Byla 2-1634-323/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. J

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovės atstovui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. J.,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 6636,23 Eur (22913,58 Lt) draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2013-04-05 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ). 2013-06-09 apie 19.30 val. Klaipėdoje, ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ). Nurodė, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad jai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įvykį. Paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavusi G. J. (buv. N.) atsakovės atstovui nurodė, kad negali pasakyti tikslių duomenų apie automobilio greitį bei atstumą iki kliūties, todėl gali klysti, bei nurodė apytikslius duomenis. Pažymėjo, kad G. J. (buv. N.), atsakovei pateikdama apytikslius duomenis, nebandė suklaidinti atsakovės, kadangi neturėjo jokio finansinio suinteresuotumo nurodyti žinomai neteisingus duomenis. Laiko, kad atsakovės atsisakymas įvykį pripažinti draudžiamuoju yra formalus, todėl ieškovei turi būti atlyginta dėl įvykusio eismo įvykio patirta žala – priteista draudimo išmoka.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavus pranešimą apie tai, kad 2013-06-09 ( - ), Klaipėdoje atsakovės apdraustas automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ), pateko į eismo įvykį, atsakovės atstovai apžiūrėjo įvykio vietą, įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, apklausė asmenis, pagal autoįvykyje dalyvavusio asmens parodymus atliko autoįvykio autotechninį tyrimą, siekiant nustatyti autoįvykio mechanizmą. Taip pat nurodė, kad autoįvykio autotechninio tyrimo išvadomis nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas ne jo vairuotojo nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Laiko, kad remiantis šia eksperto išvada pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką.

4Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo G. J. (buv. N.) (į bylos nagrinėjimą įtraukta 2014-10-20 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi) paaiškino, kad 2013-06-09 vairavo savo motinai - ieškovei priklausantį automobilį Audi A8, valst. Nr. ( - ), staiga kelyje dešinėje pusėje pamatė gyvūną, kokį neprisimena, pasuko į tą pačią dešinę pusę ir atsitrenkė į medį. Po įvykio iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau paaiškinus, kad niekas nenukentėjo, o apgadintas tik automobilis, policija atsisakė važiuoti. Tą patį vakarą arba kitą dieną apie įvykusį įvykį pranešė draudikui, po 2-3 dienų nuvažiavo į draudimo kompaniją, tačiau paaiškinimų iš jos neėmė, nes buvo per mažai laiko iki darbo dienos pabaigos. Paaiškinimą rašė savo darbo vietoje po pusantros ar dviejų savaičių po įvykio. Draudiko atstovui sakė, kad tikslių duomenų apie įvykį pasakyti negali, tačiau atstovas prašė parašyti bent apytikrius duomenis, nesakė, kad privalo nurodyti teisingus duomenis, sakė parašyti panašiai, todėl rašė „iš akies“. Dar vėliau su draudiko atstovu buvo nuvykusi į įvykio vietą, parodė medį, į kurį atsitrenkė, bei vėlgi apytikrius duomenis apie įvykį.

5Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. S. parodė, kad yra AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas. Nurodė, kad gavo pranešimą apie galimai klastojamą įvykį, jo aplinkybes. Atliko tyrimą, padarė apskaičiavimus pagal G. J. parodymus ir nustatė, kad natūraliomis aplinkybėmis toks įvykis įvykti negalėjo. Techniniu požiūriu aplinkybės buvo ne tokios, kokias nurodė G. J.. Galimai vairavo kitas asmuo, todėl ji negalėjo įvardinti tikslių įvykio aplinkybių. Pagal vėžes buvo nuvažiuota palengva, o jei būtų bandyta išvengti staigios kliūties, pasukimas būtų staigesnis, kampas kitoks. Be to, jei įvardijama kliūtis (staiga pasirodęs gyvūnas) buvo iš dešinės, tai vairuotojas sukti turėjo ne į dešinę, o į priešingą pusę, arba turėjo stabdyti, todėl G. J. veiksmai nei logiškai, nei moksliškai nepaaiškinami. Be to, jei būtų važiuota 30 km/h greičiu, tai reikia 15, o ne nurodomo 3 metrų atstumo, kad automobilis persislinktų nuo kelio 2 metrus. Nors abejonių, kad automobilis įvažiavo į medį nėra, nes sužalojimai atitinka atsitrenkimo mechanizmą, tačiau laiko, kad į medį pasukta tyčia.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo, vairavęs automobilį nagrinėjamo įvykio metu, niekada nežinojo tikslių įvykio aplinkybių – greičio, atstumo, nes jų nematavo, tai nurodė ir atsakovės atstovams, kurie iš jos išprašė apytikrius duomenis. Taigi, duomenys iš pat pradžių buvo netikslūs, todėl net nereikėjo eksperto išvados. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo tyčia nurodė netikslius duomenis.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiasis asmuo, vairavęs automobilį nagrinėjamo įvykio metu, nėra paprastas asmuo, ji dirba teisėsaugos institucijoje, jos nuolatinis kasdienis darbas susijęs su įvykio vietos apžiūra, įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų tikrinimu, todėl neįtikėtina, kad galėjo taip ženkliai suklysti. Laiko, kad atstumus ji gali pasakyti iš patirties, o šiuo atveju netikslumai yra pernelyg dideli, kad juos būtų galima pateisinti, todėl laiko, kad pagrįstai pritaikė sutartyje numatytą sankciją – draudimo išmokos nemokėjimą.

8Ieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. ( - ), serija LD Nr. ( - )), pagal kurią ieškovė kaip draudėjas įsipareigojo mokėti draudikui draudimo įmokas, o atsakovė kaip draudikas įsipareigojo sumokėti draudėjui draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2013-04-05 iki 2014-04-04. 2013-06-09 apie 19.30 val. Klaipėdoje, ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens G. J. (buv. N.) vairuojamas ieškovei priklausantis automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ), įvažiavo į medį ir buvo apgadintas. Atsakovė 2013-06-20 pranešimu atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, motyvuojant tuo, kad įvykis įvyko kitomis nei nurodė įvykio dalyvis – su draudėju susijęs asmuo aplinkybėmis, t. y. su draudėju susijęs asmuo pateikė neteisingus duomenis apie įvykį, tuo bandė suklaidinti draudiką.

10Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Draudimas gali būti privalomasis ir savarankiškas. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.).

11Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai šalių 2013-04-05 sudarytos draudimo sutarties pagrindu. Draudimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės (draudiko) buvo sudaryta pagal AB „Lietuvos draudimas“ parengtas standartines sąlygas, šiuo atveju Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, t. y. sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl draudimo sutarčiai turi būti taikomi CK 6.185-6.187 straipsniai (CK 6.992 str. 1 d.). Taigi, vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185 – 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių ir jų nuostatų galiojimo ir aiškinimo.

12Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (sen. redakcijos 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (sen. redakcijos 11 dalyje) numatyta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Iš byloje esančių AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 matyti, kad draudiminiu įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (1.11. p.), inter allia apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų (7.1. p.). Nedraudžiamuoju įvykiu inter allia laikomas įvykis, kai draudėjas ar su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17. p.). Draudimo išmoka mažinama ar nemokama, jei draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdama neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolių sumą (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 11.1.4. p.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, remdamasi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 11.1.4. punktu, kuomet su draudėju – ieškove susijęs asmuo, t.y. trečiasis asmuo G. J., pateikė neteisingus duomenis apie įvykusį įvykį, atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo, eismo įvykio metu vairavęs automobilį, atsakovei pateikė neteisingus duomenis (apie važiavimo greitį, atstumą iki staiga pasirodžiusio gyvūno). Byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiojo asmens, kaip su draudėju susijusio asmens, draudimo sutarties pažeidimas (draudimo sutartyje numatytų pareigų netinkamas vykdymas (neteisingų duomenų nurodymas)) pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką.

13CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga, sužinojus apie draudiminį įvykį, pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Jeigu draudėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie tokį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios.

14Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (sen. redakcijos 82 straipsnio 6 dalis) numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje (sen. redakcijos 82 straipsnio 7 dalis) nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalies (sen. redakcijos 82 straipsnio 7 dalis) reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje (sen. redakcijos 82 straipsnio 7 dalis) numatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2010). CK 6.206 straipsnyje įtvirtintas principas, kad šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

15Nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama materialiosios teisės normos, t.y. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies (sen. redakcijos 82 straipsnio 6 dalis), nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos išmokėjimo, į bylą pateikė 2013-06-20 ekspertinę pažymą Nr. ( - ), kurios išvadoje teigiama, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ), buvo susidūręs su trečiojo asmens, vairavusio automobilį, nurodomu medžiu, tačiau techniniu požiūriu įvykis trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis neatitinka natūralaus eismo įvykio požymių, t. y. automobilis buvo sugadintas ne vairuotojos nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu ekspertinę pažymą surašęs AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas palaikė savo tyrimo išvadas ir papildomai paaiškino, kad pagal vėžes nuvažiuota buvo palengva, ir, jei trečiasis asmuo būtų bandęs išvengti kliūties, pasukimas būtų staigesnis, kampas būtų buvęs kitoks; be to, jei būtų buvę važiuota 30 km/h greičiu, kaip nurodė vairuotoja, būtų reikėję 15, o ne 3 trijų metrų atstumo nuo automobilio iki kliūties, kad automobilis nuo kelio pasislinktų (nusuktų) 2 metrus, todėl remiantis atliktais skaičiavimais laiko, kad į medį įvažiuota tikslingai. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog AB „Lietuvos draudimas“ ekspertą M. S. ir atsakovę sieja darbo santykiai, savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jo išvadą neobjektyvia, juolab, kad ieškovė neprašė skirti byloje ekspertizės, nors atsakovė tai daryti ne kartą siūlė.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Teismas, remiantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, daro išvada, esant labiau tikėtina, jog vairuotoja nagrinėjamo įvykio metu į medį įvažiavo tyčia. Trečiais asmuo, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad tikslių duomenų apie įvykio aplinkybes niekada nežinojo, nes atstumų su specialiais prietaisais nematavo, duomenis išprašyta atsakovės atstovų teikė „iš akies“. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko miško kelyje, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad didelio greičio važiuojant nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad tas greitis, kuris įprastai yra vyraujantis važiuojant mieste yra 50 km/h, todėl šiuo greičiu važiuojantis vairuotojas turintis eismo įvykio dalyvių vairavimo stažą, tokį greitį paprastai jaučia (nustato) instinktyviai, todėl automobilio greičio sumažėjimas iki nurodytų apytikriai 30 km/h dėl važiavimo miško keliu būtų akivaizdžiai juntamas, todėl net jei trečiasis asmuo ir nurodė tik apytikrį 30 km/h greitį, padaryta paklaida turėtų būti itin maža. Kaip minėta, AB „Lietuvos draudimo“ eksperto skaičiavimais, pateiktais ekspertinėje pažymoje, važiuojant 30 km/h greičiu, būtų reikėję minimaliai 15,4, o ne 3 metrų atstumo nuo automobilio iki kliūties, kad automobilis nuo kelio pasislinktų (nusuktų) 2 metrus ir atsitrenktų į medį. Trečiasis asmuo teismo posėdžio vėlgi nurodė, kad 3 metrų atstumas nuo automobilio iki pamatytos kliūties – gyvūno buvo tik apytikris, nurodytas nematavus, o „iš akies“. Tačiau jei tikėti trečiojo asmens paaiškinimais, atstumas nuo automobilio iki gyvūno negalėjo būti ženkliai didesnis nei nurodyti trys metrai, nes trečiasis asmuo teigia nespėjęs stabdyti. Teismas laiko, kad daugiau nei penkių kartų nuo nurodyto apytikrio iki apskaičiuoto atstumo skirtumas yra logiškai nepaaiškinamas, bei nepateisinamai didelis suaugusiam, gyvenimišką patirtį turinčiam asmeniui. Teismas taip pat sprendžia, kad vairuotojos veiksmai yra logiškai nepaaiškinami ir tuo požiūriu, jog ji, bandydama išvengti susidūrimo, suko ir trenkėsi į medį iš už kurio pamatė gyvūną, kai tuo tarpu gyvūnas – nurodoma lapė pagal savo masę yra nepavojingas ir nekelia grėsmės automobiliui, jo techniniam stoviui įvykus susidūrimui su juo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paties autoįvykio niekas nematė, nėra įvykio liudytojų, jis įvyko nuošalioje vietoje, miško kelyje.

17Visų aptartų įrodymų kontekste, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, atsižvelgdamas į bylos kategoriją, jog šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iš draudiminio - fiduaciarinio (visiško pasitikėjimo) santykio, teismas, įvertinęs trečiojo asmens – vairuotojos nurodytas aplinkybės, AB „Lietuvos draudimas“ eksperto pateiktą ekspertizę pažymą, kurioje eismo įvykio mechanizmas buvo modeliuojamas kompiuterinių programų pagalba, bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl atliktų skaičiavimų bei įvykio modeliavimų pasėkoje pateiktos išvados, kad automobiliui važiuojant jo vairuotojos nurodomu (ar jam artimu) greičiu ir esant nurodytam (ar jam artimam) atstumui iki kliūties, susidūrimo mechanizmas būtų visiškai kitoks, vadovaudamasis logikos dėsniais, sprendžia esant labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojos nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kelyje staigiai pamačius kliūtį, o buvo sukeltas tyčia, bei kad bandydamas suklaidinti draudiką trečiasis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl ieškovės nuostoliams esant padarytiems tyčia, atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė įrodė savo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumą, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.206 str., 6.1014 str. 1 d., Draudimo įstatymo 96 str. 7, 8 d., Taisyklių 8.1.17., 11.1.4. p.).

18Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 4. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo G. J. (buv. N.) (į bylos... 5. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. S. parodė, kad yra AB „Lietuvos... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo... 10. Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas... 11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai... 12. Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir... 13. CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga, sužinojus apie... 14. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (sen. redakcijos 82 straipsnio 6... 15. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vykdydama materialiosios teisės normos, t.y.... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Visų aptartų įrodymų kontekste, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu,... 18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 20. ieškinį atmesti.... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...