Byla 2-437-255/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. B., atsakovui antstoliui A. Z., atsakovo atstovui advokatui Daliui Vaitiekūnui, trečiųjų asmenų UAB „Verslo administravimo kompanija“, P. P. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, BTA Insurance Company“ SE atstovei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui antstoliui A. Z., tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, UAB „PZU Lietuva“ P. P., UAB „Verslo administravimo kompanija“, A. S., I. S. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo 14899 Lt žalos, 260 Lt sumokėtą administravimo išlaidų sumą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10000 Lt neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis A. Z. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 17-1264/06, 17-1265/06, pradėtas pagal 2006-08-01 vykdomuosius įrašus dėl 14138 Lt ir 899 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S.. 2011 m. rugpjūtį atsitiktinai sužinojo, kad A. S. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Pardavus A. S. ir jo sutuoktinės turtą, buvo padengtos visų, prisijungusių kreditorių prie bankroto bylos, skolos, sumokėtas atlygis bankroto administratoriui bei 25000,00 Lt grąžinti skolininkui ir jo sutuoktinei. Antstolis A. Z. nereagavo į bankroto administratoriaus P. P. 2007-05-15 pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir neprisijungė prie šios bylos. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalį, t. y. dėti visas pastangas, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Atsakovas ignoruodamas pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą pažeidė savo pareigą vykdyti sprendimą kuo greičiau. Šiuo metu skola neišieškota, skolininkas slapstosi, todėl atsirado 14899 Lt žalos, kurią turi atlyginti atsakovas. Taip pat, prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, nes dėl kaltų atsakovo veiksmų, o tiksliau visiško neveikimo bei nepagarbaus elgesio, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją.

3Atsakovas A. Z. atsiliepime ir teismo posėdžiu metu paaiškino, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Ieškovė nenurodo, kokius konkrečius pažeidimus atsakovas atliko ir kokių teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikė. Deklaratyviai nurodo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - Antstolių įstatymas) 21 str., melavo ieškovei ir nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovės prašymu 2011-09-21 pateikė pažymą apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta kokie vykdymo veiksmai buvo atlikti, t.y. ne kartą taikytas turto areštas, pateiktos užklausos bankams, valstybės socialinio draudimo fondui, registrų centrui, skelbta skolininko paieška, siųsti raginimai, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai. Ieškovė nuo priverstinių išieškojimo veiksmų pradžios, t. y. nuo 2006 m., nė karto nepareiškė nei vienos pretenzijos ar skundo dėl atliktų vykdymo veiksmų.

4Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. atlikdamas jam pavestas funkcijas neįsipareigoja išieškotojui visais atvejais išieškoti reikalaujamą sumą, o nepavykus šią sumą išieškoti iš skolininko, šią sumą išieškotojui sumokėti iš savo lėšų. Ieškovės patirta žalą yra sąlygota skolininko piktybiško vengimo sumokėti ieškovei priklausančią sumą. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 str., nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atliktų vykdymo veiksmų ir ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos. Be to, bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ prašė pateikti tik vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. S. IĮ, bet ne iš fizinio asmens. Būtent bankroto administratorius turi pareigą parengti kreditorių sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.). Bankroto administratorius, net ir žinodamas, kad išieškojimas bus vykdomas ne iš įmonės turto, atsakovo neinformavo ir nepateikė prašymo pateikti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. S.. Neprisijungta prie bankroto bylos buvo ne dėl atsakovo kaltės. Taip pat, pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal prigimtį laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. O šiuo atveju, likvidavus dėl bankroto individualią įmonę, baigėsi įmonės savininko prievolės ne visiems kreditoriams, pareiškusiems reikalavimus bankroto byloje, bet tik įmonės savininko prievolės pačios įmonės, bet ne asmeniniams, savininko kreditoriams. Vykdymo veiksmai toliau atliekami, reali žala neatsirado. CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, jog apie A. S. individualios įmonės bankrotą buvo viešai paskelbta 2007-07-20 ir 2007-07-25 spaudoje, todėl apie šią bankroto procedūrą ieškovei kaip A. S. kreditorei taip pat turėjo būti žinoma. Todėl ieškovės nurodyti tariamai neteisėti veiksmai vyko nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. balandžio, o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas 2011-10-14, t.y. praėjus daugiau nei 3 metams ir praleidus ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovė neprašo atnaujinti termino, prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.

5Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškinio bei jo priedų nėra galimybės spręsti ar antstolis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ar savo neveikimu galėjo padaryti žalos. Iki šiol procesiniai vykdymo veiksmai pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus atliekami. Duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. S. nebuvo perduoti jo įmonės bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, neturi. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), o Antstolių įstatymas nei kiti įstatymai to nenumato.

6Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu įtraukta kaip atsakovo antstolio A. Z. bendrosios civilinės atsakomybės draudikas, todėl pasisako tik dalyje dėl atsakovą ir trečiąjį asmenį, siejančių draudimo teisinių santykių. Mano, jog ieškovės ieškinys yra neteisėtas ir nepagristas. Draudžiamasis įvykis, yra siejamas su atsakovo antstolio A. Z. civilinės atsakomybės nustatymu ir įrodymu, t. y. tik nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2008-05-15 rašte Nr.(4.2) S-1408 „Dėl antstolių ir notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ nurodoma, jog draudžiamojo įvykio apibrėžimas nustato draudimo apsaugos, taigi ir draudiko įsipareigojimų, ribas. Šiuo atveju, ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra draudžiamasis įvykis. Be to, yra suėjęs terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti, prašo taikyti senaties terminą.

7Trečiųjų asmenų UAB „Verslo administravimo kompanija“, P. P. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos – būtent žalos padarymo sąlyga. Įstatymas nenumato antstoliui pareigos reikšti kreditinius reikalavimus bankroto byloje, nes tai yra kreditoriaus teisė. Būdama aktyvi ieškovė turėjo teisę pati kreiptis į antstolį ir pranešti apie bankroto bylos iškėlimą, nes apie bankrotą buvo paskelbta spaudoje. Prašo ieškinį atmesti (2 T, b.l. 121).

8Ieškinys atmestinas.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., byla Nr. 3K-3-341-2007). Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).

10Ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės).

11Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

12Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

13Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nustatė, kad 2006-08-01 ieškovė kreipėsi į antstolių A. Z. ir Z. Z. kontorą, ir pateikė vykdyti 2006-08-01 vykdomąjį įrašą dėl 14138,00 Lt sumos išieškojimo iš skolininko A. S. (1 T, b.l. 10-11) ir 2006-08-01 vykdomąjį įrašą dėl 899,00 Lt išieškojimo iš skolininko A. S. (2 T, b.l. 12-13). Antstolis pagal šiuos vykdomuosius dokumentus užvedė vykdomąsias bylas Nr. 17-1264/06 ir 17-1265/06. 2006-08-04 priimtas raginimas skolininkui geruoju sumokėti skolą. Šis raginimas registruotu laišku išsiųstas atsakovui, įteikta atsakovo sutuoktinei I. S. 2006-08-09 (v.b.l. 17-1264/06, b.l. 5-6). Skolininkas A. S. per antstolio nustatytą terminą skolos geruoju nesumokėjo.

142007-07-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-752-125/2007 iškėlė bankroto bylą A. S. IĮ. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė pasireiškia neperdavus vykdomųjų dokumentų bankroto bylą nagrinėjančiai institucijai. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

15Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-20 antstolis A. Z. gavo bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ pranešimą apie iškeltą bankroto bylą ir prašymą pateikti vykdomuosius dokumentus iš šios įmonės (v.b. Nr. 17/1264/06, b.l. 8). Antstolis A. Z. nurodo, kad ieškovės pateiktų vykdomųjų dokumentų neperdavė, nes pranešime nebuvo nurodyta pateikti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimų iš skolininko A. S. kaip fizinio asmens. Paaiškino, kad tokia pareiga pagal įstatymus jam nekilo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 18 straipsnio 1 dalyje (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1463 redakcija) numatyta buvo, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką individualios įmonės bankroto byloje kreditoriais traukiami ne tik individualios įmonės kreditoriai, bet ir tokios įmonės savininko kreditoriai, taip pat nustatant tokios įmonės turtą, nustatomas individualios įmonės ir jos savininko turtas. Minėta, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pagrįstą lūkestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, išieškotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas išieškant iš skolininko turto. Pagal šią teisės normą, antstolis kaip savo profesijos atstovas, turėjo pareigą perduoti vykdomuosius dokumentus bankrotą vykdančiai institucijai, be to nepadarė. Tačiau kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Apie bankroto bylos iškėlimą buvo skelbta spaudoje, ieškovė šio fakto neginčija. Todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo pati kreiptis į bankroto procedūrą vykdančią instituciją. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina mišri kaltė, t. y. ieškovė žinodama apie iškeltą bankroto bylą nesikreipė į bankrotą vykdančią instituciją, o atsakovas kaip savo profesijos atstovas neperdavė vykdomųjų dokumentų bankroto procedūrą vykdančiai institucijai.

16Iš rašytinių įrodymų - vykdomųjų bylų Nr. 17-1264/06 ir 17-1265/06 matyti, kad antstolis tik 2007-01-30, t. y, nuo paskutinio vykdymo veiksmo atlikimo 2006-08-04, priėmė raginimą, kurį nusprendė paskelbti vietos laikraštyje (v.b. 0017/06/1264, b.l. 7). Antstolio atstovas paaiškino, kad pagrindinė išieškojimo iš A. S. vykdomoji byla buvo 17-1357/04. Pirmas turto arešto aktas A. S. butui surašytas 2004-07-14 , (v.b. 17-1357/04, b.l. 27-30), vėliau pagal kitų išieškotojų reikalavimus areštas tam pačiam turtui buvo uždėtas dar eilę kartų. Tikrinti duomenys gyventojų registre, (v.b. 17-1357/04, b.l. 75), duomenys apie turtą, transporto priemones (v.b. 17-1357/04, b.l. 77-93). Pagal išieškotojos reikalavimą 2007-01-30 areštuotos įmonės akcijos (v.b. 17-1357/04, b.l. 101-102), vėl tikrinti skolininko duomenys (v.b. 17-1357/04, b.l. 114-116), skolininkas šauktas atvykti pas antstolį, 2007-06-18 jam paskelbta paieška (v.b. 17-1357/04, b.l. 75). Išanalizavus vykdomųjų bylų medžiagą negalima teikti, kad antstolis nesiėmė priemonių dėl skolos išieškojimo.

17Dėl žalos ir priežastinio ryšio.

18CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

19Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).

20Šiuo atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14899 Lt turtinę žalą. Tokią poziciją ieškovė grindžia tuo, kad skolininkui buvo grąžinta 25000 Lt suma po bankroto procedūros užbaigimo, kurių būtų pakakę jos reikalavimams patenkinti. Atsakovas antstolis A. Z. nurodo, kad vykdymas nėra baigtas ir išieškojimas toliau tęsiamas, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, ieškovei (išieškotojai) kreipusis su ieškiniu į teismą, vykdymo veiksmai tęsiami. Vadinasi, kol nepasibaigė skolininko prievolė išieškotojai, nėra pagrindo teigti, kad atsirado reali žala. Ieškovė teigia, kad žala atsirado todėl kad pardavus skolininko butą ir patenkinus kitų kreditorių reikalavimus 25000,00 Lt buvo grąžinti skolininkui ir jo sutuoktinei. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie vykdomus išieškojimus iš skolininko A. S. (1 T, b.l. 162-164), matyti, kad be ieškovės skolininkas turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir taip pat kitų antstolių nebuvo parduoti bankroto administratoriui. Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, negalima teigti, kad skola būtų grąžinta būtent ieškovei, o ne kitiems kreditoriams.

21Nenustačius antstolio veiksmais padarytos žalos, negalima kalbėti apie priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos. Nenustačius būtinų antstolio civilinei atsakomybei kilti sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos 14899 Lt atlyginimo netenkintinas.

22Ieškovė prašo priteisti 260 Lt sumokėtą administravimo išlaidų sumą. Ieškovei išaiškintina, kad CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Šiuo atveju vykdomosios bylos Nr. 17-1264/06 ir 17-1265/06 neužbaigtos, vykdymo veiksmai tęsiami, todėl priteisti ieškovės sumokėtas 260 Lt administravimo išlaidų sumą nėra įstatyminio ir faktinio pagrindo.

23Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

24Dėl ieškovės nurodyto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas nepasisako, nes atmetus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo reikalauti ir neturtinės žalos, kuri siejama su reikalavimu dėl turtinės žalos.

25Dėl senaties taikymo.

26CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovė nurodo, jog senaties terminas nėra suėjęs, nes 2011-08-31 kreipėsi į antstolį, kad šis paaiškintų, kodėl nebuvo prisijungta prie skolininko A. S. IĮ bankroto bylos 2008 m. (1 T, b.l. 13). Atsakovas ir tretieji asmenys nurodo, kad terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo skaičiuoti reikėtų nuo 2008-03-31, kai buvo sudaryta pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartis Nr. l, kuria bankroto administratorius P. P. pardavė skolininko turtą (iš šio turto gautomis lėšomis buvo padengti A. S. individualios įmonės kreditorių reikalavimai). Bendriausia prasme, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiuo atveju, manytina, kad ieškovė suvokė apie žalos atsiradimo faktą tik 2011-09-19 kai gavo antstolio A. Z. raštą Nr. 3R-6343 (1 T., b.l. 14). Į teismą kreiptasi 2011-10-17, todėl taikyti senatį ieškiniams dėl žalos atlyginimo nėra įstatyminio ir faktinio pagrindo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys netenkintinas, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro – 5626,50 Lt išlaidų teisiniai pagalbai apmokėti (2722,50 Lt atsiliepimo parengimas, 1815,00 Lt teismo posėdžiai, papildomų procesinių dokumentų pateikimas, 1089,00 Lt susipažinimas su bankroto byla (2 T, b.l. 67)), 7,00 Lt kopijų darymas (2 T, b.l. 90), 46,50 Lt kitos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos (2 T, b.l. 3), iš viso 5680,00 Lt. Atsakovas prašo priteisti 1089,00 Lt, atsiradusių susipažinimui su bankroto byla, tačiau nepateikia rašytinių duomenų, pagrįsti šiai sumai. Atskirai prašo priteisti 46,50 Lt už nuorašų ir kopijų darymą, susipažindinant su bankroto byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas priteisti 1089,00 Lt susipažinimui su bankroto byla, netenkintinas kaip nepagrįstas. Atsakovas prašo priteisti 1815,00 Lt išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš viso advokatas užtruko posėdžiuose 6.30 val. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18. p. nuostatas už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas maksimalus koeficientas - 0,15 MMA, kas sudaro 120 Lt, todėl advokatui priklauso 756,00 Lt. Pagal rekomendacijų 8.16 p. nuostatas už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese – 0.12 MMA, kas už 6 prašymus sudaro 576,00 Lt. Prašymai atidėti posėdžius neskaičiuojami. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovui iš ieškovės priteistina 4108 Lt.

29Iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas

Nutarė

31ieškinį atmesti.

32Iš ieškovės K. M. atsakovui antstoliui A. Z. priteisti 4108 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Iš ieškovės K. M. priteisti valstybei 45,75 Lt pašto išlaidų.

34Sprendimui įsiteisėjus antstoliui A. Z. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 17-1264/06 , Nr. 17-1265/06, Nr. 17-1278/05, Nr. 17-0748/05, Nr. 17-1650/06, Nr. 17-0227/06 ir Nr. 17-1357/04.

35Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė,... 2. ieškovė ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas A. Z. atsiliepime ir teismo posėdžiu metu paaiškino, kad... 4. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. atlikdamas jam pavestas... 5. Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepime į... 6. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad... 7. Trečiųjų asmenų UAB „Verslo administravimo kompanija“, P. P. atstovas... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo... 10. Ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti... 11. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus... 12. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.... 13. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 14. 2007-07-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.... 15. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-20 antstolis A. Z. gavo... 16. Iš rašytinių įrodymų - vykdomųjų bylų Nr. 17-1264/06 ir 17-1265/06... 17. Dėl žalos ir priežastinio ryšio.... 18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 19. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos... 20. Šiuo atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 14899 Lt turtinę žalą.... 21. Nenustačius antstolio veiksmais padarytos žalos, negalima kalbėti apie... 22. Ieškovė prašo priteisti 260 Lt sumokėtą administravimo išlaidų sumą.... 23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 24. Dėl ieškovės nurodyto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teismas... 25. Dėl senaties taikymo.... 26. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos.... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268... 31. ieškinį atmesti.... 32. Iš ieškovės K. M. atsakovui antstoliui A. Z. priteisti 4108 Lt bylinėjimosi... 33. Iš ieškovės K. M. priteisti valstybei 45,75 Lt pašto išlaidų.... 34. Sprendimui įsiteisėjus antstoliui A. Z. grąžinti vykdomąsias bylas Nr.... 35. Sprendimas per 30 dienų po jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas...