Byla 1A-256-318/2020
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl E. B. tvirkinimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Betingiui,

2neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl E. B. tvirkinimo) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl M. B. seksualinio prievartavimo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

4– pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (dėl M. B. sveikatos sutrikdymo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimu būdu ir S. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6Iš S. B. M. B. priteista 6 000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

9S. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. gegužės pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir laiko, bute, esančiame ( - ), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios M. B., gimusios ( - ), būkle dėl mažametystės, seksualiai ją prievartavo, tai yra nenustatytą skaičių kartų liepdavo jai nuogai nusirengti, atsigulti šalia jo lovoje ir, pasisodinęs ją ant pilvo, trindavo savo lytinį organą į jos lytinius organus.

10S. B. taip pat nuteistas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą, t. y. nuo 2017 metų balandžio iki 2018 metų gegužės pabaigos prieš mažametę M. B., gimusią ( - ), atlikdamas nenustatytą kiekį seksualinių prievartavimų, trumpam susargdino šeimos narį – mažametę nukentėjusiąją, kuriai sukėlė laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stresą (F43.8).

11II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl S. B. nuteisimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Apeliantai tvirtina, kad apskųstasis teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas išvadas padarė, nesiėmęs įmanomų priemonių nustatyti visas teisingai bylą išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus. Teismo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1–2 dalių pažeidimai sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose aktuose įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės ir / ar neaiškumai aiškinami ir vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo / nuteisto asmens naudai. Tačiau konkrečiu atveju tai nebuvo užtikrinta. Dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo / nuteistojo teisės.

14Apeliantai, aptarę teisinį reglamentavimą dėl nepilnamečių liudytojų apklausos, mano, kad mažametės M. B. apklausų, kurios kitų asmenų darytos ne vieną kartą iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu nebuvo laikomasi BPK 186 straipsnio reikalavimų. M. B. 2018 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos protokolas tvirtina, kad jos apklausa buvo atlikta vadovaujantis BPK 78–83, 178–179, 183 straipsnių nuostatomis. Antai, mažamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausai yra keliami atskiri ir specialūs reikalavimai, kurie reglamentuoti BPK 186 straipsnyje ir apklausa turi būti atliekama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Duomenų, kad mažametė ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, apklausos protokole nenurodyta. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovei G. E., priešingai, nei reikalaujama BPK 186 straipsnio 3 dalyje, buvo leista tiesiogiai dalyvauti mažametės apklausoje. Jokių motyvuotų vertinimų, kad apklausoje dalyvavusi nukentėjusiosios atstovė advokatė V. P. nedarys poveikio mažametei, nenurodyta. Tuo tarpu, įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Taigi, tiek S. B., jo gynėja, tiek Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovė G. E. apklausoje neturėjo teisės ir negalėjo dalyvauti. Įtariamajam S. B. ir kitiems proceso dalyviams, kurie neturėjo teisės tiesiogiai dalyvauti apklausoje, turėjo būti sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus apklausiamai M. B.. Tačiau aptariamu atveju įtariamajam nebuvo sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad mažametės apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos buvo parodytas įtariamajam, kuris per ikiteisminio tyrimo teisėją turėjo teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų, jeigu nebuvo įmanoma įtariamajam sudaryti sąlygas stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, o apklausa buvo atlikta įtariamajam nedalyvaujant. Nors buvo leista apklausoje dalyvauti įtariamojo gynėjai advokatei K. P., tokia situacija, tuo labiau, kad advokatė jokių klausimų nepateikė, nepašalina įstatymo imperatyvios nuostatos ir įtariamojo procesinės teisės sudaryti sąlygas jam pačiam užduoti klausimus apklausiamai M. B.. Į teismo procesą mažametė M. B. nebuvo kviečiama ir jos apklausti bei jai užduoti klausimų S. B. neturėjo galimybės. Tokiu būdu iš esmės buvo suvaržytos įstatymų garantuotos S. B. procesinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, suteikiant lygias ir tinkamas galimybes jam pačiam apklausti liudytoją ir užkirstas kelias gintis nuo kaltinimų.

15Aptartus apklausos metu gautus duomenis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, jie surinkti nesilaikant BPK 301 straipsnio reikalavimų. Nukentėjusiosios mažametės M. B. parodymų nepatvirtina kiti bylos faktiniai duomenys. S. G. (M. B. motinos), liudytojų D. S. (S. G. mamos), A. S., dirbančios psichologe pagal individualią veiklą ir ( - ) pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, V. P., dirbančios psichologe globos namuose „( - )“, parodymai, teismo psichiatrės ekspertės R. D. ir teismo psichologės ekspertės I. S. paaiškinimai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, taip pat globos namų „( - )“ įvertinimo išvada, yra tik išvestiniai ir, atsiradę byloje tik po ilgų apklausinėjimų, mokymų, konsultacijų bei specialaus nukentėjusios <...> rengimo ikiteisminio tyrimo procesui <...>, t. y. dar iki M. B. apklausos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tokio pobūdžio duomenimis.

16Bylos duomenys patvirtina, kad mažametė M. B. dar iki tyrimo pradžios ir ilgą laiką pradėjus ikiteisminį tyrimą, maždaug tris mėnesius, t. y. iki 2018 m. lapkričio 8 d., buvo daug kartų apklausinėjama ne tyrėjų, prokurorų ar teismo, ir veikė ne savo valia, o darant jai įtaką ir skatinant didelės grupės pašalinių asmenų. Kita vertus, pasak apeliantų, M. B. motina S. G., suinteresuota teikti neteisingus duomenis apie nuteistąjį, kryptingai neigiamai kurdama ir teikdama prielaidomis pagrįstą informaciją apie S. B. atliktus tvirkinimo veiksmus prieš M. B.. Todėl tokiu būdu byloje gauti nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių metu nebuvo peržiūrėtas mažametės M. B. 2018 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos vaizdo ir garso įrašas. Taigi šis apklausos ir garso įrašas nebuvo patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Kita vertus, apeliantai akcentuoja, kad aiškinantis pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, rekomenduojama vengti detaliai apklausti nepilnametį BPK nenustatyta tvarka, tokią apklausą pavadinant pokalbiu, pabendravimu ir pan. (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos 3 punktas). Konkrečiu atveju nebuvo laikomasi ne tik BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimų, bet ir paminėtose rekomendacijose pateikiamų siūlymų mažametę nukentėjusiąją M. B. apklausti ne daugiau kaip vieną kartą, tai daryti vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir jos detaliai neapklausinėti BPK nenustatyta tvarka.

17Baudžiamojoje byloje tiriamuoju laikotarpiu buvo pradėtas ir galimai aktyviai atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 10 d. mažametės E. B. ir M. B. buvo laikomos budinčios globotojos šeimoje ( - ). Jos iš motinos S. G. paimtos dėl smurtinių veiksmų prieš jas. Visą šį laikotarpį su mergaitėmis kalbėjosi visai kiti asmenys: budinčios globotojos šeimos nariai, baudžiamosios bylos Nr. 01-1-40721-18 tyrėjai, bet ne nagrinėjamos baudžiamosios bylos tyrėjai, prokurorai ar teismas. Tai patvirtina, kad iki mažametės M. B. apklausos teisme, su ja kalbėjosi, ją apklausinėjo bei konsultavo eilė kitų, su ikiteisminiu tyrimu nesusijusių asmenų ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos jos parodymams apie S. B.. Mergaitė buvo rengiama ikiteisminiam tyrimui, tačiau tai darė BPK neįgalioti asmenys.

18Nė viename iš raštų, parengtų ( - ) rajono švietimo centro, ( - ) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kt., nenurodyta jokių duomenų apie kokius nors neteisėtus S. B. veiksmus, susijusius su lytiniais santykiais. Apeliantai pastebi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2860/2018 (01) konstatuota, kad ant M. B. kūno ar jos lytiniuose organuose nenustatyta jokių lytinių nusikaltimų požymių. Tai reiškia, kad mažametė M. B. lytiškai nenukentėjo. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja prokurorus ir ikiteisminio tyrimo įstaigas nedelsiant atlikti būtinus ir neatidėliotinus procesinius veiksmus, nes, praėjus kuriam laikui, įrodinėjimo procesas tampa žymiai sudėtingesnis . Šioje byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir Šiaulių apygardos prokurorai šio reikalavimo nevykdė arba netinkamai jį vykdė, todėl tokiu būdu byloje surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio taikymo kontekste. Psichologė A. S., pagal kurios pareiškimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. pradėtas tyrimas, apklausta tik 2018 m. gruodžio 14 d., Globos namų „( - )“ atstovas iš viso neapklaustas, nukentėjusiosios motina, kuri nepateikė BPK nustatyta tvarka jokio pareiškimo, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausta 2018 m. rugpjūčio 21 d., o pati nukentėjusioji – tik 2018 m. lapkričio 8 d., praėjus 3 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apeliantai abejoja, ar nukentėjusioji galėjo po tiek laiko atsiminti įvykio detales, nes paprastai, praėjus kuriam laikui, įvykio detales, ypač vaikai, pamiršta. Apeliantų įsitikinimu, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad M. B. (o taip pat ir jos sesutė) tikėtina specialiai buvo rengiama ikiteisminio tyrimo procesui, taip pat ir ką kalbėti proceso metu. Nukentėjusios motinai kreipusis į psichologę, pastaroji mamos nenukreipė į policiją ar prokuratūrą, įgaliotą tirti galimai padarytas nusikalstamas veikas, nepaaiškino, kas gali tirti galimai nusikalstamas veikas, o asmeniškai bei kartu su S. G., neturėdama įgaliojimų, ėmėsi tirti galimai neteisėtą veiką, ieškoti tokios veikos „įrodymų“ ir tokius veiksmus, neturėdama kompetencijos, atliko iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir netgi vėliau, jau vykdydama savo pareigas valstybinėje tarnyboje. S. G. į policiją bei prokuratūrą taip pat nenukreipė ir globos namų „( - )“ direktorė G. B. ir šių namų psichologė V. P., kurios neturėdamos įgaliojimų, taip pat ėmėsi tirti šią galimai neteisėtą veiką ir rinko šios veikos „įrodymus“ iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Konsultacijų metu gauti piešiniai ir jų paaiškinimai nepripažintini įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji anksčiau, iki konsultacijų, būtų piešusi. Visi piešiniai yra išmokti ir byloje atsirado po A. S., globos namų „( - )“ darbuotojų konsultacijų.

19Apeliantas pažymi, kad minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2860/2018 (01) yra nurodyta, jog apžiūros metu mergaitė papildomai pasakoti nenorėjo ir neigė fizinį smurtą. Byloje nėra duomenų, kad dėl M. B. ir E. B. kūno sužalojimų, kurie konstatuoti mergaitėms esant globos namuose „( - )“, kuriuose jos buvo laikomos kartu su mama S. G., buvo atliekamas tyrimas ir išsiaiškintos jų sužalojimo aplinkybės bei kas tokius sužalojimus padarė (tirti tik močiutės ar močiučių smurtas). Apeliantų manymu, pagal byloje esančius duomenis neatmestina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti ir kartu su mergaitėmis buvusi mama, darydama įtaką mergaičių elgesiui, tačiau BPK nustatyta tvarka tyrimas nepagrįstai nebuvo atliktas. Tuo tarpu, kad kokius nors neteisėtus veiksmus prieš mergaites būtų atlikęs S. B., kaip jau pirmiau nurodyta, byloje duomenų nėra.

20Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad VšĮ ( - ) psichikos sveikatos centro direktorės V. Č. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešime Nr. 287 ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad dar 2017 m. gegužę M. B. lankėsi ( - ) psichikos sveikatos centre dėl padidėjusio jautrumo. Jokių duomenų, net užuominų, apie kokius nors tariamai tvirkinamuosius veiksmus nei pranešime, nei pateiktoje M. B. medicininėje kortelėje –asmens sveikatos istorijoje nebuvo užfiksuota. M. B. asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jai buvo teikiamos konsultacijos 2017 m. gegužės 15 d., 2017 m. gegužės 24 d., o į 2017 m. birželio 13 d. konsultaciją ji neatvyko. Tačiau po to, jau tiktai 2018 m. rugpjūčio 27 d., pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pareikalavus duomenų, centro direktorės V. Č. 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme ir M. B. asmens sveikatos istorijoje, atsirado aiškiai nuo kitų įrašų skiriantis, skubotas, su klaidomis ir jų ištaisymais, rankraštinis įrašas, kad nustatytos <...> kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis <...>. Šie duomenys naudoti ir ekspertizės metu. Ar šiuos įrašus padarė taip pat gydytoja V. Č., ar kitas asmuo, kodėl būtent toks įrašas atsirado 2018 m. rugpjūčio 27 d., ar nebuvo klastojami medicininiai duomenys, BPK nustatyta tvarka nebuvo patikrinta ir išsiaiškinta. Nuteistasis ir gynėjas vertina, kad šie, o galimai ir kiti M. B. medicininiai duomenys galėjo būti tyčia neteisingai pateikiami, ar netgi galimai ir klastojami.

21Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-76/2019 pateiktų išvadų bei eksperčių R. D. ir I. S. paaiškinimų vertinimu teisme. M. B. ekspertinis tyrimas (nors jis ir buvo tik ambulatorinis) buvo atliekamas ir išvados ekspertizės akte padarytos remiantis tik iki šio ekspertinio tyrimo, t. y. tik iki mažametės apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir neįgaliotų tai daryti subjektų surinktais neteisėtais duomenimis. Ekspertai iš karto vadovavosi tyrimą vykdančios policijos tyrėjos byloje S. B. jau suformuluotais įtarimais ir jame įrašytomis įtarimo formuluotėmis, t. y., kad jis <...>bute..., atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų sodinosi nuogą mažametę nukentėjusiąją M. B.... sau ant pilvo, trynė savo lytinį organą į jos lytinius organus, ir taip ją tvirkino <…>. Tačiau tokia tariamai mažametės pasakyta situacijos formuluotė atsirado dar žymiai anksčiau, iki jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokią kaltinimų formuluotę galėjo sugalvoti kiti asmenys, o ne mažametė. Ir visą šį procesą inicijavo bei juo naudojosi mažametės motina S. G. bei jai talkinę su baudžiamuoju procesu byloje nesusiję kiti asmenys.

22Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuabejojo byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų duomenų leistinumu, išsamumu, patikimumu, teisėtumu ir S. B. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad byloje yra duomenų, jog S. G. mušdavo ne tik E. B., bet ir M. B., jai grasino, kad bus palikta, statė ją į kampą ir tokiais veiksmais, ne tik smurtavo prieš ją, bet ir terorizavo ir tai darė galimai ilgą laiką. Tuo tarpu, duomenų, kad kokius nors tokius neteisėtus veiksmus prieš mergaites būtų taikęs S. B., byloje nesurinkta. Taigi, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl M. B., nepagrįstai vadovavosi tik S. B. kaltinančiais duomenimis, todėl toks teismo nuosprendis naikintinas.

23Apeliantai laikosi pozicijos, kad S. B. taip pat nepagrįstai nuteistas ir dėl nesunkaus M. B. sveikatos sutrikdymo. Byloje esantys faktiniai duomenys tvirtina, kad jos sveikata nebuvo gera nuo gimimo. S. B. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad nukentėjusiosios sveikata buvo bloga nuo pat to laiko, kiek jis gyveno su S. G.. M. būdavo labai nervinga, emocijos nepastovios, nuolatinės isterijos. M. mėgsta dažnai pameluoti, skriausdavo savo mažesnę seserį, ją mušdavo. Šeimoje vyko nuolatiniai klykimai, šaukimai, viską darydavo M.. Todėl dar 2013 metais jis pasiūlė S. G. dėl M. kreiptis į psichologą, bet ji nekreipė dėmesio. Tokias panašias aplinkybes dėl M. B. sveikatos, jos elgesio apklausų metu byloje nurodė taip pat ir liudytojai J. B., D. B., iš dalies ir R. S., o taip pat ir M. mama S. G., pastarosios mama D. S., kiti asmenys, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Apeliantai pastebi ir tai, kad byloje yra duomenų apie tai, kad kreipimosi pas psichologę A. S. metu, S. B. su S. G. ir vaikais negyveno jau du mėnesius, o gyvenant kartu, jis dažnai būdavo išvykęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

24Nuteistojo ir gynėjo vertinimu, visi aptarti faktiniai duomenys, neabejotinai patvirtina, kad mažametėms M. B. bei jos sesei dėl motinos S. G. joms taikomų fizinių bausmių ir kitokio jų terorizavimo, ne tik galėjo būti sutrikdyta sveikata, bet ir galimai ji neteisėtai ir darė įtaką gaunant neteisingus ir klaidinančius duomenis bei parodymus šioje byloje. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad dar žymiai anksčiau iki tiriamo įvykio, šalių santykiams iširus, ir pagal S. G., dėl S. B. gyvenimo būdo bei kaltės, jam galimai susiradus kitą, ji įvairiomis priemonėmis siekė jam pakenkti. S. G. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama iš S. B. priteisti šalių nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o dėl M. B. sveikatos – į psichologę A. S.. Tokiu būdu, tuo laikotarpiu, kai S. G. pradėjo S. B. kaltinti tariamai tvirkinus dukras, ji ir S. B. aiškiai nesutarė bei pykosi, šalių santykiai iširo ir tai vyko S. G. iniciatyva jau iki 2018 m. liepos, t. y. iki kreipimosi pas psichologę, o po to ir dėl tariamo mergaičių tvirkinimo. Be to, ji turėjo ir savanaudiškų tikslų, t. y. tiek civilinėje byloje, tiek šioje baudžiamojoje byloje siekė, kad S. B. priklausančiam turtui būtų taikomi griežti apribojimai.

25Apeliantai, remdamiesi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktais išaiškinimais, teigia, kad kaltinamąjį teisinantys parodymai, proceso metu turi būti tikrinami ir vertinami taip pat, kaip ir visų kitų asmenų parodymai, ir jokiems parodymams bei duomenims neteikiami išankstiniai prioritetai ar vertinimai. S. B. viso proceso metu nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotą veiką ir tokius savo parodymus pagrindė faktiniais duomenimis. Jo parodymus patvirtino ir liudytojomis apklaustos J. B., D. B., R. S.. Tačiau šių parodymų pirmosios instancijos teismas BPK nustatyta tvarka nepatikrino ir neišdėstė jokių teisinių argumentų dėl jų vertinimo. Teismas vertino tik S. B. kaltinančius parodymus, visiškai netirdamas jį teisinančių įrodymų.

26Apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu M. B. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertino, kad kaltinamojo veiksmai prieš M. B. buvo nevienkartiniai, susiję su grasinimais, nukentėjusioji dėl mažametystės ir grasinimų negalėjo tokiems kaltinamojo veiksmams priešintis, ir visa tai neabejotinai nukentėjusiajai kėlė stiprų stresą, todėl padarė išvadą, jog nusikalstami S. B. veiksmai buvo nukentėjusiajai nustatyto laikino psichikos sutrikimo – kitų reakcijų į stiprų stresą priežastis, t. y. kaltinamasis S. B., seksualiai prievartaudamas mažametę nukentėjusiąją M. B., nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šią S. B. veiką teismas kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, nes nukentėjusioji buvo mažametė, ir nors M. B. nebuvo S. B. įvaikinta, tačiau nuo 3 metų amžiaus ji gyveno su S. B. vienoje šeimoje, todėl pripažino ją kaltinamojo šeimos nariu. Apeliantai pastebi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama. Todėl S. B. padarytas nusikaltimas papildomai pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus kvalifikuotas nepagrįstai.

27Atsiliepime į nuteistojo S. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. B. atstovė pagal įstatymą S. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu nurodo apeliantai, teisingai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai taikė baudžiamojo proceso ir baudžiamojo kodeksų normas, todėl apskųstąjį teismo nuosprendį naikinti nėra jokio pagrindo.

28Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – jį atmesti.

29III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato K. Betingio apeliacinis skundas atmetamas.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis nustatė S. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pripažindamas S. B. kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

32Dėl S. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

33Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš pastarojo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B. nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. gegužės pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir laiko, bute, esančiame ( - ), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios M. B., gimusios ( - ), būkle dėl mažametystės, seksualiai ją prievartavo: nenustatytą skaičių kartų liepė jai nuogai nusirengti, atsigulti šalia jo lovoje, ir, pasisodinęs ją ant pilvo, trynė savo lytinį organą į jos lytinius organus. Tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.

35Apeliaciniame skunde S. B. neigia pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis atlikęs neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją mažametę M. B. ir prašo jį dėl kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

36Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys: nukentėjusios įstatyminės atstovės S. G., liudytojų D. S., V. P. parodymai, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, globos namų „( - )“ įvertinimo išvada, teismo eksperčių psichiatrės R. D. ir psichologės I. S. paaiškinimai teisme yra tik išvestiniai duomenys. Tačiau apeliantai yra neteisūs manydami, kad jais remtis negalėjo pirmosios instancijos teismas, grįsdamas S. B. kaltumą seksualiai prievartavus mažametę M. B.. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo įrodinėjimo procese netiesioginiai įrodymai yra mažiau reikšmingesni už tiesioginius įrodymus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis apeliantų logika, iš esmės nė vienoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su mažamečių seksualiniu prievartavimu, nebūtų galimybės įgyvendinti vieno iš svarbiausių baudžiamojo proceso įstatymo tikslų: ginant žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu įsivyrautų nebaudžiamumo nuotaikos, nes seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika būtent ir yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Lytinės prievartos prieš vaikus bylose neretai nukentėjusio vaiko parodymai yra vieninteliai tiesioginiai įrodymai, kuriais remiantis nustatomos visos įrodinėtinos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, kaip antai nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-205/2013). Taigi, tokio pobūdžio bylose tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra reikšmingi įrodinėjimo procese. Svarbiausi įrodymų šaltiniai yra nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu ir kuriems nepilnametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2015).

37Nagrinėjamu atveju tai, kad M. B. patyrė seksualinę prievartą, liudija pačios nukentėjusiosios, jos motinos S. G., psichologių A. S. ir V. P., kurioms ji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai, jų nurodytas aplinkybes papildo ir byloje pateikta nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, taip pat teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertų pateiktos išvados, specialisčių bei eksperčių paaiškinimai teisme.

38Nukentėjusiosios M. B. 2018 m. lapkričio 8 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolas tvirtina, kad apklausiama mažametė parodė, jog kai sesė E. eidavo gulti pietų, o mama būdavo darbe, S., gulėdamas nuogas miegamajame, liepdavo jai nusirengti ir kviesdavo ateiti gultis šalia. Jai atėjus, jis nukentėjusiąją pasisodindavo ant pilvo ir su „pempe“ atlikdavo judesius pirmyn-atgal. Kai jis taip darė, jo „pempė“ būdavo šlapia. „Pempė“ būdavo prie nukentėjusiosios pilvo apačios. Ji klausė S., kodėl jo „pempė“ šlapia, tačiau jis jai nieko neatsakė (t. 1., b. l. 87–88).

39Iš apeliacinio skundo turinio matyti kad apeliantai, vertindami aptartus nukentėjusiosios M. B. parodymus, juos ginčija remdamiesi jų teisėtumo ir patikimumo kriterijais. Ginčydami nukentėjusiosios parodymus teisėtumo aspektu, jie laikosi pozicijos, kad mažametės apklausa, vykdyta tiek iki apklausos teisme, tiek vykusi pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo atlikta pažeidžiant BPK 186 straipsnio nuostatas. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami

40Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa yra vienas iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų proceso veiksmų, atliekamų ikiteisminio tyrimo metu. Tokios apklausos atlikimo pagrindus ir sąlygas nustato S. B. ir jo gynėjo nurodytas BPK 186 straipsnis. Apeliantai teigia, kad vykdant nukentėjusiosios M. B. apklausą iki jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pažeistos BPK 186 straipsnio nuostatas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iki šios apklausos su nukentėjusiąja mažamete būtų buvę atlikti kokie nors kiti, be apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, baudžiamojo proceso įstatymo reglamentuoti veiksmai. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina tik tai, kad nerimaudama dėl M. B. ir jos sesers E. B. pasikeitusio elgesio: sunkaus susikalbėjimo su jomis, jų nerimo, įtampos, nereagavimo į padrąsinimus ir pan., jų motina S. G. 2018 m. liepą kreipėsi pagalbos į psichologę A. S.. Šios psichologės konsultacijų, kurios vyko iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., taikant žaidimo ir dailės terapijos metodus, metu būtent ir buvo gauta duomenų apie galimai prieš M. B. atliktus neteisėtus jos patėvio S. B. seksualinio pobūdžio veiksmus. Nustačius galimai neteisėtus S. B. veiksmus, siekdama užtikrinti vaiko interesus, psichologė A. S. apie tai pranešė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( - ) savivaldybėje, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariatui. Tokie psichologės veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Reaguojant į gautą informaciją, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( - ) savivaldybėje siuntimu M. B. kartu su motina S. G. ir sese E. B. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo apgyvendintos globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, kuriame jai buvo atliktas psichodiagnostinis tyrimas ir surašyta įvertinimo išvada, kad ji galimai yra nukentėjusi nuo seksualinės prievartos. Vėliau M. B. psichologinė pagalba nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo teikiama ( - ) rajono švietimo centro pedagoginėje tarnyboje. Šioje tarnyboje teiktų konsultacijų metu M. B. buvo skatinama suvokti ir įvardyti jausmus, mokama tinkamo pykčio išreiškimo ir nusiraminimo įgūdžių. Tokiu būdu ji buvo rengiama ikiteisminio tyrimo procesui, t. y. kad ji gebėtų įvardyti jausmus, drąsinant pasakoti specialistams tai, ką ji patyrė. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta D. L., kuri buvo paskirta mergaitės globėja ir dalyvavo paminėtame procese. Liudytoja nurodė, kad mergaitė buvo drąsinama, mokoma valdyti pyktį, tačiau nebuvo klausinėjama apie jai skaudžių įvykių aplinkybes. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad iki M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimą teisėją buvo atlikti ne baudžiamojo proceso veiksmai, o parengiamieji veiksmai baudžiamojo proceso veiksmams atlikti – liudyti teisme. Tokie veiksmai neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui.

41Seksualinę prievartą patyrę vaikai ruošiami apklausai turint tikslą sušvelninti traumą, kurią jiems gali sukelti dalyvavimas baudžiamojo proceso įstatymo numatytose procedūrose, o ne, kaip apeliaciniame skunde mano apeliantai, dirbtinai surinkti įtariamo asmens, galimai atlikusio seksualinio prievartavimo veiksmus, kaltę patvirtinančius įrodymus. Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad specialistai, dirbę su M. B. ir ją ruošę liudijimui teisme, būtų viršiją jiems nustatytos kompetencijos ribas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad M. B. rengiant liudijimui pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji būtų detaliai išklausta ir tokiu būdu pakenkta ikiteisminio tyrimo procesui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokius duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neturėjo pagrindo pripažinti, kad duomenys, gauti iki nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra neteisėti ir surinkti pažeidžiant BPK 186 straipsnio reikalavimus.

42Apeliantai pagrįstai nurodo, kad 2018 m. lapkričio 8 d. liudytojos M. B. apklausos protokole įrašyta, jog jos apklausa buvo atlikta vadovaujantis BPK 78–83, 178–179, 183 straipsnių nuostatomis be nuorodos į BPK 186 straipsnį. Tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nepatvirtina, kad mažametės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėja vykdyta nesilaikant BPK 186 straipsnio reikalavimų. Apklausa buvo atlikta vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, darant vaizdo ir garso įrašą, dalyvaujant psichologei V. Š., kuri ikiteisminio tyrimo teisėjai padėjo apklausti nepilnametę M. B., atsižvelgdama į jos socialinę ir psichologinę raidą (BPK 186 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Kitiems proceso dalyviams – nukentėjusiosios atstovėms, įtariamojo gynėjai ir prokurorei, buvo sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą kitoje patalpoje ir per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus (BPK 186 straipsnio 4 dalis). Nors nukentėjusios apklausos protokole atskirai nenurodyta, kad apklausa vyksta vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, tačiau šią aplinkybę neabejotinai patvirtina aptariamos paklausos vaizdo ir garso įrašas, kuris ištirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

43Apeliantai, teigdami, kad nepilnametės apklausoje tiesiogiai dalyvavo valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė G. E., o tai neatitinka BPK 186 straipsnyje nustatytos nepilnamečių apklausos tvarkos, klaidina apeliacine tvarka bylą nagrinėjantį teismą. Iš M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašo akivaizdu, kad vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, kaip minėta pirmiau, tiesiogiai dalyvavo tik psichologė, o kiti proceso dalyviai, taip pat ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą G. E., apklausą stebėjo kitoje patalpoje. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK 186 straipsnio 4 ir 5 dalyje aiškiai įtvirtina, jog patalpoje, kurioje apklausiamas nepilnametis, turi teisę dalyvauti jo atstovas. Taigi, priešingai, negu tvirtina nuteistasis ir jo gynėjas, G. E., nors ir turėjo teisę būti patalpose, kuriose buvo apklausiama M. B., tačiau jose nebuvo, o apklausą stebėjo iš kitos patalpos kartu su kitais proceso dalyviais.

44Apeliacinio skundo argumentai, kad įtariamajam S. B. nebuvo sudarytos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti klausimus, taip pat nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. ir jo gynėjai apie numatomą M. B. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 83). Tačiau BPK 184 straipsnio 4 dalies suteikta teise S. B. nepasinaudojo ir minėtoje apklausoje nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad įtariamasis buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti šioje apklausoje, o joje nedalyvavo dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių (BPK 37 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamasis turi teisę, o ne pareigą dalyvauti apklausoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo suvaržyta ir pažeista jo teisė į gynybą. Kita vertus, kaip matyti iš aptariamo apklausos protokolo, mažametės M. B. apklausoje dalyvavo ir S. B. interesus gynė advokatė K. P., kuri klausimų nukentėjusiajai neturėjo.

45Nuteistojo S. B. teisės į gynybą pažeidimo neįrodo ir aplinkybė, kad jis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neturėjo teisės užduoti klausimų mažametei M. B., nes ji teisme pakartotinai nebuvo apklausiama. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtiniais atvejais, nustato teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos 3 punkte, pagal kurį dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant išvengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio nepilnamečiai, ir ypač mažamečiai vaikai, kaip liudytojai apklausiami tik tais atvejais, kai turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti nustatomos kitais būdais. Taigi, bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant klausimą, ar šaukti jaunesnį nei aštuoniolikos metų amžiaus liudytoją (ypač mažametį) į teismą, siekiant gauti iš jo duomenis apie bylai aktualias aplinkybes, reikia atsižvelgti į šaukiamo teisme liudyti nepilnamečio amžių, galimą neigiamą poveikį moraliniam nepilnamečio psichikos vystymuisi, jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, informatyvumą, šių parodymų reikšmę tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-43-489/2015).

46Konkrečioje byloje aptariamu atveju, M. B. pasakojimų nuoseklumas skirtingoje aplinkoje skirtingu metu, jų informatyvumas, realistiškumas, leido pirmosios instancijos teismui nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir be pakartotinos jos apklausos teisme. Išimtinių aplinkybių byloje nebuvimas, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertų išvados, kad dėl emocinės būsenos bei M. B. nustatyto sutrikimo – kitų reakcijų į stiprų stresą – nerekomenduotina jai dalyvauti teismo procese, pirmosios instancijos teismui suteikė pagrindą pakartotinai nukentėjusiosios mažametės į teismo posėdį nešaukti. Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių protokolų, nei S. B., nei jo gynėjas, nereiškė bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui prašymų pakartotinai šaukti nukentėjusiąją į teismo posėdį, suteikiant jam galimybę pačiam apklausti nukentėjusiąją, neprašė peržiūrėti jos apklausos vaizdo ir garso įrašą ir neprieštaravo teismo pasiūlymui apsiriboti tik nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagarsinimu (BPK 276 straipsnis) (t. 3, b. l. 13–22). Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašą, nuteistasis ir jo gynėjas teisėjų kolegijai nepateikė klausimų, kuriuos jie norėtų užduoti M. B. ir kurie būtų reikšmingi, siekiant nustatyti aplinkybės, galinčias paneigti ar patvirtinti pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Taigi, dar kartą apklausti nukentėjusiąją teismas neturėjo pagrindo.

47Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. B. apklausa ikiteisminio tyrimo metu atlikta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nepažeidžiant nei BPK 186 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos 3 punkto, taip pat ir nuteistojo S. B. proceso teisių (BPK 21, 22 straipsniai). Todėl M. B. parodymus pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino tinkamais įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 20 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 2 dalis).

48Ginčydami nukentėjusiosios parodymus patikimumo aspektu, apeliantai laikosi pozicijos, kad nukentėjusiosios M. B. parodymų, jog S. B. prieš ją atliko seksualinio prievartavimo sudėtį sudarančius veiksmus: trynė savo lytinį organą į jos makštį, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tokie nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai prieštarauja bylos faktiniams duomenims, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, teismo posėdyje apklausė netiesioginius liudytojus, ištyrė specialistų ir ekspertų pateiktas išvadas. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai neprieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią netiesioginių liudytojų parodymai vertinami nustatant tiesioginio liudytojo, t. y. vaiko, parodymų patikimumą bylos įrodymų grandinėje, o specialistų paaiškinimai, išvados bei ekspertizių aktai vertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nė vienas iš įrodymų baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui neturi išankstinės įrodomosios galios.

49Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu aprėpia veiksmus, kai lytiniu organu liečiamas kito žmogaus kūnas (kasacinė nutartis Nr. 2K-315/2014). Taigi, pirmiau aptartos M. B. nurodytos įvykio aplinkybės, kad S., pasisodinęs ją nuogą ant pilvo, jai su „pempe“ lietė jos „putę“ ir būdavo „šlapia“, neabejotinai patvirtina lytinės aistros tenkinimo su mažamečiu asmeniu prieš pastarojo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualinio prievartavimo sudėties požymius. Be to, tokie nukentėjusios parodymai sutampa ir su liudytojos S. G. parodymais, kad jai nukentėjusioji pasakojo, jog, kai ji grįždavo iš mokyklos, S. B. ją kviesdavosi į miegamąjį, jeigu ji neidavo, tai kviesdavo tol, kol ji ateidavo. Tada liepdavo jai nusimauti kelnaites ir sodindavosi ją ant pilvo. Tuo metu jis nuogas gulėdavo lovoje, užsiklojęs antklode. Savo organu jis leisdavo jos lytinius organus, po to jam ten būdavo šlapia. Vėliau, jis liepdavo jai praustis ir pats eidavo (t.2, b. l. 150–156). Šiems duomenims neprieštarauja ir nukentėjusiosios M. B. konsultacijų pas psichologę A. S. atskleistos mažametės seksualinio prievartavimo aplinkybės. Šių konsultacijų metu, taikant anksčiau paminėtus žaidimo ir dailės terapijos metodus, nustatyta, kad paaiškindama piešinį, pavadintą „E. tėvo baimė“, kurio pavadinimą pati ranka užrašė mažametė, M. B. nurodė, jog piešinyje ji atvaizdavo E. tėvo pimpaliuką, kurį jis jai rodė, kai jie buvo lovoje. Tada jis ją paguldė ant pilvo. Jos putė buvo plika, o jis su savo pimpaliuku darė judesius „aukštyn-žemyn“ (t. 2, b. l. 189–200). Iš esmės analogiškas aplinkybės apie M. B. patirtą seksualinę prievartą užfiksuotos ir 2018 m. rugpjūčio 16–17 d. ir 20 d. nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, kurią surašė psichologė V. P..

50Taigi, teisėjų kolegija, M. B. parodymus vertindama pirmiau aptartų įrodymų kontekste, neturi pagrindo jais netikėti, nes jie yra realistiški, atitinkantys jos socialinę, psichologinę brandą, žodyną bei turimas žinias. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. balandžio 23 d.–2019 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-76/2019 nustatyta, kad M. B. byloje nagrinėjamų įvykių metu, atsižvelgiant į amžių ir pažintinių gebėjimų lygį, galėjo adekvačiai suvokti ir įsiminti faktines bylos aplinkybes (t. 1, b. l. 152–158). Aplinkybių, kurios rodytų M. B. padidintą polinkį fantazuoti, manipuliuoti ar norą nepagrįstai apkaltinti S. B. nusikaltimo padarymu, byloje nenustatyta.

51Byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad mažametės parodymams apie jos patirtą seksualinę prievartą ir jos nurodytoms įvykių aplinkybėms įtakos turėjo kiti asmenys. Tokio fakto nepatvirtina apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad pasakojimai apie S. B. atliktus neteisėtus veiksmus ir piešiniai atsirado po psichologės A. S. ir globos namų „( - )“ psichologės L. P. konsultacijų. Psichologių konsultacijos buvo atliktos pagal jų veikloje taikomas metodikas ir priemones. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl tokių metodikų ir priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo. Tai, kad M. B. parodymus davė laisva valia, patvirtina jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas. Realistiški, jos suvokimą ir žodyno lygį atitinkantys buitinės situacijos nupasakojimai, emocijos prisiminus ir kalbantis apie byloje nagrinėjamus įvykius, konfliktinis prieštaringas santykis į lytiškumą, neigiami jausmai prieš S. B., kaip konstatuota paminėtos ekspertizės akte, dera su jos parodymų turinio esme. Specialisčių išvadoms neprieštarauja ir liudytoja apeliacinė instancijos teisme apklaustos D. L. aplinkybė, kad tuo metu, kai jai buvo paskirta M. globa, pastaroji šalinosi globėjos vyro. Jai toks globotinės elgesys pasirodė keistas, todėl paklausė mergaitės motinos, kodėl taip galėtų būti. S. G. atsakė tik tiek, kad mergaitė gali būti patyrusi seksualinę prievartą.

52Deklaratyviais pripažintini ir apeliantų argumentai, esą S. G., turėdama asmeninį suinteresuotumą, sukūrė įvykio aplinkybes ir specialiai išmokė M. B. pasakojimų apie bylai reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, iš teisiamųjų posėdžių protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė šią nuteistojo ir jo gynėjo iškeltą versiją, tačiau ji nepasitvirtino. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja A. S. paneigė apeliantų subjektyvų manymą, kad piešiniai ir pasakojimai galėjo būti paveikti kitų žmonių, pavyzdžiui, motinos S. G., ir parodė, jog mama negalėjo žinoti, kokias metodikas psichologė taikys. Psichologės įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nukentėjusiajai kokią nors įtaką būtų padariusi mama, tai nukentėjusioji būtų ir pasakiusiu, kad mama liepė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais liudytojos parodymais ir spręsti, kad M. B., būdama 9 metų amžiaus, pagal tokiam amžiui būdingus individualius ypatumus, galėjo išsigalvoti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes: įvykių laiką, dalyvius ir jų veiksmus. Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir byloje apklaustų kaip liudytojų kitos psichologės ir teismo eksperčių parodymai. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą surašiusi psichologė V. P. teigė, kad M. B. piešiniuose seksualumas buvo pabrėžtas ne iš jos natūralios raidos. Jos pasakojimo turinys buvo labai išraiškingas, atitinkantis tą visą emociją, kurią ji jautė. Teismo psichologė I. S. taip pat nurodė, kad 9 metų vaikas nesugalvotų tokių faktų ir nėra abejonių, jog M. B. kalbėjo apie tai, ką jį iš tikrųjų išgyveno, nes jos emocinės reakcijos: nerimas, gėda, stiprėjantys tikai, rodė, kad byloje nagrinėjama situacija jai kelia tikrai sunkius išgyvenimus. Teismo psichiatrė R. D. patvirtino psichologės I. S. nurodytas aplinkybes ir parodė, kad M. B. labai ryškiai reagavo į byloje nagrinėjamus įvykius, ji apie tai kalbėjo ir jos pasakojimo turinys atitiko emocijas, todėl ekspertei nekilo mintis, kad ji pasakoja ne savo išgyventus patyrimus. Antra, kad mergaitės motina S. G., paklausta apie mergaitę, neatskleidė įvykio aplinkybių, o tik lakoniškai atsakė, kad M. galimai yra patyrusi seksualinę prievartą, patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kaip liudytoja apklausta D. L.. Taigi, ir šios liudytojos parodymai paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie S. G. siekį dirbtinai sukurti nuteistąjį kaltinančius įrodymus.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų viseto pirmosios instancijos teismui pakako daryti neabejotiną išvadą, kad S. B. nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. gegužės pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir laiko, pasinaudodamas M. B. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, seksualiai ją prievartavo. Tam neprieštarauja aplinkybės, kad dokumentuose, susijusiuose su nukentėjusios ir jos sesers laikina globa, neužfiksuota jokių duomenų apie kokias nors galimai neteisėtas S. B. veikas, o atlikus M. B. apžiūrą, nenustatyta mergystės plėvės pažeidimų, taip pat sužalojimo žymių išorinių lytinių organų srityje, išangėje ir jos aplinkoje (t. 1, b. l. 98). Pirmosios instancijos teismo nustatytų seksualinio prievartavimo sudėties požymių S. B. veiksmuose nepaneigia ir jo nekaltumo neįrodo faktiniai duomenys, kad 2017 m. gegužę, S. G. kreipusis į VšĮ ( - ) psichikos sveikatos centrą dėl M. B. padidėjusio jautrumo, pastarajai buvo nustatyta „kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis“ (t. 2, b. l. 170), jog S. G. pas psichologę A. S. kreipėsi po to, kai jis išsikraustė iš jos namų, taip pat liudytojų D. B. ir R. S. parodymai, kad joms M. B. neišreiškė jokių nusiskundimų dėl nuteistojo elgesio. Nors šioms liudytojoms nukentėjusioji nepasipasakojo apie nuteistojo S. B. neteisėtus veiksmus, tačiau tai nekelia abejonių dėl M. B. parodymų teisingumo. D. B. ir R. S. su mergaite nebuvo labai artimos, o aplinkybės, dėl kurių ji nukentėjo, buvo intymaus pobūdžio, susijusios su jos šeima. Natūralu, kad pasitikėjimas jomis nebuvo toks, jog joms ji būtų atsivėrusi apie S. B. prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą.

54Todėl bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė ir S. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nei bendrųjų, nei specialiųjų baudžiamojo įstatymo normų taikymo klaidų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas teisingai S. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir pagrįstai jį nuteisė už mažametės M. B. seksualinį prievartavimą, nes jis, veikdamas nustatytomis aplinkybėmis, žinojo, kad M. B. yra mažametė ir, pasinaudodamas tuo, jog ji dėl savo mažametystės ir priklausymo nuo savo šeimos nario buvo bejėgiškos būklės, su ja tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

55Dėl S. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus

56BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį savo šeimos narį.

57S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus nuteistas už tai, kad jis, seksualiai prievartaudamas savo mažametę podukrą M. B., nežymiai sutrikdė jos sveikatą: jai trumpam sukėlė laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stresą (F43.8).

58Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, papildomai S. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, tuo atveju, jeigu dėl seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika papildomai pagal BK 138 straipsnį nekvalifikuojama. Tokie apeliantų teiginiai iš dalies pagrįsti.

59Iš tiesų formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnį nekvalifikuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad konkrečiu atveju S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus nuteistas ne už tai, jog jis, tenkindamas savo lytinę aistrą su mažamete prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą ar sukėlė jai fizinį skausmą, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą, o todėl, kad po byloje nagrinėjamų įvykių nukentėjusiajai M. B. atsirado laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8“ – tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su jo nusikalstamais veiksmais. Antai, formuojamoje praktikoje kitaip vertinamos situacijos, kai nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas pasireiškia psichiniais sutrikimais, atsiradusiais po prievartinių santykių. Kai nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas pasireiškia psichiniais sutrikimais, atsiradusiais po prievartinių santykių, priešingai, negu manoma apeliaciniame skunde, kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal 149, 150 straipsnius kaip ideali sutaptis su BK 140, 138 straipsniais (kasacinės nutartys Nr. 2K-495-697/2015, 2K-294-648/2017 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-105-307/2017, 1A-417-483/2018, 1A-123-518/2020 ir kt.).

60S. B., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turėjo suprasti ir suprato, kad jo atliekami nusikalstami veiksmai mažametei yra pavojingi. Matė, kad ji yra psichologiškai jautri, todėl jo seksualinio pobūdžio veiksmai prieš ją gali sukelti neigiamas pasekmes vaiko psichikai, nors šių pasekmių ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Tokiu būdu jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą, veikdamas netiesiogine tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. B. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. balandžio 23 d.–2019 m. birželio 21 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-76/2019 konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais, ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai su BK 150 straipsnio 4 dalimi, nes jis šiuos nusikaltimus padarė tais pačiais veiksmais. Todėl konstatuotina, kad kvalifikuodamas S. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tokia veikos kvalifikacija atitinka ir anksčiau paminėtą teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

61Skundo argumentai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl pačios nukentėjusios iki inkriminuotų įvykių buvusios blogos sveikatos ir mergaitės motinos smurtavimo, taip pat nepripažintini pagrįstais. Jie prieštarauja eksperčių išvadoms, kuriose, įvertinus visas mergaitės sveikatos sutrikimui įtakos turėjusias aplinkybes, neabejotinai konstatuota, kad M. B. nustatytą sveikatos sutrikimą nulėmė ne kitos aplinkybės, o byloje nagrinėjami įvykiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja nukentėjusiąją M. B. gydžiusi gydytoja V. Č. paneigė ir apeliantų teiginius, kad nukentėjusiosios ambulatorinėje kortelėje įrašyti duomenys apie jos sveikatos būklę galimai buvo suklastoti, turint tikslą S. B. nepagrįstai apkaltinti.

62Dėl S. B. paskirtos bausmės

63Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas S. B. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, padarymą jam paskyrė jo asmenybę ir nusikaltimų pavojingumą atitinkančias bausmes. S. B. už labai sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas paskyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytai bausmę. Tuo tarpu, šios teisės normos sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis sudaro 8 metus laisvės atėmimo. Taigi, S. B. pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą paskirta subendrinta – 3 metų ir 6 mėnesių – bausmė pripažintina teisinga. Kadangi nuteistasis ir jo gynėjas dėl bausmės dydžio apeliaciniame skunde argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

64Dėl civilinio ieškinio

65Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai išspręstas ir byloje S. G., mažametės M. B. atstovės pagal įstatymą, pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek baudžiamojo proceso, tiek civilinės teisės normų (BPK 115 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis) reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai M. B. priteistas 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jos patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą, taip pat neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams ir formuojamai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-576-699/2015, Nr. 2K-43-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-176-693/2017 ir kt.). Apeliantai savo skunde nenurodo jokių argumentų ir dėl nesutikimo su nukentėjusiajai M. B. priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir dėl šio klausimo.

66Dėl proceso išlaidų

67Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir pirmosios instancijos teismo priteista už nukentėjusiosios M. B. atstovavimą išlaidų suma, sudaranti 174, 98 Eur, yra neprotinga ir neadekvati nuteistojo turtinei padėčiai (nuteistasis yra darbingo amžiaus ir dirbo). Pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

68Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150... 4. – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus (dėl M. B. sveikatos... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. Iš S. B. M. B. priteista 6 000 (šeši tūkstančiai) Eur neturtinei žalai... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. S. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis tenkino savo... 10. S. B. taip pat nuteistas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus už... 11. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. ir jo gynėjas prašo panaikinti... 13. Apeliantai tvirtina, kad apskųstasis teismo nuosprendis nepagrįstas ir... 14. Apeliantai, aptarę teisinį reglamentavimą dėl nepilnamečių liudytojų... 15. Aptartus apklausos metu gautus duomenis pirmosios instancijos teismas... 16. Bylos duomenys patvirtina, kad mažametė M. B. dar iki tyrimo pradžios ir... 17. Baudžiamojoje byloje tiriamuoju laikotarpiu buvo pradėtas ir galimai aktyviai... 18. Nė viename iš raštų, parengtų ( - ) rajono švietimo centro, ( - )... 19. Apeliantas pažymi, kad minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos... 20. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad VšĮ ( - ) psichikos sveikatos... 21. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu Valstybinės... 22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuabejojo byloje surinktų ir... 23. Apeliantai laikosi pozicijos, kad S. B. taip pat nepagrįstai nuteistas ir dėl... 24. Nuteistojo ir gynėjo vertinimu, visi aptarti faktiniai duomenys, neabejotinai... 25. Apeliantai, remdamiesi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktais... 26. Apkaltinamajame teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismo psichiatrijos,... 27. Atsiliepime į nuteistojo S. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą... 28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. B. ir jo gynėjas... 29. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 30. Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato K. Betingio apeliacinis skundas... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliaciniame... 32. Dėl S. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį... 33. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B. nuo 2017 m. balandžio iki... 35. Apeliaciniame skunde S. B. neigia pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 36. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad šioje... 37. Nagrinėjamu atveju tai, kad M. B. patyrė seksualinę prievartą, liudija... 38. Nukentėjusiosios M. B. 2018 m. lapkričio 8 d. apklausos pas ikiteisminio... 39. Iš apeliacinio skundo turinio matyti kad apeliantai, vertindami aptartus... 40. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa yra vienas iš baudžiamojo proceso... 41. Seksualinę prievartą patyrę vaikai ruošiami apklausai turint tikslą... 42. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad 2018 m. lapkričio 8 d. liudytojos M. B.... 43. Apeliantai, teigdami, kad nepilnametės apklausoje tiesiogiai dalyvavo... 44. Apeliacinio skundo argumentai, kad įtariamajam S. B. nebuvo sudarytos sąlygos... 45. Nuteistojo S. B. teisės į gynybą pažeidimo neįrodo ir aplinkybė, kad jis,... 46. Konkrečioje byloje aptariamu atveju, M. B. pasakojimų nuoseklumas skirtingoje... 47. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 48. Ginčydami nukentėjusiosios parodymus patikimumo aspektu, apeliantai laikosi... 49. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lytinės aistros... 50. Taigi, teisėjų kolegija, M. B. parodymus vertindama pirmiau aptartų... 51. Byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų, kad mažametės parodymams apie... 52. Deklaratyviais pripažintini ir apeliantų argumentai, esą S. G., turėdama... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų viseto pirmosios instancijos... 54. Todėl bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendžia,... 55. Dėl S. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3... 56. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta... 57. S. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus nuteistas už tai, kad... 58. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, papildomai S. B. veiksmus... 59. Iš tiesų formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jei... 60. S. B., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turėjo suprasti ir... 61. Skundo argumentai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado ne dėl... 62. Dėl S. B. paskirtos bausmės... 63. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas... 64. Dėl civilinio ieškinio... 65. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai išspręstas ir byloje S. G.,... 66. Dėl proceso išlaidų... 67. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinį skundą...