Byla 3K-3-85/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Nijolei Radevič,

3dalyvaujant ieškovei A. V., atsakovui J. V., atsakovo J. V. atstovui advokatui V. Onačko, O. J., P. V. ir D. P.,

4žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ir ieškovo M. V. teisių perėmėjų A. V., V. V., O. J., D. P., J. V. ir P. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. ir M. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ieškovai ginčija dėl suklydimo 2003 m. gegužės 10 d. sudarytus du dovanojimo sandorius, pagal kuriuos kiekvienas iš jų neatlygintinai perdavė atsakovui sūnui J. V. jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – gyvenamąjį namą su priklausiniais; sudarant sandorius, ieškovui pagal 2003 m. kovo 17 d. jo išduotą įgaliojimą atstovavo sutuoktinė A. V. Ieškovai pažymėjo sandorių sudarymo motyvus – atsakovo ketinimą ūkininkauti, pažadus jam dovanotu turtu pasidalyti su kitais vaikais, rūpintis ligotais ir neįgaliais tėvais. Po sandorių sudarymo atsakovas išvyko į užsienį, nesirūpina tėvais, neketina grįžti į Lietuvą ir užsiimti ūkininko veikla, siekia parduoti jam dovanotą turtą. Ieškovai teigia, kad iki sandorių sudarymo negalėjo numatyti, jog atsakovas nevykdys pažadų, ginčo sandorius sudarė dėl suklydimo; suklydimą lėmė aplinkybė, kad ieškovas yra aklas, ieškovė – sunkiai vaikšto, prastai girdi, neturi išsilavinimo. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.90, 1.91, 6.472 straipsniais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo sandoriai sudaryti ieškovės iniciatyva; ieškovai norėjo turtą padovanoti vyriausiajai dukteriai, bet, jai atsisakius, nusprendė perduoti turtą atsakovui. Teismas nelaikė, kad ieškovai dėl sveikatos būklės galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės; tokios išvados nepatvirtinamos byloje esančiais įrodymais; ieškovų argumentus, kad atsakovas po sandorių sudarymo neteikė jiems pagalbos, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, atsižvelgdamas į dovanojimo sandorio neatlygintinį pobūdį.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė esminio suklydimo fakto, kaip pagrindo ieškiniui tenkinti ir dovanojimo sandoriams pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį. Bylos duomenimis (2003 m. kovo 17 d. įgaliojimas, ginčo sutartys, liudytojų O. J., V. V. parodymai) patvirtinama priešingai; sudaryti sandorius buvo rengiamasi; ieškovo 2003 m. kovo 17 d. išduoto įgaliojimo sutuoktinei turinio duomenimis, įgaliojimas išduotas dovanojimo sandoriui sudaryti, todėl kolegija nelaikė, kad suklysta dėl sandorių esmės, šalies elgesį vertinant ir pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo gana ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo įgaliojimo dovanojimo sandoriui sudaryti išdavimo iki jų sudarymo; kolegijos vertinimu, tai reiškė, kad ieškovų veiksmai buvo iš anksto apgalvotas aktas; jie nepateikė įrodymų, paneigiančių jų tikrąją valią dėl ginčo sandorių sudarymo; byloje esančiais duomenimis apie ieškovų sveikatos būklę nepatvirtinama jų sveikatos sutrikimų (išskyrus tai, kad ieškovas aklas), galėjusių turėti įtakos ieškovų galimybėms tinkamai išreikšti savo valią; kita vertus, pažymose apie ieškovų sveikatą užfiksuota situacija, praėjus keleriems metams po sandorių sudarymo, todėl kolegija nelaikė, kad šių dokumentų duomenimis patvirtinama ieškovų sveikatos būklė sandorių sudarymo metu. Nors įgaliojimą dovanojimo sandoriui sudaryti pasirašė ne ieškovas, bet trečiojo asmens notarės N. L. ir įgaliojimą pasirašiusios liudytojos E. J. parodymais patvirtinta, kad jis suprato pasirašomo įgaliojimo turinį ir sandorio, kuriam įgaliojimas išduodamas, esmę. Ieškovė sudarė sandorius savo ir sutuoktinio vardu; vadinasi, ji turėjo galimybių įvertinti įgaliojimo ir sandorių turinį, byloje nėra įrodymų apie ieškovės sveikatos blogą būklę ir galbūt jos įtaką tinkamai suvokti dėl sudaromų sandorių padarinių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nelaikė, jog ieškovų sveikatos būklė turėjo įtakos jiems išreiškiant savo valią dėl ginčo sandorių; be to, ieškinį grindė ne suklydimo dėl sutarties esmės aplinkybe, bet įsitikinę, kad dovanojimo sutartys sudarytos su tam tikromis sąlygomis – mainais už padovanotą turtą atsakovas prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos, kaip nurodė ieškovai, atsisakė vykdyti. Liudytojų P. V. ir V. S. parodymais, kolegijos vertinimu, nepaneigti bylos įrodymai, kad ieškovai, sudarydami ginčo sandorius, išreiškė savo tikrąją valią; pirmiau nurodyti liudytojai nedalyvavo, rengiantis sudaryti sandorius ir juos sudarant, savo poziciją išdėstė iš pokalbių su ieškove, praėjus ilgam laiko tarpui po sandorių sudarymo; be to, parodymai vertintini kritiškai, nes liudytojas P. V. naudojasi dovanojimo objektu ir galbūt pretenduoja į dalį dovanoto turto; liudytojas V. S. yra P. V. draugas.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu kasatoriai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

131. Dėl CPK 14, 15 straipsniuose įtvirtintų proceso betarpiškumo ir žodiškumo principą pažeidimo, CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagal kurį leidžiama pripažinti šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, netaikymo nepanaudotos visos procesinės priemonės išsamioms esminėms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 159 straipsnio I dalis), todėl neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. V. dovanojimo sandoris sudarytas per įgaliotinį, bet byloje nepareikšta reikalavimo panaikinti 2003 m. kovo 17 d. išduotą įgaliojimą. Bylą nagrinėję teismai apklausė kasatorę A. V. ir abiejų kasatorių atstovą advokatą K. J., tačiau šie nepaaiškino apie kasatoriaus M. V. tikrąją valią išduodant įgaliojimą; jis teismo neapklaustas; dėl to neištyrus, ar įgaliojime, pagal kurį sudarytos dovanojimo sutartys, teisingai išreikšta įgaliotojo valia dėl dovanojimo sandorio sudarymo, liko neatskleista bylos esmė ir padaryta nepagrįsta išvada, kad kasatorius dėl dovanojimo sandorio esmingai neklydo. Teismai, sprendžiantys reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą atstovo pagal įgaliojimą, privalo patikrinti įgaliojimo teisėtumą net ir tuo atveju, kai nepareikšta reikalavimo dėl įgaliojimo panaikinimo, o pagal įgaliojimą sudarytas sandoris ginčijamas kaip sudarytas dėl suklydimo. Teismas privalėjo taikyti CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tiesiogiai apklausti įgaliotoją, kad galėtų pagrįstai spręsti, ar įgaliojime teisingai išreikšta valia sudaryti konkretų sandorį. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad M. V. neklydo dėl įgaliojime nurodyto sudaryti sandorio esmės; išvada grindžiama 2003 m. kovo 17 d. įgaliojimu, atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojos E. J. parodymais, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo byloje yra suinteresuoti patvirtinti, kad M. V., išduodamas įgaliojimą, suprato įgaliojime nurodyto sudaryti sandorio esmę, o liudytoja E. J. nepatvirtino, jog M. V. buvo išaiškinta dėl įgaliojime nurodyto sudaryti sandorio esmės; A. V. teismui paaiškino, kad žemę atsakovui perdavė ūkininkauti, bet nepadovanojo. Bylos prieštaringi įrodymai apie tai, ar dovanotojas M. V. suvokė įgaliojime nurodyto sudaryti sandorio esmę, suponavo pagrindą teismui pasinaudoti CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teise, nepaisant CPK 186 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa; CPK 186 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei šalis dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Pirmosios instancijos teismo nustatytos asmeninės kasatoriaus savybės buvo pagrindas jį apklausti tiesiogiai; ši teismo pareiga išplaukė ir iš CK 1.5 straipsnio 4 dalies. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų; to nepadaręs, teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą

142. Teismai, spręsdami bylą dėl atstovo sudaryto sandorio galiojimo, nepagrįstai netaikė imperatyviosios CK 2.134 straipsnio 1 dalies normos, kurioje nustatytas draudimas atstovui sudaryti sandorius su atstovo vaikais, taip pat CK 1. 78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto įpareigojimo teismui niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio. Bylos duomenimis, dovanotojo M. V. ir apdovanotojo (atsakovo) 2003 m. gegužės 10 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris sudarytas per atstovą pagal įgaliojimą – dovanotojo vardu veikė sutuoktinė A. V. Atstovė dovanojimo sandorį sudarė su savo sūnumi J. V. Iš teismų sprendimų matyti, kad įgaliojimas, pagal kurį veikiant buvo sudaryta dovanojimo sutartis bei šio įgaliojimo pagrindu atsiradę pavedimo santykiai, nebuvo teismų vertinami CK 2.134 straipsnyje įtvirtintų apribojimų taikymo aspektu. Minėta tai, kad kasatoriai prašė pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, bet nereiškė reikalavimo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį teismai privalėjo patikrinti, ar įgaliojimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. CK 2.134 straipsnio 1 dalies imperatyvioji norma, pagal kurią draudžiama atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorius su savo vaikais, suponuoja išvadą, jog pagal šią teisės normą draudžiama atstovui sudaryti sandorius su savo vaiku ir tuo atveju, kai jis (atstovo vaikas) yra ir atstovaujamojo vaikas. Viena vertus, iš CK 2.133 straipsnio 1 ir 5 dalių išeitų, kad tuo atveju, kai įgaliojimu atstovui suteikiamos konkrečios teisės atlikti tam tikrus veiksmus (šiuo atveju – sudaryti dovanojimo sandorį dėl konkretaus nekilnojamojo turto) su konkrečiu trečiuoju asmeniu (šioje byloje – įgaliotojo sūnumi), atstovas veikia teisėtai sudarydamas atstovaujamojo vardu įgaliojime nurodytą sandorį su įgaliojime nurodytu trečiuoju asmeniu, nors pastarasis yra ir atstovo vaikas; kita vertus, CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nenustatyta taisyklės, kad draudžiama atstovui sudaryti sandorius su savo vaiku, išlygos; įstatymo neaptarta sandorio, kai vienos šalies atstovas sudaro sandorį su savo vaiku, kuris yra ir atstovaujamojo vaikas, teisėtumo (neteisėtumo) klausimo. Remiantis CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu atstovui sudaryti sandorį su savo vaiku bei to paties straipsnio 2 dalimi, kad draudimas netaikomas, kai kiti įstatymai numato ką kita arba kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą, darytina išvada, jog atstovui draudžiama sudaryti sandorius su savo vaiku net ir tuo atveju, kai kita sandorio šalis kartu yra ir atstovaujamojo vaikas; atsižvelgiant į tai, kad atstovui pagal įgaliojimą kitų įstatymų nesuteikta teisės sudaryti sandorius su savo vaiku net ir tuo atveju, kai šis yra ir atstovaujamojo vaikas, netaikytina CK 2.134 straipsnio 1 dalies išlyga; dėl to įgaliojimas, kuriuo įgaliotojas paveda atstovui sudaryti sandorį su atstovo vaiku, yra negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms.

153.Teismai ginčui išnagrinėti be pagrindo netaikė CK 1. 78 straipsnio 5 dalies, kurioje įtvirtintas įpareigojimas niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio; tokiu atveju teismai paliko galioti sandorį, nepatikrinę, ar jis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai. Kasatoriai prašė pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.90, 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet nereiškė reikalavimo dėl niekinio sandorio – 2003 m. gegužės 10 d. sudarytų dovanojimo sutarčių – padarinių taikymo; tai yra teismo prerogatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nagrinėjamoje byloje nevertino, ar ginčo sandoriai nelaikytini niekiniais, t. y. ar jie neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, ar juos sudarant nebuvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir viešieji interesai, nors tokia teismų pareiga išplaukė iš CK 1.78 straipsnio 5 dalies ir teismų nustatytų faktinių aplinkybių: kasatorė A. V. neturi išsilavinimo, sunkiai vaikšto ir girdi; M. V. neįgalus dėl aklumo, taip pat neišsilavinęs, jie abu – senyvo amžiaus, nedarbingi. Kasatoriai dėl silpnos sveikatos norėjo turtą dovanoti; tarp jų – ir gyvenamąjį namą, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas. Tokios aplinkybės ir civilinio proceso esmė – užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – suponavo būtinumą teismams savo iniciatyva įvertinti ginčo dovanojimo sutartis ir įgaliojimą dovanojimo sutarčiai sudaryti CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismai, nustatę pirmiau nurodytas aplinkybes, privalėjo įvertinti ginčo sandorių padarinius dovanotojams – šiuo atveju tai, kad dovanotojai – neraštingi, nedarbingo amžiaus, ypač silpnos sveikatos, reikalingi paramos asmenys – neteko viso savo turto, taip pat vienintelio gyvenamojo būsto, o atsakovas turtą įgijo neatlygintinai ir besąlygiškai. Tokie padariniai akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei, nes jie nesuderinami su visuotinai priimtomis moralės nuostatomis, įtvirtintomis teisės normose. Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.205 straipsnyje nustatyta, kad vaikai privalo tėvus senatvėje globoti ir jais rūpintis; dovanojimo sutartys, kuriomis kasatoriai neatlygintinai ir besąlygiškai perleido visą jiems priklausiusį turtą atsakovui, iš esmės pablogino jų padėtį, padarė esminę žalą jų interesams – jų gyvenimo sąlygos ir materialinė gerovė tapo absoliučiai priklausomi nuo atsakovo sprendimų. Teismai nesilaikė CK 1. 78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, nepatikrino, ar kasatorių sudaryti sandoriai nėra niekiniai dėl sandorių absoliučiai neigiamų, smerktinų geros moralės požiūriu padarinių dovanotojams.

164. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas bylos dalyvių paaiškinimų santraukomis, kurių turinys esmingai skiriasi nuo bylos dalyvių faktiškai duotų ir teismo posėdžio protokoluose užfiksuotų paaiškinimų. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santraukų ir parodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Kadangi CPK nenustatyta reikalavimų paaiškinimų santraukai, nurodomai teismo sprendime, tai svarstytina, ar teismo sprendime pateikiant byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiškinimų santrauką, leistina keisti jų turinį. CPK 185 straipsnio, 177 straipsnio 1, 2 dalių ir 270 straipsnio nuostatos reiškia, kad sprendimas turi būti grindžiamas objektyviais faktiniais duomenimis, gautais panaudojus atitinkamas priemones, o sprendime įrašytos paaiškinimų santraukos negali iškreipti paaiškinimų turinio. Teismai nepaisė šių reikalavimų, sprendime bylos dalyvių paaiškinimų santraukos įrašytos, jų turinį iškreipiant tendencingai, t. y. siekiant pagrįsti išankstinę, visapusišku ir objektyviu svarbių aplinkybių tyrimu nepagrįstą išvadą, kad esą kasatoriams dėl sandorių esmės išaiškinta išsamiai. Šį argumentą patvirtina apylinkės teismo sprendimo ir teismo posėdžio protokolų įrašai, iš kurių matyti, kad notarė paaiškino, jog pirmą kartą M. V. ir A. V. buvo tik tartis, o įgaliojimas jiems skaitytas tris kartus. Iš 2009m. balandžio 6 d. teismo posėdžio protokole esančių notarės paaiškinimų matyti, kad šalys pirmą kartą buvo atvykę tą dieną, kai buvo patvirtintas įgaliojimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad liudytoja E. J. paaiškino apie notarės tris kartus perskaitytą įgaliojimą, nors 2009 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog ši liudytoja parodė, kad notarė perskaitė, o V. du kartus pasakė, jog supranta ir sutinka.

175. Teismai nukrypo nuo CK 1.90, 1.5 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje likviduojamas Tauragės rajono vartotoju kooperatyvas v. B. L., bylos Nr. 3K-3-107/2004; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė atskiras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas nutartis, tačiau nesivadovavo jose suformuota CK 1.90, 1.5 straipsnių normų aiškinimo ir taikymo praktika, nes pasisakė tik dėl esminį suklydimą šalinančių aplinkybių, nenustatė suklydimo fakto, ar suklydimas esminis, klaidos pobūdžio (vienpusė ar abipusė) bei svarbių aplinkybių, pateisinančių suklydimą, kurios akcentuojamos teismų praktikoje; apeliacinės instancijos teismas nepašalino šių pažeidimų. Bylą nagrinėję teismai kasatorių veiksmus, sudarant sandorius, vertino išskirtinai pagal protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis), taip iškreipė CK 1.90 straipsnio turinį ir nukrypo nuo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, t. y. padarė išvadą, kad kasatoriai esminiai neklydo, nenustatę CK 1.90 straipsnio 4 dalyje išdėstytų aplinkybių (neatsižvelgė į kasatorių neraštingumą, amžių, silpną fizinę sveikatą ir kitas bylai svarbias aplinkybes (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004 nurodoma, kad kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 1.5, 1.6 straipsniai); asmuo, kuris, sudarydamas sandorį, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, negali vėliau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar nerūpestingumu. Bylą nagrinėję teismai nenurodė, kaip pasireiškė didelis kasatorių neapdairumas ir (ar) nerūpestingumas. Išvadą, kad kasatoriai dėl sandorio esmingai neklydo, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, grindė tuo, jog nuo išduoto įgaliojimo iki sandorių sudarymo praėjo daug laiko, per kurį kasatoriai galėjo keisti savo valią, jie sandorių sudarymo metu buvo normaliai mąstantys, sandorių esmė jiems buvo išaiškinta. Teismų išvada neatitinka teismų praktikos, pagal kurią pakankamo apdairumo ir rūpestingumo reikalavimas siejamas su suklydusio asmens tiesioginėmis veiklos funkcijomis ir pareigomis, o ginčo byloje nenustatyta, kad suklydimą teigianti šalis (kasatoriai) būtų turėjusi kokios nors nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo patirties. Tokia aplinkybė apskritai nenagrinėta, nors, tik tokiai patirčiai esant, būtų protinga, sąžininga ir teisinga neišsilavinusios, neraštingos, senyvo amžiaus ir priežiūros reikalaujančios šalies sudarytą sandorį, kuriuo neatlygintinai perleidžiamas visas jai priklausęs nekilnojamasis turtas, laikyti sandoriu, sudarytu dėl pačios šalies (kasatorių) didelio neatsargumo ar dėl savo rizikos. Teismai pažeidė šiuos principus, nes neišsilavinusių, senyvo amžiaus, itin silpnos fizinės sveikatos asmenų veiksmus vertino pagal vidutinio atidaus ir apdairaus asmens standartą. Bylą nagrinėję teismai nepaisė ir teismų praktikos nuostatos, kad šios kategorijos bylose svarbu nustatyti, klydo viena ar abi sandorio šalys (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Teismai turėjo ištirti aplinkybę, kurią kaip dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybę ir priežastį nurodė atsakovas, kad kasatoriai dovanojimo sandorį sudarė dėl to, jog jų sūnus P. V. esą priklausė Jehovos bažnyčiai ir dėl to reikalavo kasatorių perleisti turtą jai. Svarbu nustatyti, kokią įtaką ši aplinkybė darė kasatorių valios susiformavimui, sandorio esmės suvokimui, kitos sandorio šalies (atsakovo) pasirinkimui, ar atsakovas buvo sąžiningas ir ar jis nepanaudojo šios aplinkybės, norėdamas suklaidinti kasatorius ir gauti iš jų nekilnojamąjį turtą. Teismas nenustatė, kas atskleidė kasatoriams šią aplinkybę, ar atsakovas tuo nepiktnaudžiavo, siekdamas paveikti kasatorius jam padovanoti turtą, ir ar tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2003 m. gegužės mėn. sudarytomis dovanojimo sutartimis perleidžiant turtą kasatoriai ne tik esmingai suklydo, bet ir ar atsakovas neturėjo įtakos jų suklydimui. Nustatant klaidos pobūdį, svarbios ir kitos apylinkės, tačiau jos nebuvo ištirtos: apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma žemės panaudos sutartis, sudaryta Alytuje 2003 m. kovo 17 d., pagal kurią kasatorius perdavė dalį vėliau dovanoto turto (žemės) atsakovui neatlygintinai naudotis iki 2008 m. kovo 17 d. Ši aplinkybė patvirtina kasatorių turto perleidimo–įsigijimo santykiuose atsakovą veikus ne tik kaip apdovanotąjį. Neištyrus šių teismo nutartyje nurodytų kasatoriaus ir atsakovo žemės panaudos sutarties sudarymo aplinkybių, reikšmingų klaidos, sudarant dovanojimo sandorį, pobūdžiui konstatuoti, nukrypta nuo teismų praktikos ir kartu padaryta nepagrįsta išvada, kad panaudos sutartimi patvirtinama, jog kasatorius norėjo neatlygintinai perleisti turtą atsakovo nuosavybėn.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas J. V. prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad kasatoriai nenurodė, kokių procesinių priemonių neišnaudojo teismai išsamioms esminėms bylos aplinkybėms nustatyti, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Teismai užtikrino tinkamą bylos nagrinėjimą, skyrė ne vieną parengiamąjį posėdį, į jį kvietė šalis, išsiaiškino ginčo esmę, kad būtų galutinai suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai. Abu kasatoriai nuo bylos pasirengimo nagrinėti pradžios turėjo atstovą, kuris parengė procesinius dokumentus teismui ir vėliau atstovavo jų interesams. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie CPK 161 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismui nekilo abejonių dėl tinkamo kasatorių atstovavimo, todėl nebuvo būtinumo M. V. dalyvavimą pripažinti būtinu. Pagal CPK 52 straipsnio 2 dalį atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Dėl to teismai nepažeidė CPK 14, 15 straipsnių, atskleidžiant ginčo esmę. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma apie CK 1.78 straipsnio 5 dalies, 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimą, sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Bylos nagrinėjimo ribas lemia ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas bei atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį. Teismas negali šaliai priteisti to, ko ji nereikalauja, taip pat negali tirti faktų ir jais remtis, kuriais nesiremia nė viena šalis. Šiuo atveju netaikytina CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatų; kasatorė veikė pagal jai sutuoktinio išduotą įgaliojimą atlikti jame apibrėžtus veiksmus, t. y. sudaryti dovanojimo sutartį su nurodytu asmeniu, padovanojant nurodytą nekilnojamąjį turtą; veikdama pagal įgaliojimą, kasatorė tik įvykdė įgaliotojo valią ir sudarė dovanojimo sandorį; ji taip pat padovanojo ir savo turtą tam pačiam asmeniui; tai reiškia, kad ji nepasinaudojo įgaliojimu ir nepažeidė viešojo intereso, nes nesudarė sau palankaus sandorio su CK 2.134 straipsnyje išvardytais asmenimis. Dėl nurodytų aplinkybių teismams nebuvo pagrindo tikrinti, ar įgaliojimas nėra niekinis pagal CK 1.78 straipsnį; jis neprieštaravo įstatymo nustatytiems reikalavimams ir kasatoriai nereiškė tokio reikalavimo, todėl teismai pagrįstai jo nesvarstė. Atsakovas nurodo kitus nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacine tvarka teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu teisėjų kolegija patikrina bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, neišeidama už kasacinio skundo nustatytų ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

22Dėl CK 1.90 straipsnio aiškinimo ir taikymo

23Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atmetė kaip teisiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo sudarytus dovanojimo sandorius. Kasaciniame skunde, be kitų argumentų, nurodoma tai, kad teismai netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, neištyrė visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos, kai sprendžiama dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, neatsižvelgė į teismų praktikoje išdėstytus CK 1.90 straipsnio taikymo išaiškinimus.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

25Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

26Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

27Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įgyvendino iš CK 1.90 straipsnio nuostatų išplaukančius reikalavimus nustatyti, ar buvo suklydimo faktas, tirti, ar šis suklydimas buvo esminis, taip pat kitas svarbias aplinkybes, tačiau teisėjų koelgija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylą nagrinėję teismai aptarė visas šias CK 1.90 straipsniui taikyti būtinas sąlygas.

28Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to ir šiuo atveju teismai pirmiausia vertino tai, kaip kasatoriai suvokė esmines sandorių aplinkybes, t. y. tyrė ir vertino, ar jų sudaryti sandoriai turi valios trūkumų. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi teismų nustatytą aplinkybę, kad kasatorių valia dėl sudaromų sandorių esmės buvo nuosekli; sandoriai sudaryti, tam iš anksto pasirengus, t. y. kasatorius M. V. išsprendė atstovavimo jam, sudarant sandorius, klausimą, išdavė atstovei sutuoktinei A. V. įgaliojimą; nors dėl aklumo kasatorius neturėjo galimybės pasirašyti įgaliojime, tačiau ši aplinkybė teismų įvertinta kaip nepaneigianti, jog jis suprato pasirašomo įgaliojimo turinį ir sandorio, kuriam šis išduodamas, esmę; šios aplinkybės patvirtintos notarės N. L. ir įgaliojimą pasirašiusios liudytojos E. J. parodymais. Dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sudarymo prielaidų kasatoriai pirmiausia aptarė su kitais vaikais, tačiau šie atsisakė sandorio; apdovanotuoju tapo sūnus J. V. Atsiliepime į kasacinį skundą jis nurodo, kad kasatorių valia dėl sandorių buvo vieninga, A. V. ne tik įvykdė įgaliotojo valią, bet ji tam pačiam asmeniui padovanojo ir savo asmeninį turtą. Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir objektyvūs duomenys patvirtina, kodėl ir kokiu tikslu kasatoriai norėjo padovanoti visą savo turtą sūnui – būdami seni ir ligoti, jie nebegalėjo prižiūrėti ūkio. Teismai pagrįstai sprendė, kad kasatoriai elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, atsižvelgiant taip pat į jų amžių ir išsilavinimą; jų tikrosios (vidinės) valios turinys perduoti savo turtą neatlygintinai sūnaus nuosavybėn, išoriškai išreikštas, sudarius tą sandorį, kokio siekė sandorio šalys. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai sprendė, kad po sandorių sudarymo pablogėję atsakovo ir kasatorių santykiai, atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas yra teisiškai nereikšmingi, atsižvelgiant ne tik į dovanojimo sandorio pobūdį, bet ir į tai, jog šios aplinkybės paaiškėjo vėliau. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.

29Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje laikotarpiu dėl kasatoriaus M. V. mirties įvyko jo teisių perėmimas. Kasatorius M. V. kasaciniame skunde akcentavo, kad bylą nagrinėję teismai, nepaisant to, jog nepareikšta reikalavimo, turėjo patikrinti jo išduoto įgaliojimo teisėtumą, atsižvelgiant į CK 1.90 straipsnio taikymo aspektu reikšmingą aplinkybę, jog už neįgalų dėl aklumo kasatorių įgaliojime pasirašė kitas asmuo, ir vertinti, ar dėl to jis galėjo suprasti įgaliojime nurodyto sudaryti sandorio esmę. Žodinio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu šiuos kasacinio skundo argumentus iš esmės palaikė tik teisių perėmėjai P. V. ir A. V. (kasatorė). Taigi tokioje situacijoje tapo nebereikšmingi kasatorių argumentai, kad, siekiant pašalinti prieštaringus bylos įrodymus, įgaliotojo M. V. valios dėl įgaliojime nurodyto sandorio esmės, ištyrimas galimas, panaudojant kitas procesines priemones, ir kad tokiu atveju nepakankama CPK 186 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalies atstovo apklausa.

30Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

32Nagrinėjamoje byloje teismai savo procesiniuose sprendimuose ištyrė ir įvertino tiek kasatorių, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydami, kokia kasatorių valia buvo sudarant dovanojimo sandorį, kas buvo dovanojimo sandorio sudarymo iniciatoriai, atsižvelgė į kasatorių asmenines savybes, sudarant dovanojimo sandorius su sūnumi, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė kasatorių nurodytus įrodymus. Įvertinę šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šių asmenų nurodytos aplinkybės pagrindžia kasatorių tikrąją valią sandorių sudarymo metu.

33Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad bylą nagrinėję teismai visus byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

35Kasacinio skundo argumentais dėl CPK 14, 15 straipsniuose įtvirtintų proceso betarpiškumo ir žodiškumo principų pažeidimo, taip pat CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo iš esmės atsakyta; kiti kasacinio skundo argumentai dėl juose nurodytų teisės normų pažeidimo neatitinka CPK 346, 347 straipsnių.

36Apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai aptarti byloje esantys įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir konstatuota, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadas dėl byloje nustatytų faktų, motyvuotai pasisakyta teisės taikymo klausimais.

37Nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti bylą nagrinėjusių teismų sprendimų (CPK 346 straipsnis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir prašė jas priteisti iš kasatorių. Byloje pateiktas atsakovo išlaidas patvirtinantis įrodymas – 2011 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriuo patvirtinamas advokato V. O. kontorai sumokėtų 800 Lt faktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atsižvelgiant į kasatorės A. V. amžių, kasatoriaus P. V. pajamas, netenkinti atsakovo J. V. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

40Iš kasatorių A. V. ir P. V. Lietuvos valstybei priteistina 124,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir iš P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą po 62,15 Lt (šešiasdešimt du litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Nijolei Radevič,... 3. dalyvaujant ieškovei A. V., atsakovui J. V., atsakovo J. V. atstovui advokatui... 4. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ieškovai ginčija dėl suklydimo 2003 m. gegužės 10 d. sudarytus du... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu kasatoriai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 13. 1. Dėl CPK 14, 15 straipsniuose įtvirtintų proceso betarpiškumo ir... 14. 2. Teismai, spręsdami bylą dėl atstovo sudaryto sandorio galiojimo,... 15. 3.Teismai ginčui išnagrinėti be pagrindo netaikė CK 1. 78 straipsnio 5... 16. 4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas bylos dalyvių... 17. 5. Teismai nukrypo nuo CK 1.90, 1.5 straipsnių aiškinimo ir taikymo... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas J. V. prašo kasacinį skundą... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasacine tvarka teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu teisėjų kolegija... 22. Dėl CK 1.90 straipsnio aiškinimo ir taikymo ... 23. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atmetė kaip... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia... 25. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 27. Kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įgyvendino iš CK... 28. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai... 29. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo kasacinėje... 30. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 32. Nagrinėjamoje byloje teismai savo procesiniuose sprendimuose ištyrė ir... 33. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad bylą nagrinėję teismai visus byloje... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 35. Kasacinio skundo argumentais dėl CPK 14, 15 straipsniuose įtvirtintų proceso... 36. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje detaliai aptarti byloje esantys... 37. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakeisti ar... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio... 40. Iš kasatorių A. V. ir P. V. Lietuvos valstybei priteistina 124,30 Lt... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 43. Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir iš P. V., a. k.... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...