Byla 2S-249-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Andžej Maciejevski ir Algirdas Auruškevičius,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VVV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ieškinį atsakovui UAB „VVV“ dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „VVV“ 22 500 Lt skolos, 6 480 Lt delspinigių, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, bei turtą ieškinio reikalavimo ribose. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovas jau 5 mėnesius vengia atsiskaityti.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-12-02 nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies, areštavo atsakovui UAB „VVV“ priklausantį turtą 28 980 Lt sumai. Kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašyme nurodytus motyvus, kuriais remiantis prašoma taikyti byloje ieškinio užtikrinimo priemonę, į tai, kad pareikštas ieškinys dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo yra turtinio pobūdžio, ieškinio kaina žymi, ir, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, tenkino ieškovo prašymas dėl atsakovo UAB „VVV“ turto arešto (CPK 144 str., 145 str.). Teismas atmetė ieškovo prašymą dėl atsakovo piniginių lėšų arešto.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Atsakovas UAB „VVV“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad UAB „VVV“ 2008-12-05 sumokėjo pagrindinę 22 500 Lt skolą, todėl ginčas vyksta tik dėl 6 480 Lt delspinigių sumos, kuri paskaičiuota ieškovo taikant neprotingai didelius 0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną delspinigius. 6 480 Lt suma nėra žymi ir nelaikytina didele pinigų suma, todėl taikyti laikinąsias pasaugos priemones nėra pagrindo, nes ieškovas nenurodė nei vienos priežasties, kad priėmus galutinį teismo sprendimą net ir priteisus tokią didelę delspinigių sumą jo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad teismui patenkinus ieškovo pareiškimą, atsakovas stengtųsi sąmoningai vilkinti laiką, vengti kontakto, jog išvengtų galimo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Teismas nutartyje nenurodydamas, kuo remiantis daroma išvada, jog kreditoriaus interesams kyla reali grėsmė, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes pažeidė įstatymo imperatyvias normas įpareigojančias teismus motyvuoti savo nutartį. Ieškovas pateikė nepagrįstus ir neatitinkančius tiesos faktus, teigdamas, kad atsakovas nekartą buvo raginamas atsiskaityti ir visi ieškovo bandymai skolą susigrąžinti ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą nei raštu netgi telefonu dėl priminimo apmokėti sąskaitą faktūrą JAD Nr. 0004050. Atsakovas pripažįsta, kad laiku neapmokėjo minėtos sąskaitos, tačiau tai atsitiko dėl neapsižiūrėjimo vykdant atiskaitymus su klientais. Bendrovė sėkmingai vykdo savo veiklą ir verčiasi nekilnojamoji turto nuoma bei disponavimu, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gadina bendrovės vardą bei apsunkina jos veiklą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Šiuo atveju atsakovas specialiai nevengia atsiskaityti su ieškovu, atvirkščiai atsakovas pats savo iniciatyva atsiskaitė pagal sutartį. Tuo tarpu 6 480 Lt ginčo suma susidarė ir dėl paties ieškovo nerūpestingumo, nes jis nesikreipė į atsakovą dėl delspinigių apmokėjimo. Taigi atsakovui įvykdžiusi pagrindinę prievolę - apmokėjus 22 500 Lt skolą, likusiai 6 480 Lt sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti bendrovės turtą nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi neegzistuoja nei viena aplinkybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12Ieškovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš esmės visi atsakovo argumentai nurodyti atskirajame skunde yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimu, kuris nėra sprendžiamas priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl minėti atsakovo argumentai yra niekiniai. Atsakovas buvo pradelsęs vykdyti savo piniginę prievolę dėl 22 500 Lt sumokėjimo ilgiau kaip keturis mėnesius. Akivaizdu, jog toks ilgas didelės apimties atsakovo finansinio įsipareigojimo ieškovui nevykdymo terminas byloja apie tam tikrus atsakovo finansinės padėties sunkumus, tuo pačiu sudarydamas realią grėsmę ieškovo turtiniams interesams, todėl vien jau dėl šios aplinkybės 2008-12-02 pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų apie savo stabilią finansinę padėtį, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kurio vertė galėtų apimti ar netgi viršyti ieškiniu keliamų reikalavimų mastą, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra reali grėsmė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui pastarojo įvykdymas gali būti komplikuotas ar neįmanomas. Be to pirmosios instancijos teismas 2008-12-12 yra priėmęs nutartį dėl 2008-12-02 nutarties dalinio panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas po pirmosios instancijos teismo preliminaraus sprendimo priėmimo pastarąjį dalinai įvykdė, todėl remiantis CPK 150 str. 5 d. bei ta aplinkybe, kad atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo 2008-12-12 nutarties, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje jau yra išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). CPK 144 str. normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

16Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „VVV“ 22 500 Lt skolos, 6 480 Lt delspinigių, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. UAB „VVV“ 2008-12-05 sumokėjo pagrindinę 22 500 Lt skolą, todėl ginčas vyksta tik dėl 6 480 Lt delspinigių sumos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-12 nutartimi iš dalies panaikintas skundžiama 2008-12-02 nutartimi uždėtas areštas UAB „VVV“ priklausančiam turtui, panaikinant areštą 22 500 Lt sumai, kitoje dalyje areštą paliekant galioti. Nors šiuo konkrečiu atveju ginčo suma nėra didelė, tačiau atsakovui nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog jis būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Kolegija taip pat pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne atsakovo mokumo (nemokumo) klausimas, o aplinkybės, ar atsakovas bus pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių atsakovo galimybę įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo. Skolininko interesai taip pat negali būti ignoruojami (CPK 17 str.). CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovas, nurodęs ir pagrindęs nuostolių atsiradimo galimybę, gali prašyti pirmosios instancijos teismą pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146 str., 150 str.). Atsakovas, manydamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržys jo veiklą, gali prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis.

19Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-02 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai