Byla e2KT-140-943/2017
Dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2127-343/2017 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos L. B. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2127-343/2017 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2127-343/2017 su ieškovės L. B. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

3Nušalinimo pareiškimas grindžiamas šiais argumentais: 1) nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo M. V. yra advokatas, kurio veiklos teritorija yra Kauno miestas, todėl jis yra gerai žinomas Kauno apygardos teismo teisėjams, be to, jis pažįsta Kauno apygardos teismo pirmininką, su kuriuo anksčiau yra dirbęs; 2) trečiasis asmuo M. V. yra atsakovės UAB „Zenito investicijos“ akcininkas, šiai įmonei vadovauja jo brolis N. V. bei būtent trečiasis asmuo M. V. neabejotinai yra tikrasis sudarytų ir byloje nagrinėjamų nekilnojamojo turto sandorių naudos gavėjas; 3) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pagal ieškovės pareiškimą pavedė pradėti ikiteisminį tyrimą advokato M. V. atžvilgiu būtent Vilniaus, o ne Kauno ikiteisminio tyrimo pareigūnams; 4) egzistuoja interesų konfliktas dėl atsakovės byloje UAB „Printela“ ir / ar jos vadovo bei akcininko V. B. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko žmonos antstolės R. G. ryšių; 5) būtų išsklaidytos ir visuomenės bei žiniasklaidos galimos abejonės dėl proceso skaidrumo; 6) ieškovų prašymai paprastai yra nagrinėjami nepateisinamai ilgai, tuo tarpu atsakovų prašymai išnagrinėjimai nedelsiant.

4Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

5Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

6Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

7Pareiškėja L. B. prašo nušalinti visą Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-2127-343/2017 nagrinėjimo. Apibendrinus nušalinimo pareiškimo argumentus, išskirtini šie pagrindiniai nušalinimo pagrindai, su kuriais, be kita ko, susiję ir kitos pareiškėjos nurodomos nušalinimo aplinkybės: 1) trečiojo asmens M. V. tiesioginiai ryšiai su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis bei šio trečiojo asmens materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, taip pat trečiojo asmens pažintis su Kauno apygardos teismo pirmininku N. M.; 2) atsakovės UAB „Printela“ ir / ar jos vadovo bei akcininko V. B. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko E. G. žmonos antstolės R. G. interesų konfliktas; 3) bylą nagrinėjantis teismas operatyviau nagrinėja atsakovų prašymus.

8Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, jog trečiasis asmuo M. V. ir Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. 1998–2004 metais buvo kolegos, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Aplinkybės, jog teisėją ir trečiąjį asmenį byloje sieja draugiški santykiai (tik nustačius, jog teisėjas iki šiol bendrauja su tokiu asmeniu, jį pažįsta jau seniai, palaiko draugiškus santykius), gali būti pavojingos objektyviojo nešališkumo kriterijaus prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste įvertinus pareiškėjos dėstomus argumentus, pažymėtina, jog aplinkybė, kad nurodyti asmenys daugiau kaip prieš dešimt metų dirbo kartu, nesudaro pagrindo abejoti viso Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nes pareiškėja nenurodo jokių konkrečių aplinkybių (išskyrus tai, jog apie nurodytų asmenų gerus santykius pareiškėjai yra sakęs pats trečiasis asmuo), kurios egzistuotų ir šiuo metu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuo dabartinio teismo pirmininko ir vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų bendro darbo praėjo daugiau kaip dešimt metų, nesant kitų įrodymų apie ir šiuo metu palaikomus šių asmenų glaudžius ryšius, nėra savaime pakankama galimam teismo šališkumui konstatuoti. Kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti bylą nagrinėti skirtos teisėjos R. P. ar kitų Kauno apygardos teismo teisėjų galimu šališkumu, pareiškėja nenurodė. Pagrindo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo visą Kauno apygardos teismą nesudaro ir tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo M. V. yra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje praktikuojantis advokatas. Tokio pobūdžio veiklos apribojimai nenumatyti Advokatūros įstatymo 25 straipsnyje, be to jie nesudaro ir pagrindo spręsti egzistuojant bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindams (CPK 34 straipsnio 5 dalis).

9Pasisakant dėl pareiškėjos nurodomų argumentų dėl atsakovės UAB „Printela“ ir / ar jos vadovo bei akcininko V. B. interesų konfliktų su antstole R. G. pažymėtina, jog tai, kad vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų naudojosi antstolės R. G. paslaugomis nereiškia, jog tarp šių asmenų susiklostė artimi ryšiai, kurie sudarytų pagrindą Kauno apygardos teismui nušalinti, nes šiame teisme teisėju dirba nurodytos antstolės sutuoktinis. Šiuo atveju nustatyta, jog antstolė R. G. Antstolių įstatymo nustatyta tvarka teikė paslaugas – konstatavo faktines aplinkybes, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pateiktas teismui nagrinėjamoje byloje, kurioje bus vertinamas kitų įrodymų kontekste. Tai, kad vienas iš įrodymų byloje buvo sukurtas pasinaudojant įstatymo nustatyta tvarka antstolio paslaugomis, nesudaro pagrindo abejoti teismo, kuriame teisėju dirba antstolės sutuoktinis, nešališkumu. Įstatymų leidėjas tik tokiose situacijose, kai antstolė yra byloje dalyvaujantis asmuo numato galimybę perduoti bylą nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnio 5 dalis). Šiuo pagrindu tenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą iš esmės būtų patenkinamas šalies pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teismą (teisėją).

10Pareiškėjo argumentas, jog tik perdavus bylą nagrinėti kitam teismui būtų išsklaidytos visuomenės ir žiniasklaidos galimos abejonės dėl proceso skaidrumo, savaime nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Kaip minėta, teisėjas nuo jam skirtos nagrinėti bylos gali būti nušalintas tik esant atitinkamiems pagrindams ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams (Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Priešingai, subjektams, sprendžiantiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimą, aiškinant įstatyme įtvirtintus teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindus plečiamai ir nesant objektyvių duomenų dėl galimo teisėjo šališkumo nušalinus bylą nagrinėti paskirtą teisėją, visuomenei ir žiniasklaidai turėtų kilti abejonės dėl tokio proceso neskaidrumo, galimybių pasirinkti teisėją sudarymo ir teisėjo nešališkumo principo pažeidimo.

11Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl bylą nagrinėjančio teismo veiksmų taip pat negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą teismui nušalinti.

12Apibendrinant išdėstytus argumentus ir šiuo metu jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-2137-343/2017 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

13Ieškovei išaiškintina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios, jos vertinimu, sudarytų pagrindą teismo nušalinimui, ji gali teikti pakartotinį pareiškimą dėl teismo nušalinimo.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

15netenkinti pareiškėjos L. B. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-2127-343/2017 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai