojoje Akmenėje, tačiau tuo metu jis dirbo Klaipėdos rajone (statė, įrenginėjo A. R. namą). Skunde nurodyta, kad nukentėjusiosios V. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vienintelis tiesioginis įrodymas, jog nuteistasis atliko nusikalstamas veikas, o visi kiti įrodymai buvo išvestiniai ir nepatvirtinantys nei nusikalstamų veikų fakto, nei kas jas padarė. Kasatoriui nesuprantama, kodėl būtent nukentėjusiosios parodymai paneigia jo parodymus, o ne atvirkščiai. Taip pat atkreiptas dėmesys į specialisto išvadą Nr. G 176/13(13), kurioje nurodyta, kad V. D. kūne sužalojimų nėra. V. D. mergystės plėvėje daugybiniai, seni, sugiję plyšimai. Nuteistajam kyla klausimas, kaip galima teigti, kad tokia specialisto išvada pagrindžia buvus išžaginimą, jeigu tipiškų lytinių nusikaltimų sužalojimų nerasta. Pasak kasatoriaus, plyšimai mergystės plėvėje galėjo atsirasti ir dėl turėtų lytinių santykių su vaikinais (su vienu iš jų – G. R. , su kuriuo kartu gyveno pas senelius). Nuteistasis mano, jog nukentėjusioji jį melagingai apkalbėjo dėl to, kad neleido jai, būnant nepilnametei, gyventi kartu su Giedriu jų namuose. Skunde pažymėta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme, turėjo būti keliamos dvi versijos – kad nusikalstama veika buvo atlikta ir kad nebuvo atlikta. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju buvo keliama ir grindžiama tik viena versija, jog A. B. išžagino nukentėjusiąją ir nesunkiai sutrikdė sveikatą. Nebuvo renkami teisinantys įrodymai. Kasatorius pažymi, kad su nukentėjusiąja jokių lytinių santykių niekada neturėjo, tačiau teismas jo parodymus vertino kritiškai, nes parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitiko duotų teismo posėdžio metu. Teigiama, kad tokia situacija susidarė, nes kasatorius, visiškai nesuprasdamas teisinių niuansų, buvo paveiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnų grasinimų, todėl pasakė netiesą ir pasirašė protokolą jo neskaitęs. Skunde pažymėta, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kasatorius jau nuo pat pradžių buvo laikomas kaltu, nebuvo stengiamasi nustatyti tiesos, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

18Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-3/2014 nurodyta išvada nebūtinai reiškia, jog dėl sveikatos sutrikdymo kaltas nuteistasis. Ekspertizės akte daroma išvada, kad jis atsirado dėl byloje nagrinėjamų dalykų, tačiau nedetalizuojama, būtent dėl kokių konkrečių įvykių. Kasatorius teigia, kad toks sindromas galėjo atsirasti ir dėl streso, patirto vaikštant į policiją, nukentėjusiajai duodant melagingus parodymus, šeimos narių baimė dėl tokio savo elgesio ir pan. Pažymėta, kad ekspertizės išvados nėra privalomos teismui, todėl reikėtų neatmesti galimybės, jog tokios išvados galėjo būti padarytos po melagingų V. D. pasakojimų. Siekiant nustatyti, kad lytinis santykiavimas buvo prieš V. D. valią reikėtų įrodyti, jog buvo pasipriešinimas. Svarbu nustatyti, kad jis buvo tikras, o ne tariamas. Byloje nėra įrodymų net apie menkiausią pasipriešinimą. Nukentėjusioji nešaukė, nesigrūmė, mamai nepasakojo. Pastebėtina, kad jei nuteistasis būtų santykiavęs su nukentėjusiąja, jos mama Ž. B. būtų pajutusi, jog vyras naktį išeina į kitą kambarį pas dukrą. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų buvus lytiniam santykiavimui tarp jo ir V. D. .

19Kasatorius pažymi, kad jo veika kvalifikuota kaip penki atskiri nusikaltimai pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, tačiau mano, jog toks kvalifikavimas yra ginčytinas, nes teismas nepagrindė fakto, kad tyčia atlikti šiuos nusikaltimus susiformavo atskirai, o laiko tarpas negali būti lemiamas kriterijus, darant išvadą, jog tyčia nebuvo vieninga. Taip pat skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, panaudotą siekiant nuslopinti nukentėjusiosios pasipriešinimą, apima išžaginimo nusikaltimas ir neturėtų būti kvalifikuojamas kaip atskira veika. Tai yra vienas iš išžaginimo požymių – fizinio smurto panaudojimas. Skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad jei dėl išžaginimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnį nekvalifikuojama. Todėl kasatorius mano, kad šiuo atveju BK 138 straipsnis negalėjo būti inkriminuojamas.

20Anot kasatoriaus, visi pirmiau nurodyti prieštaravimai tarp esminių bylos aplinkybių baudžiamojoje byloje liko nepašalinti, o skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, išsamiai ir nešališkai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nors privalėjo pateikti motyvuotas išvadas tiek dėl nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų, tiek dėl subjektyviųjų požymių buvimo jo (kasatoriaus) veiksmuose, o šiuos požymius įvertinti ir atlikti jam inkriminuotų veikų visapusišką baudžiamąjį teisinį vertinimą. Apibendrinant skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas.

21Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Ž. B. prašo jį tenkinti iš dalies. Ž. B. nesutinka su kasatoriaus prašymu jį išteisinti, tačiau mano, kad jam paskirta per didelė bausmė ir prašo ją sumažinti dvejais metais, nes jis nepadarė veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

22Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė prašo jį tenkinti iš dalies. Atsiliepime prokurorė pateikia išsamius teisinius argumentus ir teigia, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (keturios veikos), 22 straipsnio, 149 straipsnio 3 dalį, todėl šios pirmosios instancijos apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys yra teisėtos ir pagrįstos. Kasatoriaus A. B. skundo argumentus, kad padaryta nusikalstama veika turi būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip tęstinė veika, laiko nepagrįstais. Atsiliepime pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte teismams išaiškinta, kad jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama. Prokurorė teigia, kad dėl šios priežasties A. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, apima nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuotinas, nes jį apima BK 149 ir 150 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtys. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. B. nusikalstamus veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai kasatorių nuteisė pagal minėtą BK straipsnį, todėl šią baudžiamosios bylos dalį prašo nutraukti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pats sveikatos sutrikdymo faktas nešalintinas, nes byloje teismų nustatyta, jog A. B. atlikti nevienkartiniai seksualinės prievartos veiksmai, t. y. išžaginimai, sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėta ir tai, kad, nutraukus bylą kasatoriui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta galutinė bausmė nesikeis, nes už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė su kitomis bausmėmis pirmosios instancijos teismo buvo subendrinta apėmimo būdu.

23Kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 149 straipsnio 3 dalies taikymo

25Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai jį pripažino kaltu remdamiesi tik nukentėjusiosios V. D. parodymais, neišanalizavę visų reikšmingų aplinkybių. Teismų padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais, ištirtais ir patikrintais teisiamajame posėdyje. Tai kasaciniame skunde pateikiama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir kitų BPK normų pažeidimas.

26Tokie teiginiai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas, nes priimti nuosprendžiai ir nutartys, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas ir (ar) kitoks, nei pageidauja proceso dalyviai, įrodymų vertinimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014).

27Antra, analogiškus kaip ir kasaciniame skunde argumentus dėl įrodymų vertinimo kasatorius kėlė ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išsamiai išnagrinėjo ir, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, konstatavo, kad nukentėjusiosios V. D. parodymai patikimi, šie parodymai kartu su kitais įrodymais pakankami A. B. kaltei pagrįsti. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Abiejų teismų sprendimuose aptarti nuteistojo A. B. argumentai, kad su nepilnamete V. D. jis jokių lytinių santykių neturėjo, kad jam policijos pareigūnai darė neleistiną poveikį, versdami duoti save kaltinančius parodymus ir prisipažinti. Šie nuteistojo teiginiai motyvuotai atmesti kaip prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai ir pagrįstai įvertinti kaip nuteistojo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. B. kaltės įrodytumo ir nukentėjusiosios parodymų patikimumo, išsamiai ištyrė ir išanalizavo byloje apklaustų liudytojų J. K. , Ž. B. parodymus, nukentėjusiosios užrašų turinį (atitinkantį jos duotos parodymus), specialisto išvadą Nr. G176/13, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-3/2014. Teismas konstatavo, kad jų visuma iš esmės atitinka nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir patvirtina nukentėjusiosios V. D. parodymus, kurie taip pat sugretinti su minėtų teisės medicinos ir psichiatrijos bei psichologijos specialistų išvadomis. Taigi nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad teismas rėmėsi tik išimtinai nukentėjusiosios parodymais, neįsigilindamas į kasatoriaus parodymus.

28Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Šioje nutartyje visi apeliacine tvarka ginčyti įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo ir dėl bylos aplinkybių, kurias šie duomenys patvirtina arba paneigia. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir teisingos, o baudžiamasis įstatymas – BK 149 straipsnio 3 dalis (keturios veikos), 22 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas – pritaikytas tinkamai. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus esminius nuteistojo skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

29Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme proceso dalyviams nebuvo suvaržytos teisės teikti prašymus, iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog nei kasatorius, nei jo gynėjas neprašė teismo iškviesti ir apklausti kasaciniame skunde minimų liudytojų, taip pat nepateikė ir kitokių prašymų. Apeliaciniame skunde buvo keliamas analogiškas klausimas dėl kasaciniame skunde nurodytų asmenų apklausos ir ikiteisminio tyrimo neišsamumo, neatlikus skunde minimų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dalyvavo nuteistasis ir jo gynėjas, tačiau atlikti įrodymų tyrimo ir papildomai ištirti, kasatoriaus manymu, netirtas ar neišsamiai ištirtas bylos aplinkybes nė vienas jų nepageidavo. Kaip pirmiau minėta, apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl įrodymų nuteistojo A. B. kaltei pagrįsti pakankamumo ir jų patikimumo, taip pat dėl papildomų liudytojų apklausos, pažymint, kad net pats nuteistasis nenurodė, kokias bylai svarbias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti nauji liudininkai.

30Kasacinio skundo argumentas, kad padaryta A. B. nusikalstama veika turėtų būti vertinama ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė veika, atmestinas. Kasatoriaus nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį kaip penki pavieniai nusikaltimai, o ne kaip tęstinė nusikalstama veika, dėl to apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius argumentus – su jais nėra teisinio pagrindo nesutikti.

31Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto

32Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MSA-3/2014 V. D. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, vertintinas kai nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes po nagrinėjamų įvykių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų. 2014 m. sausio 30 d.–vasario 6 d. nukentėjusiajai gydantis Krizių skyriuje taip pat diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (t. 1, b. l. 65–70). Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-3/201 konstatuota, kad nukentėjusioji V. D. įvykių metu (2011 m. liepos, 2011 m. lapkričio, 2012 m. kovo, 2012 m. liepos mėn.) nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Akivaizdu, kad būtent dėl nuteistojo A. B. seksualinės prievartos prieš nukentėjusiąją šiai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sveikatos sutrikdymas nustatytas kompetentingų subjektų, abejoti jų išvadų patikimumu nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė kasatoriaus versiją, kad nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl patirto streso vaikštant į policiją, duodant neva melagingus parodymus, šeimos narių požiūrio į tokį poelgį, paties nuteistojo griežto auklėjimo dukteriai atitinkamai elgiantis ir kt. aplinkybių.

33Dėl patirto seksualinio išnaudojimo, prievartos buvo susargdinta nukentėjusioji V. D., jai išsivystė potrauminio streso sutrikimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pakankamai ilgą laiką naudojant seksualinę prievartą prieš mažametę, padarinių tikimybė didelė, todėl nėra abejonių, kad nuteistasis A. B. suprato, jog atlikti veiksmai prieš ją gali sukelti pasekmes – psichikos sutrikimą, ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl nėra teisinio pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, kad nuteistasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir jo veika, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tinkamai kvalifikuota kaip išžaginimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs potrauminio streso sindromu, nebuvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu tiesiogiai palaužiant mažametės pasipriešinimą siekiant lytiškai santykiauti prieš jos valią, o tai ilgą laiką trukusios, nusikalstamais nuteistojo veiksmais sukurtos, psichologinės įtampos ir streso pasekmė.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Atmesti nuteistojo A. B. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu A. B.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 4, 5 dalimi, paskirtos bausmės... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 7. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.... 8. Teisėjų kolegija... 9. A. B. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametę savo dukterį V. D. :... 10. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėn., tiksliau... 11. Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 10 d. iki 2012... 12. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn. pabaigoje, tiksliau... 13. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., ( - ),... 14. Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2012... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės... 16. Kasaciniame skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių... 17. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad... 18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.... 19. Kasatorius pažymi, kad jo veika kvalifikuota kaip penki atskiri nusikaltimai... 20. Anot kasatoriaus, visi pirmiau nurodyti prieštaravimai tarp esminių bylos... 21. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą nukentėjusiosios... 22. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 23. Kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir BK 149 straipsnio 3 dalies... 25. Nuteistojo A. B. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai jį pripažino kaltu... 26. Tokie teiginiai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas,... 27. Antra, analogiškus kaip ir kasaciniame skunde argumentus dėl įrodymų... 28. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo... 29. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylą... 30. Kasacinio skundo argumentas, kad padaryta A. B. nusikalstama veika turėtų... 31. Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto... 32. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MSA-3/2014... 33. Dėl patirto seksualinio išnaudojimo, prievartos buvo susargdinta... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Atmesti nuteistojo A. B. kasacinį skundą....