Byla e2A-298-440/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių būstas“ ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3153-776/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, S. R. ir ADB „Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės.
        2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių būstas“5 746,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 511,98 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų valdytoja, neprižiūrėjo bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdynų, neorganizavo jų remonto, todėl 2014 m. vasario 2 d. įvyko daugiabučio namo palėpėje esančio šildymo sistemos vamzdžio avarija, kurios metu iš įtrūkusio vamzdžio ištekėjęs vanduo padarė žalos S. R. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), kuris buvo apdraustas ieškovės 2013 m. sausio 27 d. būsto draudimo sutartimi Nr. 98610964. Ieškovė, įgyvendindama subrogacijos teisę, teigia, kad padaryta žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą.
        3. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Atsakovės teigimu, 2014 m. vasario 2 d. vamzdyno avarija įvyko tik dėl AB „Šiaulių energija“, kaip prižiūrėtojos, netinkamai vykdytos šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, todėl žala S. R. nuosavybės teise priklausančiam butui atsirado dėl AB „Šiaulių energija“ kaltės. AB „Šiaulių energija“ nekokybiškai atlikus trūkusio vamzdyno remonto darbus, 2014 m. vasario 4 d. įvyko pakartotinis buto apliejimas, dėl kurio padaryta žala padidėjo. Atsakovė nesutikdama su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimu, nurodė, kad žalą ieškovė nustatė vienašališkai, atsakovei nesuteikusi realios galimybės apžiūrėti įvykio vietos, o žalos dydį patvirtinanti ieškovo remonto darbų sąmata yra netiksli, be to, ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas ir draudėjai išmokėtas gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis. Atsakovė prieštaraudama ieškovės reikalavimui priteisti 511,98 Eur palūkanas, nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja teise, nes atsakovei pateikus atsakymus į ieškovės pretenzijas atlyginti žalą, ieškovė į atsakovės raštus neatsakė, jokių naujų įrodymų ar pranešimų nepateikė, todėl atsakovė laikė, kad ieškovė reikalavimo jos atžvilgiu atsisakė.
        4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ji nėra šildymo sistemos valdytoja, todėl nėra atsakinga už šildymo sistemos atnaujinimą, o atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorė, apie būtinybę pakeisti ar rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemos vamzdyną buvo informuota dar 2012 m. kovo 30 d.
        5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ (iki 2016 m. kovo 1 d. buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. bendrosios civilinės atsakomybės sutartimi Nr. 164682 draudimo bendrovė apdraudė atsakovės atsakomybę. 2014 m. gruodžio 18 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), administratoriaus UAB „Mano būstas“, buvo reorganizuotas ir prijungtas prie atsakovės. UAB „Mano būstas“ civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Net ir pripažinus, kad UAB „Mano būstas“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, tačiau atsakovės UAB „Šiaulių būstas“ civilinė atsakomybė nenustatyta ir neįrodyta. Prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį pareikšti žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą grąžinti išmokėtas draudimo išmokas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Šiaulių būstas“ 5 746,43 Eur žalos atlyginimo, 511,98 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 258,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141 Eur žyminio mokesčio ir 455,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė atsakovės UAB „Šiaulių būstas“ valstybei 6,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
        2. Teismas nustatė, kad ieškovė su S. R. 2013 m. sausio 27 d. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). 2014 m. vasario 2 d. butas buvo užlietas trūkus daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos nuorinimo antvamzdžiui, esančiam palėpėje. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 5 746,43 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai.
        3. Teismas konstatavo, kad ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikei, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
        4. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 4.82 straipsnio 1 dalį ir šią nuostatą detalizuojančio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ? Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato palėpės – priskiriamos pastato bendrojo naudojimo objektams. Jei žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais.
        5. Teismas nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (teisės akto redakcija galiojusią įvykio metu) 5.1, 5.3 ir 6.1 punktuose numatyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, užtikrina teisės aktuose nustatytų namo, jo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros dokumentų ir kitos dokumentacijos rengimą, pildymą, tvarkymą ir saugojimą. Daugiabučių namų techninės priežiūros darbai detalizuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351.
        6. Teismas nustatė, kad draudiminio įvykio metu daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas atliko UAB „Mano būstas“. Atsakovė perėmė UAB „Mano būstas“ teises ir pareigas.
        7. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. ir 2014 m. vasario 28 d. raštuose nurodoma, kad daugiabučio gyvenamojo namo palėpė buvo nesandari, todėl esant žemai lauko temperatūrai palėpėje esantis vamzdynas užšalo ir trūko. Taigi pagrindinė priežastis, lėmusi vamzdyno avarijos kilimą, buvo neužsandarinta namo palėpė.
        8. UAB „Mano būstas“ , kurios teisių perėmėja yra atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore, privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, t. y. privalėjo fiksuoti bendrojo naudojimo objektų trūkumus bei operatyviai reaguoti į AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. pranešimą apie nesandarią palėpę ir dėl to kylantį pavojų palėpėje esančio šildymo sistemos vamzdyno būklei. Byloje nėra duomenų, kad, UAB „Mano būstas“, gavusi duomenis apie palėpės nesandarumą, ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad būtų galima išvengti šildymo vamzdynų trūkimų ir pakartotinių patalpų užliejimų, nors jai tai priklausė daryti kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei. Todėl konstatuotina, kad UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, netinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, dėl ko netinkamai prižiūrimame bendrojo naudojimo objekte – palėpėje – trūko šildymo sistemos vamzdis ir į ieškovės apdraustą butą antrą kartą pratekėjo vanduo, padarydamas žalos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, o kilusi žala yra UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, neteisėto neveikimo priežastis (CK 6.246 ir 6.247 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
        9. Teismo vertinimu, žalos dydis apskaičiuotas pagal ieškovės pateiktus duomenis, t. y. 2014 m. vasario 6 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedu ir 2014 m. kovo 12 d. papildomu priedu, ekspertizės pataisyta sąmatą, PVM sąskaitas faktūras ir prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitus, draudiko apskaičiuota draudimo išmoka išmokėta draudėjai S. R.. Nors ieškovė nepateikė duomenų, jog draudėja S. R. sumokėjo rangovui už atliktus remonto darbus bei apmokėjo PVM sąskaitas faktūras, tačiau net tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.
        10. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė nepateikė ginčo buto apžiūros, atliktos prieš sudarant draudimo sutartį, akto, tai nesudaro pagrindo teigti, kad po 2012 m. įvykusio pirmojo apliejimo nebuvo visiškai pašalinta tuo metu atsiradusi žala ir todėl gali būti neteisingai apskaičiuota žala, atsiradusi po 2014 m. vasario 2 d. įvykusio apliejimo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Mano būstas“ 2014 m. vasario 3 d. aktas „Dėl defektų nustatymo“ patvirtina, kad ginčo butą apžiūrėjo komisija, kurią sudarė UAB „Mano būstas“ meistrė L. D. ir meistras-statybininkas S. U.. Šios komisijos nustatyti ginčo buto pažeidimai iš esmės sutampa su ieškovės pateiktuose turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatytais pažeidimais. Be to, šis aktas patvirtina, kad UAB „Mano būstas“ turėjo galimybę apžiūrėti ginčo butą, priešingai nei teigia atsakovė. Ta aplinkybė, kad ieškovės atstovams apžiūrint ginčo butą nebuvo pakviesti UAB „Mano būstas“ atstovai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė žalą nustatė neteisingai.
        11. Ekspertizės pataisytoje sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta dėl buto, esančio ( - ), joje apskaičiuoti tik tie remonto darbai, kurie nustatyti turto sunaikinimo, sugadinimo akte su priedais. Ta aplinkybė, kad sąmata sudaryta pagal 2013 m. spalio mėn. kainų lygį nepaneigia, kad sąmata sudaryta teisingai. Visi atsakovės nurodyti sąmatos trūkumai, t. y. nenurodyta jos sudarymo data, sudarytojo rekvizitai, kainų lygio sudarymo dienai, remontuotinų patalpų plano ir plotų bei pažeistų vietų nuotraukų nepateikimas, vertintini kaip formalūs.
        12. Būsto draudimo taisyklių 5.1. punkte numatyta galimybė gyvenamosios vietos nuomos išlaidas, kai apdraustas pastatas dėl įvykusio draudžiamojo įvykio tampa netinkamu gyventi. Būsto draudimo sutartimi S. R. pasirinko standartinį draudimo variantą, todėl ieškovė pagrįstai į žalos atlyginimą įskaičiavo gyvenamosios paskirties patalpos nuomos išlaidas pagal S. R. pateiktus 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitus.
        13. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, byloje nenustatyta atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygų, todėl tenkino ieškinį dėl 5 746,43 Eur žalos atlyginimo.
        14. Ieškovė į UAB „Mano būstas“ dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu, tačiau atsakovė žalos neatlygino, todėl remiantis 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteisė 511,98 Eur palūkanų.
        15. Teismas nurodė, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų, tarp jų ir susijusių su ieškinio senaties terminais ir jų taikymu. Todėl pagal reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kai draudikas perima nukentėjusio asmens reikalavimo teisę, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Nors atsakovė prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, tačiau atsakovė negali juo remtis, nes nagrinėjamu atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas konstatavo, kad nėra pasibaigęs trejų metų ieškinio senaties terminas, jį skaičiuojant nuo momento, kai ieškovė sužinojimo apie atsakovės atsisakymą atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo atmesti ieškinio dėl senaties.
        16. Teismo teigimu, ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 apėmė UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, civilinės atsakomybės draudimą, todėl ADB „Gjensidige“ pagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. UAB „Mano būstas“ 2014 m. gruodžio 5 d. raštu, adresuotu UAB „Skolų rizikos sprendimai“, atsisakė atlyginti žalą ieškovei. Teismas darė prielaidą, kad apie minėtą raštą ieškovė sužinojo 2014 m. gruodžio 5 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. gruodžio 5 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 7 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl šis teismo sprendimas negali turėti įtakos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ teisėms ir pareigoms.
        17. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

8

        1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 22 punktu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) atlieka ir už ją atsako sistemų prižiūrėtojas, kuris privalo ne tik stebėti šilumos ir karšto vandens sistemą, fiksuoti defektus, bet ir atlikti normatyvinį nusidėvėjusių elementų keitimą, taisymą ir remontą. Šildymo sistemų priežiūrą minėtame daugiabučiame name atlieka AB „Šiaulių energija“, kuriai už teikiamas paslaugas kas mėnesį yra mokamas fiksuoti dydžio užmokestis. Be to, ši įmonė atliko avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
    2. Atsakovas ir daugiabučio namo butų savininkai neturėjo pagrindo manyti, kad šildymo sistemos yra netinkamos naudoti, kad jas reikia renovuoti, atnaujinti, nes šildymo įrenginių parengimo šildymo sezonui pase nei tikrinimo išvadose nėra duomenų apie šildymo įrenginių nusidėvėjimą, nėra užfiksuota jokių pastabų dėl to, kad palėpėje esantys šildymo vamzdžiai nėra izoliuoti. Nors 2013 m. rugpjūčio 18 d. šildymo įrenginių parengimo šildymo sezonui pase nurodoma, kad jis išduotas 2012-2013 m. šildymo sezonui, tačiau manytina, kad jis visgi išduotas 2013-2014 m. šildymo sezonui, nes šildymo sistemų patikrinimas atliktas prieš pardedant šildymo sezoną, o ne jam pasibaigus. Galimai po teismo minimo 2012 m. kovo 30 d. AB „Šiaulių energija“ akto buvo izoliuotas vamzdynas, užsandarinta palėpė, nes jokie šildymo sistemų užšalimo atvejai po šio pranešimo nebuvo fiksuoti. Be to, prižiūrėtojas iki 2014 m. vasario 2 d. įvykio buvo atlikęs visus privalomus bandymus, sistema buvo paruošta šildymo sezonui ir veikė, taigi įvykis galėjo atsitikti dėl netinkamo prižiūrėtojo pareigų atlikimo. Aplinkybė, kad 2014 m. vasario 3 d. akte dėl defektų nustatymo pažymėta apie 2014 m. vasario 4 d. įvykusį pakartotinį buto apliejimą tik patvirtina, kad šildymo sistemų prižiūrėtoja nesugebėjo tinkamai pašalinti sistemos defektų, neatliko savo pareigų numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintose Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse. Taigi dėl prakiurusio vamzdžio nėra atsakinga UAB „Mūsų būstas“, nėra atsakovės kaltės.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vamzdyno avarija kilo dėl neužsandarintos daugiabučio namo palėpės. AB „Šiaulių energija“ 2014 m. vasario 28 d. rašte nurodoma, kad vandens nuotėkis įvyko, nes prakiuro paveiktas korozijos šildymo sistemos nuorinimo atvamzdis, taigi nėra duomenų apie užšalusius vamzdžius, žemą temperatūrą palėpėje.
    4. Byloje nėra duomenų apie buto ir jame esančių objektų būklę prieš ir po apliejimo, todėl nėra galimybės nustatyti realios žalos, įvertinti turto nusidėvėjimo. Be to, ieškovės pateikti turto sunaikino ir sugadinimo aktai surašyti nedalyvaujant atsakovės atstovui, taigi netinkamai įvertinta žala, nenustatyta, kokią įtaką žalos dydžiui turėjo pakartotinis 2014 m. vasario 4 d. įvykęs buto apliejimas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:
    1. Apeliacinis skundas nepagrįstas, nes teismas pagrįstai nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
  2. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos energija“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsniu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Atsakovei kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei buvo išsiųstas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutarties projektas, tačiau sutartis iki šiol nėra sudaryta.
    2. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi buto savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. šią įstatymo nuostatą detalizuojantys poįstatyminiai aktai numato administratoriau pareigą priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu. Nors atsakovė dar 2012 m. kovo 30 d. raštu buvo informuota apie būtinybę renovuoti šildymo sistemą, tačiau atsakovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užkirti kelią pasikartojantiems vamzdynų trūkiams.
  3. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašo tenkinti atsakovo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:
    1. Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.
  4. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje konstatuota, kad ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 apėmė UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, civilinės atsakomybės draudimą, todėl ADB „Gjensidige“ pagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priteisti ADB „Gjensidige“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais
    1. ADB „Gjensidige“ ir UAB „Šiaulių būstas“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta UAB „Šiaulių būstas“ vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga negali būti aiškinama/vertinama plečiamai. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, todėl sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Draudėjas turi pareigą nedelsiant pranešti draudikui apie padidėjusią riziką ar kitokį atvejį, kai iš esmės keičiasi draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės (bendrųjų taisyklių 5.3.3. punktas). UAB „Šiaulių būstas“ atsakomybės prisiėmimas už UAB „Mūsų butas“ iki reorganizavimo įvykusių įvykių metu padarytą žalą neabejotinai laikytinas rizikos padidėjimu, tačiau nagrinėjamu atveju jokie papildomi susitarimai prie draudimo sutarties nebuvo sudaryti. Draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga negali būti taikoma įvykiams, įvykusiems dėl visiškai kitų įmonių kaltės, ir apimti draudimo sutartyje nenurodytų įmonių civilinės atsakomybės draudimo.
    2. Ieškinys pareikštas atsakovei UAB „Šiaulių būstas“, ieškovė nekėlė klausimo, ar atsakovės ir ADB „Gjensidige“ draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga turi būti taikoma UAB „Mūsų butas“ atsakomybei apdrausti, nebuvo analizuotos draudimo sutarties sąlygos, todėl teismas konstatuodamas, kad ADB „Gjensidige“ ir atsakovės sudaryta draudimo sutartis apėmė ir UAB „Mūsų butas“ civilinės atsakomybės draudimą, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas.
  5. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lietuvos būstas“ prašo tenkinti jos skundą, tuomet bus tenkinti ir trečiojo asmens reikalavimai.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

11ir teisiniai argumentai ir išvados

12Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

  1. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas statytas 1901 m.
  2. Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalas patvirtina, kad šilumos punkto, esančio ( - ), prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra AB „Šiaulių energija“.
  3. Iš šių duomenų matyti, kad 2012 m. vasario 19 d. registruotas pranešimas apie tai, kad bute, esančiame ( - ), bėga iš palėpės per sieną, nustatyta, kad drėksta minėto buto lubos bei sienos, nes praleidžia stogas; 2012 m. vasario 27 d. gyvenamajame name, esančiame ( - ), bėga vanduo iš palėpės, prakiuręs vamzdis.
  4. AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. rašte, kuris adresuotas UAB „Mūsų butas“, nurodoma, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistema nebuvo rekonstruota ar keista nuo pastato pastatymo, todėl šildymo sezono metu prakiūra vamzdynas. Palėpėje esanti vamzdyno dalis, esant labai žemai lauko oro temperatūrai, užšąla, nors yra pakankamai gerai izoliuota. Mokesčiai už patalpų šildymą dėl pasenusios šildymo sistemos ir nesandarios palėpės 2-3 kartus viršija vidutinę mieste (skaičiuojamą šilumos energijos kiekiui skirtą ploto vienetui). Prašoma organizuoti šildymo sistemos rekonstrukcijos ar pakeitimo darbus.
  5. Pateikti 2013 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. liepos 25 d., 2015 m. birželio 11 d. šilumą naudojančių sistemų hidraulinis bandymo ir plovimo aktai, taip pat 2013 m. rugpjūčio 16 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 10 d. Šildymo įrenginiai parengti šildymo sezonui pasai, kuriuose nurodoma, kad šildymo sistemos įrenginiai parengti ateinančiam šildymo sezonui.
  6. AB „Lietuvos draudimas“ ir S. R. 2013 m. sausio 27 d. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. 98610964, kuria apdraustas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2014 m. kovo 7 d. buvo taikoma draudiminė apsauga butui.
  7. AB „Šiaulių energija“ rašte nurodoma, kad 2014 m. vasario 2 d. buvo gautas iškvietimas apie bėgantį termofikacinį vandenį per buto, esančio ( - )-2, sienas. Atvykus nustatyta, kad prakiuro namo šildymo sistemos vamzdis palėpėje. Prakiuro korozijos paveiktas šildymo sistemos nuorinimo atvamzdis, kuris nebuvo keičiamas nuo namo pastatymo. Nuotėkis pašalintas. Šildymo sistemos priežiūrą atlieka AB „Šiaulių energija“, inžinerinių tinklų valdytoja – UAB „Mūsų butas“.
  8. UAB „Mūsų butas“ 2014 m. vasario 3 d. akte „Dėl defektų nustatymo“ nurodoma, kad 2014 m. vasario 2 d. įvyko šildymo vamzdyno avarija, kurios metu aplietas butas, esantis ( - ), t. y. miegamajame sulietos lubos, parketas ir kiti jame buvę daiktai, neveikia šildymo pečius. Šis aktas papildytas įrašu, kad 2014 m. vasario 4 d. 8 val. buvo gautas pranešimas, jog iš palėpės bėga vanduo šildymo ir karšto vandens sistemos, daugiau link svetainės kambario židinio.
  9. AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas – vertintojas G. B. 2014 m. vasario 6 d. sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. vasario 2–3 d. buvo užlietas S. R. butas, esantis ( - ). Apie įvykį draudikui pranešta 2014 m. vasario 3 d., o kompetentingoms institucijoms – AB „Šiaulių energija“ avarinei tarnybai – 2014 m. vasario 2 d. draudėja paaiškino, kad ji buvo kitu adresu kai jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad iš jos būti bėga vanduo. Sugrįžusi namo draudėja rado užlietą visą butą. Virš jos buto yra palėpė, kurioje yra šilumos tinklų vamzdynai, todėl buvo kreiptasi į šilumininkus, kurie tvarkė avariją.
  10. 2014 m. vasario 6 d. sudarytame pastato nuotolių aprašyme detalizuojama sugadintas turtas: vonioje (3-4 pagal individualią bylą) aplietos ir deformuotos lubos, lubų apvadas, sulietas nebeveikia dujinis pečius; kambaryje (3-5 pagal individualią bylą) sulietos, nukritusios gipskartonio lubų plokštės, nukritusios gipskartonio plokštės, atšokę tapetai, sulietos ir deformuotas laminuotos grindys; kambaryje (3-6 pagal individualią bylą) sulietos lubos, dažai atšokę, aplieti ir atšokę sienų tapetai, deformuotos medinės palangės; kambaryje (3-7 pagal individualią bylą) sulietos ir deformuotos lubos, parketas, sulietas židinys (pasekmes neaiškios). Visuose minėtose kambariuose sulieta, neveikia elektros instaliacija.
  11. 2014 m. kovo 12 d. sudarytame pastato nuotolių aprašyme detalizuojama sugadintas turtas nurodoma, kad vonioje (3-4 pagal individualią bylą) po pečiaus išėmimo reikia tvarkyti sienos keramikines plyteles dėl estetinio vaizdo, sunkiai užsidaro stiklinės durys; kambaryje (3-5 pagal individualią bylą) po apliejimo deformuotas durys, medinė durų stakta; kambaryje (3-7 pagal individualią bylą) po apliejimo išteptos sienos, todėl jas reikia perdažyti.
  12. Ekspertizės lokalinėje sąmatoje numatyta, kad bendra remonto darbų kaina yra 18 986 Lt (5 498,73 Eur), sutarta atlyginti 10 381,18 Lt (3 003,60 Eur) plius PVM, t. y. 11 578 Lt (3 353,22 Eur).
  13. 2014 m. birželio 12 d. draudimo išmokos apskaičiavime nurodoma, kad nuotolius sudaro: 11 578 Lt (3 353,22 Eur) ekspertizės sąmata, 3 815 Lt (1 104,90 Eur) pagal PVM sąskaitą faktūra VAN140015, 332,75 Lt (96,37 Eur) pagal PVM sąskaitą faktūrą VAN140017, 1 500 Lt (434,43 Eur) sudarė kitos gyvenamosios vietos nuoma laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., 1 115,54 Lt (323,08 Eur) ekspertizės sąmatos statybvietės išlaidų, iš viso draudiminio įvykio metu padaryta žala įvertinta 18 341,29 Lt (5 312 Eur) suma. Taigi apliejus butą, esantį ( - ), nuotoliai įvertinti 18 341,29 Lt (5 312 Eur) suma, ši suma draudėjai išmokėta 2014 m. birželio 16 d.
  14. Atsižvelgiant į prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, išrašytą 1 500 Lt (434,43 Eur) sumai už gyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 2 d., todėl 2014 m. birželio 19 d. papildomai į nuostolius įtraukta 1 500 Lt (434,43 Eur) suma už gyvenamosios vietos nuomą, kuri draudėjai išmokėta 2014 m. birželio 25 d.
  15. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į UAB „Mūsų butas“ dėl 19 841,29 Lt (5 746,43 Eur) žalos atlyginimo, atsiradusios 2014 m. vasario 2 d. apliejus butą, esantį ( - ), tačiau UAB „Mūsų butas“ 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. raštuose nurodė, kad nesutinka atlyginti draudimo bendrovei 19 841,29 Eur (5 746,43 Eur) žalos.
  16. 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „Mūsų butas“ vienintelio akcininko sprendimu nutarta UAB „Mūsų butas“ reorganizuoti prijungiant prie UAB „Šiaulių būstas“, kuri po reorganizacijos tęs savo veiklą ir perims visas UAB „Mūsų butas“ teise ir pareigas. Po reorganizavimo UAB „Mūsų butas“ baigs savo veiklą.
  17. ADB „Gjensidige“ ir UAB „Šiaulių būstas“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta UAB „Šiaulių būstas“ vykdoma pastatų ūkio priežiūros ir administravimo paslaugų veikla. Sutartyje numatyta, kad draudiminė apsauga galioja nuo 2013 m. gruodžio 23 d. 00 val. iki 2014 m. gruodžio 22 d. 24 val.

14Dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų

  1. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti atsakovo veiksmai, žalą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę, jas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai).
  2. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. vasario 2 d. buvo aplietas draudėjai S. R. priklausantis butas, esantis ( - ), nes prakiuro palėpėje esantis šildymo sistemos vamzdis. Atsižvelgiant į tai, kad draudiminis įvykis – buto apliejimas – įvyko galiojant draudiminei apsaugai, todėl draudėjas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 19 841,29 Lt (5 746,43 Eur) draudimo išmoką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto valdytoją dėl 19 841,29 Lt (5 746,43 Eur) žalos atlyginimo, tačiau atsakovei nesutinkant atlyginti žalos tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

15Dėl šildymo sistemos vamzdynų trūkimo priežasčių

  1. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
  2. Nors atsakovė tvirtina, kad byloje nėra nustatyta priežastis, dėl kurios prakiuro vamzdis apliejęs S. R. priklausantį butą, tačiau iš AB „Šiaulių energija“ 2014 m. vasario 28 d. rašto matyti, kad įmonės darbuotojai nustatė priežastį, t. y. prakiuro korozijos paveiktas šildymo sistemos nuorinimo atvamzdis. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad vamzdis prakiuro, nes jis buvo paveiktas korozijos, bei paaiškino, kad dėl nesandaraus daugiabučio namo stogo į palėpę patenka sniegas, todėl sudrėksta šildymo sistemų izoliacinė medžiaga, dėl drėgmės esant žemai oro temperatūrai užšąla ir trūksta vamzdžiai. Nors bendrojo naudojimo objektų valdytoja buvo įspėta dėl to, kad būtina spręsti palėpės sandarinimo klausimą, tačiau jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, todėl į palėpę patenka sniegas, kuris tirpdamas aplieja žemiau esančius butus, be to, sudrėkusi vamzdžių izoliacinė medžiaga yra mažiau atspari temperatūrų svyravimas (2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 28 sek. – 41 min. 23 sek.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudėjai S. R. priklausantis butas buvo aplietas dėl to, kad trūko korozijos paveiktas šildymo sistemos vamzdis. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad tam turėjo įtakos ir nesandari palėpė, joje besikaupianti drėgmė, žema lauko temperatūra, dėl kurios užšalę šildymo sistemos vamzdžiai vėliau sprogo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, neatmetama galimybė, kad įtakos vamzdžių korozijai turėjo palėpėje esanti drėgmė, dėl kurios galėjo įvyki ir pakartotiniai vamzdynų trūkimai.

16Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojos atsakomybės

  1. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prakiuręs vamzdis yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, t. y. daugiabučio namo šildymo sistemos dalis (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), tačiau kyla klausimas, kas yra atsakingas už tinkamą šildymo sistemos priežiūrą.
  2. Įvykio metu, t. y. 2014 m. vasario 2 d., bendrojo naudojimo objektų valdytoja buvo UAB „Mūsų butas“ (manytina, kad teismo sprendime per apsirikimą netiksliai nurodytas įmonės pavadinimas, nes teismo sprendime minima UAB „Mano būstas“, nors turėtų būti UAB „Mūsų butas“). Po reorganizacijos UAB „Mūsų butas“ teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „Šiaulių būstas“, kuri tęsia veikla iki šiol.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja detalizuoja kiti norminiai teisės aktai, pavyzdžiui, Nuostatų 5.3 punkte numatyta, jog administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (Nuostatų 6.1 punktas).
  4. Klausimus, susijusius su šildymo sistemos priežiūra, reglamentuoja specialūs teisės aktai. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorius, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartis. Kol nėra sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio ( - ), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja yra trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, nors su ja bendrojo naudojimo objektų administratorė (atsakovė) iki šiol nėra sudariusi sutarties dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo).
  5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) funkcijos detalizuojamos Aprašo II dalyje (9-11 punktai). Būtent Aprašo (galiojusio nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., t. y. įvykio metu) 11 punkte numatyta, kad pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) konkretūs darbai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentuose, kuriuos rengia pastato savininkas ar bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba jų pavedimu prižiūrėtojas. Remiantis Aprašo 20 punktu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
  6. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų normas darytina išvada, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytoja, t. y. atsakovė.
  7. Vien aplinkybė, kad prieš prasidedant šildymo sezonui buvo atlikti šildymo sistemų hidrauliniai bandymai, kurių metu nenustatyta pažeidimų, tai savaime neraiškia, kad šildymo sistema neturėjo defektų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismui pateikti tik duomenys apie registruotus šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų defektus nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d., tačiau nėra duomenų apie anksčiau registruotus defektus. Taigi atsakovė, siekdama paneigti savo atsakomybę, nepateikė teismui jokių duomenų, kad 2014 m. ar anksčiau registruotus šildymo sistemos defektus (CPK 178 straipsnis)
  8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrojo naudojimo objektų administratorė (kuriuos teises ir pareigas perėmė atsakovė) dar 2012 m. kovo 30 d. buvo informuota apie palėpės nesandarumą bei neigiamas to pasekmes šildymo sistemos vamzdžiams (2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 28 sek. – 48 min. 20 sek.), tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą šilumos sistemos veiklą, byloje nėra duomenų, kad administratorė būtų organizavusi daugiabučio namo būtų savininkų susirinkimus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai kaip užsandarinti palėpę, siekiant išvengti drėgmės kaupimosi bei pakartotinių butų apliejimų dėl šilumos sistemų vamzdžių trūkimo, nes trūkus vamzdžiams būdavo apliejami ir kiti daugiabučiame name esantys butai, pavyzdžiui 2014 m. vasario 2 d. trūkus vamzdžiui AB „Šiaulių energija“ pranešė kita to paties daugiabučio namo gyventoja apie per sieną bėgantį vandenį. Be to, byloje nėra duomenų, kad buvo atlikti kokie nors daugiabučio namo palėpės rekonstrukcijos darbai, siekiant išvengti sniego kaupimosi palėpėje, todėl atmestini kaip neįrodyti atsakovės argumentai, kad gavus AB „Šiaulių energija“ 2012 m. kovo 30 d. raštą galėjo būti atlikti tam tikri darbai, siekiant išvengti pakartotinio daugiabučio namo būtų apliejimo. Taigi visos šios aplinkybės parodo atsakovės kaip administratorės neveikimą.
  9. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektų valdytoja turėjo pareigą užtikrinti tinkamą bendrojo naudojimo priežiūrą (2012 m. kovo 30 d. gavusi duomenis apie netinkamą bendrojo naudojimo objektų būklę), tačiau ilgą laiko tarpą (beveik dvejus metus) nesiėmė jokių veiksmų siekiant įgyvendinti teisės aktuose numatytas funkcijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos veiksmus vertino kaip neteisėtą neveikimą.
  10. Įvertinus tai, kad bendrojo naudojimo objektų administratorė (kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė) turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, todėl pripažintina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo.
  11. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
  12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų 2014 m. vasario 2 d. trūkus vamzdžiui buvo aplietas visas butas, buto savininkė tuo metu buvo išvykusi, todėl grįžo namo tik po to, kai kaimynė pranešė apie vandenį bėgantį iš jos buto. Nors atsakovė teigia, nėra galimybės tinkamai apskaičiuoti butui padarytą žalą, dėl to, kad praėjus kelioms dienoms jis ir vėl buvo aplietas, t. y. 2014 m. vasario 4 d., tačiau byloje nėra duomenų, kad šis įvykis turėjo reikšmingos įtakos apskaičiuojant žalos dydį, be to, ir atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad pakartotinio apliejimo atveju padaryta žala butui esmingai padidėjo.
  13. Pažymėtina, kad UAB „Mūsų butas“ darbuotojai lankėsi aplietame bute, galimai net kelis kartus, nes 2014 m. vasario 3 d. aktas dėl defektų nustatymo buvo papildytas apie tai, kad 2014 m. vasario 4 d. gautą pranešimą apie bėgantį vandenį. Taigi atsakovė negali teigti, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti ir įvertinti žalą, atsiradusią apliejus butą. Nors atsakovė kvescionuoja, ar buto savininkė susitvarkė butą, tačiau iš 2014 m. kovo 12 d. sudarytame pastato nuostolių aprašymo matyti, kad jau tuomet buvo ieškovo atstovui lankantis minėtame bute buvo atliekami darbai, siekiant pašalinti buto užliejimo padarinius, t. y. buvo išmontuotas pečius, be to, S. R. kreipėsi į UAB „VANDORAS“, kuri atlieka šildymo, vandentiekio, vėdinimo bei kitų sistemų projektavimo ir montavimo paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, http://www.vandoras.lt/index_13.html). Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad buto savininkė remontavo butą po to, kai jis buvo aplietas.
  14. Įvertinus ieškovės 2014 m. vasario 6 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytus buto apliejimo padarinius, matyti, kad buvo aplietas visas butas (visi trys kambariai), sugadintas šildymo pečius, elektros instaliacija bei bute buvę daiktai, įvertinus aplinkybę, kad draudimo sutartyje buvo numatyta galimybė sugadinto buto savininkei atlyginti gyvenamojo būsto nuomos išlaidas, teismo vertinimu, pagrįstai ieškovė šias išlaidas apmokėjo. Atitinkamai tai reiškia, kad ji turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš kalto asmens, t. y. atsakovės. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buto savininkė galėjo pagal funkcinę paskirtį naudotis jai priklausančiu butu, kad ieškovė neapgrįstai reikalauja atlyginti kito gyvenamojo buto nuomos išlaidas, kad šios išlaidas nepagrįstai didelės ir pan. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. nuomojosi kitas patalpas iš asmens, kuris turi teisę versti gyvenamųjų patalpų nuoma, nuomos laikotarpis (100 dienų) nėra nepagrįstai ilgas, taigi nėra ir pagrindo mažinti šios rūšies išlaidas vien dėl to, kad teismui nėra pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

17Dėl ADB „Gjensidige“ atsakomybės.

  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudarė civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė.
  2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari, todėl sprendžiant draudėjo (žalos padariusio asmens) atsakomybės klausimą dėl žalos atlyginimo paprastai į bylos nagrinėjimą yra įtraukiamas ir draudikas. Jis į bylą įtraukiamas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, tais atvejais, kada yra solidariųjų prievolės skolininkų daugetas, o ieškovas reikalavimą nukreipia tik vienam iš bendraskolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimų ADB „Gjensidige“ kaip atsakovės draudikui, tačiau įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, pripažintina, kad pagrįstai į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta ADB „Gjensidige“ kaip trečiasis asmuo, nereiškianti savarankiškų reikalavimų.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė tik atsakovei, bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme nebuvo analizuojamos atsakovės ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ draudimo sutarties sąlygos, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 apėmė UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, civilinės atsakomybės draudimą, todėl ši nuostata iš motyvuojamosios dalies pašalintina.

18Dėl bylos procesinės baigties.

  1. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 105,14 Eur advokato išlaidų bei sumokėjo 538 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Nors atsakovė prašė priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

20Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

21Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismą 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

22Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teiginius, kad ADB „Gjensidige“ ir atsakovės 2013 m. gruodžio 18 d. sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės sutartis Nr. 164682 apėmė UAB „Mano būstas“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, civilinės atsakomybės draudimą.

23Priteisti trečiajam asmeniui ADB „Gjensedige“, juridinio asmens kodas 110057869, iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

24Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

25Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai