Byla 2A-368-340/2012
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BIGBANK AS, veikiančio per BIGBANK AS filialą, ieškinį atsakovams V. V. ir R. K. skolos priteisimo ir V. V. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia .

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 15 949,37 Lt įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl 478 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, jog 2008-11-25 su skolininku R. K. sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios užtikrinimui sudaryta laidavimo sutartis su atsakove V. V.. 2009-06-09 susitarimu kredito suma padidinta. Atsakovams nevykdant kredito ir laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ieškovas siuntė pranešimus dėl mokėjimo vėlavimo, 2010-06-21 atsakovai perspėti dėl sutarties nutraukimo; toliau nevykdant įsipareigojimų kredito sutartis vienašališkai nutraukta 2010-08-23. Skolininkas ir laiduotoja savo įsipareigojimų neįvykdė. Dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė ir patiria nuostolius. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog iš priešieškinio nėra aišku, ar prašoma pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės ar dėl suklydimo.

7Atsakovė V. V. su ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu nesutiko. Pateikė priešieškinį prašydama pripažinti negaliojančia 2008-11-25 laidavimo sutartį, sudarytą su BIGBANK AS; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasirašydama laidavimo sutartį buvo apgauta, kadangi apie jokią atsakomybę sudarant sutartį nebuvo kalbos. Ieškovo darbuotoja taip pat nepaaiškino sutarties esmės ir atsakomybės. Atsakovės teigimu, laidavimo sutartis sudaryta neteisėtai, atsakovę suklaidinant, todėl naikintina CK 1.90 str. pagrindu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu ieškinį tenkino pilnai; priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir V. V. 15 949,37 Lt įsiskolinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2010-09-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 478 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui – BIGBANK AS, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį – BIGBANK AS filialą; atsakovės V. V. priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo R. K. 26,12 Lt ir V. V. 13,06 valstybei turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų (pašto išlaidų).

10Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalauja prievolės, atsiradusios iš sandorio, sąžiningo, tinkamo, nustatytais terminais vykdymo. Atsakovas R. K. nevykdė savo prievolės pagal 2008-11-25 sudarytą paskolos sutartį grąžinant pasiskolintus pinigus, todėl ieškovas turėjo teisę, remdamasis 2008-11-25 sudaryta laidavimo sutartimi reikalauti tinkamo prievolės vykdymo iš laiduotojos V. V.. Atsakovė V. V. pateiktu priešieškiniu ginčijo jos sudarytą laidavimo sutartį kaip sudarytą iš esmės suklydus CK 1.90 str. pagrindu. Tačiau iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų teismas nustatė, kad sudarant sutartį atsakovė V. V. turėjo galimybę pilnai suprasti bei suprato sudaromos sutarties esmę ir prisiimamos prievolės laiduoti už kito atsakovo R. K. imamą paskolą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo matyti, kad atsakovė V. V. yra pakankamai išsilavinusi, gerai orientuota ir suprantanti vykstančius įvykius apie ją, todėl teismas nerado pagrindo abejoti atsakovės V. V. buvusiu gebėjimu suvokti sudaromo sandorio (laidavimo sutarties) turiniu, kadangi ji pas ieškovą buvo atvykusi 2008-11-24 dieną bei įvykdė ieškovo darbuotojo nurodymą dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir 2008-11-25 pasirašė laidavimo sutartį, gaudama vieną šios sutarties egzempliorių. Pagal laidavimo sutarties sąlygas ji turėjo teisę reikalauti per 30 d. gauti ir vartojimo kredito sutarties kopiją, t. y. ji turėjo pilną galimybę susipažinti su kredito atsakovui R. K. suteikimo sąlygomis ir laikydama, kad buvo pažeisti jos interesai ginčyti laidavimo sutartį. Tačiau atsakovė sutartį pradėjo ginčyti tik tada, kai ieškovas pradėjo reikalauti suteiktos paskolos prievolės įvykdymo užtikrinimo iš laiduotojos. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įsiteisėjusių sprendimų dėl atsakovo R. K. vartojimo paskolos gavimo ir jos laidavimo sutarties sudarymo, kurie patvirtintų atsakovo R. K. panaudotą apgaulę, sukčiavimą ar kokius kitus neteisėtus veiksmus jai sudarant laidavimo sutartį. Surinktų įrodymų visuma nedavė pagrindo teismui padaryti išvadą, kad atsakovė V. V. sudarydama 2008-11-25 laidavimo sutartį būtų esmingai suklydusi ir jos sudaryta sutartis būtų aiškiai prieštaravusi jos išreikštai valiai, ji tuo metu sutiko su atsakovo R. K. prašymu būti jam laiduotoja imant vartojamąją paskolą tikėdama, kad atsakovas R. K. tinkamai vykdys savo prievolę pagal kredito sutartį ir jai jokių neigiamų pasekmių dėl tokios sutarties sudarymo nekils. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės V. V. priešieškinį bei tuo pačiu nėra pagrindo netenkinti ieškinio.

11Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. nuostatomis, ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintas. Taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Varėnos r. apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė atsakovės V. V. ieškinį atmesti bei teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovės V. V. priteisti 15 949, 37 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 478 Lt bylinėjimosi išlaidų; šioje dalyje priimti naują sprendimą atmetant ieškovo reikalavimus atsakovės V. V. atžvilgiu ir patenkinant priešieškinį; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, iš esmės neteisingai, šališkai vertino tik ieškovo naudai turinčius reikšmės paaiškinimus, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė ir vertino kitus įrodymus, esančius byloje. Taip pat netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas sprendime iškreipė faktines aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovas R. K. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymi, kad atsakovas R. K. nuo pat pradžių su priešieškiniu sutiko, paaiškino, jog nuo apeliantės nuslėpė faktą, kad laidavimo sutartis sukels jai neigiamas pasekmes, tik baigiamosiose kalbose dėl nesuprantamų priežasčių nurodė, kad jai buvo išaiškintos laidavimo sutarties pasekmės. Teismas vadovavosi tik ieškovui naudingais paaiškinimais, ignoruodamas, kad R. K. su motina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. Taip pat teismas neįvertino, kad ieškovas yra kredito įstaiga ir jam taikytini padidinti profesionalumo ir sąžiningumo reikalavimai. Apeliantei nesuprantama, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą dėl suklydimo nebuvimo, kadangi atsakovė paaiškino, jog laidavimą suprato kaip žodinį užtarimą, o ne prievolės prisiėmimą, todėl suklydo dėl sandorio turinio ir šis suklydimas yra esminis. Tai, kad sutartį pradėjo ginčyti tik tada, kai ieškovas pradėjo reikalauti prievolės įvykdymo, tik patvirtina, kad apeliantė nežinojo apie įsipareigojimus.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos r. apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantės pareiškimais, susiję su suklydimu sudarant laidavimo sutartį visiškai nepagrįsti; ji pati neapsvarstė galimų savo veiksmų padarinių, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai. Teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, tinkamai įvertino ginčo šalių nurodytas esmines aplinkybes; įrodymų visumos pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimo negaliojančiu sandorio šaliai iš esmės suklydus, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

18Įstatymas numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 1 d.).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-85/2011, pažymėjo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

21Kiekvienas sandoris yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – sukurti sau teises arba pareigas; sandorio šalies vidinė valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar laidavimo sutartyje išreikšta apeliantės valia laiduoti už atsakovą atitinka jos vidinę valią, ištyrė sandorio sudarymo faktines aplinkybes. Apeliantė akcentuoja, kad nesuprato pačios laidavimo sąvokos: suprato laidavimą kaip žodinį užtarimą, o ne prievolių prisiėmimą. Tačiau teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė yra pakankamai išsilavinusi, gerai orientuota ir suprantanti vykstančius įvykius ir nerado pagrindo abejoti apeliantės gebėjimu suvokti laidavimo sutarties turinį. Laidavimo sandorio aplinkybės – tai, kad apeliantė buvo atvykusi pas ieškovą (į banką) du kartus – 2008-11-24, kai pateikė savo asmens tapatybės kortelę, asmeniškai užpildė ir pasirašė kliento asmens duomenų lapą ir bei pateikė savo sąskaitos banke išrašą, ir 2008-11-25, kai atvyko kartu su atsakovu R. K. ir pasirašė laidavimo sutartį, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, siekdama rezultato – laidavimo sutarties pasirašymo, veikė nuosekliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytų aplinkybių seka įrodo, jog apeliantės valia pasirašyti laidavimo sutartį su banku atsakovo R. K. naudai buvo aiškiai išreikšta; ji pati veikė aktyviai, pateikė savo asmens dokumentus, sąskaitos duomenis. Apeliantės veiksmai taip pat paneigia jos argumentą apie laidavimo suvokimą kaip neįpareigojantį žodinį užtarimą; tokiu atveju, apeliantės mokumas nebūtų paskolos davėjui reikšmingas ir banko reikalavimas pateikti apeliantės banko sąskaitos išrašą (kurį apeliantė įvykdė asmeniškai) būtų nelogiškas.

22Apeliantės argumentas, jog teismas savo sprendime be pagrindo nurodė, kad atsakovas R. K. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tuo sprendime iškreipė faktines bylos aplinkybes, atmetamas. Apeliantė teigia, kad duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu R. K. pripažino faktą, jog nuslėpė nuo apeliantės paskolos neigiamas negrąžinimo pasekmes laiduotojai ir tik baigiamosiose kalbose nurodė, jog suprato, kad banko darbuotojai išaiškino apeliantei laidavimo esmę ir pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutarties šalys – ieškovas (bankas) ir atsakovė (laiduotoja); nors laidavimo sutartis buvo sudaryta paskolos gavėjo (atsakovo R. K.) naudai, jis nebuvo laidavimo sandorio šalimi ir aplinkybė, jog jis neatskleidė apeliantei laidavimo sutarties esmės ir pasekmių neturi reikšmės vertinant sandorio sudarymo aplinkybes. Bankas, kaip laidavimo sutarties šalis, laidavimo sutarties esmę ir pasekmes apeliantei atskleidė: pati apeliantė savo skunde nurodė, kad sutartis buvo jos perskaityta ir pasirašyta; kadangi laiduotojo atsakomybės ribos yra tikslai apibrėžtos sutartyje (b.l. 41), atmetamas apeliantės teiginys, jog laidavimo sąvoka jai liko neaiški. Apeliantės vertinimu, atsakovo R. K. duotų teismui paaiškinimų melagingumą įrodo tai, kad jis buvo nuteistas už sukčiavimą prieš apeliantę Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu. Negalima sutikti su šiuo apeliantės argumentu, nes R. K. buvo nuteistas už tai, kad apgaulės būdu įgijęs V. V. asmens tapatybės kortelę, kartu su savo motina pasirašė mokėjimo kortelės sutartį DnB Nord banke, vartojimo kredito sutartį UAB „General Financing“, gavo paskolas bei atliko kitas operacijas V. V. vardu, t. y. jis buvo nuteistas už veiksmus, nesusijusius su civilinėje byloje nagrinėjamomis laidavimo sutarties sudarymo aplinkybėmis. Taip pat pažymėtina, kad visos operacijos su V. V. asmens tapatybės kortele buvo atliktos po laidavimo sutarties pasirašymo 2008-11-25, jai nežinant, tuo tarpu laidavimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta pačios apeliantės, t. y. faktas, jog atsakovas R. K. buvo nuteistas už kitus, nesusijusius su laidavimo sutarties pasirašymu ir vėliau atliktus veiksmus neįrodo, jog ji pasirašė laidavimo sutartį iš esmės suklydusi dėl laidavimo sąvokos dėl R. K. nusikalstamų veiksmų.

23Apeliantė savo skunde taip pat nurodė, kad R. K. įkalbinėjo ją pasirašyti laidavimo sutartį, motyvuodamas, kad gavęs banko paskolą, jis grąžins anksčiau jam paskolintus pinigus; apie tai, kad laidavimas gali sukelti jai neigiamas turtines pasekmes, nebuvo net kalbos. Tačiau įtikinėjimas iš paskolos gavėjo pusės neįrodo apeliantės suklydimo dėl sandorio esmės; apeliantė susipažino su laidavimo sutartimi, kurioje buvo aiškiai nurodytos jos atsakomybės sąlygos ir ribos, t. y. ji kaip protingas asmuo, privalėjo įvertinti sudaromo sandorio riziką ir turėjo realią galimybę tai padaryti. Tai, kad ji suklydo dėl savo pažįstamo R. K. galimybių tinkamai įvykdyti vartojimo kredito sąlygas, vertinama kaip neapdairumas ir nerūpestingumas, todėl jos laidavimo sandorio pasekmių įsivaizdavimas negali būti vertinamas, kaip esminis suklydimas.

24Apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo ir laidavimo sutarties pripažinimo... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai... 7. Atsakovė V. V. su ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu nesutiko. Pateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas konstatavo, jog ieškovas reikalauja prievolės, atsiradusios iš... 11. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d. nuostatomis, ieškovo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Varėnos r. apylinkės... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos r. apylinkės... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 18. Įstatymas numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sandorių... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 21. Kiekvienas sandoris yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai... 22. Apeliantės argumentas, jog teismas savo sprendime be pagrindo nurodė, kad... 23. Apeliantė savo skunde taip pat nurodė, kad R. K. įkalbinėjo ją pasirašyti... 24. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja pagrindų panaikinti ar pakeisti... 25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą palikti...