Byla 2-418/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-7302-661/2011 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Urbico“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42009 m. rugpjūčio 6 d. apie 22:00 val.( - ), važiuojant ( - ), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo stipriai apgadinta ieškovės vairuojama transporto priemonė – motociklas ( - ). Autoįvykis įvyko ieškovei užvažiavus ant neapšviestos ir kelio ženklinimu bei ženklais nepažymėtos pėsčiųjų perėjos salelės, išsikišusios į važiuojamąją kelio dalį.

5Ieškovė R. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 23 217 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalo užtikrinti saugaus eismo sąlygas, o perdavusi kelio ženklų statymą, priežiūrą ir gatvės važiuojamosios dalies ženklinimą atsakovui UAB „Urbico“, neužtikrino saugaus eismo sąlygų, kadangi dėl netinkamai pasirinkto paslaugų teikėjo aplaidžiai atliekamų veiksmų įvyko autoįvykis, kurio metu ieškovė patyrė nuostolius. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, žalą, atsiradusią dėl motociklo, specialios avalynės, aprangos ir šalmo sugadinimo, ieškovei sukėlė neteisėti abiejų atsakovių veiksmai (neveikimas).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepasirinko saugaus atstumo su priešais važiuojančiu automobiliu (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p.). Be to, įvertinęs Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. C. 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, teismas darė išvadą, kad ieškovė pažeidė ir KET 3 priedo 1.3 punktą, nes kirto dvigubą ištisinę liniją. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl autoįvykio ieškovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog R. G. pažeidė KET 9 ir 133 punktus, už ką atsakomybė numatyta ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje, o eismo įvykio protokole Nr. F346312 ieškovė patvirtino, kad įvykis įvyko dėl jos kaltės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės kaltė dėl eismo įvykio yra nustatyta ir nenuginčyta (CK 6.248 str. 3 d.).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

101. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-sios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. C. 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad ieškovė kirto dvigubą ištisinę liniją, o to visai nereikėjo daryti, nes salelė gerokai išsikišusi į važiuojamąją kelio dalį ir tai puikiai matyti bylose esančiose nuotraukose. Tuo tarpu KET neapibrėžia, kuria vieta savo kelio juostoje privalo važiuoti motociklininkas. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykį lėmė ir vertikalaus kelio ženklinimo nebuvimas, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

112. Vadovaujantis teismo išvadomis ieškovė pati kalta dėl eismo įvykio, tačiau tokiu atveju, apeliantei kyla klausimas, kodėl po eismo įvykio pėsčiųjų perėjos salelė buvo paženklinta, pastatytas vertikalus kelio ženklas, o apie esamą kliūtį papildomai informuoja atšvaitai (šiuo metu ši kliūtis važiuojamojoje kelio dalyje yra pažymėta ir net esant blogam matomumui puikiausiai matoma).

123. Tuo atveju, kai įvyksta autoįvykis, kurio metu dalyvauja tik vienas eismo įvykio dalyvis, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltu asmeniu nurodomas tas vienintelis eismo įvykio dalyvis, tačiau asmens kaltė dėl padarytos žalos civilinėje byloje nustatinėjama nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 27 11 p.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad eismo įvykis buvo sąlygotas atsakovų neveikimo (nepaženklintos kliūties važiuojamojoje kelio dalyje).

134. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs ieškovės kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, nevertino ir nepasisakė dėl patirtos turtinės žalos.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Urbico“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal KET 145.5 papunktį (redakcija, galiojusi eismo įvykio dieną), lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, t. y. ieškovė atliko draudžiamą manevrą. Salelės išsidėsčiusios perėjos viduryje, pati perėja yra aiškiai paženklinta, todėl jeigu apeliantė, būdama rūpestinga ir atidi, būtų važiavusi leistinu greičiu bei pasirinkusi saugų atstumą su priešais važiuojančiu automobiliu, būtų iš viso išvengusi eismo įvykio ir tuo pačiu nebūtų patyrusi žalos. Ieškovė, matydama netoliese esančią perėją, privalėjo sulėtinti greitį ir, įsitikinusi, jog perėjoje nėra žmonių, saugiai kirsti perėją, ką padarė priešais apeliantę važiavusi transporto priemonė, stabtelėjusi prie perėjos. Faktai, nustatyti administracinės teisenos bylose, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, tačiau apeliantei surašytas protokolas turi būti vertinamas kaip vienas rašytinių įrodymų. Iš tarnybinio pranešimo aišku, kad įvykio metu kelio danga buvo sausa, tinkamos metrologinės sąlygos (giedra), apšvietimas dar nebuvo įjungtas, nes vasaros metu apie 10.00 val. dar būna šviesu, kelias tiesus. Be to, atsakovas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei teikė pagal užsakovo pateiktus užsakymus, kuris dėl ginčijamos salelės buvo pateiktas 2009 m. liepos 30 d., o jau kitą dieną buvo pastatytos 2 nukreikiamosios gairės ir 2 padai ir 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo pastatyto nuolatiniai kelio ženklai. Tokiu būdu RUAB „Urbiko“ įvykdė užsakymą ir negali būti atsakingas už eismo įvykio metu atsiadusią žalą. Be to, pati ieškovė yra pateikusi teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad saugumo salelių įrengimą ir priežiūrą vykdo UAB „Bipa“.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės kaltė dėl eismo įvykio yra nustatyta ir nenuginčyta. Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų dėl kilusio eismo įvykio nesant ieškovės kaltės, nėra jokio pagrindo kilti Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei, nes pastaroji 2009 m. liepos 31 d. yra sudariusi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Urbico“, pagal kurią pareigą rūpintis kelių priežiūra perkėlė šiam subjektui (CK 6.270 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), o Vilniaus mieto savivaldybė jau 2009 m. liepos 30 d. ėmėsi visų reikalingų veiksmų, siekiant pašalinti esamus kelio ženklinimo trūkumus. Visgi, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju tarp kelio ženklinimo trūkumų ir padarytos žalos nebuvo priežastinio ryšio, kuris nagrinėjamu atveju sietinas su pačios ieškovės neatsargiu vairavimu bei kelių eismo taisyklių pažeidimais.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Atskirasis skundas netenkinamas.

18Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės, susijusios su eismo įvykiu, taikymo už saugias eismo sąlygas atsakingiems subjektams (pagal įstatymą ir pagal sutartį).

19Iš byloje esančio UAB „Urbico“ kelio ženklų priežiūros žurnalo (85 – 87 b. l.) ir pačių atsakovų paaiškinimų, aišku, kad tam, jog kliūtis būtų matoma, įvykio vietoje jau 2009 m. liepos 31 d. turėjo būti pastatytos 2 nukreipiamosios gairės (kelio ženklas Nr. 149), kurios paimtos 2009 m. rugpjūčio 26 d., kas turėjo užtikrinti aiškų kliūties matymą įvykio metu (2009 m. rugpjūčio 6 d.). Tačiau tiek iš 2009 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (28 – 32 b. l.), tiek iš 2009 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo papildymo (40 b. l.) darytina išvada, kad įvykio metu (2009 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val.) vertikalaus kelio ženklinimo nebuvo, todėl laikytina, jog už saugias eismo sąlygas atsakingas subjektas (-ai) savo pareigos tinkamai neįvykdė. Kita vertus, įvertinusi 2009 m. rugpjūčio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bei tarnybinį pranešimą (34, 35, 40 b. l.) teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė R. G., važiuodama motociklu antrąja eismo juosta iš paskos ta pačia eismo juosta važiavusiam automobiliui, įvertinus atstumą iki priešais ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos kliūties (to, kad priešais ta pačia eismo juosta važiuojantis automobilis buvo matomas, ieškovė neginčija) ir tuo pažeidė KET 9 ir 133 punktų reikalavimus. Taigi pati ieškovė taip pat atliko neteisėtus veiksmus.

20Tačiau vien neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (dėl įvykio atsiradęs nuostolių faktas neginčijamas) nepakanka civilinei atsakomybei kilti, nes būtina įvertinti tiek priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, tiek ieškovės ir už saugias eismo sąlygas atsakingų asmenų kaltę. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad užduotis įrengti reikiamus ženklus įvykio vietoje atsakovui UAB „Urbico“ pateikta dar 2009 m. liepos 30 d. (84 b. l.), o laikinų ženklų, priešingai nei nurodo atsakovas RUAB „Urbico“ (85 – 87 b. l.) įvykio metu faktiškai nebuvo (28 – 32, 40 b. l.), todėl laikytina, kad už saugių eismo sąlygų (tinkamą perėjos ir jos salelės paženklinimą) nesudarymą (tačiau ne dėl paties nagrinėjamo eismo įvykio) kaltas RUAB „Urbico (CK 6.266 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Iš kitos pusės, kaip jau minėta, ieškovė, nepasirinkdama, tiek saugaus atstumo, tiek greičio, neįvertinusi eismo sąlygų (akino priešais atvažiuojantis transportas (40 b. l., KET 9, 133 p.), nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl ieškovės kaltė dėl eismo įvykio taip pat neabejotina (CK 6.248 str. 3 d.).

21Lemiamos reikšmės nustatant, ar atsakovui RUAB „Urbico“ taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), turi priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), kuriam ypač svarbios faktinės įvykio aplinkybės, nustatymas. Atitinkamai iš byloje esančio tarnybinio pranešimo aišku, kad autoįvykis įvyko ne ieškovei atsitiktinai užvažiavus ant tinkamai nepažymėtos pėsčiųjų perėjos salelės, o stabtelėjus prieš ieškovę važiuojančiam automobiliui ir dėl to šį automobilį staigiai apvažinėjant iš kairės, t. y. iš kairės apvažiuojant antra eismo juosta (kelyje iš viso yra dvi eismo juostos ta pačia kryptimi) važiuojantį automobilį, kas įvyko vien tik dėl ieškovės kaltės, ką ji, ilgą laiką dirbdama Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (45 b. l.) aiškiai suprato ir iš karto po įvykio pripažino (34 b. l.). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei tai, kad pėsčiųjų perėjos salelė pakankamai nežymiai išsikišusi į važiuojamąją dalį (29 b. l.), pirmosios instancijos teismas darė visiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovė kirto dvigubą ištisinę liniją, ką iš esmės patvirtina ir eismo įvykio protokolas (33 b. l.), ką daryti apskritai draudžiama (KET 145.5 p., 3 priedo 1.3 p.). Be to, kaip jau nustatyta, eismo įvykis atsitiko pėsčiųjų perėjoje, o staigus ieškovės manevras motociklu atliktas prieš pat perėją, kurią ieškovė, pasirinkdama saugų leistiną greitį ir važiuodama atsargiai bei atsakingai (KET 9 p.), turėjo pastebėti (pėsčiųjų perėja tinkamai pažymėta ant asfalto, įrengta salelė su baltais atšvaitais šonuose (29, 36 b. l) ir kurioje bet koks lenkimas apskritai draudžiamas (KET 38, 145.4 p.). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra būtent tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių (nuostolių), nes akivaizdu, kad, visų pirma, pasirinkus saugų greitį, o taip pat ėmusis kitų atsargumo priemonių, t. y. nepažeidus kelių eismo taisyklių (KET 9, 133 p.), ieškovė nebūtų atlikinėjusi pavojingų ir kitas kelių eismo taisykles pažeidžiančių veiksmų (KET 38, 145.4, 3 priedo 1.3 p.), dėl ko jokių žalingų pasekmių nebūtų kilę (CK 6.247 str.). Tuo tarpu atlikusi visus anksčiau minėtus veiksmus, ieškovė veikė savo rizika, kurios, nepažeisdama minėtų KET reikalavimų, galėjo ir privalėjo išvengti, dėl ko atsakomybė atsakovui RUAB „Urbico“ nagrinėjamu atveju negali būti taikoma (CK 6.253 str. 5 d.). Atitinkamai, konkrečiu atveju nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp RUAB „Urbico“ veiksmų ir atsiradusių nuostolių, nustatinėti jų dydį nėra pagrindo.

22Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2009 m. rugpjūčio 6 d. apie 22:00 val.( - ), važiuojant ( - ), įvyko... 5. Ieškovė R. G. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškiniu prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškinį... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovė R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių... 11. 2. Vadovaujantis teismo išvadomis ieškovė pati kalta dėl eismo įvykio,... 12. 3. Tuo atveju, kai įvyksta autoįvykis, kurio metu dalyvauja tik vienas eismo... 13. 4. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs ieškovės kaltę... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Urbico“ prašo Vilniaus... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl deliktinės atsakomybės, susijusios su... 19. Iš byloje esančio UAB „Urbico“ kelio ženklų priežiūros žurnalo (85... 20. Tačiau vien neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (dėl įvykio... 21. Lemiamos reikšmės nustatant, ar atsakovui RUAB „Urbico“ taikytina... 22. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį...