Byla 2S-1842-431/2013

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei A. M. ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui K. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A. Z.-T., išvadą teikianti institucija – Vilnmiaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas K. U. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, vaiko tėvu, atsakovė A. M. priešieškiniu prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko laikiną gyvenamą vietą su ieškovu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodė, jog atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai paskirta kardomoji priemonė – draudimas bendrauti su vaiku. Vaikas gyvena su močiute, atsakovės motina, A. Z.-T., kuri vaiką nuteikia priešiškai, ne visada gerai juo rūpinasi. Ieškovas nurodė, kad jis pats nori auginti sūnų, juo rūpintis, skatinti sportuoti, teisingai maitintis, kad sūnus laikytūsi disciplinos. Pas močiutę vaikui nėra gerai, jis per daug lepinamas. Pradėjus ieškovui bendrauti su sūnumi, jis pradėjo geriau mokytis. Ieškovas turi teisę pats auginti vaiką, jis siekia atkurti ryšį su vaiku. Jeigu laikina vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su tėvu – to ryšio atkurti ir nepavyks.

6Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu. Nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ja ir jos motina. Atsakovui vaikas niekada nerūpėjo, vaikas prie ieškovo nepripratęs, jis nenori gyventi su tėvu.

7Išvadą teikianti institucija –VTAS – prieštaravo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo šioje bylos stadijoje. Nurodė, kad reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, į tai, kad vaikas prisirišęs prie senelės. Tėvas turi pirmumo teisę auginti savo vaiką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ilgą laiką su vaiku nebendravo, neteikė vaikui išlaikymo, jų ryšys dar nėra atkurtas, perkelti vaiką prieš jo norą gyventi pas ieškovą būtų didelė trauma vaikui. Ieškovas stengiasi, ėjo pas psichologus, tačiau kartu su sūnumi pas psichologą nenuvyko. Tėvo reikalavimai vaikui neadekvatūs, ieškovas reikalauja griežtos tvarkos, vaikas nurodė, kad tėvas jam neduoda valgyti po 18 val., nes vaikas turi antsvorio, tačiau, kaip matyti su gydytoju mitybos planas vaikui nebuvo nustatytas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui nedelsiant inicijuoti laikinos globos ir globėjo skyrimo nepilnamečiui vaikui klausimą ir informuoti apie tai teismą.

10Teismas paaiškino, jog nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent – laikino vaiko gyvenamos vietos nustatymo, teismas vertina, koks sprendimo būdas šiuo atveju geriausiai atitiktų šalių sūnaus interesus, ir ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams interesams šioje byloje. Teismas nustatė, jog nepilnametis bylos šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su atsakove ir jos motina – vaiko senele. Atsakovės šeima 2012 m. kovo mėnesį buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašus, 2013-03-08 – į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi atsakovė turi alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimo problemą, nors ją neigia. Padėtis šeimoje negerėja, atsakovė nevykdo individualaus socialinio darbo uždavinių, šiuo metu gyvena skyrium nuo sūnaus, yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, ugdymo, išlaikymo, nesidomi jo auklėjimu, sveikata. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK Nusikaltimų skyriaus 2012-09-06, 2013-02-20 pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti). Iki teismo procesinio sprendimo atsakovei yra skirta kardomoji priemonė – nebendrauti bei neieškoti ryšių su sūnumi. Nepilnametis vaikas VTAS specialistams nurodė, kad su tėvu (ieškovu) jis susipažino prieš metus, norėti bendrauti su tėvu, tačiau gyventi nori su senele. Dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje yra atskiras nepilnamečiui skirtas kambarys, daug žaislų, tinkamos buitinės sąlygos, tačiau namuose trūksta tvarkos ir švaros. Vaiko priežiūra ir ugdymu rūpinasi senelė, jai padeda ieškovas. Vaikas paaiškino, kad sutiktų nakvoti pas tėvą, jei senelė leistų, tačiau tik tuo atveju, jei gyventų su senele. Nepilnametis taip pat nurodė, kad jaučiasi įskaudintas, kad tėvas neleidžia parsinešti jam nupirktų žaislų, o jis labai nori parodyti senelei. Tėvas neduoda jam valgyti nuo šešių vakaro (nes vaikas turi antsvorį), nori, kad jis sportuotų ir eitų miegoti alkanas.

11Teismas padarė išvadą, kad ieškovo (tėvo) ir sūnaus emocinis ryšys šiuo metu dar nėra atkurtas. Vaikas prisirišęs prie senelės. Tėvo reikalavimai laikytis tvarkos, disciplinos, sportuoti, saikingai valgyti atitinka vaiko interesus, tačiau vaikui nauji, neįprasti, netikėti. Šios aplinkybės rodo, kad skubus įprastinės vaikui aplinkos pakeitimas, nesant stipraus emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo, neišsprendus šalių ginčo iš esmės, neigiamai paveiktų vaiko interesus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vaiko nuomonė prieštarauja jo interesams, todėl privalo į vaiko norą atsižvelgti. Ieškovo prašymas dėl laikino vaiko gyvenamos vietos nustatymo su juo šiuo metu pažeistų vaiko interesus ir būtų neproporcinga siekiamiems tikslams – atkurti tėvo ir sūnaus ryšį. Todėl teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, jog šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena be įstatyminio atstovo, todėl pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui inicijuoti laikinos globos skyrimo nepilnamečiui steigimą. Teismas taip pat išaiškino ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jeigu jo bendravimui su sūnumi būtų daromos kliūtys.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas K. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su tėvu.

14Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Faktiškai ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kilo tarp vaiko tėvo ir vaiko senelės. Bylos medžiaga rodo, kad vaiko motina visiškai nusišalino nuo visų reikalų, susijusių su vaiko auklėjimu. CK 3.169 str. aiškiai nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Taigi, įstatymo leidėjas net nesuteikia teisinės galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su senele tuo atveju, jeigu abiejų tėvų valdžia nėra apribota. Bylos medžiaga patvirtina, kad vaiko motina konfliktuoja su vaiko senele, konfliktai vyksta vaiko akivaizdoje. Jų intensyvumas toks stiprus, kad į juos reaguoja teisėtvarkos institucijos, pradėdamos ikiteisminius tyrimus. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino, kad gyvenimas senelės namuose atitinka vaiko interesus. Ieškovo manymu, bylos medžiaga rodo, kad nors toks gyvenimas yra vaikui įprastas, jis žaloja vaiko psichiką. Darbo su socialinės rizikos šeimomis 2013-02-18 tvarkos aprašo 6 priedo nuoraše nurodyta, kad socialinės darbuotojos nuomone, senelė augina vaiką lepindama ir suteikdama jam daug laisvių, o tėvas reikalauja griežčiau laikytis disciplinos ir tvarkos, sportuoti, reguliariai tikrintis ir rūpintis sveikata. Ieškovas nesutinka su teismo nutartyje nurodytu motyvu, kad reikalavimai laikytis tvarkos, disciplinos, sportuoti, saikingai valgyti vaikui yra nauji, neįprasti, netikėti. Skundžiamos nutarties logika, pagal kurią vaikas turi likti aplinkoje, kur nėra tvarkos, disciplinos, tačiau ši aplinka vaikui yra įprasta, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas privalo išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių). Neigiamos įtakos vaiko prisirišimo formavimuisi gali turėti jo nustatymas prieš kitą tėvą, siekiant sumenkinti jo autoritetą ar vaiko dėmesio užkariavimas dovanomis, pramogomis ir kt. Tai, kad senelė nuteikinėja vaiką prieš tėvą patvirtina socialinių darbuotojų išvados. Netiesiogiai tai patvirtina pats vaikas, sakydamas, kad norėtų nakvoti pas tėvą, jeigu senelė leistų. Konfliktinius santykius su vaiko tėvu inicijuoja senelė, todėl teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tėvui bus vis sunkiau stiprinti ryšį su sūnumi, tinkamai dalyvauti jo auklėjime.
  2. Ieškovas nesutinka su teismo motyvu, jog darant kliūtis tėvo teisei bendrauti su sūnumi būtų, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Dėl nutartyje nenurodytų priežasčių ir teisinių motyvų, teismas suteikė prioritetą senelės teisei dalyvauti anūko auklėjime. CK 3.172 str. numato tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, tačiau įstatymo leidėjas visais atvejais kategoriškai įpareigoja būtent vaiko tėvus užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. Pažymėtina, kad vaiko tėvai (o ne seneliai) yra atsakingi visais atvejais, kai jų nepilnametis vaikas padaro žalą kitiems asmenims, netinkamai elgiasi ir t.t. Būtent vaiko senelė, jeigu jai nebus sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, turės teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas įrodė savo rimtą požiūrį į sūnaus auklėjimą: jis lanko psichologų kursus, jo iniciatyva sūnui buvo atlikta medicininė operacija. Ieškovo iniciatyva ir lėšomis vaikas gavo asmens tapatybės kortelę. Ieškovas nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi.

15Atsiliepimu į ieškovo K. U. atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neinicijuoti atsakovės sūnui laikinosios globos ir globėjo.

16Nurodo, jog nenusišalino nuo vaiko auklėjimo savo noru, o buvo priversta tai padaryti dėl atsakovei melagingai pateiktų kaltinimų, jai paskiros kardomosios priemonės – draudimo bendrauti su sūnumi. Visus 9 savo gyvenimo metus atsakovės sūnus gyveno su ja, atsakovės motinai priklausančiame name. Atsakovės sūnus nepasitiki savo biologiniu tėvu, su juo jaučiasi nesaugiai. Ieškovas nesidomėjo savo sūnumi 9 metus. Nors dabar ieškovas deklaruoja savo rimtą požiūrį žodžiais į vaiko auklėjimą, tačiau aštuonerius metus jo nenorėjo pažinti. Be to, ikiteisminis tyrimas prieš atsakovę yra baigtas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nebus taikomos ir atsakovės sūnus galės gyventi su ja kaip ir anksčiau.

17Atsiliepimu į ieškovo K. U. atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. Z.-T. prašo atmesti ieškovo skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą.

18Nurodo, jog trečiasis asmuo ir nepilnametis vaikas jau pakankamai ilgą laiką nebendrauja su atsakove. Vaiko senelė pati apgynė anūką nuo atsakovės smurto ir iškvietė policiją. Nepilnametis nuo gimimo gyvena pas senelę. Čia berniukui sudarytos geros sąlygos gyventi, augti, ugdyti ir lavinti savo sugebėjimus. Ieškovas tik prieš metus laiko, vaiko senelės dėka surastas ir įkalbėtas pradėjo po truputį bendrauti su sūnumi, nors eilę metų buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo ir dalyvavimo jo auklėjime. Teismas pagrįstai pripažino, kad nepilnamečio gyvenimas senelės namuose, tai yra vaikui įprastoje prigimtinėje aplinkoje labiausiai šiuo metu atitinka vaiko interesus. Po teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmimo, teismui nepatenkinus ieškovo prašymo, pastarasis pas sūnų nė karto nepasirodė, neskambino berniukui, nesidomėjo juo. Ieškovas neturi galimybės ir laiko rūpintis vaiku ir su juo bendrauti, kadangi dirba gaisrinėje pamaininį darbą pagal slenkantį grafiką (budi kas ketvirtą parą). Atsakovė, vaiko motina, jau suprato, kad pasielgė neteisingai, skambina sūnui ir bendrauja su juo telefonu, ateina į mokyklą, į vaikų šventes. Atsakovė susirado darbą, kuriame pradės dirbti baigusi kursus pagal Darbo biržos nukreipimą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, teisėtumo ir pagrįstumo

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

23Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

25Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

26Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyveno su savo motina, atsakove, ir senele, atsakovės motina. Atsakovės šeima yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi atsakovė turi alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų vartojimo problemą. Pradėto ikiteisminio tyrimo pagrindu atsakovei yra pritaikytos kardomosios priemonės – nebendrauti bei neieškoti ryšių su sūnumi. Atsakovė ir jos sūnus gyvena atskirai. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, išvadą teikianti institucija nurodė, jog vaikas su savo tėvu susipažino neseniai, jis nori bendrauti su tėvu, tačiau gyventi nori su senele.

27Kadangi skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasiūlyta nedelsiant inicijuoti laikinosios globos ir globėjo skyrimą vaikui, apeliacinės instancijos teismas, atrsižvelgdamas į tai, jog CPK 367 straipsnis įpareigoja teismą šeimos bylose būti aktyvų bei suteikia teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, pareikalavo papildomų duomenų iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus apie dabartinę faktinę nepilnamečio gyvenamąją vietą, jo santykius su tėvais ir trečiuoju asmeniu (b.l. 131). Naujai pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-26 įsakymu nepilnamečiui skirta laikina globėja A. Z.-T. (vaiko senelė iš motinos pusės). Vaikas gyvena globėjos namuose, kuriuose gyveno iki bylos nagrinėjimo pradžios (b.l. 132). Dokumentuose taip pat nurodoma, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko susitikimus su jo tėvu, ieškovu, bei globėja, siekia atkurti tėvo ir sūnaus emocinius ryšius, spręsti tėvo bendravimo su vaiku problemas. Susitikimų metu buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi matosi ne rečiau, kaip du kartus per savaitę, vis ilginant susitikimų laiką.

28Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog pagal CK 3.169 straipsnio nuostatas, tėvams gyvenant skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatoma tik su vienu iš tėvų, o ne su kitais asmenimis, tame tarpe ir vaiko seneliais. Tačiau taip pat yra pažymėtina ir tai, kad dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju teismas turi spręsti, ar iki bylos išnagrinėjimo egzistuojanti vaiko gyvenamoji vieta atitinka vaiko interesus, ar nekelia jam grėsmės. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir esantys byloje dokumentai patvirtina, kad atsakovė, tai yra vaiko motina, kuri pagal atliekamą ikiteisminį tyrimai galimai žiauriai elgėsi su vaiku bei darė jam žalingą įtaką, šiuo metu negyvena kartu su savo vaiku ir jo globėja. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenimas su savo laikinąja globėja jam nekelia grėsmės. Be to, vaikas nuo pat gimimo gyveno kartu su globėja, jos namuose, o su savo tėvu pradėjo bendrauti tik nuo 2012 m. kovo mėnesį, tai yra tik sulaukęs aštuonerių metų amžiaus. Todėl, sprendžiant dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reikia atsižvelgti, ar staigus gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas nepakenks vaiko interesams.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystimuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

302013-11-21 nepilnamečio vaiko psichologinės būsenos įvertinimo rašte (b.l. 134-135) nurodyta, jog dėl ilgalaikio nebendravimo su sūnumi, ryšys tarp ieškovo ir vaiko yra silpnesnis, nei tarp nepilnamečio ir senelės. Įvertinimas rodo, jog su berniuku yra sunku užmegzti kontaktą, jis jaučiasi nesaugiai bendraudamas su nepažįstamu suaugusiu asmeniu. Vaikas teigia norintis toliau gyventi su senele, tačiau pasiilgsta tėčio, jeigu jo nemato ilgesnį laiką. Rašte pateikiama rekomendacija palaipsniui didinti kassavaitinių tėvo ir sūnaus susitikimų skaičių ir jų trukmę, skatinant artimesnio ir saugesnio tėčio ir sūnaus santykio kūrimą.

31Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes ir naujai pateiktus duomenis, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo (tėvo) ir sūnaus emocinis ryšys šiuo metu dar nėra atkurtas. Psichologinė išvada patvirtina, kad minėta problema dar nėra išspręsta ir būtinas tolimesnis vaiko ir tėvo bendravimas, siekiant suformuoti artimus tarpusavio ryšius. Dabartinė gyvenamoji aplinka yra tinkamai pritaikyta vaikui, joje jis jaučiasi ir yra saugus. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir psichologų išvados rodo, jog staigus gyvenamosios vietos pakeitimas gali padaryti vaikui žalos ir dėl to pakenkti jo interesams. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius vaikui laikinąją globą, iki sprendimo byloje priėmimo nėra tikslinga taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir keisti vaiko gyvenamąją vietą.

32Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

33Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. U.... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas K. U. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su... 6. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu. Nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena... 7. Išvadą teikianti institucija –VTAS – prieštaravo dėl laikinųjų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi atmetė ieškovo... 10. Teismas paaiškino, jog nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo (tėvo) ir sūnaus emocinis ryšys šiuo... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovas K. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    15. Atsiliepimu į ieškovo K. U. atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo... 16. Nurodo, jog nenusišalino nuo vaiko auklėjimo savo noru, o buvo priversta tai... 17. Atsiliepimu į ieškovo K. U. atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. Z.-T.... 18. Nurodo, jog trečiasis asmuo ir nepilnametis vaikas jau pakankamai ilgą laiką... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 21. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 25. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal... 26. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo... 27. Kadangi skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pasiūlyta... 28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad keičiant vaiko... 30. 2013-11-21 nepilnamečio vaiko psichologinės būsenos įvertinimo rašte (b.l.... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje... 32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį palikti...