Byla 2A-217-527/2012
Dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (trečiasis asmuo D. K.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., trečiajam asmeniui D. K., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1455-657/2011 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buvusiai Kauno apskrities viršininko administracijai) dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (trečiasis asmuo D. K.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ja 1.256 kv. m žemės ploto, esančio Kaune, ( - ) g. 25, pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 229,23 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantis Kaune, ( - ) g. 25 (unikalus Nr. ( - )); pastatas – tvartas (unikalus Nr. ( - )), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. ( - )); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )) bei 1.518 kv. m ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) (b. l. 20-22). Prie ieškovei priklausančių statinių yra 2.774 kv. m ilgą laiką naudojamas žemės sklypas (b. l. 8-9). Kauno rajono Rokų apylinkės viršaičio 1992-07-15 potvarkiu Nr. 224 dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo įteisinimo (b. l. 13) buvo patvirtintas 2.400 kv. m bendro ploto žemės sklypas, esantis Rokuose, ( - ) g. 23 (dabar ( - ) g. 25, Kaunas). Vėliau rengiant namų valdos žemės sklypo ribų planą (b. l. 23,24), žemės sklypo kiekis buvo patikslintas ir nustatytas iki 2.774 kv. m bendro ploto. Ieškovė dar 1992 m. buvo pateikusi prašymą Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybai (b. l. 14), kad jai būtų parduotas 2.400 kv. m žemės sklypas, kurį užima privačių namų valda. Tačiau žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes 2006-01-24 ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Nidulus“ su prašymu atlikti jai priklausančio 2.400 kv. m bendro ploto žemės sklypo ( - ) g. 25 kadastrinius matavimus, paženklinti ir išmatuoti tikslias žemės sklypo ribas ir parengti žemės sklypo planą, reikalingą dėl sklypo ribų patikslinimo bei teisinio įregistravimo. Tačiau pagal 2006-10-25 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-12145 ieškovei buvo parduota tik 1.518 kv. m bendro ploto jos naudojamo žemės sklypo dalis, o likusi 1.256 kv. m sklypo dalis, kuria ieškovė visą laiką ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol, liko neparduota. Daug kartų ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – KAVA), prašydama sudaryti likusios žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių ieškovės naudojamo žemės sklypo likusios dalies pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovė nepateikia jokių motyvų, kodėl atsisakoma sudaryti ieškovei priklausančios žemės pirkimo–pardavimo sutartį. 2007-10-18 atsakyme Nr. S1-4473 (1.10) (b. l. 11) atsakovė nurodė, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas yra iki 1940 m. savininko valdytos žemės sklypo ribose ir su pretendentais neatsiskaityta. Tačiau minėta žemė ieškovei suteikta dar 1992-07-15 potvarkiu (b. l. 13). Be to, šioje žemės dalyje yra daug kabelių ir jokia statyba yra neįmanoma. Ieškovė visą jos naudojamą sklypą yra apsodinusi augalais, sklypą prižiūri, todėl ši sklypo dalis ieškovei taip pat turi būti parduota. Kadangi KAVA atsisakė sudaryti žemės sklypo dalies prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Kaune, ( - ) g. 25, pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti atsakovę sudaryti minėtą sutartį.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu (b. l. 117-122) ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove žemės sklypo iki 1.256 kv. m ploto, esančio Kaune, ( - ) g. 25, pirkimo–pardavimo sutartį bei priteisė iš atsakovo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus valstybei 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 131-135) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o nusprendus, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų - panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

61. Teismas netinkamai atsakovu įtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių. LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3661) 2 str. 4 d. nuo 2010-07-01 panaikintos apskričių viršininkų pareigybės ir likviduotos apskričių viršininkų administracijos. Pagal LR žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 72-3616) 40 str. 8 d. bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 str. pakeitimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 76-3869) 7 str. 4 d. nuostatas iki šio įstatymo įsigaliojimo teismų pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose bylose, taip pat po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose nagrinėti bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal LR žemės įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vietoj KAVA bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal LR žemės įstatymą bei LR žemės reformos įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei turėjo atstovauti ir atsakovu byloje būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kauno žemėtvarkos skyrius nėra nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys Kauno miesto savivaldybės teritorijoje yra Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, o tokio teritorinio padalinio kaip Kauno žemėtvarkos skyrius Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius, kuris nurodytas skundžiamame sprendime, neegzistuoja, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius nėra juridinis asmuo, o juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys. Atsižvelgiant į CPK 41 str. 1 d. nuostatas, tik juridinis asmuo, o ne jo padalinys, kuris neturi juridinio asmens statuso, gali būti šalimi civiliniame procese. Juridinio asmens teritorinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių, negali civiliniame procese būti nei šalimi, nei trečiuoju asmeniu (LAT 2004-03-18 Konsultacija, teismų praktika Nr. 21, psl. 264). Vadovaujantis CPK 326 str., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p., kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstama, kad toks atvejis yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

72. Teismo sprendimas yra neįgyvendinamas, nes:

81) žemės sklypas Kaune, ( - ) g. 25 yra suformuotas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo kadastrinis numeris 1901/0298:283 (unikalus Nr. ( - )), bei 2006-10-25 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas ieškovei. Sklypo plotas yra 1.518 kv. m, o ne 1.256 kv. m, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 20-22). Žemės sklypas yra suformuotas prie ieškovei priklausančių statinių, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, ieškovė su tokiu žemės sklypo plotu sutiko, pateikdama prašymą suformuoti būtent tokio dydžio žemės sklypo plotą, pasirašydama žemės sklypo plane ir paženklinimo akte. Byloje nustatyta, kad būtent toks žemės sklypas reikalingas nuosavybės teise valdomų pastatų ( - ) g. 25 eksploatavimui. Priimdamas sprendimą teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas;

92) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius neegzistuoja, o atsižvelgiant į LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintas naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles naudojamus valstybinės žemės sklypus parduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl tik šiam subjektui galėtų būti taikomas toks įpareigojimas. Vadovaujantis minėtu nutarimu ir šiuo nutarimu patvirtintomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis parduodami naudojami žemės sklypai prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje, be kita ko, nustatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu naudojimu tam tikram tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (LAT 2007-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-120/2007). Teismas priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė šias žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovei žemės sklypas, esantis ( - ) g. 25, prie jos nuosavybės teise valdomų statinių yra parduotas, už šio sklypo ribų nėra jokio ieškovei priklausančio statinio, dėl šios priežasties joks kitas žemės plotas, esantis už žemės sklypo ( - ) g. 25 ribų, ieškovei negalėtų būti parduodamas ne aukciono tvarka. Be to, vadovaujantis CK 1.109 str., civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, šiuo atveju 1.256 kv. m žemės sklypas nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, todėl ir šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, neesant suformuotam pirkimo–pardavimo sutarties objektui.

103. Trečiasis asmuo yra pretendentė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. D. iki nacionalizacijos turėtą žemę. K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 21,28 ha žemės sklypą Rokuose. Su pretendente nėra pilnai atsiskaityta. Nustatyta, kad į K. D. turėtos žemės ribas patenka žemės plotas, esantis šioje bylos nagrinėjimo objektu. LAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisių atkūrimui taikomas prioritetas prieš valstybinės žemės nuomą ar pardavimą (LAT 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-570/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą (LAT 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008; 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011). Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybės institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Minėtu nutarimu patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

114. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo valstybei 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius neegzistuoja, o bet koks kitas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyrius yra tik teritorinis, struktūrinis padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, teisių nei pareigų, todėl negali būti atsakovu civilinėje byloje ir iš jo bylinėjimo išlaidos negali būti priteisiamos.

12Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149-152) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:

131. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas, pakeisdamas atsakovą, atsakovu įtraukė žemėtvarkos skyrių. Akivaizdu, kad teismo sprendime yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad atsakovu yra žemėtvarkos skyrius. Protokoline nutartimi (b. l. . 77) buvo pakeistas buvęs atsakovas KAVA tinkamu atsakovu - Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jokio kito atsakovo byloje nebuvo ir jis nebuvo įtrauktas. Šį atsakovą tik atstovavo Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Todėl šią klaidą apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti, patikslinant teismo rezoliucinę dalį. Atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atstovavo S. T.. Priešingai skundo argumentams Kauno miesto žemėtvarkos skyrius neginčytinai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, ką patvirtina netgi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis žemėtvarkos skyrius yra Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Vien tai, jog sprendime atstovu nurodytas ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, o Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius (buv. KAVA), t. y. praleidžiant vieną žodį „miesto“, nereiškia, jog tokio padalinio nėra.

142. Ieškovė nesutinka su apeliante, kad toks sprendimas yra neįgyvendinamas dėl to, jog žemės sklypas yra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turi kadastrinį bei unikalų numerį bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prašė leisti jai pirkti didesnį žemės sklypą, kuris yra prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau atsakovė, sudariusi su ieškove tik dalies prašomo parduoti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl likusios dalies įsigijimo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, nors ieškovė buvo sumokėjusi už prašomą parduoti ir naudojamą 0,24 ha žemės sklypą investiciniais čekiais (b. l. 19). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Sprendime paminėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad ieškovei dar 1992-01-14 pateiktas prašymas leisti pirkti 0,24 ha naudojamą namų valdos žemės sklypą nebuvo įvykdytas dėl atsakovės kaltės, ir pageidaujamas įsigyti žemės sklypas nebuvo jai parduotas dėl nesuprantamų priežasčių. Todėl teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovę parduoti likusią žemės sklypo dalį, kurią įsigyti ieškovė valią išreiškė dar 1992 metais, bei sumokėjo už pageidaujamo įsigyti dydžio žemės sklypą investiciniais čekiais, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė tvirtina, kad teismo sprendimas negali būti įgyvendinamas dar ir dėl to, jog ieškovei žemės sklypas prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių jau yra parduotas, už šio sklypo ribų nėra jokio ieškovei priklausančio statinio, dėl šios priežasties joks kitas žemės plotas esantis už žemės sklypo ( - ) g. 25 ribų ieškovei negalėtų būti parduodamas ne aukciono tvarka. Ieškovės nuomone, šie argumentai yra taip pat nepagrįsti, nes ieškovė žemėtvarkos skyriui pateikė antrinio žemės naudojimo teisės aktą, kuriame apibrėžtos ir nurodytos namų valdos žemės sklypo ribos ir sklypo plotas neviršija įstatyme nustatyto dydžio. Ieškovė šią sklypo dalį taip pat visą laiką nepertraukiamai naudoja – yra užsodinusi eglaitėmis, tvarko sklypą ir t. t., todėl ieškovė, kaip žemės sklypo dalies naudotoja, gali ir turi teisę šią žemę įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Pastebėtina, kad Žemėtvarkos skyrius buvo įkainavęs žemės sklypą, sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties projektą, ieškovė yra įmokėjusi už pageidaujamo įsigyti dydžio žemės sklypą investiciniais čekiais. Žemės sklypo dalies išpirkimo metu ieškovė neatsisakė savo teisių ir ketinimų nuosavybės teise įgyti naudojamą ir kitą žemės sklypo dalį pagal sudarytą žemės sklypo planą. Ieškovė dar 1995 m. buvo parengusi naudojamo žemės sklypo planą (b. l. 23).

153. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 1.256 kv. m žemės sklypas nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, todėl ir šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas jos reikalavimas, nesant suformuoto pirkimo–pardavimo sutarties objekto. Šio ginčo atveju ieškovė teismo prašė tik įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o ne ją patvirtinti, todėl teismo įpareigojimas pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti apima visų būtinų veiksmų atlikimą - teritorinio planavimo dokumento parengimą, objekto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą objektą ir kt.

164. Visiškai nepagrįsti ir paneigti bylos medžiaga apeliacinio skundo argumentai, kad su trečiuoju asmeniu (pretendente dėl nuosavybės teisių atkūrimo) nėra pilnai atsiskaityta, todėl esą ieškinys negali būti tenkinamas. Priešingai atsakovo argumentams, byloje neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 2000-05-19 (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 6299 lapas 88/148). Nuosavybės teisės trečiajam asmeniui kartu su kitais pretendentais atkurtos į dalį žemės - 0,63 ha Kauno apskrities viršininko 2007-05-22 įsakymu Nr. 02-01-5566 (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 6299 lapas. 44/148), suteikiant bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,63 ha žemės, o už 2,91 ha išmokant kompensaciją pinigais. Kitiems pretendentams taip pat atkurtos nuosavybės teisės, dalį žemės grąžinant natūra, už likusią išmokant kompensaciją pinigais (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 6299 lapai 38/148-48/148). Trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities viršininko 2007-05-22 sprendimo Nr. 19/6419 dalies, kuria buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą pinigais, ir įpareigojant Žemėtvarkos skyrių grąžinti likusią žemės dalį natūra (b. l. 32-37), tačiau savo skundo atsisakė, ir bylą teismas 2010-12-21 nutraukė (b. l. 70). Byloje nėra duomenų, kad Kauno apskrities viršininko 2007-05- 22 įsakymu Nr. 02-01-5566 ir 2007-05-22 sprendimas Nr. 19/6419 ar jų dalys yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuosavybės teisės atkūrimo klausimas pretendentei (trečiajam asmeniui) yra išspręstas, dėl ko apeliacinio skundo argumentai yra paminėtais argumentais paneigti.

17Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147-148) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimą. Atsiliepime nurodyta, kad kuomet ieškovė kreipėsi į teismą ginčo klausimu (ieškinio surašymo data 2007-12-13), jau vyko teisminis procesas dėl teisės atgauti jos senelio D. K., M. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą 21,28 ha žemės sklypą, esantį Kaune, Rokuose, natūra. Ji į nagrinėjamą bylą yra pateikusi Kadastro žemėlapio ištrauktas (statinių ir sklypų) ir nekilnojamojo turto kadastro pažymą, kad ieškovės namų valdos sklypas suformuotas ir įregistruotas (b. l. 101), todėl mano, kad pretenzijos į laisvą 1.256 kv. m žemės sklypą nepagrįstos ir neteisėtos, ieškovė savavališkai naudojasi laisva valstybės žeme nesuformuotame sklype, neturėdama nuosavybės teisių. Kadangi ji yra pretendentė į senelio 2,91 ha valdytą žemės sklypą, už kurį natūra dar neatsiskaityta, ji turinti pirmumo teisę atgauti nuosavybę. Tokiu atveju teismo sprendimas pažeidžia trečiojo asmens teises į atkurtos nuosavybės grąžinimą natūra.

18Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

20Dėl atsakovo tinkamumo. Pagal LR žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 72-3616) 40 str. 8 d. bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 4, 12, 16, 17 ir 20 str. pakeitimo įstatymo (Žin., 2010, Nr. 76-3869) 7 str. 4 d. nuostatas iki šio įstatymo įsigaliojimo teismų pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose bylose, taip pat po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose nagrinėti bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal LR žemės įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vietoj KAVA bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal LR žemės įstatymą bei LR žemės reformos įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei turėjo atstovauti ir atsakovu byloje būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas atsakovą, tinkamu atsakovu įtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrių. Kolegija pritaria ieškovei, jog teismo sprendime yra padarytas rašymo apsirikimas, atsakovu nurodžius neegzistuojantį Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. Bylos medžiaga patvirtina, jog teismas protokoline nutartimi (b. l. 77) buvusį atsakovą KAVA pakeitė tinkamu atsakovu - Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jokio kito atsakovo byloje nebuvo ir jis nebuvo įtrauktas. Kaip matyti iš įgaliojimo Nr. 13-(1.9), 2011-01-10 pasirašyto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus, būtent šį atsakovą (t. y. Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) atstovavo Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė S. T.. Vien tai, jog sprendime atsakovo atstovu nurodytas ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, o Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius, t. y. praleidžiant vieną žodį „miesto“, paties atstovavimo fakto nedaro netinkamu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodytos aplinkybės nepripažįsta absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (nelaiko, jog yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų) ir konstatuoja, jog byla išnagrinėta esant patrauktam tinkamam atsakovui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurią tik atstovavo jos padalinys (teritorinis žemėtvarkos skyrius) - Kauno miesto žemėtvarkos skyrius.

21Tačiau kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįgyvendinamas bei neteisėtas ir nepagrįstas dėl kitų apeliantės nurodytų argumentų, teismui netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei pažeidus materialinės teisės normas.

22Bylos medžiaga patvirtina, jog žemės sklypas Kaune, ( - ) g. 25, kurio plotas 1.518 kv. m, yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo kadastrinis numeris 1901/0298:283 (unikalus Nr. ( - )), bei 2006-10-25 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas ieškovei. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad šis 1.518 kv. m ploto žemės sklypas yra suformuotas prie ieškovei priklausančių statinių ir kad būtent toks žemės sklypas reikalingas ir pakankamas ieškovės nuosavybės teise valdomų pastatų ( - ) g. 25 eksploatavimui. Ieškovės ranka užpildytas ir pasirašytas prašymas dėl perkamo žemės sklypo dydžio ir sąlygų nustatymo, Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje registruotas 2005-11-25 (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apas 16, numeris lapo apačioje) patvirtina, jog ieškovė 2005-11-17 prašė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus suderinti su savivaldybe 1.500 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ) g. 25, Kaune, dydį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus, pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo, nurodydama, jog prašymas pirkti žemės sklypą (dalį) pateiktas 1992-01-14. KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo raštas Nr. 02-03-2537 (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apas 17, numeris lapo apačioje) patvirtina, jog, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, vadovaujantis LRV 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.7 p. ir šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 p., Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pavesta parengti parduodamo žemės sklypo planą, nurodyti parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo, apskaičiuoti žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių bei nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. 2006-03-28 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apas 29, numeris lapo apačioje) bei 1.518 kv. m ploto žemės sklypo planas (b. l. 24; žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apas 27, numeris lapo apačioje) patvirtina, jog ieškovė su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006-03-28 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutiko pasirašydama. Kauno apskrities viršininko 2006-09-06 įsakymu Nr. 02-01-9652 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo (Kauno m.)“ (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apas 32-33, numeriai lapų apačioje) buvo nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) g. 25, Kaune, kadastro duomenys pagal priedą, t. y. sklypo plotas 0,1518 ha, žemės naudojimo paskirtis ,,kita gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“, indeksuota žemės sklypo vertė 33.007,39 Lt. Kauno apskrities viršininko 2006-10-02 įsakymu Nr. 02-01-10304 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) g. 25 (Kauno m.) pardavimo“ buvo nutarta parduoti ieškovei 0,1518 ha žemės sklypą ( - ) g. 25, įskaitant 1992 m. sumokėtus 34,56 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, bei 2006-10-25 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 1apai 37-38, numeracija lapų apačioje).

23Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis parduodami naudojami žemės sklypai prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje, be kita ko, nustatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka. Tai reiškia, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu naudojimu tam tikram tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (LAT 2007-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-120/2007). teismas, priimdamas sprendimą netinkamai pritaikė šias žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovei žemės sklypas, esantis ( - ) g. 25, prie jos nuosavybės teise valdomų statinių jau yra parduotas ir tas pardavimas nėra ginčijamas, sutarties sąlygų neprašoma pakeisti (modifikuoti), už šio sklypo ribų nėra jokio ieškovei priklausančio statinio, dėl šios priežasties joks kitas žemės plotas, esantis už žemės sklypo ( - ) g. 25 ribų, ieškovei negalėtų būti parduodamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas ne aukciono tvarka. Be to, vadovaujantis CK 1.109 str., civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, šiuo atveju 1.256 kv. m žemės sklypas, kurį pirmosios instancijos teismas įpareigojo parduoti ieškovei, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, todėl ir šiuo pagrindu negalėjo būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, neesant suformuotam pirkimo–pardavimo sutarties objektui.

24Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą (LAT 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008; 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011). Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybės institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus. Minėtu nutarimu patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti patvirtintame teritorijų planavimo dokumente, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

25Tai, kad ieškovė dar 1992-01-14 buvo pateikusi prašymą (b. l. 14) leisti pirkti 0,24 ha naudojamą namų valdos žemės sklypą; 1992-07-03 žemės įkainojimo aktu (b. l. 15) ieškovės naudojamas 0,24 ha žemės sklypas buvo įkainotas ir surašytas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas (b. l. 16); 1992-07-21 ieškovei buvo išrašytas mokėjimo pranešimas sklypą parduoti už 7.425 rublių investiciniais čekiais (b. l. 19); kad ieškovė dar 1992-07-14 įmokėjo 300 rub. už žemės pirkimą mokėjimo kvitu (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 lapas 12, numeracija lapo apačioje); kad Kauno rajono Rokų apylinkės viršaičio 1992-07-15 potvarkiu Nr. 224 „Dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo įteisinimo“ (b. l. 13) ieškovei buvo patvirtintas 0,24 ha namų valdos žemės sklypas bei sudarytas antrinio žemės naudojimo teisės aktas (žemės sklypo ( - ) g. 25 privatizavimo bylos Nr. 2826 lapas 3, numeracija lapo apačioje), ir šis administracinis aktas nėra pakeistas ar panaikintas bei kad 1995 m. buvo parengtas ieškovės naudojamo žemės sklypo 2.774 kv. m ribų planas (b. l. 23), kolegijos nuomone, nėra pagrindas tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį ir įpareigoti atsakovę su ieškove sudaryti papildomą (šalia jau vieną kartą sudarytos) 1.256 kv. m ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tuo labiau, teismui net nenurodžius, kokia tvarka ir už kokią kainą, kas neabejotinai sukeltų naują šalių ginčą. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės galėtų būti svarbios tik tokiu atveju, jeigu teisme būtų pareikšti ir nagrinėti reikalavimai tiek dėl Kauno apskrities viršininko 2006-09-06 įsakymo Nr. 02-01-9652 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo (Kauno m.)“, tiek dėl Kauno apskrities viršininko 2006-10-02 įsakymo Nr. 02-01-10304 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) g. 25 (Kauno m.) pardavimo“ panaikinimo ar pakeitimo, tiek ir dėl 2006-10-25 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo, pakeitimo ar sąlygų modifikavimo, tuo tarpu šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, o kolegija, nekonstatavusi viešo intereso pažeidimo, nemato jokio pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų.

26Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta ir priteisia iš ieškovės valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

28apeliacinį skundą tenkinti.

29Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

30Ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį atmesti.

31Priteisti iš ieškovės A. G. valstybei 51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu (b. l. 3-5) prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ja... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimu (b. l. 117-122) ieškinį... 5. Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 131-135) prašo panaikinti Kauno miesto... 6. 1. Teismas netinkamai atsakovu įtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie... 7. 2. Teismo sprendimas yra neįgyvendinamas, nes:... 8. 1) žemės sklypas Kaune, ( - ) g. 25 yra suformuotas, įregistruotas... 9. 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno... 10. 3. Trečiasis asmuo yra pretendentė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K.... 11. 4. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo valstybei 40 Lt... 12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 149-152) prašo Kauno... 13. 1. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas, pakeisdamas atsakovą, atsakovu... 14. 2. Ieškovė nesutinka su apeliante, kad toks sprendimas yra neįgyvendinamas... 15. 3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad 1.256 kv. m žemės sklypas... 16. 4. Visiškai nepagrįsti ir paneigti bylos medžiaga apeliacinio skundo... 17. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147-148) prašo... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Dėl atsakovo tinkamumo. Pagal LR žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13,... 21. Tačiau kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog... 22. Bylos medžiaga patvirtina, jog žemės sklypas Kaune, ( - ) g. 25, kurio... 23. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų... 24. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo gali įgyti... 25. Tai, kad ieškovė dar 1992-01-14 buvo pateikusi prašymą (b. l. 14) leisti... 26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija apeliacinį skundą tenkina,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 28. apeliacinį skundą tenkinti.... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Ieškovės A. G. ieškinį atsakovei Nacionalinės Žemės tarnybos prie... 31. Priteisti iš ieškovės A. G. valstybei 51 Lt išlaidų, susijusių su...