Byla A-756-1050-14
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendino Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikdama Projekto auditą, pateikė Agentūrai pastebėjimą dėl išlaidų, patirtų pagal rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ (toliau – Projekto rangos sutartis) pakeitimo orderį Nr. 2 tinkamumo finansuoti. Agentūra atliko pažeidimo tyrimą bei 2013 m. gegužės 29 d. surašė tyrimo išvadą, kuria konstatavo, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas, norint užbaigti aikštelių įrengimo darbus ir sutartį, todėl bordiūrų įrengimo išlaidos – 63 478,10 Lt yra netinkamos finansuoti (grąžintina į biudžetą lėšų dalis yra 57 286,48 Lt). Pareiškėjo manymu, Agentūra neįvertino pateiktų įrodymų apie pakeitimo orderio Nr. 2 sudarymo aplinkybes, patirtų išlaidų pagrįstumą, atitikimą teisės aktų bei Projekto rangos sutarties reikalavimams, todėl nepagrįstai pripažino, jog bordiūrų įrengimo išlaidos yra nebūtinos Projekto rangos sutarčiai bei Projekto tikslams pasiekti. Sutarties keitimo sąlygas numatė Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktas. Taigi, Projekto rangos sutartis jos šalims suteikė teisę keisti sąlygas, susijusias su reikalingų sutarčiai užbaigti darbų kiekiais ir kokybe, o tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turėjo būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose. Šiuo atveju papildomų darbų įsigijimo būtinumas buvo grindžiamas poreikiu užtikrinti atliekų priėmimo aikštelių ilgaamžiškumą bei tinkamumą naudoti po teisės aktuose nustatytų garantinių terminų pasibaigimo, t. y. siekiant išvengti aikštelių deformacijos dėl aplinkos poveikio, įvairių geologinių veiksnių, fizinio bei mechaninio poveikio. Be to, buvo įvertintos ir atliekų išsiliejimo grėsmės, t. y. skysto atliekų ištekėjimo atveju būtų sumažinti poveikio aplinkai grėsmė bei ekologinės nelaimės kilimo galimybė. Šių papildomų darbų neatlikimas būtų sąlygojęs trumpesnį atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimo laikotarpį, kas šiuo atveju reikštų ir finansiniu memorandumu keliamų projekto įgyvendinimo tikslų – sukurti gamtosauginiu ir ekonominiu požiūriu darnią Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią nacionalinius ir Europos Sąjungos reikalavimus, nevisišką įgyvendinimą. Pati Agentūra sutiko su siūlomo pakeitimo orderio Nr. 2 sudarymu bei šio pakeitimo orderio atitikimu Projekto rangos sutarties, Projekto įgyvendinimo sąlygų bei nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. Todėl Agentūrai patvirtinus sudaromo pakeitimo orderio Nr. 2 teisėtumą, o 2013 m. minėto orderio pagrindu atliktų bordiūrų įrengimo darbų įsigijimą pripažinus pažeidžiančiu teisės aktų keliamus, neabejotinai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojami teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 55–60) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 buvo patvirtinta Sanglaudos fondo strategija 2004-2006 metams (toliau – ir Strategija), kurioje įtvirtinta, kad tiesioginė atsakomybė už projektų valdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. gražinti Europos Sąjungai. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pagal Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) 2 punktą, pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) nustatyta tvarka. Esant vienam iš Paramos grąžinimo taisyklių 4 punkte nurodytų pagrindų, neteisėtai išmokėtos paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jei projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama, projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Kalbant apie teisėtų lūkesčių principą, būtina atkreipti dėmesį, kad šios teisės aktų nuostatos Bendrovei buvo žinomos, todėl netinkamų išlaidų nustatymo faktas ir sprendimo dėl jų susigrąžinimo priėmimas negali būti laikomas teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632, 5 straipsnyje įtvirtinta, kad Agentūros uždavinys yra administruoti Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse (toliau – ir Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklės) nustatytos institucijų funkcijos ir teisės, administruojant minėto fondo lėšas. Kaip matyti, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Įsakymas buvo priimtas vykdant aukščiau nurodytas funkcijas. Agentūra, įtarusi projekto pažeidimą ir gavusi apie jį informacijos, atliko pažeidimo tyrimo procedūrą. Svarbu tai, kad Agentūra bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų (t. y. net ir patvirtinus pateiktas sąskaitas ir jas apmokėjus), kaip valstybės institucija, atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, nustačiusi pažeidimus, turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Tokia Agentūros pareiga numatyta ir jau minėtų Paramos grąžinimo taisyklių 5 straipsnyje.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 137–142) pareiškėjo UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetų lėšomis remiamą projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. 2013 m. balandžio 23 d. gautas Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. balandžio 18 d. Valstybės kontrolės pareigūnai pateikė Projekto audito ataskaitos projektą, kuriame išdėstytas pastebėjimas Nr. 2. Valstybės kontrolė nurodė, kad finansinio memorandumo III. 2 priedo II skyriaus 5 dalyje nurodyta, kad visos Europos Komisijai deklaruotos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2013 m. gegužes 29 d. surašė tyrimo išvadą dėl Projekto rangos sutarties išlaidų tinkamumo, konstatuodama, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas, norint užbaigti aikštelių įrengimo darbus ir sutartį, todėl bordiūrų įrengimo išlaidos – 63 478,10 Lt yra netinkamos finansuoti, o grąžintina į biudžetą lėšų dalis yra 57 286,48 Lt. Agentūros direktorius 2013 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“, nustatydamas, kad projekto vykdytojas netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – kaip užsakovas patvirtino pakeitimo orderį, kuris buvo nepakankamai pagrįstas ir nebūtinas projekto tikslams pasiekti, tuo pažeisdamas Europos Sąjungos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 ir 4 dalį, bei nurodė Bendrovei grąžinti į Agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 57 286,48 Lt.

11Lietuvos Respublikos finansų ministro, aplinkos ministro, susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 buvo patvirtinta Strategija, kurios 32 punkte įtvirtinta, kad tiesioginė atsakomybė už projektų valdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms. Strategijos 34.4 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija yra tiesiogiai atsakinga už iš Sanglaudos fondo iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimą, o 34.5 punkte nustatyta, kad galutiniu naudos gavėju yra institucija, gaunanti paramą. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. gražinti Europos Sąjungai. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pagal Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 punktą, pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Pažeidimų nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. Projekto vykdytojo sąvoka pažeidimų nustatymo taisyklėse nėra nustatyta, tačiau taikant analogiją ir vadovaujantis kitais teisės aktais, projekto vykdytoju yra laikomas galutinis paramos gavėjas. Pažeidimų nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatyta, kad pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai projekto vykdytojas atlieka Pažeidimų nustatymo taisyklių 6 punkte nurodytus veiksmus, tarp kurių yra tai, jog projekto vykdytojas, vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu. Pažeidimų nustatymo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos esant vienam iš Paramos grąžinimo taisyklių 4 punkte nurodytų pagrindų, o neteisėtai išmokėtos paramos lėšos yra susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Sprendimą dėl paramos grąžinimo priima administruojanti institucija. Paramos grąžinimo taisyklių 5 punktas numato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos jei projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama, projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Pažeidimų nustatymo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad „Paramą administruojanti institucija, nustačiusi arba įtarusi, kad esama pažeidimų <...> atlieka pažeidimo tyrimą“.

12Teismas konstatuoja, kad paramą administruojanti institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi apie jį informacijos, per 20 darbo dienų nuo įtarimo ir (ar) tokios informacijos gavimo dienos, atlieka pažeidimo tyrimą. Tuo atveju, jei pažeidimo tyrimo metu yra įtariama nusikalstama veika, paramą administruojanti institucija nedelsdama informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kartu pateikdama jai visą su pažeidimu susijusią informaciją. Pažeidimų nustatymo taisyklės detalios tyrimo tvarkos nenustato, o šių taisyklių 10–12 punktai pažymi tik tai, kad paramą administruojanti institucija, atlikusi pažeidimų tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, sustabdo mokėjimus atitinkamam projekto vykdytojui (arba inicijuoja mokėjimų sustabdymą) ir nustato terminą jiems pašalinti, o pažeidimo nepašalinus – nutraukia paramos teikimą ir/arba siūlo keisti paramos teikimo sąlygas. Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis, administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti.

13Reglamento Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Turi būti pateikti atitinkami patvirtinamieji dokumentai. Šio reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir patvirtintos sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais. Lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentas – tai bet koks už įgyvendinimą atsakingos įstaigos pateiktas dokumentas, skirtas įrodyti, kad buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai ir sąžiningai bei pateikia informaciją apie realius sandorius vadovaujantis standartine apskaitos praktika (2 dalis).

14Remdamasis nurodytų teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad Agentūra (administruojanti institucija) turėjo teisę priimti Įsakymą dėl lėšų tinkamumo, kai jai kilo įtarimas dėl pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar ji prieš tai šias išlaidas apmokėjo ar ne. Kalbant apie teisėtų lūkesčių principą, būtina atkreipti dėmesį, kad minėtų teisės aktų nuostatos Bendrovei buvo žinomos, todėl netinkamų išlaidų nustatymo faktas ir Įsakymo dėl jų susigrąžinimo priėmimas negali būti laikomas teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių Europos Sąjungos finansinės paramos grąžinimo procedūras, analizę, teismas daro išvadą, kad visos Europos Komisijai deklaruotos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais, tačiau šios prievolės Bendrovė tinkamai neatliko.

15Projekto rangos sutarties bendrųjų sąlygų, kurios buvo pirkimų dokumentų dalis, 4.10 punkte nurodyta, kad užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas panašia tvarka turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja po pradžios datos. Rangovas atsako už visos tokios informacijos interpretavimą. Rangovo prievolė yra gauti, kiek tai praktiškai įmanoma (atsižvelgiant į laiką ir kainą), visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Kartu rangovo pareiga – patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, anksčiau minėtus duomenis bei visą turimą informaciją ir, prieš pateikiant pasiūlymą, kiek tai susiję su atitinkamais dalykais, būti ištyrus, įskaitant (tačiau tuo neapsiribojant): statybvietės formą ir gamtinę aplinką, taip pat geologines sąlygas; hidrologines bei klimatines sąlygas; apimtį bei pobūdį darbo ir prekių, reikalingų vykdyti ir baigti darbus bei ištaisyti visus defektus; šalies įstatymus, procedūras bei darbo organizavimo praktiką; rangovo poreikius įeiti į statybvietę, įsikūrimą, įrangą, personalą, elektrą, transportą, vandenį bei kitas paslaugas. Bendrųjų sąlygų 4.11 punkto a) papunktyje, kurios buvo pirkimų dokumentų dalis, nurodyta, kad rangovo pareiga išsiaiškinti, kad sutarties priimta suma yra teisinga ir pakankama, o b) papunktyje nurodyta, kad rangovo pareiga remtis tuo, kad priimta sutarties suma pagrįsta duomenimis, būtina informacija, patikrinimais, tyrimais bei išsiaiškinimu visų atitinkamų dalykų, kurie paminėti 4.10 punkte, tačiau teismas daro išvadą, kad minėtų teisės aktų reikalavimų Bendrovė nesilaikė, tinkamai nenurodydama bei nepagrįsdama, kad bordiūrai atliekų priėmimo punktuose yra reikalingi, t. y. teismas daro išvadą, kad Bendrovė (rangovas), prieš pateikdama pasiūlymą, turėjo pakankamai patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, surinkti būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos sutarties darbams.

16Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte nurodyta, kad sutarties pakeitimai turi būti susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Visi pakeitimai, papildomi darbai gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant šioms sąlygoms. Ginčo atveju teismas daro išvadą, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas, norint užbaigti aikštelių įrengimo darbus ir sutartį, todėl sutarties keitimas bei papildomi bordiūrų statymo darbai pagal Projektą negalėjo būti atliekami. Be to, teismas daro išvadą, kad nei viename statybos techniniame reglamente nėra numatyta, kad bordiūrų įrengimas yra būtinas atliekų priėmimo punktų aikštelėse. Kadangi išlaidos, skirtos bordiūrams, atliekų priėmimo punktuose nėra būtinos projekto tikslams pasiekti, konstatuotina, kad išlaidos yra netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, o Agentūra turėjo teisę ir pagrįstai įpareigojo Bendrovę grąžinti dalį gautos Europos Sąjungos paramos.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Agentūra tinkamai vertino ginčo aplinkybes, objektyviai nustatydama netinkamus Bendrovės veiksmus, susijusius su paramos iš Europos Sąjungos pagal Projektą gavimu, kad Bendrovė nepagrįstai panaudojo minėtas lėšas bordiūrų atliekų priėmimo punktuose įrengimui, todėl Agentūros Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18III.

19Pareiškėjas UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu (b. l. 145–149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201) Teismas sprendimą motyvavo Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio nuostatomis, tačiau nei ginčijamame Įsakyme, nei 2013 m. gegužės 29 d. pranešime apie pažeidimą šis straipsnis nenurodytas. Taigi, teismas juo remtis negalėjo.

212) Atsakovas nepateikė ir teismas nepareikalavo pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pagal Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, visos už įgyvendinimą atakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Išlaidos atliekų priėmimo punktų statybai pagrįstos Rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 2008 m. rugpjūčio 6 d. pakeitimo orderiu Nr. 2, kuris buvo bordiūrų įrengimo teisinis pagrindas. Tai yra pagrindinis ginčo dokumentas, tačiau teismas jo bylos nagrinėjimo metu neturėjo ir netyrė. Šiuo dokumentu atsakovas remiasi savo 2012 m. gegužės 29 d. išvadoje ir jis teismui turėjo būti žinomas. Taigi, pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis, byla ištirta nevisapusiškai ir neobjektyviai.

223) Rangos sutartis nėra teisės aktas, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškėjas (rangovas) prieš patekdamas pasiūlymą, turėjo pakankamai patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, surinkti būtiną informaciją apie rizikas. Šiuo atveju teismas tik konstatavo, tačiau įrodymais nepagrindė pareiškėjo kaltės. Be to, iš minėto teismo argumento nėra pakankamai aišku, apie kurio subjekto ir kokį pasiūlymą kalbama, nes byloje nėra nei rangovo, nei pareiškėjo pasiūlymo, todėl šis teismo teiginys yra prieštaringas.

234) Teisės aktai imperatyviomis teisės normomis negali sureguliuoti visų konkrečių situacijų ir vykdant statybos darbus dažniausiai privaloma įgyvendinti ir laikytis kelių teisės aktų nuostatų ir reikalavimų. Todėl nors teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta imperatyvaus reikalavimo įrengti bordiūrus atliekų tvarkymo aikštelėse, tačiau iš Aplinkos ministro 2000 m. vasario 1 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 9.6, 9.6.1, 9.6.3, 9.6.4 punktų, Aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 7.1, 7.15 punktų bei Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“ nuostatų darytina išvada, kad tuo atveju, jei eksploatuojant trinkelėmis išklotus atliekų priėmimo punktus jų dangoje atsirastų pažeidimų dėl perimetro nesutvirtinimo, subjektams vykdantiems ir prižiūrintiems statinio statybą atsirastų atsakomybė pagal sutartį ir galiojančius teisės aktus. Papildomų darbų kaina buvo nedidelė, tačiau jais išvengta galbūt kurs kas didesnių nuostolių.

245) Rangos sutarties 13.1 punkte numatyta šios sutarties keitimo galimybė. Pagal galiojančius teisės aktus bordiūrų įrengimas buvo būtinas, todėl jų nenumatymą projektinėje dokumentacijoje galima laikyti praleidimu, netikslumu, kuris buvo tiesiogiai susijęs su Projektu. Projekto įgyvendinimo priežiūrą atliekantis techninis inžinierius Rangos sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka priėmė sprendimą, kad įgyvendinant projektą atliekų priėmimo punktams reikalingi bordiūrai, jį pagrindė orderiu Nr. 2 ir kreipėsi dėl papildomų darbų įteisinimo. Papildomų darbų atlikimui pritarė atsakovas, kuris yra Rangos sutarties šalis ir perkančioji organizacija. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad teismas išvadą, jog bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas, priėmė išanalizavęs Rangos sutarties nuostatas, tačiau sprendime teismas neargumentavo kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, nors šių pažeidimų nustatytą pareiškėjas savo skunde kvestionuoja.

25Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 154–159) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261) Pareiškėjas apie atliktą pažeidimo tyrimą informuotas 2013 m. birželio 3 d. raštu Nr. APVA-1766, kuriuo jam buvo pateiktas Įsakymas Nr. T1-91, tyrimo išvada bei pranešimas apie pažeidimą. Visos faktinės aplinkybės, motyvai ir teisės aktų nuostatos (ir Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnis) buvo nurodyti šiuose dokumentuose, kurie yra nedaloma visuma. Skundžiamame Įsakyme Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnis nepaminėtas per klaidą.

272) Rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 pakeitimai, vadovaujantis Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktu, turi būti susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Priešingu atveju pakeitimo orderis laikomas sudarytu nesilaikant sutarties nuostatų ir išlaidos tokiam pakeitimui laikomos nepagrįstomis Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, kad orderis Nr. 2 atitinka Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto reikalavimų.

283) Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas numato draudimą sutarties galiojimo laikotarpiu keisti pirkimo sutarties sąlygas. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Pressetext byla C-454/06), viešojo pirkimo sutarties pakeitimai būtų laikomi naujos sutarties sudarymu, jei jie numato iš esmės skirtingas sąlygas. Šį išaiškinimą priėmė ir taikė Lietuvos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir papildomų darbų pirkimas reikalauja tam tikrų viešojo pirkimo procedūrų. Taigi, pareiškėjo atliktas sutarties keitimas pažeidė reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį. Pakeitimo orderiui Nr. 2 sudaryti buvo būtinos ir kitos sąlygos – turėjo būti įrodyta, kad papildomų darbų nebuvo galima numatyti iki pasiūlymo patvirtinimo, papildomi darbai turėjo būti būtini sutarčiai ir projektui užbaigti. Šiuo atveju nei pakeitimo orderyje Nr. 2, nei atliekant pažeidimo tyrimą nebuvo pateiktas joks pagrindimas, dėl ko bordiūrų įrengimas yra būtinas sutarties ir projekto įgyvendinimui, šį faktą teisės aktų nuostatomis pareiškėjas bandė pagrįsti tik apeliaciniame skunde.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-91 teisėtumo ir pagrįstumo.

32Nustatyta, kad projektui Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ parama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų buvo patvirtinta finansiniu memorandumu Nr. PH/2002/3277[7], kurį 2002 m. gruodžio 17 d. pasirašė Europos Komisija. Šis memorandumas buvo keičiamas Europos Komisijos 2008 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. K(2008)4127[8] bei 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. C(2012)544[9].

332007 m. birželio 11 d. sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“.

34Dėl Projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė 2013 m. balandžio 18 d. valstybinio audito ataskaitą (b. l. 71–127), kurioje išdėstė pastebėjimą dėl rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ pakeitimo orderiu Nr. 2 padarytų papildomų darbų (bordiūrų įrengimas atliekų priėmimo punktuose) tinkamumo finansuoti.

35Atsižvelgiant į šį Valstybės kontrolės audito ataskaitoje išdėstytą pastebėjimą, Agentūros Atliekų projektų skyriaus vyriausioji specialistė Agentūros Bendrųjų reikalų ir teisės skyriaus vedėjai 2013 m. balandžio 23 d. pateikė tarnybinį pranešimą (b. l. 68), kuriuo prašė užregistruoti ir ištirti galimą pažeidimą. Agentūra, atlikusi tyrimą, 2013 m. gegužės 29 d. surašė išvadą „Dėl projekto „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“ išlaidų tinkamumo“ (b. l. 6–8), kurioje pažymėjo, jog pagal minėtą rangos sutartį atlikti papildomi darbai nebuvo būtini Projekto bei šios rangos sutarties tikslams pasiekti (remtasi Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 4 straipsniu bei 5 straipsnio 1 dalimi), todėl dėl šių darbų padarytos išlaidos (57 286,48 Lt) yra netinkamos finansuoti.

36Agentūros direktorius 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“, be kita ko, pripažino, jog Projekto vykdytojas netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos lėšas ir taip pažeidė Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnį, 22 straipsnio 1 bei 4 dalis, todėl per 60 dienų į Agentūros sąskaitą turi grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 57 286,48 Lt.

37Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti minėtą Agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodo, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio nuostatos, nes byla ištirta nevisapusiškai ir neobjektyviai, teismas bylos nagrinėjimo metu neišreikalavo ir netyrė esminę reikšmę šiai bylai turinčio Rangos sutarties pakeitimo orderio Nr. 2, taip pat iš esmės nemotyvavo skundžiamo sprendimo išvadų, kad bordiūrų įrengimas nebuvo būtinas.

38Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo. Tačiau įstatymas reikalauja ir to, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

39Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nurodytais aspektais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šių procesinių taisyklių tinkamai nesilaikė.

40Išvadą, jog pareiškėjas tinkamais dokumentais nepagrindė bordiūrų įrengimo atliekų priėmimo punktuose reikalingumo (t. y. tinkamais dokumentais nepagrindė papildomų darbų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderį Nr. 2), pirmosios instancijos teismas motyvavo tik Reglamento Nr. 16/2003 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, taip pat tuo, kad tokią išvadą daro „išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus“. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, šiuo aspektu jokių byloje esančių duomenų teismas netyrė, nepasisakė, kokie būtent dokumentai buvo pateikti pagrindžiant papildomų darbų pagal Rangos sutarties pakeitimo orderį Nr. 2 atlikimo būtinumą, ir kodėl jų nepakako, kokių dokumentų trūko ir pan.

41Iš teismo sprendimo nėra aišku ir tai, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Projekto Rangos sutarties bendrųjų sąlygų (pažymėtina, kad į bylą jos nepateiktos) 4.10 ir 4.11 punktų pažeidimas (prieš pateikiant pasiūlymą, patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, surinkti būtiną informaciją apie rizikas, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos sutarties darbams) kartu reiškia ir tai, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė bordiūrų atliekų priėmimo aikštelėse įrengimo reikalingumo. Kolegijos vertinimu, šios išvados negali pagrįsti vien tik teismo sprendime cituojama Projekto Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto nuostata, pagal kurią sutarties pakeitimai turi būti susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip būtent nagrinėjamu atveju pasireiškė Projekto Rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkto pažeidimas, ar, kaip teigė pareiškėjas, jo skunde nurodyti argumentai (poreikis užtikrinti atliekų priėmimo aikštelių ilgaamžiškumą bei tinkamumą naudoti po teisės aktuose nustatytų garantinių terminų pasibaigimo, siekis išvengti aikštelių deformacijos dėl aplinkos poveikio, įvairių geologinių veiksnių, fizinio bei mechaninio poveikio ir kt.) galėjo pateisinti Projekto Rangos sutarties pakeitimo orderio Nr. 2 priėmimą (t. y. papildomų darbų – bordiūrų įrengimo – būtinumą pagal Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punktą).

42Pastebėtina, kad iš esmės visi išvardinti argumentai bei cituotų teisės aktų nuostatos buvo nurodytos atsakovo 2013 m. gegužės 29 d. išvadoje (b. l. 6–8) ir į teismo sprendimą perrašytos.

43Kaip teisingai nurodo apeliantas, skundžiamą 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą teismas priėmė į bylą neišreikalavęs minėto Rangos sutarties pakeitimo orderio Nr. 2, kuriuo pareiškėjas grindė išlaidų atliekų priėmimo punktų statybai reikalingumą. Be to, į bylą nepateikti ir kiti nagrinėjamam ginčo išsprendimui aktualūs dokumentai, pvz., Rangos sutartis Nr. A/2007/V/26 „Vilniaus apskrities mažųjų sąvartynų rekultivacija ir atliekų priėmimo punktų įrengimas“, Europos Komisijos 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. PH/2002/3277[7], taip pat Europos Komisijos 2008 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. K(2008)4127[8] ir kt.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų išdėstymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka anksčiau minėtų ABTĮ nuostatų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, o dėl konstatuotų procesinių teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1183/2012). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nėra teisingumo vykdymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas vertinamas kaip esantis be motyvų, todėl vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus apskrities atliekų... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendino Europos Sąjungos ir Lietuvos... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 7. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro, aplinkos ministro ir... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įgyvendino Europos Sąjungos bei Lietuvos... 11. Lietuvos Respublikos finansų ministro, aplinkos ministro, susisiekimo ministro... 12. Teismas konstatuoja, kad paramą administruojanti institucija, įtarusi... 13. Reglamento Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento... 14. Remdamasis nurodytų teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad... 15. Projekto rangos sutarties bendrųjų sąlygų, kurios buvo pirkimų dokumentų... 16. Projekto rangos sutarties Konkrečiųjų sąlygų 13.1 punkte nurodyta, kad... 17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Agentūra tinkamai... 18. III.... 19. Pareiškėjas UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“... 20. 1) Teismas sprendimą motyvavo Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio nuostatomis,... 21. 2) Atsakovas nepateikė ir teismas nepareikalavo pateikti mokėjimą... 22. 3) Rangos sutartis nėra teisės aktas, todėl nepagrįstas teismo argumentas,... 23. 4) Teisės aktai imperatyviomis teisės normomis negali sureguliuoti visų... 24. 5) Rangos sutarties 13.1 punkte numatyta šios sutarties keitimo galimybė.... 25. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka... 26. 1) Pareiškėjas apie atliktą pažeidimo tyrimą informuotas 2013 m. birželio... 27. 2) Rangos sutarties Nr. A/2007/V/26 pakeitimai, vadovaujantis Konkrečiųjų... 28. 3) Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas numato draudimą sutarties galiojimo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos projektų valdymo agentūros... 32. Nustatyta, kad projektui Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities... 33. 2007 m. birželio 11 d. sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr.... 34. Dėl Projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė... 35. Atsižvelgiant į šį Valstybės kontrolės audito ataskaitoje išdėstytą... 36. Agentūros direktorius 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. T1-91 „Dėl... 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu... 38. Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno... 39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nurodytais aspektais, konstatuoja, kad... 40. Išvadą, jog pareiškėjas tinkamais dokumentais nepagrindė bordiūrų... 41. Iš teismo sprendimo nėra aišku ir tai, kodėl pirmosios instancijos teismas... 42. Pastebėtina, kad iš esmės visi išvardinti argumentai bei cituotų teisės... 43. Kaip teisingai nurodo apeliantas, skundžiamą 2013 m. lapkričio 11 d.... 44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta,... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Pareiškėjo UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....