Byla 3K-3-326/2012
Dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo; trečiasis asmuo – G. K

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Diteilas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Diteilas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Chemika“ ir E. G. dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo; trečiasis asmuo – G. K.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl nesąžiningos konkurencijos, klientų perviliojimo ir dėl to padarytų nuostolių atlyginimo.

6Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 132 765 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Materialiniu teisiniu pagrindu ieškovas nurodė CK 1.116 straipsnio 1 dalį, 2.87 straipsnio 1-4, 7 dalis, 2.135 straipsnio 1 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį, 6.249 straipsnio 1, 2 dalis, 6.251 straipsnį, 6.279 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus.

7Ieškovo bendrovė UAB „Diteilas“ buvo įkurta 2003 metais. Nuo įkūrimo pradžios bendrovės pagrindinis verslas buvo prekyba automobilių priežiūrai skirtomis priemonėmis ir aksesuarais. Nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Diteilas“ vadovavo direktorius E. G. Bendrovė sugebėjo sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, nuo pat įsikūrimo pradžios ėmė bendradarbiauti su stambiausiais užsienio autochemijos gamintojais ir platintojais. Bendrovė tiekė prekes ir aptarnavo įmones, biurus, valstybines institucijas visoje Lietuvoje. Ieškovo sudarytos komercinės sutartys buvo terminuotos, tačiau daugelyje jų numatyta, kad jeigu nė viena iš šalių iki sutarties galiojimo termino pabaigos prieš 30 dienų nepareiškia apie sutarties nutraukimą, sutartis savaime pratęsiama kitiems metams. Ieškovo teigimu, jo klientai iki šiol būtų pirkę prekes iš bendrovės, jeigu atsakovai nebūtų ėmęsi nesąžiningos konkurencinės veiklos. E. G., dar būdamas UAB „Diteilas“ vadovas, veikdamas pagal G. K. ir jo žmonos K. K. 2008 m. kovo 5 d. išduotą įgaliojimą, įsteigė konkuruojančią bendrovę UAB „Chemika“. Jos steigėjas buvo UAB „Diteilas“ darbuotojas vadybininkas G. K., dirbęs įmonėje nuo 2003 m. liepos 11 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., kuris direktoriaus E. G. komandiruočių, atostogų metu neretai eidavo UAB „Diteilas“ direktoriaus pareigas. E. G. UAB „Chemika“ dirba vadybininku nuo 2008 m. lapkričio 23 d., o G. K. 2008 m. kovo 6 d. (dar dirbant UAB „Diteilas“ vadybininku) paskirtas UAB „Chemika“ direktoriumi. 2004 m. lapkričio 23 d. ieškovas su E. G. pasirašė konfidencialumo sutartį dėl įmonės komercinės paslapties neatskleidimo. Pagal šią sutartį E. G. įsipareigojo tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek po darbo sutarties su bendrove pasibaigimo nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios bendrovės komercinę paslaptį, kurios sąrašas yra pateiktas sutarties 2 punkte. Sutarties 4 punktu E. G. įsipareigojo, kad pažeidęs konfidencialumo pareigą privalės sumokėti ieškovui 10 000 Lt baudą (kaip ieškovo minimalius nuostolius) bei atlyginti bendrovei visus kitus nuostolius (įskaitant negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia bauda. Vos tik įsteigus UAB „Chemika“, ši pradėjo plėtoti konkurencinę veiklą ir veikti nesąžiningai, nes staigiai krito ieškovo pardavimai ir gaunamos pajamos. UAB „Chemika“ galėjo pasiūlyti palankesnes pardavimo sąlygas UAB „Diteilas“ klientams, nes žinojo ieškovo prekių įsigijimo šaltinius ir tiekėjus. Atsakovai perėmė dalį ieškovo klientų. UAB „Chemika“ veikimas toje pačioje rinkoje leido atsakovams pasinaudoti komercine paslaptimi įsigyjant bei platinant prekes, analogiškas toms, kuriomis prekiavo ieškovas. UAB „Chemika“ analogiškas prekes įsigydavo iš tų pačių trijų tiekėjų (Ekokemica S.r.l., De Witte A.S. ir ELSEA S.r.l.), iš kurių jas pirko ir platino ieškovas. UAB „Chemika“ vykdoma ūkinė veikla buvo ir yra konkurencinė, nes abi įmonės prekiavo ir prekiauja iš esmės analogiškomis prekėmis, kurios dar ir platinamos iš tų pačių tiekėjų. Ieškovas pažymėjo, jog UAB „Chemika“ yra pardavinėjusi valymo priemones šioms įmonėms, buvusioms ieškovo klientėms: VRM Autoūkiui nuo 2008 m. liepos 22 d., UAB „Ervin“ nuo 2008 m. birželio 10 d., UAB „Vosaura“ nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., taigi ji veikė nesąžiningai. Išreikalavus iš UAB „Chemika“ buhalterinės apskaitos dokumentus paaiškėjo, kad ši įmonė nuviliojo ir kitus ilgalaikius ieškovo klientus: R. L. firmą „Autolaris“, UAB „Auberneda“, G. N. IĮ, K. M. autotransporto aptarnavimo paslaugų įmonę, UAB „Stiklų servisas“, D. B. IĮ, Ž. firmą „Žygutis“, UAB „Elektra“, UAB „Energa“, UAB „Tilsta“, UAB „Šiaulių tiekimo bazė“, A. G. įmonę, UAB „Japoniškų markių automobilių centras“, UAB „Boldus“, UAB Švaros parkas“, UAB „Golbena“, UAB „Amber Cargo“. Perviliotų klientų ieškovas negali susigrąžinti ir dėl to patyrė žalos. Žalą sudaro trejų metų negautos pajamos (132 765 Lt), kurias ieškovas ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB „Chemika“ 14 000 Lt nuostolių atlyginimo, 420 Lt žyminio mokesčio, 1 295 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovo naudai, 75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo E. G. 3 000 Lt nuostolių atlyginimo, 90 Lt žyminio mokesčio, 270 Lt advokato atstovavimo išlaidų advokato atstovavimo išlaidų ieškovo naudai, 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Chemika“ 2008 m. kovo 6 d. steigimo sutartis patvirtina faktą, jog ji sudaryta ir pasirašyta E. G., veikiančio steigėjų G. K. ir K. K. vardu pagal 2008 m. kovo 3 d. patvirtintą įgaliojimą. G. K. nuo 2003 m. liepos 11 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. dirbo UAB „Diteilas“ vadybininku. E. G. nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. vadovavo UAB „Diteilas“. Teismas konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Susitarimu dėl konfidencialumo atsakovas E. G. įsipareigojo tiek darbo sutarties galiojimo su UAB „Diteilas“ metu, tiek po jos pasibaigimo nenaudoti, neperduoti, neatskleisti UAB „Diteilas“ duomenų bazės, visos informacijos, susijusios su klientais, partneriais, įskaitant jų vardus, įmonės pavadinimus. Byloje nepaneigta, kad UAB „Diteilas“ ir UAB „Chemika“ užsiima ta pačia konkuruojančia veikla. Teismo vertinimu, E. G. 2008 m. kovo 6 d., būdamas UAB „Diteilas“ vadovas, neturėjo pareigos už UAB „Chemika“ steigėjus pasirašyti šios įmonės steigimo sutarties, o sutikęs atlikti tokius veiksmus turėjo suprasti, jog dalyvauja konkuruojančios bendrovės steigimo procese. Teismo vertinimu, jis pripažintinas pažeidusiu pareigą būti lojaliam ir sąžiningam jo vadovaujamos UAB „Diteilas“ atžvilgiu. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo G. K. teismo posėdyje patvirtino, jog UAB „Chemika“, 2008 m. balandžio 10 d. atlikusi pirmuosius prekių pirkimus iš UAB „Diteilas“ tiekėjo Italijoje Ekokemica S.r.l., savaitei gavo mokėjimo už prekes atidėjimą. UAB „Chemika“ įsigydavo analogiškas prekes net iš trijų tų pačių UAB „Diteilas“ tiekėjų. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, jog UAB „Chemika“ naudai atliekant šiuos komercinius veiksmus buvo nesąžiningai pasinaudota UAB „Diteilas“ duomenų baze, komerciniais ryšiais, įmonės įdirbiu, jos reputacija. Ieškovo atžvilgiu atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovo negautos pajamos yra tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Be to, UAB „Chemika“ buhaltere nuo 2008 m. balandžio 7 d. dirba O. J., buvusi su UAB „Diteilas“ susijusios įmonės UAB „Švaros broliai“ ir Ko” (tie patys akcininkai) buhaltere nuo 2003 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. vasario 12 d. bei tvarkiusi UAB „Diteilas“ buhalterinę apskaitą pagal UAB „Švaros broliai“ ir Ko” bei UAB „Diteilas“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Taip pat svarbu tai, kad du buvę UAB „Diteilas“ darbuotojai T. V. ir L. B. yra įsteigę elektroninį chemijos priemonių pardavimo portalą. Šie asmenys per šį internetinį portalą pardavinėja UAB „Chemika“ tiekiamą produkciją. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad atsakovai ėmėsi ir UAB „Diteilas“ darbuotojų nuviliojimo. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Chemika“ per 2008 m. pirmąjį pusmetį turėjo 14 000 Lt pajamų, tokia suma pripažinta ieškovo negautomis pajamomis. Teismas, atsižvelgdamas į E. G. atliktus nesąžiningus ieškovo atžvilgiu veiksmus, jo civilinę atsakomybę įvertino 3000 Lt suma.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Chemika“ 6420 Lt, atsakovui E. G. – 6090 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 151,15 Lt dokumentų siuntimo išlaidų. Kolegija nurodė, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą ir vertindamas ieškinio, grindžiamo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, turėjo aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kad būtų galima daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą (ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apimtis ir turinys rodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, neatskleidė reikšmingų bylos aplinkybių, neįvykdė pareigos išsamiai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, nors sprendė sudėtingą teisinį ginčą didelės apimties byloje. Kolegija, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (CPK 263, 270 straipsniai).

11Kolegijos vertinimu, atsakovo E. G. veikimas, dalyvaujant (kaip atstovui) steigimo procese kitos įmonės, kuri po to ėmė verstis panašia veikla ir veikė toje pat komercinės veiklos srityje kaip ir ieškovas, nėra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo reikalavimu pripažinti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, jų atliktus realiai pradėjus veikti atsakovui UAB „Chemika“ arba po to, kai atsakovas E. G. įsidarbino šioje bendrovėje. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas išimtinai žalos padarymu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų; reikalavimo taikyti turtinę atsakomybę (priteisiant žalos atlyginimą) dėl CK 2.87 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimo nereiškiama. Žalos, kurios atsiradimas ieškinyje grindžiamas Konkurencijos įstatymo normų pažeidimu, neatsirado ir negalėjo atsirasti jau atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ steigimo metu. Byloje nenustatyta, kad šios bendrovės steigimo metu buvo veikiama siekiant įkurti tokią įmonę, kurios veikla būtų nukreipta nesąžiningais veiksmais sumažinti ieškovo galimybes konkuruoti, įgyti neteisėtą konkurencinį pranašumą. E. G. UAB „Chemika“ steigimo procese neturėjo pagrindo manyti, jog steigiama įmonė užsiims veikla, konkuruojančia su ieškovo bendrovės veikla. Kolegija nurodė, kad, vertinant atsakovo atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos aspektu, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: 1) turi būti nustatytas konkurencinis santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; 2) būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu, pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkurentai (prekybos automobilių priežiūros priemonėmis ir aksesuarais bei valymo ir plovimo priemonėmis rinkoje). Kolegijos vertinimu, būtina nustatyti, ar ieškovo konkurento – atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ ir su juo susijusių asmenų (atsakovo E. G., trečiojo asmens G. K.) veiksmai buvo atliekami turint tikslą nesąžiningai konkuruoti naudojantis konfidencialiais ieškovo veiklos duomenimis, komercine paslaptimi galinčia būti informacija, ieškovo reputacija, ar atliekant kitus nesąžiningus veiksmus (klientų klaidinimą, pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių neįrodyta, o pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nurodytos aplinkybės pripažįstamos, yra abstrakti. Kolegijos vertinimu, natūralu, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai: veikiant siauroje ūkinės komercinės veiklos srityje, tokių sutapimų atvejai neišvengiami, tačiau savaime tai nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad užsienio tiekėjų produkcijos, kuria prekiauja ieškovas, neįsigyja bei neprekiauja ir kitos Lietuvos įmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė informacijos, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Susitarime dėl konfidencialumo, pasirašytame su atsakovu E. G., pirmiau nurodyti duomenys būtų nustatyta tvarka pripažinti ieškovo komercine paslaptimi (CK 1.116 straipsnis), jų sąrašą patvirtinant ieškovo lokaliniu teisės aktu, taip pat kad ieškovas buvo ėmęsis kokių nors apibrėžtų tokių duomenų apsaugos priemonių. Dalis šiame Susitarime nurodytų duomenų apskritai negali būti laikomi turinčiais konfidencialios informacijos, nes jų atskleidimas nekeltų pavojaus įmonės konkurencingumui (informacija apie bendrovės steigėjus ir akcininkus, įstatinio kapitalo dalis, darbuotojus, taip pat įmonės balansas, įmonės veiklos finansiniai rodikliai, finansinės atskaitomybės dokumentai, bendrovės turto sudėtis). Informaciją apie savo tiekėjus ir pagrindinius klientus ieškovas pats viešai platino interneto portaluose talpinamoje reklaminio pobūdžio informacijoje. Kolegija nurodė, kad atsakovui E. G., įsidarbinusiam atsakovo UAB „Chemika“ bendrovėje, iš esmės nebuvo ko atskleisti ar perduoti naujajam darbdaviui, ką jis sužinojo dirbdamas ieškovo administracijos vadovu jau vien dėl tos priežasties, kad UAB „Chemika“ dalyviu ir vadovu buvo trečiasis asmuo G. K., kuris ne tik dirbo ieškovo bendrovėje vadybininku, bet ir nuolat pavadavo ieškovo administracijos vadovą (taigi turėjo arba galėjo turėti tos pačios konfidencialios informacijos apie ieškovo komercinę veiklą ir jos ypatumus, kiek ji buvo žinoma ir atsakovui E. G.). Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad byloje neįrodytos aplinkybės, jog atsakovai bei trečiasis asmuo neteisėtai naudojosi panašaus pobūdžio informacija ir taip nesąžiningai konkuravo su ieškovu. Bylos duomenimis nepaneigta, jog ieškovo bendrovė neturėjo parengusi specialių rinkodaros, kainodaros, kainynų ar nuolaidų sistemų, taisyklių ar principų (kurią ieškovas įvardija kaip konfidencialią informaciją), o dalies informacijos (kaip antai, duomenų apie tiekėjus ar klientus), minėta, apskritai nėra pagrindo laikyti konfidenciala, nes ji prieinama tretiesiems asmenims, be to, paties ieškovo nebuvo saugoma kaip komercinė paslaptis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad, pasinaudodami būtent ta informacija, kuri buvo žinoma dėl darbo ieškovo bendrovėje, atsakovai ne tik galėjo, bet ir realiai siūlė pirkėjams (klientamas) tokias savo prekių pardavimo sąlygas, kuriomis įgijo konkurencinį pranašumą. Ieškovo teiginį, kad, pasinaudodami informacija apie ieškovo klientus, atsakovai juos perviliojo, kolegija vertino kaip neįrodytą. Ieškovo bendrovės veiklos ekonominiai ir finansiniai rodikliai žymiai pablogėjo dar iki atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ įsteigimo, šiuos neigiamus pokyčius sieti vien tik su atsakovo veikla nėra pakankamo pagrindo. Kolegija taip pat konstatavo kaip neįrodytas aplinkybes apie tai, jog atsakovai būtų vilioję ieškovo darbuotojus, naudojęsi kokiais nors išskirtiniais ieškovo identifikaciniais ar jo rinkodaros duomenimis, reklamuodami ar kitaip siūlydami savo prekes, kitaip nesąžiningai naudojęsi ieškovo patirtimi, reputacija, įdirbiu tame pačiame versle. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovai būtų kišęsi į ieškovo vidaus veiklą, platinę neteisingą, nepagrįstą informaciją apie savo ir ieškovo veiklos metodus ar pateikę kitos negatyvios informacijos apie ieškovo padėtį, skatindami klientus ir partnerius atsisakyti bendradarbiauti su ieškovu, jam tiekti arba platinti jo parduodamą produkciją, nesąžiningai darę kitokį poveikį ieškovo tiekėjams ar jo klientams tam, kad juos perviliotų ir tokiu būdu gautų ar padidintų gaunamą naudą ieškovo sąskaita, sumažintų ieškovo konkurencines galimybes atitinkamoje verslo srityje. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Diteilas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Visų pirma, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga ir didelės apimties ir kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, nepagrįstai jos negrąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, netinkamai aiškindamas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nebuvo nustatęs, kokia informacija yra konfidenciali ir kas yra bendrovės komercinė paslaptis, ir dėl to nepagrįstai nekonstatavo konkurencijos teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodomas aplinkybes, kurios turi būti įrodinėjamos ir vertinamos bylose dėl konkurencijos pažeidimu padarytos žalos atlyginimo, o byloje surinktus rašytinius įrodymus ištyrė atskirtai nuo visų byloje pateiktų įrodymų visumos, todėl juos vertino netinkamai, neatsižvelgė į dalį ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir argumentų, jų neaptarė, neteisingai paskirstė tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigą, nes visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavęs bendrus atsakovų veiksmus atliekant nesąžiningos konkurencijos veiksmus, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovams taikė dalinę civilinę atsakomybę, be to, apskaičiuodamas ieškovui priteistinų nuostolių dydį, neatsižvelgė į prašomų priteisti nuostolių pobūdį, taip pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Tai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir neteisėtų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų priėmimui, buvo nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos.

152. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai, nevisapusiškai įvertino daugelį byloje surinktų įrodymų, t. y. nevertino visų įrodymų (ir juose esančių faktinių duomenų) tarpusavio ryšio aspektu (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės valdyba v. V. B., bylos Nr. 3K-3-123/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. globėjas E. M. v. D. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1020/2003, 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. UAB „Laigebu“, bylos Nr. 3K-3-361/2004). Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai neatitinka proceso teisės normose teismo sprendimams keliamų reikalavimų (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai), nes nėra tinkamai motyvuoti. Teismai neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, nes turėjo nurodyti šalims, kokios faktinės aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; turėjo būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių reikia pateikti įrodymus: jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla (CPK 158 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis, 160, 177 straipsnio 4 dalis, 179, 180, 185 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius sprendimus, neatskleidė byloje kilusio ginčo esmės.

163. Kasatorius nurodo, kad nustatant, ar buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, svarbiausia yra vertinamų veiksmų pobūdis ir tikslas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys, Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kiti v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005). Pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra nurodytos aplinkybės, įrodinėtinos civilinėje byloje dėl žalos, padarytos pažeidus sąžiningos konkurencijos nuostatas, atlyginimo (įrodinėjimo dalykas). Bylą nagrinėję teismai turėjo aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kad būtų galima daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Tai yra, koks buvo atsakovo bendrovės „Chemika“ įsteigimo tikslas, kodėl ši bendrovė nuo pat įsteigimo ėmė vykdyti ieškovui konkurencingą ūkinę veiklą; ar atsakovo E. G. dalyvavimas konkuruojančio ūkio subjekto steigimo procese, veikiant įgaliojimo pagrindu, nebuvo apsimestinis veiksmas, siekiant neišviešinti tikrųjų naujai įsteigto juridinio asmens dalyvių ir taip išvengti atsakomybės; ar tai, jog atsakovas E. G. vienašališkai nutraukė su ieškovu darbo santykius ir įsidarbino atsakovo UAB „Chemika“ įmonėje už daug mažesnį darbo užmokestį, neįrodo jo kryptingo siekio padėti šiai bendrovei konkuruoti su ieškovu, ir ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos ieškovui; ar dėl to nepadidėjo atsakovo bendrovės ir nesumažėjo ieškovo bendrovės konkurencinės galimybės.

173.1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes sprendė, kad ieškovo bendrovė nebuvo nustačiusi, kokia informacija yra konfidenciali ir kas yra jos komercinė paslaptis ir todėl nepagrįstai nekonstatavo konkurencijos teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, faktas, jog ieškovo bendrovėje nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, neturėtų būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (Įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis) patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą yra bendrovės valdymo organų pareiga, todėl, sprendžiant, ar buvo nesąžiningai pasinaudota ieškovo bendrovės komercinėmis paslaptimis, turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas E. G. ėjo ieškovo bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas nuo 2001 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. Būtent jo (atsakovo) pareiga buvo užtikrinti komercinę vertę turinčios informacijos saugojimą bei patvirtinti tokios informacijos sąrašą bei imtis jos saugojimo. Tam tikro pobūdžio informacija turi komercinę vertę vien dėl savo turinio, pavyzdžiui, tokia yra informacija apie įmonės klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006). Dėl informacijos pripažinimo komercine (gamybine) paslaptimi sprendžia jos savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Pagal teisinį reguliavimą nenustatyta, kad 2004 m. lapkričio 23 d. Susitarimo dėl konfidencialumo 2 punkte nustatyta informacija (ar tokio pobūdžio informacija) negali būti komercine paslaptimi. Dėl to atsakovas E. G. neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieškovo bendrovės informacija, kurią ieškovo bendrovė pripažino komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Tiek atsakovui E. G., tiek trečiajam asmeniui G. K. buvo prieinama visa ieškovo bendrovės konfidenciali informacija, taigi ir komercinės paslaptys. Netgi jeigu, teismo vertinimu, atsakovas E. G. negali būti pripažintas pažeidusiu CK 2.87 straipsnio nuostatas (dėl ieškovo bendrovės konfidencialios informacijos apsaugos neužtikrinimo), atsakovų ir trečiojo asmens veiksmų, atsakovo UAB „Chemika“ interesais pasinaudojant ieškovo bendrovėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, teikiamų paslaugų kainodarą ir pan., negalima pripažinti atitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, geros moralės veiksmais, nepakenkusiais ir negalėjusiais pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo bendrovės teisėtiems interesams. Atsakovo UAB „Chemika“ bendrovė įsteigta ne kokiai nors kitai, bet ieškovo bendrovės veiklai konkuruojančiai veiklai, t. y. veiklai, kuriai patirties ir žinių atsakovas E. G. ir trečiasis asmuo G. K. įgijo dirbdami ieškovo bendrovėje. Atsakovo UAB „Chemika“ bendrovė turėjo daug didesnę galimybę pagerinti savo paslaugų kokybę, nes tobulino paslaugas jau turėdama ieškovo bendrovės patirties, įgūdžių, įgytų ieškovo bendrovėje ir šios bendrovės sąskaita. Nurodytų aplinkybių neįvertinimas turėjo esminės reikšmės neteisėtam ir nepagrįstam apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui.

183.2. Anot kasatoriaus, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvu, kad naujo juridinio asmens UAB „Chemika“ įsteigimas negali būti siejamas su atsakovų siekiu konkuruoti su ieškovo bendrove, nes yra paremtas tik pačiu atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ įsteigimo faktu, nevertinant bylos faktinių aplinkybių viseto, ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėtam ir nepagrįstam apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-360/2006; 2001 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

193.3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų, veikusių atsakovo UAB „Chemika“ naudai, nelaikė nesąžiningais konkurencijos santykių dalyviais, ir tai turėjo esminės reikšmės neteisėtam ir nepagrįstam apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui. Nustatant, ar buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, svarbiausia yra vertinamų veiksmų pobūdis ir tikslas. Tuo atveju, jeigu veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, atlieka ne pats konkuruojantis ūkio subjektas, bet jo naudai kiti tretieji asmenys (nebūtinai ūkio subjektai), tai tokie veiksmai gali būti pripažįstami nesąžiningos konkurencijos veiksmais Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasme.

203.4. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinio tenkinimo galimybę susiejo tik su žalos padarymu dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nesvarstydamas ieškinio tenkinimo galimybės atsakovo E. G. atžvilgiu kitu CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodytu pagrindu, ir dėl to taip pat neatskleidė bylos esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. R. v. Metalinių garažų bendrija „Baltupiai“, bylos Nr. 3K-3-725/2001; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kiti v. UAB „Medicinos bankas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.).

214. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas ginčijamuoju sprendimu konstatavo bendrus atsakovų veiksmus atliekant nesąžiningus konkurencijos veiksmus, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovams taikė dalinę civilinę atsakomybę, taip pažeidė materialiosios bei proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl solidariosios atsakomybės taikymo (CK 6.6, 6.279 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kiti v. Z. S. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kiti v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kiti, bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. R. Č. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės valdyba v. V. B., bylos Nr. 3K-3-123/2003; kt.).

225. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas priteistinų nuostolių sumą, neatsižvelgė į prašomų priteisti nuostolių pobūdį ir dėl to neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 46 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teisinį reguliavimą, žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004). Kasatoriaus teigimu, nesąžininga konkurencija padaryta žala gali būti ta, kad ieškovo bendrovė negauna pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); be to, atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį ši bendrovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažįstama ieškovo bendrovės nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Ribotos atsakomybės nenustatyta (CK 6.251 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų negautomis pajamomis yra laikomas trejų metų ieškovo bendrovės negautas pelnas (132 765 Lt). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį sprendimą, neatsižvelgė į ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus ir, tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovo naudai priteisė ne ieškovo bendrovės negautas pajamas, kurias ji būtų gavusis, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), bet atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ gautą naudą per 2008 metų antrąjį pusmetį (atsakovo šiuo laikotarpiu gautą grynąjį pelną) pripažino ieškovo bendrovės nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ gauta nauda iš neteisėtų veiksmų atlikimo gali būti kriterijus, pagal kurį galima būtų įvertinti ieškovo bendrovės negautų pajamų realumą, tačiau atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ gauta nauda negali būti sutapatinama su ieškovo bendrovės negautomis pajamomis. Antra vertus, kaip pažymi kasatorius, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies (dėl nuostolių ieškovui atlyginimo) yra nemotyvuotas, neaišku, kodėl teismas nuostolius priteisė tik už pusę metų (2008 metų antrą pusmetį), kai jau vien Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienerių metų terminas. Pagal teisinį reguliavimą, nustatytas ne tik draudimas naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, kad šis draudimas galioja vienerius metus (jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip). Kasatoriaus nuomone, vienerių metų draudimas šioje byloje negali būti taikomas, nes šioje teisės normoje nustatyta išimtis (vienerių metų draudimas taikomas tuo atveju, jei kitaip nėra numatyta įstatyme arba sutartyje). 2004 m. lapkričio 23 d. Susitarime dėl konfidencialumo buvo sutarta, jog atsakovas E. G. tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek ir po darbo sutarties su ieškovo bendrove pasibaigimo nenaudos, taip pat neperduos, neskelbs ir kitaip neatskleis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims informacijos, esančios ieškovo bendrovės komercine paslaptimi, kurios sąrašas yra pateiktas Susitarimo 2 punkte. Atsakovas taip pat įsipareigojo, jog, pažeidęs sutartyje įtvirtintą konfidencialumo pareigą, privalės ieškovo bendrovei sumokėti 10 000 Lt baudą (kaip minimalius sutartinius nuostolius) bei atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant ir negautas pajamas), tiek, kiek jų nepadengia bauda. Šis susitarimas yra nenuginčytas ir galiojantis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007). Nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo atliekami nuo pat atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ įsteigimo pradžios, jie buvo ir yra tęstinio pobūdžio, tai reiškia, kad, praėjus vienerių metų draudimui, numatytam pirmiau nurodytoje teisės normoje, atsakovų veiksmai negalėjo tapti ir netapo teisėti. Kasatoriaus teigimu, atsakovo UAB „Chemika“ gauta nauda už 2008 metų antrą pusmetį yra pardavimo pajamų (206 555 Lt) ir pardavimo savikainos (120 798 Lt), į kurią įskaičiuota konkuruojančių parduodamų prekių įsigijimo, transportavimo, realizavimo išlaidos) skirtumas, t. y. bendrasis pelnas (85 757 Lt). Apskaičiuojant atsakovo UAB „Chemika“ gautą naudą, nėra jokio pagrindo jos mažinti veiklos sąnaudomis (68 366 Lt), nes jos nesusijusios su konkuruojančių prekių pardavimu priežastiniu ryšiu su pardavimo savikaina. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo E. G. 3000 Lt nuostolių atlyginimo, neįvertino, jog minimalūs nuostoliai, kurių ieškovui nereikia įrodinėti, yra 10 000 Lt. Teismo sprendimas dėl šios dalies taip pat yra nemotyvuotas.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Chemika“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; priteisti iš kasatoriaus atsakovo UAB „Chemika“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

241. Atsiliepime pažymima, kad būtent ieškovui teko pareiga įrodyti CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytų aplinkybių buvimą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas negali būti aktyvus, nes nurodydamas, kokie įrodymai turi būti pateikti ar kokios faktinės aplinkybės atskleistos, pažeistų rungimosi bei dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai). Ne teismas, o ginčo šalis nurodo ieškinio pagrindą; įrodinėtinos aplinkybės ir įrodymai yra ginčo šalies, o ne teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kiti v. J. B. M. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1107/2003). Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl kasacinio skundo argumentas dėl sprendimo nemotyvavimo yra nepagrįstas. Teismo sprendime atsakyta į visus reikšmingus faktinius ir teisinius bylos aspektus, todėl panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-72/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonvilė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. B. prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsiliepime pažymima, kad pagal teisinį reguliavimą, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; šalių prašymo dėl žodinio proceso nebuvo pateikta (CPK 322 straipsnis).

252. Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo nepagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė esmines aplinkybes, susijusias su ieškovo bendrovės komercine paslaptimi: 1) trečiasis asmuo G. K. turėjo tokią pačią informaciją (ir tokia pačia apimtimi) kaip ir atsakovas E. G.; 2) trečiajam asmeniui G. K. jokia forma nebuvo pateikta informacija, kad bendrovėje yra komercinių paslapčių sąrašas, ar kad kokia nors iš jo darbinės veiklos metu iš kasatoriaus gaunama informacija yra ieškovo komercinė paslaptis; 3) ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas E. G. atsakovui UAB „Chemika“ atskleidė (ar galėjo atskleisti) tokią informaciją, kuri nebuvo (ir negalėjo būti) žinoma trečiajam asmeniui, neturėjusiam jokių įsipareigojimų dėl komercinės paslapties apsaugos. Komercinė paslaptis kasatoriaus veikloje yra menama, o ne reali (ši informacija yra viešinama ieškovo bendrovės interneto svetainėje). Byloje nebuvo pateiktas ieškovo bendrovės vadovo (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 8 dalis) patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas ar aprašas bei darbuotojų, supažindintų su komercinių paslapčių sąrašu (aprašu), duomenys ir dokumentas, jog su atitinkamu sąrašu darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai. Informacija nelaikytina komercine paslaptimi, kol ji tokia nėra pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas savo veikloje naudojosi ieškovo bendrovės komercine paslaptimi. Atsiliepime taip pat pažymima, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamu taikymu, yra ne teisės, o fakto klausimai, taigi negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

263. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ įsteigimo fakto ir vykdytos konkurencinės veiklos nebuvimo: juridinio asmens įsteigimo faktas nereiškia nesąžiningo konkuravimo. Atsakovo bendrovė UAB „Chemika“ ir ieškovo bendrovės UAB „Diteilas“ buvę darbuotojai neturi jokių sutartinių santykių; faktas, kad atsakovas UAB „Chemika“ kokia nors forma siūlė ieškovo bendrovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis, neįrodytas.

274. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį CK 2.87 straipsnio pagrindu (teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nesant suformuluoto ieškinio dalyko vien CK 2.87 straipsnio pagrindu, kiek tai susiję su atsakovo E. G. veiksmais steigiant atsakovo bendrovę UAB „Chemika“). Atsiliepime pažymima, kad dauguma kasaciniame skunde nurodomų argumentų yra susiję ne su teisės, bet su fakto klausimais.

285. Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo atsakovų vieningų veiksmų, tikslo, todėl nėra ir galimybės konstatuoti solidariosios atsakomybės (CK 6.247 straipsnis). Atsikirsdamas į kasatoriaus argumentus dėl priteistinos žalos dydžio, atsakovas atsiliepime nurodo, jog argumentai dėl termino, už kurį neva galėtų būti reikalaujama atlyginti žalą, yra nepagrįsti. Pagal kasatoriaus nurodomų argumentų logiką, ieškovas neribotą laiką, pats nevykdydamas veiklos su kontrahentais, kuriuos neva perviliojo atsakovas, galėtų reikalauti atlyginti jo patiriamą žalą. Pats ieškovas nieko nedarė, kad išlaikytų santykius su klientais. Bet kokiu atveju, kaip nurodoma atsiliepime, kalbant apie žalos atlyginimą, turėtų būti laikomasi grynojo pelno kriterijaus; nustatant grynąjį pelną, turi būti atsižvelgiama į visas, vykdant ūkinę komercinę veiklą, patiriamas sąnaudas, įskaitant ir veiklos sąnaudas (t. y. darbo užmokestį, darbo priemonių įsigijimą, darbo vietų įrengimą, pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Sanitex“, bylos Nr. 3K-3-336/2008; 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008).

29Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. G. prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. 2012 m. gegužės 23 d. pateiktu prašymu prašoma iš kasatoriaus E. G. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme (2400 Lt). Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

301. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai atskleidė ir įvertino esmines faktines bylos aplinkybes, jas teisingai teisiškai kvalifikavo, o priimtas sprendimas yra tinkamai motyvuotas (CPK 331 straipsnio 4 dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari v. Finland, No. 4968/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-356/2011).

312. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl ieškovo bendrovės konfidencialios informacijos yra pagrįsti, o kasatoriaus argumentai, kuriais nesutinkama su teismo išvadomis, taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą, atmestini. Kartu, kaip pažymima atsiliepime, ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis dėl to, kad atsakovas E. G. nepatvirtino bendrovės komercinių paslapčių sąrašo (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis), tokie argumentai nebuvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, todėl jų nurodymas kasaciniame skunde iš esmės yra ieškinio faktinio pagrindo papildymas, taigi negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo, kokią konkrečiai konfidencialią informaciją atsakovas E. G. perdavė trečiajam asmeniui G. K., kurios šis nebūtų galėjęs sužinoti anksčiau, dirbdamas ieškovo bendrovėje. Be to, su trečiuoju asmeniu G. K. jokių susitarimų dėl konfidencialumo ar sutarčių dėl nekonkuravimo nebuvo sudaryta.

323. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo E. G. veiksmų, atstovaujant (pagal įgaliojimą) steigėjams (G. K. ir K. K.) atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ steigimo procese, ir tolimesnės minėtos bendrovės veiklos, konkuruojančios su ieškovo bendrove, nėra priežastinio ryšio. Bendrovės steigimo procese atsakovas E. G. negalėjo žinoti ir numatyti, kokia veikla užsiims steigiama bendrovė. Be to, atsakovo E. G. veiksmai nevertintini kaip kryptingi veiksmai, kuriais buvo siekta nesąžiningai konkuruoti su ieškovu. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodomi argumentai, kuriais nesutinkama su kasacinio skundo argumentais dėl atsakovo E. G. darbo atsakovo UAB „Chemika“ bendrovėje pobūdžio, pirmiau nurodytų bendrovių konkuravimo, darbuotojų perviliojimo, pan.

334. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ieškinio tenkinimo dėl atsakovo E. G. CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kokių konkrečių nuostolių ieškovas patyrė dėl atsakovo E. G. veiksmų, atstovaujant steigėjams atsakovo UAB „Chemika“ steigimo procese, ieškinyje nebuvo atskleista, kaip ir nebuvo savarankiško reikalavimo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl šių atsakovo E. G. veiksmų.

345. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad dėl aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu, atsakovas E. G. išsamiai pasisakė procesiniuose dokumentuose bylos nagrinėjimo metu. Be to, kaip nurodoma atsiliepime, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės (nenustačius esminių faktinių aplinkybių ir nepateikus adekvataus teisinio vertinimo), o apeliacinės instancijos teismui ieškinį atmetus nenustačius civilinės atskomybės sąlygų, darytina išvada, jog nuostolių dydžiui aktualios aplinkybės (fakto klausimai) nebuvo nustatytos ir todėl nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

35Teisėjų kolegija konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties sampratą ir apsaugą, aiškinimo, taikymo;dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų

38CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi, kaip ir visi kiti pramoninės nuosavybės objektai (patentai, prekių ženklai, dizainas, pan.) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Svarbu pažymėti, kad, skirtingai negu kitų pramoninės nuosavybės objektų atveju, komercinės paslapties apsauga siejama su jos slaptumu (neviešumu), kai dėl kitų pramoninės nuosavybės objektų yra priešingai, t. y. saugomi registruoti ir įstatymų nustatyta tvarka išviešinti objektai, arba kai kuriais teisės aktuose nustatytais atvejais viešai naudojami (taigi visuomenei žinomi), nors ir neregistruoti objektai. Tačiau kad komercinė paslaptis būtų saugoma kaip pramoninės nuosavybės objektas, ji neprivalo pasižymėti naujumu, kaip kad naujumas suprantamas, pavyzdžiui, patentų (išradimų) teisėje, ar originalumu, kaip kad originalumas suprantamas autorių teisėje. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša). Slaptumas yra fakto, o ne teisės klausimas. Komercinę paslaptį sudaro tik tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims. Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta. Kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011). Papildomai pažymėtina, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas; 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog būtų paslaptis, o ne komercinė paslaptis. Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006); 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-366/2011).

39Byloje nustatyta, kad UAB „Diteilas“ ir šios bendrovės direktorius E. G. 2004 m. lapkričio 23 d. sudarė konfidencialumo susitarimą (T. 1, b. l. 46–47), pagal kurį šalys susitarė, jog E. G. (bendrovės direktorius) įsipareigoja tiek darbo sutarties metu, tiek po darbo sutarties su bendrove pasibaigimo nenaudoti, taip pat neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, esančios Bendrovės komercine paslaptimi (Susitarimo 1 punktas). Susitarimo 2 punkte šalys konkrečiai susitarė, kokia informacija yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nenustatyta, kad tokia (nurodyta Susitarimo dėl konfidencialumo 2 punkte) informacija negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi (CK 1.116 straipsnio 1 dalis; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Susitarimas yra galiojantis, taigi sukuriantis jo šalims atitinkamas teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad sudaryta sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos ją taip pat privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miesto energija“ v. J. A. K., bylos Nr. 3K-3-255/2012).

40Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino Susitarimą ir jame nurodytą informaciją. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, nepagrįstai susiaurino ir apribojo įmonės komercinę informaciją, susijusią su bendrovės duomenų bazėmis (informacija apie klientus, partnerius, konkurentus ir pan.), bendrovės sudaromų sandorių sąlygomis, finansine informacija (bendrovės ir jos padalinių pajamomis, išlaidomis, atsiskaitymų tvarka ir pan.) ir kitą informaciją, nurodytą Susitarime, vertinti kaip komercinę paslaptį, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo 2012 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. XI-1937 priimtas Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

42Apeliacinės instancijos teismo sprendime argumentuojama, kad, bendrovėms veikiant siauroje rinkoje (kaip kad yra nagrinėjamu atveju), tiek ieškovo, tiek atsakovo bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai. Iš tikrųjų, galima pažymėti, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veika. Draudžiama ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti. Vienas tokių galimų suvaržymų yra susitarimai dėl konfidencialumo, pagal kuriuos bendrovės darbuotojas gali būti įpareigojamas neviešinti informacijos, esančios bendrovės komercine paslaptimi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kita vertus, tokie susitarimai dėl konfidencialumo taip pat negali būti suabsoliutinami; jie turi būti vertinami, atsižvelgiant ir į kitus konkurencijos teisės principus, tokius kaip draudimas monopolizuoti rinką, draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir pan.

43Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkuruojantys verslo subjektai. Suprantama, jog bendrovės, konkuruojančios ieškovo bendrovei, įsteigimo faktas, kaip toks, negalėjo padaryti žalos. Svarbu pažymėti, kad atsakovas E. G. atsakovo bendrovės UAB „Chemika“ steigimo metu buvo ieškovo bendrovės direktorius, kuris su bendrove yra saistomas ir lojalumo pareigos, su juo, kaip minėta, buvo sudarytas Susitarimas dėl konfidencialumo. Kaip jau buvo minėta, nėra paneigta, kad Susitarimo 2 punkte nurodyta informacija negali būti priskiriama komercinėms paslaptims. CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Pagal turinį pareigos skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo ir kt. pareigas. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organo narių atžvilgiu nustatoma įgyvendinant bendrąjį civilinių teisinių santykių reguliavimo principą (CK 1.5 straipsnis), t. y. nustatant, ar juridinio asmens narys elgiasi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ar jis elgiasi bona fide juridinio asmens atžvilgiu. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, kitus juridinio asmens organų sprendimus, taip pat juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus (CK 2.87 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Khartli“ v. UAB „Diagnostikos poliklinika“, bylos Nr. 3K-3-16/2005). Į šias aplinkybes ir bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas vadovaujamai bendrovei turi būti atsižvelgiama, vertinant atsakovo E. G. veiksmus nesąžiningos konkurencijos aspektu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Svarbu pažymėti, kad tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo).

45Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusio ieškovo bendrovės direktoriaus atsakovo E. G. aktyvus dalyvavimas įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje turima konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės apyvartos kritimas, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

46Dėl civilinės atsakomybės neteisėtai pasinaudojus komercine paslaptimi

47Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004). Jau buvo minėta ir dėl įrodinėjimo ypatumų tokios kategorijos bylose. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, nepakanka įrodymų spręsti dėl priežastinio ryšio tarp visos ieškovo nurodytos patirtos žalos (132 765 Lt negautų pajamų) ir atsakovų veiksmų, nes apyvartai ir sumažėjusioms pajamoms galėjo turėti įtakos tiek kiti ekonominio (objektyvaus) pobūdžio veiksniai, tiek ir su paties ieškovo bendrovės vykdoma veikla susiję veiksniai.

48Teisiniame reguliavime įtvirtinta galimybė nuostolių dydį nustatyti teismui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, sprendžiant bylas, susijusias su bendrovių komercinėmis paslaptimis, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į kitus konkurencijos teisės principus, tokius kaip, pavyzdžiui, draudimo monopolizuoti rinką ir pan.

492004 m. lapkričio 23 d. Susitarime dėl konfidencialumo (4 punktas) nustatyta, kad E. G., pažeidęs Susitarimo dėl konfidencialumo 1 punkte nustatytą konfidencialumo pareigą, privalo sumokėti Bendrovei 10 000 Lt dydžio baudą ir atlyginti Bendrovei visus tokiu pažeidimu padarytus nuostolius (įskaitant ir negautas pajamas), tiek, kiek jų nepadengia bauda. Kaip nurodyta tame pačiame Susitarimo punkte, pajamos, gautos neteisėtai naudojant tokią informaciją, laikomos nepagrįstu praturtėjimu ir turi būti grąžinamos Bendrovei. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, Susitarime dėl konfidencialumo nurodytos konfidencialios informacijos pobūdį, sprendžia, jog ieškovo naudai priteistinas 24 000 Lt žalos atlyginimas. Nurodytą sumą sudaro 10 000 Lt bauda, nustatyta Susitarime dėl konfidencialumo (kuri priteistina iš atsakovo E. G., šiam pažeidus Susitarimą dėl konfidencialumo) ir 14 000 Lt nuostolių (pirmosios instancijos teismo nurodyta suma, kurią kasacinis teismas šioje byloje laiko pakankama ieškovo teisėms apginti) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Pagal CK 6.279 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų E. G. ir UAB „Chemika“ veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. ir kiti v. DBSB „Medvėgalis ir kiti, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodyta 14 000 Lt nuostolių suma iš atsakovų priteistina solidariai.

50Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme

51Pagal teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas, tam tikrais atvejais apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327, 329 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad procesine galimybe grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas gali pasinaudoti tik tada (kai tai nėra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, išvardyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse), jeigu pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Procesinis reguliavimas orientuoja į tai, kad kilęs teisinis ginčas būtų išspręstas, ginčo šalių teisės ir pareigos apibrėžtos per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o procesas būtų koncentruotas bei ekonomiškas. Pagrindinis proceso tikslas – teisingai išspręsti šalių ginčą, ir kiti proceso principai, taigi ir koncentruotumo bei ekonomiškumo, turi būti derinami su šiuo (pagrindiniu) proceso tikslu. Tokia ir yra pirmiau nurodytose teisės normose įtvirtintų nuostatų (dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui) ratio legis, tačiau tai savaime neatleidžia apeliacinės instancijos teismo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus (tiek dėl bylos esmės neatskleidimo, tiek dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo) apeliacinės instancijos teisme. Tiek pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, tiek ir pagal reguliavimą, galiojusį iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo, byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama ir rašytine, ir žodine tvarka. Bylos esmės neatskleidimas yra svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tai turi spręsti, ar būtinas žodinis nagrinėjimas, bet tai savaime (per se) nereiškia, jog visais atvejais žodinis nagrinėjimas turi būti skiriamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats kasatorius (ieškovas UAB „Diteilas“) apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (T. 5, b. l. 1–7) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 įsigaliojimo).

52Dėl procesinės bylos baigties

53Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su bendrovių komercinių paslapčių samprata, jų teisine apsauga (CK 1.116 straipsnio 1 dalis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su žalos atlyginimu, padarytu dėl neteisėto pasinaudojimo kitai bendrovei priklausančia komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruojant (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys, 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

54Kasacinis teismas konstatuoja, kad byla gali būti pabaigta nagrinėti kasacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

55Apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 4 dalis). Iš atsakovo E. G. ieškovo naudai priteisiama 10 000 Lt bauda ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų E. G. ir UAB „Chemika“ solidariai ieškovo UAB „Diteilas“ naudai priteisiama 14 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

56Kitokią negu žemesniųjų instancijų teismuose bylos nagrinėjimo baigtį lėmė teismų padarytos pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidos, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl kiti kasacinio skundo argumentai (dėl teismų procesinių sprendimų motyvavimo) neturi teisinės reikšmės.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis)

58CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį ir esmę, sprendžia, kad yra tenkinama 2/3 dalys ieškovo ieškinio. Vien tiesioginių procentinės patenkintos dalies ir atmestos reikalavimų dalies naudojimas nevisiškai tinka išlaidų, ypač atstovavimo, paskirstymui šioje byloje. Turi būti įskaityta dalis atsakovų turėtų pagrįstų atstovavimo išlaidų, patirtų ginantis nuo didelės ieškinio sumos. Kasacinis teismas konstatavo, kad žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais, nesąžiningai konkuruojant su ieškovo bendrove, bet nesutiko su ieškovo nurodyta žalos suma. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Dėl atmestų reikalavimų mažintinos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

59Ieškovas sumokėjo žyminio mokesčio: 3789,23 Lt (pirmosios instancijos teisme; T. 1, b. l. 13) (pagal patikslintą ieškinį (T. 5, b. l. 47–56) mokėtina žyminio mokesčio suma 3655,30 Lt; permokėta 133,93 Lt suma grąžintina ieškovui), 3315 Lt (apeliacinės instancijos teisme; T. 6, b. l. 8), 3655 Lt (kasacinės instancijos teisme; T. 6, b. l. 87); iš viso sumokėjo žyminio mokesčio (be sumos, kuri grąžintina ieškovui) 10 625,30 Lt. Iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 7084 Lt (nuo šios sumos iš atsakovo E. G. priteistina 4958,80 Lt, iš atsakovo UAB „Chemika“ – 2125,20 Lt).

60Ieškovo nurodyta suma advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (13 195 Lt; T. 5, b. l. 231–240; dokumentų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose įstatymų nustatyta tvarka nepateikta) yra per didelė. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta suma yra 6000 Lt (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, ieškovui iš atsakovų priteistina 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nuo šios sumos ieškovo naudai iš atsakovo E. G. priteistina 2800 Lt, iš atsakovo UAB „Chemika“ – 1200 Lt.

61Iš atsakovo E. G. ieškovo naudai priteistina 4958,80 Lt žyminio mokesčio ir 2800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso 7758,80 Lt). Iš atsakovo UAB „Chemika“ ieškovo naudai priteistina 2125,20 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso 3325,20 Lt).

62Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 198 Lt (151,15 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ir 46,85 Lt kasacinės instancijos teisme). Jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (po 99 Lt).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti.

65Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

66„Ieškovo UAB „Diteilas“ ieškinį atsakovams UAB „Chemika“ ir E. G., trečiajam asmeniui G. K. patenkinti iš dalies.

67Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615) naudai 10 000 (dešimties tūkstančių) Lt baudą ir 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

68Priteisti iš atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Chemika“ (juridinio asmens kodas 301608948) solidariai ieškovo UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615) naudai 14 000 (keturiolika tūkstančių) Lt nuostolių atlyginimo ir 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

69Kitą ieškinio dalį atmesti.

70Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615) naudai 4958,80 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 80 ct) žyminio mokesčio ir 2800 (du tūkstančius aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš viso – 7758,80 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 80 ct).

71Priteisti iš atsakovo UAB „Chemika“ (juridinio asmens kodas 301608948) ieškovo UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615) naudai 2125,20 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis litus 20 ct) žyminio mokesčio ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš viso – 3325,20 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis litus 20 ct).

72Priteisti iš atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Chemika“ (juridinio asmens kodas 301608948) po 99 (devyniasdešimt devynis) Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

73Grąžinti ieškovui UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615) 133,93 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus 93 ct) permokėto žyminio mokesčio“.

74Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl nesąžiningos konkurencijos, klientų perviliojimo ir... 6. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 132... 7. Ieškovo bendrovė UAB „Diteilas“ buvo įkurta 2003 metais. Nuo įkūrimo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Kolegijos vertinimu, atsakovo E. G. veikimas, dalyvaujant (kaip atstovui)... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Diteilas“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. 1. Visų pirma, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas,... 15. 2. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai, nevisapusiškai... 16. 3. Kasatorius nurodo, kad nustatant, ar buvo atlikti nesąžiningos... 17. 3.1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino... 18. 3.2. Anot kasatoriaus, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 19. 3.3. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 20. 3.4. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 21. 4. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas ginčijamuoju sprendimu... 22. 5. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Chemika“ prašo kasacinį... 24. 1. Atsiliepime pažymima, kad būtent ieškovui teko pareiga įrodyti CK 6.246... 25. 2. Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo Konkurencijos įstatymo 16... 26. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl priežastinio... 27. 4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo... 28. 5. Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo atsakovų vieningų veiksmų, tikslo,... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas E. G. prašo kasacinį skundą... 30. 1. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 31. 2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl ieškovo... 32. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo E.... 33. 4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ieškinio tenkinimo... 34. 5. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad dėl aplinkybių, susijusių... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Dėl teisės normų, reglamentuojančių komercinės paslapties sampratą ir... 38. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine... 39. Byloje nustatyta, kad UAB „Diteilas“ ir šios bendrovės direktorius E. G.... 40. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino Susitarimą ir jame nurodytą... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad... 42. Apeliacinės instancijos teismo sprendime argumentuojama, kad, bendrovėms... 43. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir atsakovo bendrovės yra konkuruojantys... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 45. Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių... 46. Dėl civilinės atsakomybės neteisėtai pasinaudojus komercine paslaptimi ... 47. Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d.... 48. Teisiniame reguliavime įtvirtinta galimybė nuostolių dydį nustatyti teismui... 49. 2004 m. lapkričio 23 d. Susitarime dėl konfidencialumo (4 punktas) nustatyta,... 50. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme... 51. Pagal teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas, tam tikrais atvejais... 52. Dėl procesinės bylos baigties ... 53. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs... 54. Kasacinis teismas konstatuoja, kad byla gali būti pabaigta nagrinėti... 55. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pirmosios... 56. Kitokią negu žemesniųjų instancijų teismuose bylos nagrinėjimo baigtį... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis)... 58. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 59. Ieškovas sumokėjo žyminio mokesčio: 3789,23 Lt (pirmosios instancijos... 60. Ieškovo nurodyta suma advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme... 61. Iš atsakovo E. G. ieškovo naudai priteistina 4958,80 Lt žyminio mokesčio ir... 62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 65. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti, sprendimo... 66. „Ieškovo UAB „Diteilas“ ieškinį atsakovams UAB „Chemika“ ir E. G.,... 67. Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB... 68. Priteisti iš atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB... 69. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 70. Priteisti iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB... 71. Priteisti iš atsakovo UAB „Chemika“ (juridinio asmens kodas 301608948)... 72. Priteisti iš atsakovų E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB... 73. Grąžinti ieškovui UAB „Diteilas“ (juridinio asmens kodas 126268615)... 74. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...