Byla 2A-797-657/2014
Dėl sumokėto užstato priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9879-877/2013 pagal ieškovų BUAB „Sagitarius“ ir E. D. ieškinį atsakovei UAB „Adampolis“ dėl sumokėto užstato priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Sagitarius“ ir E. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adampolis“ pagal Autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N20120314/01 bei N20120314/02 sumokėto užstato dalį – 34.097,62 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 63-67). Nurodė, kad atsakovė 2013 m. vasario 25 d. pranešimu, remiantis 2012-03-14 sutarties, sudarytos tarp UAB „Sagitarius“ ir UAB „Adampolis“ 10.2 ir 10.2.1 punktais, vienašališkai nutraukė autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20120314/01. Ieškovas E. D. remiantis sutarties 3.4 punktu iš banko skolintomis lėšomis asmeniškai 2012 m. kovo 21 d. pavedimu Nr. ( - ) sumokėjo atsakovei 43.617,14 Lt užstatą už du vilkikus, kuris pridavus atsakovui išnuomotą vilkiką turėjo būti sugrąžintas. Vilkikas 2013 m. kovo 3 d. buvo sugrąžintas su apibrozdintu buferiu ir pakojomis. Pagal suderintą BTA draudimo su UAB „Adampolis“ remonto sąmatą, BTA draudimas atsakovui išmokėjo 4.107,19 Lt. E. D. sutiko, kad atsakovė iš sumokėto užstato atskaitytų 1.000,00 Lt frančizę, 1.250,00 Lt, kurių BTA draudimas nesumokėjo atsakovei ir 7.269,52 Lt nuomos mokestį už nesumokėtas vilkiko nuomos dienas, iš viso – 9.519,52 Lt. Likusius 12.289,05 Lt ieškovas prašė skubiai pervesti į jo sąskaitą ( - ), nes jie buvo būtini iš šio banko paimtos paskolos užstatui dengimui.

52012-03-14 Sutartimi Nr. N20120314/02 buvo išnuomotas kitas vilkikas automobilis MAN valstybinis numeris ( - ), už kurį ieškovas E. D. iš asmeninių lėšų sumokėjo 21.808,57 Lt užstatą. Vilkikas su puspriekabe, valstybinis numeris ( - ) Švedijoje 2013 m. sausio 15 d. pateko į masinę autoavariją. UAB „Sagitarius“ su draudimo bendrove BTA Insurance Company draudimas SE Lietuvos filialas buvo sudaręs sausumos transporto priemonių draudimo sutartį (poliso Nr. TPD 064918), o draudimo įmokas savo lėšomis sumokėjo E. D.. Pagal draudimo sutartis nukentėjusio vilkiko savininkas - banko lizingas ir teisėtas valdytojas UAB „Adampolis“ gavo draudimo išmoką – 160.000,00 Lt. Apie tai BTA draudimas 2013 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr.TD0368869 pranešė ieškovui. Atsakovės teigimu, BTA Draudimas nepilnai atlygino vilkiko teisėtam valdytojui ir savininkui 2013-01-15 autoįvykyje už patirtą žalą, kas sudaro 43.617,14 Lt, todėl atsakovė atsisako grąžinti sumokėtą užstatą, kuris pagal abi nuomos sutartis sudaro 34.097,62 Lt. Atsakovė nepagrindė šios sumos, o nurodytos sumos 20.147,96 Lt už automobilio pargabenimą, ar 225,45 Lt nėra aiškios. Kadangi Vilkikas UAB „Sagitarius“ buvo draustas KASCO ir privalomos civilinės atsakomybės draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE, todėl draudimo bendrovė privalo atlyginti šias išlaidas. Kadangi atsakovė atsisakė sugrąžinti 12.289,05 Lt užstato dalį pagal sutartį N20120314/01 ir 21.808,57 Lt užstato dalį pagal sutartį N20120314/02, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovės.

6Atsakovė UAB „Adampolis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b.l. 75-80). Nurodė, kad ieškovas per transporto priemonių nuomos laikotarpį nevykdė finansinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartis, todėl atsakovas iš 43.617,14 Lt užstato išskaitė 122,90 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNA 01113856, 123,70 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNA 01113857, 3.800,00 Lt už transporto priemonių nuomą, kuri nebuvo pilnai ieškovo padengta ir buvo likęs skolos likutis, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0075349 – 14.827,23 Lt už transporto priemonių nuomą, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0076019 – 242,00 Lt už laidavimo paslaugą, kuri buvo suteikta pagal ieškovo užsakymą, dėl transporto priemonės MAN TGX 18.480, kėbulo numeris ( - ) gedimo, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0076682. Atsakovė pateikė ieškovui sąskaitą Nr. 01/13-04-16, dėl transporto priemonės MAN TGX 18.480, valstybinis numeris ( - ) žalos atlyginimo, kurios dydis yra 4.128,80 Lt. Ieškovas sutinka atlyginti atsakovui žalą, dėl BTA draudimo išskaitytos frančizės – 1.000,00 Lt bei BTA pagal sutartį TPD069401 draudimo regresu išskaitytos nesumokėtos įmokos – 1.250,00 Lt. Taip pat šioje sąskaitoje yra nurodyta 1.878,80 Lt suma už aukščiau minimos transporto priemonės remontą užsienyje (pagal MAN Truck&Bus Deutscland GmbH 2013.02.12 remonto sąskaitą Nr. 5016575318 - 544,14 EUR sumai). Atsakovei sudengus ieškovo įsiskolinimą, pagal sąskaitas su atsakovo turimu ieškovo piniginių lėšų likučiu, liko 20.372,51 Lt. Remiantis Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 9.1. punktu, ieškovas privalėjo grąžinti atsakovui transporto priemones jau kitą darbo dieną po nuomos sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė ir pačiai atsakovei teko rūpintis transporto priemonės MAN TGX 18.480 parvežimu po autoįvykio į Lietuvą. Automobilio saugojimo aikštelėje bei transporto priemonės nugabenimą iki kelto išlaidos sudarė – 4.930,00 EUR pagal Švedijos įmonės Donalds Bilbarging AB 2013 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 130202, 3.124,76 Lt kelto išlaidos pagal UAB „Transporto marisa“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. KL0000019816. Tuo pagrindu atsakovas išrašė ieškovui sąskaitą Nr. 02/13-04-16, dėl nuomos automobilio MAN TGX 18.480, valst. Nr. ( - ) žalos atlyginimo 20.147,06 Lt sumai, bei 225,45 Lt už transporto priemonės parvežimą iš Klaipėdos uosto į Kauną, Ateities pl. 45 C, kur yra atsakovo aikštelė, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TECH 20120218. Atsakovės nuomone, E. D. nėra tinkamu ieškovu byloje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Adampolis“ ieškovui E. D. 20.371,30 Lt sumokėto užstato, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20.371,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 611,00 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė (T.1, b.l. 157-164). Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad UAB „Sagitarius“ ir UAB „Adampolis“ sudarė dvi atskiras nuomos sutartis dėl dviejų skirtingų transporto priemonių. Teismas, atsižvelgęs į sutarties turinį, į jo sumokėjimo momentą (prieš perduodant nuomos objektą), į piniginio užstato parinktą dydį (3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio), į sumokėtų pinigų, kaip užstato, įvardijimą, darė išvadą, jog šalys piniginį užstatą vertino kaip išankstinį mokėjimą, kuris garantuoja nuomos mokesčio sumokėjimą ir nuomojamos autotransporto priemonės būklės atstatymą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalių aptartas piniginis užstatas iš esmės atitinka teismų praktikoje aptartą avanso sąvoką ir sprendė, kad piniginis užstatas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalinga, kad kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turėtų tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti, jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu piniginis užstatas (avansas) šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal Sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuri garantuoja neabejotiną tam tikros sumos pagal sutartį apmokėjimą, o šios sutarties atveju – nesumokėto nuomos mokesčio ir nuomotojo patirti autotransporto priemonės atstatymo į normalią būklę nuostoliai, todėl tik šias sumas iš sumokėto užstato atsakovė galėjo įskaityti. Pagal pirmąją sutartį atsakovė, nutraukusi nuomos sutartį, turėjo teisę įskaityti 123,70 Lt plovimo ir kniedijimo išlaidas, 244,00 Lt laidavimo paslaugų mokestį, kuris priskirtinas prie remonto išlaidų, ir 1.878,00 Lt už remontą užsienyje. Atsakovė turėjo teisę įskaityti ir 1900,00 Lt sausio mėn. nuomos mokesčio (½ dalis nuo 3800,00 Lt už transporto priemonių nuomą bei delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0075349) ir 7413,62 Lt vasario mėn. nuomos mokesčio (½ dalis nuo 14.827,23 Lt už transporto priemonių nuomą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0076019). Be šių išlaidų, ieškovė sutiko, kad būtų padengta 1.000,00 Lt frančizė ir 1.250,00 Lt BTA draudimo regresu išskaitytos nesumokėtos įmokos pagal sutartį TPD069401. Bendra suma pagal pirmąją sutartį, kuri išskaitytina iš 21.808,57 Lt avanso, yra 13.809,32 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės pagal šią sutartį priteistina 7.999,25 Lt sumokėto avanso. Pagal antrąją sutartį atsakovė, nutraukusi nuomos sutartį, turėjo teisę įskaityti 122,90 Lt plovimo ir kniedijimo išlaidas. Nuomininkas privalėjo grąžinti autotransporto priemones nuomotojui kitą darbo dieną po nuomos termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Ieškovė transporto priemonės atsakovei negrąžino, todėl už visą negrąžintą laikotarpį pagal Sutarties 9.4 punktą privalo sumokėti sutartimi susitartą 1.900,00 Lt sausio mėn. nuomos mokesčio (½ dalis nuo 3.800,00 Lt už transporto priemonių nuomą bei delspinigių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0075349) ir 7.413,62 Lt vasario mėn. nuomos mokesčio (½ dalis nuo 14.827,23 Lt už transporto priemonių nuomą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VLR 0076019). Bendra suma pagal antrąją sutartį, kuri išskaitytina iš 21.808,57 Lt avanso, yra 9.436,52 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės pagal šią sutartį priteistina 12.372,05 Lt sumokėto avanso. Kitos atsakovės įskaitytos sumos neatitinka užstate nurodytiems transporto priemonės atstatymo išlaidoms, todėl atsakovės negalėjo būti vienašališkai įskaitytos. Ieškovo nuomone, jos nėra pagrįstos, tačiau atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl žalos atlyginimo, ieškovei netinkamai vykdžius sutartį, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šioje byloje šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Ieškovas įrodinėjo nenugalimos jėgos buvimą, tačiau, teismo nuomone, nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui spręsti dėl nenugalimos jėgos buvimo. Eismo įvykis dėl blogo matomumo ar slidžios kelio dangos, netgi jei jame dalyvavo ne viena transporto priemonė, įprastai nėra laikomas įvykusiu dėl nenugalimos jėgos, kadangi padidinto pavojaus šaltinių valdytojams įstatymas kelia ypatingus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra nustatytos nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių ieškovas galėtų būti atleistas nuo sutartinės prievolės vykdymo. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis įvykus autoavarijai nutraukė su atsakove nuomos sutartį. Todėl ieškovo argumentą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį teismas vertino kaip siekį nepagrįstai išvengti civilinės atsakomybės. Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakove, atsisakė vykdyti savo sutartyje nustatytą pareigą pristatyti transporto priemonę atsakovės veiklos adresu. Ieškovė turi sutartinę pareigą už laikotarpį iki transporto priemonė buvo pristatyta atsakovės veiklos adresu atsakovei sumokėti nuomos mokestį ir delspinigius, kuris pagal sutarties 3.4 punktą gali būti užskaitytas iš ieškovės sumokėto avanso. Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 20371,30 Lt jo sumokėto užstato šalių sutarčių 3.5 punkto pagrindu bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Patenkinęs 60 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad E. D. priteistina 611,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

11Apeliaciniu skundu ieškovas E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl 9.436,52 Lt užstato nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 31-39). Apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžia sprendimo dalį dėl nepriteistos sumos pagal 2012-03-14 sutartį Nr. N20120314/02. Apelianto nuomone,

121. Teismas byloje netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kadangi neįvertino visų įrodymų. Teismas netinkamai įvertino nenugalimos jėgos faktoriaus buvimą ir netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio normas. Nesutinka, kad yra skolingas atsakovei. Atsakovė priešieškinio byloje nereiškė, o ieškovas jos teismui pateiktų sąskaitų-faktūrų nepripažįsta, jos nėra su juo suderintos. Dėl autoįvykio transporto priemonę vairavusio vairuotojo kaltės pareigūnai nenustatė. Šiuo atveju aplinkybes, pagrindžiančias kaltę, turėjo įrodyti atsakovė. Teismas netinkamai vertino nuomos sutarties sąlygas. Neįvertino sutarties 9.3 punkto ir nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už nevažiuojantį vilkiką, kuris nedavė jokio pelno. Teismas neįvertino, kad apeliantas vilkiko negalėjo grąžinti nuomotojui dėl nuomos sutarties 9.5, 6.11 punktų sąlygų, be to, jo neatidavė gelbėjimo darbus atlikusi įmonė, kol savininkas nesumokės, o nurodytas jo grąžinimo terminas šiuo atveju nėra realus. Ieškovas nebuvo įspėtas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas su atsakove nebendradarbiavo. Teismas nesumažino žalos atlyginimo transporto priemonės likutine verte. Apelianto teigimu atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Teismas pažeidė apelianto teises, neišreikalaudamas vilkiko pardavimo dokumentų. Be to, liko nekompensuotos apelianto išlaidos, dėl autoįvykio vykstant į Švediją, kurios turėjo būti atlygintos iš draudimo išmokos.

132. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas – nenustatė tikrosios šalių valios, netinkamai įvertino nuomos sutarties tikslą ir atsakovės elgesį po jos sudarymo. Neįvertino sutarties atskirų dalių dviprasmiškumo ir ieškovo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesų gynimo svarbos. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.522-6.529 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo.

14Be to, apeliantas prašo priimti naujus įrodymus: BTA Draudimas 2013-02-12 atsakymą, ieškovo laiškus UAB „Adampolis“ ir Švedijos policijai dėl kaltininkų nustatymo bei kai kuriuos atsakymus, ataskaitas (T.2, b.l. 16-28).

15Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 64-79). Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių faktinių nenugalimos jėgos (force majeure) buvimą patvirtinančių aplinkybių, todėl ir jo argumentai, jog teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnį tampa niekiniais. Ieškovas rūpinosi išskirtinai savo interesais, o ne bendradarbiavo su atsakove. Ieškovas nepagrįstai ginčija sutarties lygiateisiškumo principą. Pagal šalių sutartis atsakovė turėjo teisę pasilikti visą arba atitinkamą dalį ieškovui grąžintino užstato, jeigu atsirado pagrindas iš užstato išskaityti atsakovei padarytus nuostolius arba žalą išnuomotam daiktui. Tai, kad ieškovo draudimo bendrovė atsisakė jam atlyginti patirtą žalą, atsakovės nuostolius, kompensuoti transporto priemonės saugojimo išlaidas, pargabenimo į Lietuvą išlaidas, yra tik ieškovo ir draudimo bendrovės reikalas. Atsakovė iš draudimo kompanijos gavo 13.084,69Lt mažesnę sumą. Kadangi transporto priemonės vertė sudarė 173.084,69 Lt, atsakovė patyrė akivaizdžių nuostolių. Visos atsakovės sumokėtos lėšos tretiesiems asmenims, siekiant atgauti transporto priemonę, ir yra atsakovės patirti nuostoliai, kurie nebūtų patirti, jei ieškovas būtų sąžiningai įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nepagrįsti ir nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

16Atsakovė UAB „Adampolis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą (T.2, b.l. 43-46). Nurodė, kad teismas byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino įrodymus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir klaidingai aiškino teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas neteisingai aiškino užstato ir avansinės įmokos sąvokas bei jų paskirtį autotransporto priemonių nuomos sutartyse. Teismas netinkamai vertino nuomos sutarčių turinį. Neįvertino aplinkybių, jog atsakovė, kaip nuomotoja, turi teisę pasilikti užstatą nuomos sutarties pasibaigimo atveju. Autotransporto priemonių nuomos sutartyse atsakovė ir ieškovas aiškiai susitarė dėl užstato, jo paskirties ir dydžio, tačiau teismas užstato paskirtį interpretavo ir prilygino avansui, visiškai nevertindamas sutarties 3.4 punkte numatyto šalių susitarimo, kad nuomotojo patirti nuostoliai dėl autotransporto priemonės atstatymo į naudojimui tinkamą būklę gali neapsiriboti nurodyta užstato suma, o nuomininkas privalo padengti skirtumą.

182. Teismas netinkamai įvertino autotransporto priemonės atstatymo į normalią būklę nuostolių apimtį. Nors atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius visas patirtas išlaidas, kurios susijusios su transporto priemonių atstatymu į normalią būklę, teismas nepagrįstai apsiribojo tik daliniu šių sumų įskaitymo taikymu. Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl autotransporto priemonių atstatymo į normalią būseną, apimant visas atsakovės patirtas išlaidas, tame tarpe ir susijusias su transporto priemonės pargabenimu į Lietuvą.

19Ieškovas E. D. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti (T.2, b.l. 58-63). Nurodė, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nutylėjo apie iš draudimo bendrovės gautą 160.000,00 Lt sumą. Visus atsakovės patirtus nuostolius padengė draudimo bendrovė. Atsakovė apeliaciniame skunde iškraipo nuomos sutarties 9.3 punktą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliaciniai skundai atmestini.

22Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro abiejų šalių apeliaciniuose skunduose iškelti teisės ir fakto klausimai. Apeliaciniuose skunduose šalys, grįsdamos savo pozicijų ginčo atžvilgiu teisingumą, akcentuoja, jog netinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas, šalių argumentų bei atsikirtimų įvertinimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, ar teismo išvados dėl ginčo esmės yra padarytos objektyviai bei visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, pagal vidinį teismo įsitikinimą, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str.).

23Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė BTA Draudimas 2013-02-12 atsakymą, ieškovo laiškus UAB „Adampolis“ ir Švedijos policijai dėl kaltininkų nustatymo bei kai kuriuos atsakymus, ataskaitas (T.2, b.l. 16-28), tačiau nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jo pateikti nauji įrodymai. Pagal šios bylos duomenis ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti.

24Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas, kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą, nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d., 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).

25Teismo atliktą įrodymų vertinimą nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas ginčija skirtingais aspektais. Ieškovas E. D. teigia, jog teismas be pagrindo netaikė teisės aktų reglamentuojančių atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, o atsakovė UAB „Adampolis“ teigia, kad teismas netinkamai vertino užstato paskirtį ir patirtus nuostolius dėl transporto priemonės atstatymo į normalią būklę.

26Byloje nustatyta, kad UAB „Sagitarius“ su atsakove UAB „Adampolis“ 2012 m. kovo 14 d. sudarė dvi autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N20120314/01 ir Nr. N20120314/02, pagal kurias atsakovė nuo 2012-03-20 iki 2013-03-20 išnuomojo UAB „Sagitarius“ dvi transporto priemones (MAN TGX 18.480), kėbulo numeris ( - ) (T.1, b.l. 22-32) ir (MAN TGX 18.480), kėbulo numeris ( - ), o nuomininkė UAB „Sagitarius“ įsipareigojo sumokėti trijų nuomos mėnesių užstatą, kas sudaro 21.808,57 Lt pagal kiekvieną sutartį, iš kurio bus užskaitoma nuoma už paskutinį mėnesį, o likusi suma skirta atstatyti nuomojamos autotransporto priemonės būklę, jei nuomininkas ją netinkamai eksploatuos ar prižiūrės (sutarties 3.4 p.). Pagal sutarties 3.5 punktą likusi užstato dalis grąžinama nuomininkui. Užstatą už UAB „Sagitarius“ už abi transporto priemones – 43.617,14 Lt 2012 m. kovo 21 d. sumokėjo E. D. (T.1, b.l. 69).

27Atsakovė 2013 m. vasario 25 d. raštu pranešė UAB „Sagitarius“ apie vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą ir pareikalavo nedelsiant jas grąžinti bei sumokėti visas, pagal sutartį, nuomininko mokėtinas sumas (T.1, b.l. 17). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus sprendė, kad iš viso pagal abi sutartis atsakovė turėjo grąžinti 20.371,30 Lt.

28Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl 9.436,52 Lt užstato negrąžinimo pagal 2012 m. kovo 14 d. autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. Nr. N20120314/02, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, o būtent tų aplinkybių, kad atsakovės pateiktos sąskaitos – faktūros už transporto priemonių ir įrangos nuomą Serija VLR Nr. 0075349 ir Serija VLR Nr. 0076019 (T.1, b.l. 87-88) yra ieškovo nepasirašytos, todėl skola nėra aiški, mokėtinos sumos nesuderintos, o ieškovas jų nepripažįsta.

29Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, 2013 m. kovo 14 d. sudarydamos transporto priemonės nuomos sutartį Nr. N20120314/02 šalys susitarė, kad iš sumokėto užstato bus išskaičiuojamas nuomos mokestis už paskutinį atitinkamo laikotarpio mėnesį bei išlaidos transporto priemonei atstatyti. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos – faktūros Nr. KNA Nr. 01113856 122,90 Lt sumai (T.1, b.l. 85) matyti, kad ji buvo išrašyta už transporto priemonės (MAN TGX 18.480), kėbulo numeris ( - ) valymo ir kniedijimo darbus. Šią sąskaitą – faktūrą ieškovas E. D. yra pasirašęs, o sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2013 m. sausio 18 d. Sąskaitos – faktūros Serija VLR Nr. 0075349 ir Serija VLR Nr. 0076019 (T.1, b.l. 87-88) buvo išrašytos už transporto priemonių ir papildomos įrangos nuomą. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl 7.269,52 Lt mėnesinės nuomos už transporto priemonę įmokos (sutarties 3.1.1 p.). Atsakovė nurodė, kad Sąskaitos – faktūros Serija VLR Nr. 0075349 buvo iš dalies apmokėta ir likusi nesumokėta suma sudarė 3800,00 Lt už abi transporto priemones (po 1900,00 Lt) už kiekvieną. Sąskaita – faktūra Serija VLR Nr. 0076019 buvo išrašyta už transporto priemonių nuomą už 2013 m. vasario mėnesį (po 7413,62 Lt kiekvienai transporto priemonei). Apeliantas teigdamas, kad nesutinka su nurodytomis sumomis, nepateikė į bylą įrodymų, kad nuomos mokestis už 2013 m. sausio ir vasario mėnesius atsakovei buvo sumokėtas, kad šalys buvo susitarę pakeisti nuomos sutarties sąlygas, ar buvo kitokių šalių valingų susitarimų dėl nuomos mokesčio ar atleidimo nuo jo (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pagal 2012 m. kovo 14 d. sutarties Nr. N20120314/02 3.1.1 punktą, nutraukus sutartį turėjo teisę išskaičiuoti ginčijamas sumas 122,90 Lt už automobilio valymą ir kniedijimą, 1900,00 Lt nuomos mokesčio už 2013 m. sausio mėnesį ir 7413,62 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2013 m. vasario mėnesį, viso 9.436,52 Lt nesikreipdama į teismą.

30Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai įvertino apeliantų sugebėjimą vykdyti prievolę atsakovui ir E. D. apeliacinio skundo argumentus, kad dėl autoįvykio Švedijoje buvo susidariusios Force majoure sąlygos, todėl nuomininkas turėtų būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai apie masinį autoįvykį Švedijoje (T.1, b.l. 52-54) neįrodo, jog ieškovas dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su atsakovu, t.y. laiku sumokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Sagitarius“ turėtų būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, juolab, kad sutarties 6.13 punkte nustatyta, kad nepriklausomai nuo autotransporto priemonių gedimo ar netekimo priežasties, išskyrus nenugalimos jėgos (Force majoure) aplinkybes, nuomininkas privalo laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o nuomotojas neprivalo nuomininkui atlyginti jo patirtų nuostolių ar sumažinti nuomos ar kitus pagal sutartį mokamus mokesčius ar atidėti jų mokėjimo terminas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė pagal 2013 m. kovo 14 d. transporto priemonės nuomos sutartį Nr. N20120314/02 pagrįstai iš sumokėto 21.808,57 Lt užstato išskaičiavo 9.436,52 Lt sumą, o ieškovui grąžinti privalėjo grąžinti 12.372,05 Lt sumokėto užstato.

312013 m. kovo 14 d. šalys taip pat sudarė analogišką transporto priemonės nuomos sutartį Nr. N20120314/01. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos – faktūros Nr. KNA Nr. 01113857 123,70 Lt sumai (T.1, b.l. 86) matyti, kad ji buvo išrašyta už transporto priemonės (MAN TGX 18.480), kėbulo numeris ( - ) valymo ir kniedijimo darbus. Šią sąskaitą – faktūrą ieškovas E. D. yra pasirašęs, o sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2013 m. sausio 18 d. Sąskaitos – faktūros Serija VLR Nr. 0075349 ir Serija VLR Nr. 0076019 (T.1, b.l. 87-88) buvo išrašytos už transporto priemonių ir papildomos įrangos nuomą. Už šios transporto priemonės nuomą nuomininkas kas mėnesį turėjo mokėti 7.269,52 Lt (sutarties 3.1.1 p.). Kaip jau minėta atsakovė nurodė, kad Sąskaita – faktūra Serija VLR Nr. 0075349 buvo iš dalies apmokėta ir likusi nesumokėta nuomos suma sudarė 3.800,00 Lt už abi transporto priemones (po 1900,00 Lt už kiekvieną). Sąskaita – faktūra Serija VLR Nr. 0076019 buvo išrašyta už transporto priemonių nuomą už 2013 m. vasario mėnesį (po 7413,62 Lt kiekvienai transporto priemonei). Be to, atsakovė pateikė sąskaitą Nr. VLR 0076682 242,00 Lt sumai už pagal sutartį suteiktą laidavimą (T.1, b.l. 89), bei sąskaitą 4.128,80 Lt sumai, tame tarpe 1.000,00 Lt draudimo bendrovės nesumokėtos franšizės, 1.250,00 Lt regresu išskaitytos nesumokėtos įmokos ir 1.878,80 Lt už transporto priemonės remontą užsienyje (T.1, b.l. 121-126). Tokiu būdu atsakovė turėjo teisę išskaičiuoti ne ginčo tvarka šias sumas (viso 13.808,12 Lt) pagal sutarties 3.4 punktą, ir ieškovui grąžinti užstato likutį – 8.000,45 Lt pagal šią sutartį. Apeliantas su šiomis išlaidomis sutiko.

32Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai vertino piniginio užstato paskirtį, nes šalys sudarydamos sutartis susitarė, kad užstatas atliks ne tik mokėjimą pagal nuomos sutartį už paskutinį mėnesį, bet kartu bus skirtas ir žalos atlyginimui – transporto priemonių atstatymui į normalią būklę, kas apima visus patirtus nuostolius.

33Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė (MAN TGX 18.480) kėbulo numeris ( - ) po autoįvykio buvo saugoma Donalds Bilbarging AB aikštelėje Švedijoje. Nutraukus nuomos sutartį 2013 m. vasario 25 d. pranešime atsakovė pareikalavo, kad nuomininkė UAB „Sagitarius“ kiek įmanoma greičiau grąžintų šią transporto priemonę. Autotransporto priemonių nuomos sutartimi Nr. N20120314/02 šalys susitarė, kad nuomininkas privalo kitą darbo dieną po sutarties nutraukimo pats grąžinti nuomotojui transporto priemonę ir visą gautą dokumentaciją, pristatant į nuomotojo verslo vietą (Ateities pl. 45C, Kaune), o neįvykdžius šios pareigos, kompensuoti nuomotojui visas transporto susigrąžinimo išlaidas (sutarties 9.1-9.4 p.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų transporto priemonės (MAN TGX 18.480) kėbulo numeris ( - ) sugrąžinimui, todėl tai įvykdė atsakovas. Atsakovės nuomone, transporto priemonės susigrąžinimo išlaidos sudaro 20.372,51 Lt (T.1, b.l. 13), tame tarpe 225,45 Lt už automobilio parvežimą maršrutu Klaipėda – Kaunas (T.1, b.l. 14), 3.124,76 Lt už kelto paslaugas (PVM sąskaita – faktūra KL0000019816, T.1, b.l. 95), 4930,00 EUR už automobilio ir priekabos saugojimą, transportavimo ir kitos išlaidos (T.1, b.l. 128-129). Sutartyje šalys nėra susitarę, kad iš sumokėto užstato būtų apmokamos kitokios išlaidos, nei nurodyta sutarties 3.4 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad piniginis užstatas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos pirmiau nurodytos sąlygos atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t.y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu piniginis užstatas (avansas) šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal Sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuri garantuoja neabejotiną tam tikros sumos pagal Sutartį apmokėjimą, o šios sutarties atveju, garantuoja ir nesumokėto nuomos mokesčio ir nuomotojo patirtų autotransporto priemonės atstatymo į normalią būklę nuostolių atlyginimą, todėl tik šias sumas iš sumokėto užstato atsakovas galėjo įskaityti. Ieškinys buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad nuomotojo pareiga grąžinti nuomininkui užstatą yra maksimali, kad nuomotojas neturi savarankiškos teisės sau pasilikti visą užstatą ar jo dalį remdamasis kokiais nors objektyvaus ar subjektyvaus turinio pagrindais, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kitos atsakovės įskaitytos sumos neatitinka užstate nurodytiems transporto priemonės atstatymo išlaidoms, todėl atsakovės negalėjo būti vienašališkai įskaitytos, nes atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl žalos atlyginimo nuostolių (žalos) atsiradimo fakto ir jų dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sudarytos dvi nuomos sutartys, atskirai kiekvienai transporto priemonei, o sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad susigrąžinimo išlaidos skaičiuojamos kiekvienai transporto priemonei atskirai. Be to, šalys nebuvo susitarusios, kad pagal vieną sutartį sumokėtas užstatas galėtų užtikrinti tinkamą prievolių įvykdymą pagal kitą sudarytą sutartį.

34Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

35Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo suma 21.0371,30 Lt sumą pagal UAB „Adampolis“ pateiktas sąskaitas. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sumų, sumokėtų pagal UAB „Adampolis“ sąskaitas, priteisimo ir šių motyvų nekartodama, pažymėdama, kad atsakovė turėjo teisę iš sumokėto užstato išskaičiuoti nuomos mokestį, išlaidas, reikalingas autotransporto priemonių atstatymui, teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą. Pagal bylos duomenis (UAB „Adampolis“ sąskaitas Nr. VLR 0076682 (T.1., b.l. 89) ir Nr. 5016575318 (T.1, b.l. 124-126), atsiliepimo į ieškinį (T.1, b.l. 76) matyti, kad už laidavimo paslaugą ir remonto darbus yra sumokėta suma – atitinkamai 242,00 Lt ir 1878,80, tačiau teismo sprendime per klaidą įrašyta 244,00 Lt ir 1.878,00 Lt, todėl priskaičiuota įskaityta suma yra 13.809,32 Lt, priteistina pagal 2013-03-14 sutartį Nr. N20120314/01 suma sudaro 7.999,25, o bendra priteista suma 21.0371,30 Lt. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, aritmetinė klaida ištaisytina nurodant, kad priskaičiuota įskaityta suma yra 13.808,12 Lt, priteistina pagal 2013-03-14 sutartį Nr. N20120314/01 suma sudaro 8.000,45 Lt, o bendra pagal abi sutartis priteistina suma yra 21.0372,50 Lt.

36Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytų sandorių esmę, kompleksiškai vertino byloje pateiktais įrodymais patvirtintas pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatė jų tarpusavio ryšius ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentaciją bei išvadas pripažįsta pagrįstomis ir atitinkančiomis proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, reikalavimus. Nenustačiusi įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, kuris būtų galėjęs lemti neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str., 330 str.).

37Netenkinus apeliacinių skundų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39patikslinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį ją išdėstant taip:

40Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“, kodas 234522530, E. D., a.k. ( - ) 20372,50 Lt (dvidešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt du litus 50 ct) sumokėto užstato, 6 % ( šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20.372,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 611 Lt (šešis šimtus vienuolika litų) žyminio mokesčio.

41Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Sagitarius“ ir E. D. patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 5. 2012-03-14 Sutartimi Nr. N20120314/02 buvo išnuomotas kitas vilkikas... 6. Atsakovė UAB „Adampolis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 12. 1. Teismas byloje netinkamai vertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos... 13. 2. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės... 14. Be to, apeliantas prašo priimti naujus įrodymus: BTA Draudimas 2013-02-12... 15. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu... 16. Atsakovė UAB „Adampolis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 17. 1. Teismas neteisingai aiškino užstato ir avansinės įmokos sąvokas bei jų... 18. 2. Teismas netinkamai įvertino autotransporto priemonės atstatymo į... 19. Ieškovas E. D. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliaciniai skundai atmestini.... 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 23. Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės... 24. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės... 25. Teismo atliktą įrodymų vertinimą nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas... 26. Byloje nustatyta, kad UAB „Sagitarius“ su atsakove UAB „Adampolis“ 2012... 27. Atsakovė 2013 m. vasario 25 d. raštu pranešė UAB „Sagitarius“ apie... 28. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl 9.436,52 Lt užstato negrąžinimo... 29. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip jau minėta,... 30. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas netinkamai... 31. 2013 m. kovo 14 d. šalys taip pat sudarė analogišką transporto priemonės... 32. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai... 33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė (MAN TGX 18.480)... 34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 35. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo suma 21.0371,30 Lt sumą... 36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios... 37. Netenkinus apeliacinių skundų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 39. patikslinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo... 40. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“, kodas 234522530,... 41. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....