Byla 2A-514-390/2013
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autrona“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2813-292/2012 pagal ieškovės „BTA insurance Company“ SE ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autrona“ dėl draudimo išmokos grąžinimo.

2Teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3678,32 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio VOLVO FH 12 v/n ( - ) valdytoją Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2011-07-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis FORD MONDEO v/n ( - ). Šio įvykio kaltininkas vairavo atsakovei UAB „Autrona“ priklausantį automobilį VOLVO PG 12. Draudimo bendrovė išmokėjo 7356,64 Lt už autoįvykio metu apgadintą automobilį FORD MONDEO. Sudarant sutartį atsakovė UAB „Autrona“ nurodė, kad vykdys tik vietinius pervežimus Lietuvoje, ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui įvertinti. Tačiau draudiminis įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, todėl atsakovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktu, kuris numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos informacijos, jie įgijo teisę reikalauti draudimo bendrovei grąžinti 50 procentų draudiminės išmokos, t.y. 3678,32 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 3678,32 Lt draudimo išmoką, 110 Lt žyminį mokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3678,32 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2011-05-06 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės- krovininio automobilio VOLVO FH12 valdytojų civilinės atsakomybės sutartis (31 b.l.). 2011-07-11 atsakovės UAB „Autrona“ darbuotojo V. P. vairuojamas automobilis VOLVO FH12, ( - ) didžiojoje Britanijoje apgadino lengvąjį automobilį FORD MONDEO, FB57CUX. Automobilis VOLVO FH 12 buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už autoįvykio metu apgadintą automobilį FORD MONDEO BTA Insurance Company SE nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo apskaičiuotą 7356,64 Lt draudimo išmoką. Sutarties 12 p. šalys susitarė, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje, o apdraustos transporto priemonės išvažiavimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos bus laikomas rizikos padidėjimu ir bus taikomos sutartyje nurodytos sąlygos dėl prievolės pranešti apie padidėjusią riziką, papildomos įmokos mokėjimo ir subrogacija (atgręžtinis reikalavimas). Atsakovė, apdraudusi civilinę atsakomybę, nesilaikė sutartyje nurodytos sąlygos, kad prieš išvykdama į Didžiąją Britaniją, ji privalėjo informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes tai laikoma rizikos padidėjimu. Teismas konstatavo, jog draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 795). Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, nes vairuotojas nekaltas dėl autoįvykio, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji trečioji šalis ir UAB „Autrona“ vairuotojas pripažino atsakomybės dalis - 50/50. Tuo pagrindu buvo paskaičiuotas ir atlygintas nuostolių dydis trečiajam asmeniui. Be to, ieškovas siekia susigrąžinti išmokėtos sumos dalį, argumentuodamas tuo, kad atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Ginčas yra kilęs dėl to, ar draudėjas - atsakovė UAB „Autrona“, sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas, t.y. pranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Todėl sprendžiant šį ginčą nėra svarbu eismo įvykio dalyvių kaltė, o taip pat ta aplinkybė, kad buvo sudaryta draudimo sutartis su Rusijos draudimo bendrove.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autrona“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

9Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, nes vairuotojas nekaltas dėl autoįvykio, atmestini, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji trečioji šalis ir UAB „Autrona“ vairuotojas pripažino atsakomybės dalis- 50/50. Tuo pagrindu buvo paskaičiuotas ir atlygintas nuostolių dydis trečiajam asmeniui. Byloje tokių įrodymų, kad atsakovės vairuotojas pripažino atsakomybės dalis – 50/50 nėra. Byloje yra tik vairuotojo paaiškinimas (b.l. 33) iš kurio matyti, kad vairuotojas tikrai nepripažino savo kaltės ir jame nurodė, kad lengvasis automobilis, kurio naudai išmokėta išmoka, lenkdamas jo vairuojamą vilkiką ir pavojingai manevruodamas, užkliudė jo automobilio dešinės pusės bamperio kampą ir nežymiai nubrozdino jo dažus, tuo padarydamas nežymią žalą. Vairuotojas taip pat nubraižė įvykio schemą (b.l. 34) iš kurios akivaizdžiai matyti, kad lengvojo automobilio vairuotojas pažeidė manevravimo eismo juostose taisykles ir turėtų būti pripažintas kaltu dėl autoįvykio. Būtent lengvojo automobilio vairuotojo prašymu ir dėl faktinės žalos nebuvimo nebuvo kviečiama policija ir surašoma eismo įvykio deklaracija.

10Byloje pateiktas draudimo bendrovių susirašinėjimo vertimas (b.l. 74), kuriame draudimo bendrovė nurodo savo samprotavimus - „iš trečiosios šalies tikrinimo: nebuvo policijos, nėra liudininkų, pateikė pasiūlymą sureguliuoti šį ieškinį 50/50. Informuokite, kad vadovausimės mūsų kliento nurodymais“. Civilinė atsakomybė gali atsirasti trimis atvejais: 1) kai susitariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečiami policijos pareigūnai į eismo įvykį, bet užpildoma eismo įvykio deklaracija; 2) kai įgaliotas policijos pareigūnas priima sprendimą apie eismo įvykio kaltininką; 3) kai teismas priima sprendimą apie eismo įvykio kaltininką. Jokia draudimo kompanija negali savavališkai nustatyti kurio nors eismo dalyvio kaltės arba kaltė gali būti preziumuojama tik vieno iš eismo įvykio dalyvio nurodymais. Ieškovė neįrodė, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovės darbuotojas, todėl atsakomybė atsakovei negali atsirasti.

11Sprendime nurodyti argumentai dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarties nuostatų būtų reikšmingi tik tuomet, jei būtų nustatyta atsakovės vairuotojo kaltė.

12Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė „BTA insurance Company“ SE prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad apeliantė nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti skundžiamu sprendimu. Ieškovei nėra žinoma kokios valstybės aktai numato atsakovės nurodytus civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, tačiau nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 4 d., t.y. ieškovės atstovas, nagrinėjamu atveju, Inter Europe, yra atsakingas už išmokos mokėjimą tretiesiems asmenims. Būtent atstovas, Inter Europe, abiejų vairuotojų paaiškinimų pagrindu pasiekė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl 50 proc. žalos atlyginimo pripažįstant abiejų vairuotojų kaltę. Atsakovės atstovas savo paaiškinime pripažino, kad atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį, todėl abipusės kaltės pripažinimas atitinka teisingumo reikalavimus.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl įvykusio eismo įvykio kaltininko, apeliantas tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas, vairavęs atsakovei priklausantį automobilį.

18Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 11 d. Didžiojoje Britanijoje susidūrė atsakovės darbuotojo V. P. vairuojamas automobilis VOLVO FH12, ( - ) su kitu automobiliu FORD MONDEO, ( - ). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą nurodė, kad nukentėjusioji trečioji šalis ir atsakovės vairuotojas pripažino atsakomybės dalis – 50/50 ir argumentavo, kad šalių ginčas yra kilęs dėl draudimo vykdymo sutarties sąlygų, todėl sprendžiant bylą nėra svarbu eismo įvykio dalyvių kaltė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo argumentacija sutikti negali ir konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai nenustatė ir nesiaiškino ar draudimo išmoka, išmokėta ieškovės, yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės darbuotojo kaltais veiksmais padarant eismo įvykį. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą yra svarbios, tačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo išaiškintos, nustatytos ir įvertintos. Svarbiausių teisinių ir faktinių aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ir netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 17d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-225/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. birželio 26d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3k-3-326/2012). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą nenustatė visų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų ir dėl to tinkamai neišsiaiškino ir nekvalifikavo tarp šalių atsiradusių teisinių santykių esminių aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti trūkumai šalintini, aplinkybės aiškintinos. Aplinkybių visapusiškam ir objektyviam išaiškinimui tikslinga į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) įtraukti atsakovės vairuotoją V. P..

20Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai nespręstini.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Nutarė

22Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

23Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,... 2. Teismas,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3678,32 Lt draudimo išmoką, 5... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autrona“ prašo panaikinti Alytaus rajono... 9. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškinio... 10. Byloje pateiktas draudimo bendrovių susirašinėjimo vertimas (b.l. 74),... 11. Sprendime nurodyti argumentai dėl transporto priemonių valdytojų civilinės... 12. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė „BTA insurance... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl įvykusio eismo įvykio... 18. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. liepos 11 d. Didžiojoje... 19. Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti trūkumai šalintini, aplinkybės... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 22. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 23. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti...