Byla 3K-3-233-684/2015
Dėl piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei LESTO dėl piniginės kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių ir neturtinės žalos, patirtos dėl elektros energijos atjungimo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas P. Š. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO 1520 Lt (434,43 Eur) piniginę kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovo 2007 m. sausio 15 d. kreipimosi į AB VST dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo iki kol jis valdys, o atsakovas ar bet kuris kitas ūkio subjektas naudosis jam nuosavybės teise priklausančio 1,7403 ha ploto žemės sklypo ( - ), dalimi servituto pagrindu, 1 380 000 Lt (399 675,63 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, kurie priklauso atsakovui. Šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla. Atsakovo darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras. Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams; jos, ieškovo skaičiavimu, per vienerius metus sudaro 80 Lt (23,17 Eur) dėl kiekvieno stulpo (dėl 19 stulpų – 1520 Lt, arba 434,43 Eur). Nekilnojamojo turto 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptarta tai, kad žemės sklypui yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Apie nustatytą servitutą ieškovas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo mėn. iš VĮ Registrų centro gavęs pažymą, kurioje nurodyta, kad servitutas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas per klaidą. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. sausio 15 d. jo iš anksto neperspėjus buvo neteisėtai atjungtas elektros energijos tiekimas. Jo skola atsakovui iki elektros energijos tiekimo atjungimo sudarė tik 58,41 Lt (16,92 Eur). Su ieškovo pasiūlymu sudaryti naują elektros energijos tiekimo sutartį atsakovas nesutiko. Dėl to ieškovas patyrė daug nepatogumų, pažeminimą, sumažėjo jo galimybės bendrauti, gauti informacijos (neveikė televizorius, kompiuteris ir kt.), pablogėjo sveikata. Be to, žlugo ieškovo viltys ūkininkauti, dėl ko pablogėjo jo turtinė padėtis. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt (5792,40 Eur) už kiekvieną mėnesį, pragyventą be elektros, iš viso tai sudaro 1 380 000 Lt (399 675,63 Eur).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl konkrečių atsakovo darbuotojų atliktų veiksmų jam buvo padaryta žala ir kad dėl šios žalos atlyginimo jis kreipėsi į atsakovą. Teismas, įvertinęs CK 4.111, 4.124, 4.129 straipsnių, Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 7 dalių, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. gruodžio nutarimu Nr. 1541, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo sklype esantys elektros įrenginiai pradėti eksploatuoti dar 1965 metais, sprendė, kad priteisti iš atsakovo kompensaciją už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų (netinkamai atsiskaitydavo su atsakovu už jam tiekiamą elektros energiją, dėl ko susidarė skola), tai teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovui (Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 100.8 punktas). Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.246–6.249 straipsniai).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.

11Teisėjų kolegija, įvertinusi Elektros energetikos įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimosi sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, nuostatas, sprendė, kad nė viename iš šių teisės aktų nėra nustatyta prievolė mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui, jeigu energetikos objektai buvo įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad elektros linijos ieškovo žemėje yra įrengtos laikotarpiu nuo 1965 iki 1977 metų. Ieškovas ginčo žemės sklypą įsigijo 1997 metais, todėl jį įsigydamas turėjo matyti, kad per jį nutiestos elektros linijos, ir pagal nusistovėjusią praktiką turėjo suprasti, kad servitutas, net ir neįformintas raštu, iš tikrųjų vis tiek egzistuoja ir turi būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad negali dirbti žemės elektros tinklų apsaugos zonose, nes nei Elektros energetikos įstatymas, nei kiti teisės aktai tokio draudimo nenustato. Be to, ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patiria žalos (CPK 178 straipsnis). Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia ieškovo patiriamos žalos, nes šiame akte pateikti tik preliminarūs įstatymo pataisų autorių skaičiavimai, jie nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybės, sprendė, kad ginčo atveju atsakovui nekyla pareiga mokėti už servituto teise naudojimąsi ieškovo žeme, nes ieškovas žemės sklypą įsigijo jau su seniai įrengtomis elektros linijomis ir neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu.

12Teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo, nurodė, kad pagal atsakovo skaičiavimus ieškovo skola už suvartotą elektros energiją sudaro 1061,28 Lt (307,38 Eur), ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią sumą. Be to, jis neneigė, kad yra įsiskolinęs (58,41 Lt, arba 16,92 Eur). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktai nustato elektros tiekėjui teisę nutraukti elektros tiekimą, jei yra neapmokamos skolos. Ieškovas, elgdamasis protingai ir atsakingai, turėjo suvokti, kad, apmokėjus skolas, jam bus atnaujintas elektros tiekimas. Kadangi ieškovas nesutinka sumokėti susidariusios skolos, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, jis pats turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius – nepatogumus, kurie atsiranda gyvenant be elektros. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti, todėl pagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas P. Š. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodomi šie argumentai:

151. Teismai, atmesdami reikalavimą priteisti kompensaciją už naudojimąsi ieškovui priklausančiu žemės sklypu, padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 7 dalies ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatas kompensacija apskaičiuojama tik kai žemės savininkas ar naudotojas žalą patiria dėl naujų perdavimo skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos asmenų veiklos aptarnaujant šiuos tinklus ir įrenginius, taip pat kad teisės aktai nenustato pareigos mokėti kompensaciją už servitutą, jei įrenginiai pastatyti iki 2004 m. liepos 10 d., t. y. iki Elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos. Teismai nepagrįstai šiuos teisės aktus aiškino kaip suteikiančius teisę gauti kompensaciją už servitutą. Šie teisės aktai priimti tik tam, kad būtų aiškios taisyklės, kaip apskaičiuojama konkreti kompensacija už servitutą, nustatytą elektros perdavimo įrenginiams statyti ir eksploatuoti. Juos teismai turėjo taikyti pagal analogiją apskaičiuodami ieškovui turinčios priklausyti kompensacijos tikslų dydį. Jeigu teismai laikė, kad šie teisės aktai byloje netaikytini net pagal analogiją, tai konkretų kompensacijos dydį privalėjo apskaičiuoti pagal kitus teisės aktus. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis taip pat nesuteikia teisės elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams atlikti šioje teisės normoje nurodytų veiksmų nemokant kompensacijos žemės sklypo savininkui. Aplinkybė, kad ieškovas neįrodė konkretaus patiriamų nuostolių ar žalos dydžio, taip pat nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes, remiantis CK 4.129 straipsniu, 6.246 straipsnio 3 dalimi, servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, o asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, kurie reglamentuoja padarytos žalos įvertinimą pinigais. Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismai, manydami, kad ieškovas nepagrindė konkretaus nuostolių dydžio, negalėjo šio reikalavimo atmesti ir turėjo spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Aplinkybė, kad daiktas – ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas – nuvertėja dėl to, jog jame yra 19 elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė, užimantys 0,199 ha plotą, yra akivaizdi ir neįrodinėtina (182 straipsnio 1 punktas). Šito nepadarydami teismai nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011).

162. Teismai, spręsdami, kad dėl tariamos neapmokėtos skolos atsakovas turėjo teisę nebetiekti ieškovui elektros energijos iki šis apmokės skolą, padarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą ir teisę į savigyną, pažeidimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant savigyną reglamentuojančias teisės normas, išaiškintų būtinosios savigynos taikymo sąlygų. Atsakovas, priešingai teismų išvadoms, 2007 m. sausio 15 d. nutraukdamas elektros energijos tiekimą į ieškovui priklausančias gyvenamąsias ir ūkines patalpas, atliko neteisėtą veiksmą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kuris sudaro pagrindą jo civilinei atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad dėl tariamos skolos priteisimo atsakovas nėra pradėjęs ieškovui jokių teisminių ginčų. Teismai netinkamai aiškino Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 100.8 punkto nuostatas, kaip suteikiančias teisę elektros energijos tiekėjui vienašališkai konstatuoti, kad energijos gavėjas pažeidė savo sutartines prievoles, ir dėl to nutraukti energijos tiekimą. Šios normos suteikia pagrindą nutraukti elektros energijos tiekimą tik tais atvejais, kai skola yra akivaizdi ir neginčijama. Sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytų taisyklių 100.8 ir 122 punktų nuostatas, matyti, kad operatorius ar visuomeninis tiekėjas turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui tik nesant ginčo dėl vartotojo prievolės sumokėti už patiektą elektros energiją. Teismai, vertindami atsakovo veiksmų, nutraukiant elektros energijos tiekimą, teisėtumą, turėjo vadovautis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 14 punktu, pagal kurį nesąžiningomis vartojimo sutarčių sąlygomis laikomos sąlygos, kurios suteikia paslaugų teikėjui išimtinę teisę aiškinti sutartį. 1998 m. vasario 4 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.2 punktas, pagal kurį atsakovas turi teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, nesąžiningas ta apimtimi, kuria atsakovas esą turi teisę elektros energijos tiekimą nutraukti ir tais atvejais, kai vartotojas ginčija savo prievolės egzistavimą. Atsakovas naują elektros energijos tiekimo sutartį su ieškovu sudaryti atsisako, o ieškovas nebeturi pareigos mokėti atsakovui už tiekiamą elektros energiją pagal senąją 1998 m. vasario 4 d. sutartį. Be to, atsakovo veiksmų teisėtumas taip pat vertintinas ir teisės į savigyną aspektu (CK 1.139 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ad Locum“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-257/2008). Kadangi atsakovas galėjo nesunkiai gauti kompetentingų valstybės institucijų (teismų, antstolių) pagalbą išieškant iš ieškovo skolą už patiektą energiją, jeigu tokia skola buvo, tai jo savigyna – vienašališkas elektros energijos tiekimo nutraukimas, negali būti laikoma teisėta. Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimas buvo atjungtas esant labai mažai skolai, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas, kaip savigynos priemonė, neatitiko proporcingumo principo (CK 1.139 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei sprendė teismai, pripažintina, kad atsakovas, nutraukdamas elektros energijos tiekimą, atliko neteisėtus veiksmus, taigi egzistuoja CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga jo civilinei atsakomybei kilti. Konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, spręstina dėl atsakovo kaltės, priežastinio ryšio su ieškovui padaryta neturtine žala ir konkrečios jam padarytos neturtinės žalos dydžio (CK 6.247, 6.248, 6.250 straipsniai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB LESTO prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus. Atsakovo teigimu, teismai tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam šalių ginčui aktualius teisės aktus; ieškovas nepatyrė ir (ar) neįrodė patyręs jokių nuostolių dėl įstatymu nustatyto servituto jam priklausančiam žemės sklypui, nes šį sklypą jis įsigijo jau su jame esančiais žemės naudojimo apribojimais; jis neįrodė ir neįrodinėjo nuostolių, atsirandančių dėl atsakovo naudojimosi jam suteiktomis servitutu teisėmis, fakto ir dydžio; atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui galėjo atsirasti neturtinė žala, o nurodyta neturtinė žala atsirado dėl jo paties kaltės.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21Neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

22Kasatorius atsakovo atsakomybę siekia kildinti iš 1998 m. vasario 2 d. šalių sudarytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu kasatoriui priklausančiuose statiniuose ( - ), buvo tiekiama elektros energija. Minėta sutartimi nustatyta atsiskaitymo už patiektą elektros energiją tvarka (3 punktas), įtvirtinta pardavėjo teisė nutraukti elektros energijos tiekimą pirkėjui pastarajam įsiskolinus (4.3.2 punktas). Bylą nagrinėję teismai, ištyrę byloje pateiktus įrodymus, konstatavo kasatoriaus įsiskolinimą atsakovui už patiektą elektros energiją, nustatė, kad kasatorius buvo tinkamai, pagal sudarytos Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas įspėtas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, nustatant 15 dienų terminą skolai sumokėti. Kadangi kasatorius skolos per nustatytą terminą nesumokėjo, elektros energijos tiekėjui – atsakovui buvo pagrindas nutraukti elektros energijos tiekimą kasatoriaus valdomiems objektams. Tokia reagavimo į sutartinių įsipareigojimų nevykdymą galimybė buvo nustatyta elektros energijos tiekimo ieškovui nutraukimo metu galiojusios Elektros energetikos įstatymo redakcijos 47 straipsnio 2 dalyje – perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100.8 punkte. Bylą nagrinėję teismai nustatė ir procesiniuose sprendimuose konkrečiai įvardijo kasatoriaus įsiskolinimo dėl sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo sumas, ieškovas nepateikė duomenų, kad šią skolą yra sumokėjęs. Tai yra bylos faktai, kurių kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Kadangi kasatorius nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas teisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą kasatoriaus valdomiems objektams. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, kasatoriaus reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu. Atsakovas, reaguodamas į kasatoriaus prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, veikė pagal jam minėtais teisės aktais suteiktas teises ir laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, todėl kasatoriaus argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą bei teisės į savigyną, pažeidimo pripažintini teisiškai nepagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti nepagrįstomis bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, galinčių suponuoti neturtinės žalos atlyginimo pareigą (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 puntas).

23Dėl kompensacijos už naudojimąsi kasatoriui nuosavybės teise priklausančia žeme

24Byloje nustatyta, kad kasatoriui 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 2,9893 ha bendro ploto žemės sklypas su statiniais ( - ). Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-5219 pagrindu kasatoriui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo padalytas ir suformuoti bei įregistruoti du 1,7403 ha ir 1,2490 ha bendro ploto žemės sklypai, viename iš jų,1,7403 ha žemės ūkio paskirties sklype, yra atsakovui priklausantys inžineriniai objektai (įrenginiai) – 19 elektros oro linijos atramų ir elektros transformatorinė pastotė, nustatyta 0,199 ha elektros linijų apsaugos zona. Taip pat byloje nustatyta, kad elektros įrenginiai kasatoriui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengti 1965 m., taigi kasatorius žemės sklypą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo jau su jame esančiais elektros įrenginiais, dėl kurių įstatymo pagrindu yra nustatytas servitutas. Kasatorius siekia gauti kompensaciją dėl jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje nustatyto servituto.

25CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas, kaip ir yra nagrinėjamoje byloje.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Taigi pagal teismų formuojamą praktiką servitutas atlygintinas, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip.

27Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, kurioje taikomas Elektros energetikos įstatymas, išaiškino, kad nuosavybės teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, atsiradus naujoms teisės normoms, reglamentuojančioms ar nustatančioms naujus ar papildomus reikalavimus savininkams, šios teisės normos taikomos neatsižvelgiant į tai, kad naujosios teisės normos įsigaliojo jau egzistuojant anksčiau atsiradusiems nuosavybės teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabija“ v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-326/2006). Minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius nuosavybę į žemės sklypą ir statinius įgijo 1997 m. rugpjūčio 7 d., t. y. galiojant 1964 m. CK, kurio 96 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leido, savininkas privalėjo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei; ieškinys teisme pareikštas jau galiojant naujajam CK, todėl, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, esant tęstiniams nuosavybės teisiniams santykiams, savininkas įgyvendinti teises, susijusias su nuosavybės teise, gali remdamasis naujuoju CK, kurio ketvirtosios knygos antrajame skirsnyje įtvirtintas servituto institutas.

28Kaip jau pirmiau minėta, servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio įgyvendinamas šalių pusiausvyros principas. Teisė į nuostolių atlyginimą nustatyta CK 4.129 straipsnyje. Nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu (suvaržymų pobūdžiu, apimtimi ir pan.). Minėta, byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančių elektros įrenginių apsaugos zona yra 0,119 ha, dėl jų nustatytas servitutas. Akivaizdu, kad dėl tokios apimties servituto nustatymo gali būti varžoma kasatoriaus nuosavybės teisė, patiriami nuostoliai, kurie galėtų būti kompensuojami viešpataujančiojo daikto savininko prievole mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

29Pirmiau paminėtų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada atmesti ieškovo (kasatorius) reikalavimą neįrodžius patirtos tiesioginės žalos atsakovui eksploatuojant jam priklausančius elektros įrenginius ir iš esmės nesvarsčius ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją servituto atlygintinumo pagrindu, kada ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas ir šiuo pagrindu, negali būti pripažinta pagrįsta tinkamu šios bylos dalies išnagrinėjimu. Dėl šios priežasties naikintinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas kasatoriaus reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis 1, 2 punktai, 360 straipsnis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 22 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 3,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bei perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

34Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas P. Š. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 11. Teisėjų kolegija, įvertinusi Elektros energetikos įstatymo, Specialiųjų... 12. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas P. Š. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 15. 1. Teismai, atmesdami reikalavimą priteisti kompensaciją už naudojimąsi... 16. 2. Teismai, spręsdami, kad dėl tariamos neapmokėtos skolos atsakovas turėjo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB LESTO prašo ieškovo skundą... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 21. Neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai.... 22. Kasatorius atsakovo atsakomybę siekia kildinti iš 1998 m. vasario 2 d.... 23. Dėl kompensacijos už naudojimąsi kasatoriui nuosavybės teise priklausančia... 24. Byloje nustatyta, kad kasatoriui 1997 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo... 25. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo... 27. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, kurioje taikomas... 28. Kaip jau pirmiau minėta, servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis.... 29. Pirmiau paminėtų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m.... 34. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...