Byla e2-786-820/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovo atstovei advokatei Violetai Zabielienei, atstovei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 14 481 neišmokėtos draudimo išmokos.
    2. Priteisti 0,02 procento delspinigius nuo mokėtinos sumos, kuri ieškinio pateikimo metu yra 3 214,79 EUR.
    3. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, jog 2014 m. lapkričio 23 d. V. V. su atsakovu pasirašė draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė yra naudos gavėja. V. V. mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. dėl politraumos, gautos nukritus iš aukštumos. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes neva V. V. buvo paveiktas alkoholio. Valstybinė tesimo medicinos tarnyba nustatė, jog V. V. kraujyje alkoholio nerasta, todėl atsakovas privalėjo išmokėti draudimo išmoką.
  2. Pagal dabar galiojančias atsakovo draudimo taisykles, įvykis gali būti laikomas nedraudiminiu, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės ir tai patvirtinta dokumentais.
  3. Atsakovas neapgrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką, nes V. V. kraujyje nenustatyta jokia alkoholio koncentracija, todėl atsakovas privalėjo išmokėti visą draudimo išmoką – 14 481 EUR (50 000 LTL).
  4. Pagal Draudimo taisyklių 9.3 punktą uždelsus išmokėti draudimo išmoką, atsakovas privalo mokėti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškinio pateikimo dienai, delspinigių suma buvo 3 214,79 EUR, kurią ir prašo priteisti.
  5. Taip pat prašo priteisti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog draudimo sutarties sudarymo dieną galiojo Draudimo taisyklės 7A-LT, kurios ir taikytinos šiam ginčui spręsti, kurių 5.1.12 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka nemokama, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įvykio, kai apdraustasis buvo veikiamas gydytojo nepaskirtų medikamentų, alkoholio, narkotikų arba psichotropinių medžiagų, arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme, taip pat jei apdraustasis atsisako atlikti analizes minėtoms medžiagoms nustatyti.
  3. Apdraustasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teismas neturėtų remtis eksperto išvada apie alkoholio kraujyje nebuvimą, nes kraujas tyrimui buvo paimtas po kelių dienų, apdraustajam jau mirus, o prieš tai jam buvo sulašinta 10 litrų fiziologinio tirpalo, t. y. dvigubai daugiau, nei žmogaus kraujo kiekis, todėl infuzijos turėjo įtakos alkoholio neradimui.
  4. Be to, atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes apdraustasis turėjo chroniškų neurologinių susirgimų (Draudimo taisyklių 5.1.6 p.), ir įvykis atsitiko dėl didelio neatsargumo (CK 6.1014 str.). Apdraustasis sirgo lėtine smegenų išemine liga, sąlygota arterinės hipertenzijos, vasarą buvo netekęs sąmonės
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ginčo įvykis įvyko 2015 m. rugpjūčio 18 d. prieš 23 valandą, nukentėjusysis mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. apie 17 valandų 50 minučių.
  4. Apdraustasis yra vartotojas draudimo teisiniuose santykiuose, todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, aplinkybes vertina per vartojimo teisinių santykių prizmę.
  5. Polise nurodyta, jog naudos gavėjai yra paveldėtojai. Ieškovė yra apdraustojo V. V. paveldėtoja (1 t., p. 15-22), todėl turi reikalavimo teisę į atsakovą.
  6. Ieškovas su atsakovu 2014 m. lapkričio 06 d. sudarė Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą Nr. NA 172762 (toliau tekste – Polisas; 1 t., p. 9). Iš šio poliso matyti, kad apdraustasis V. V. buvo apsidraudęs nuo mirties 50 000 LTL arba 14 481 EUR. Polisas pasirašytas pratęsiant buvusius draudimo santykius. Draudimo terminas nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 22 d. Iš šio Poliso taip pat matyti, kad Polisas sudarytas pagal ADB „BTA“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 7A-LT (toliau tekste – Draudimo taisyklės). Apdraustasis Polise patvirtino, jog buvo supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir jų kopiją yra gavęs.
  7. Byloje kyla ginčas kurios redakcijos Draudimo taisyklės turi būti taikomos šiam įvykiui. Ieškovės teigimu taikytinos Draudimo taisyklės galiojusios ginčo įvykio metu (įsigaliojusios nuo 2015 m. birželio 15 d.), kai jos palankesnės apdraustajam. Atsakovo teigimu – taikytinos Draudimo taisyklės galiojusios Poliso pasirašymo metu. Kaip minėta, pačiame Polise nurodyta, jog Polisas sudarytas pagal ADB „BTA“ Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 7A-LT. Apdraustasis Polise patvirtino, jog buvo supažindintas Draudimo taisyklėmis ir jų kopiją yra gavęs. BTA Valdybos 2015 m. kovo 24 d. 1 punkto sprendimu (1 t., p. 114) buvo patvirtintos naujos redakcijos Draudimo taisyklės Nr. 53. Iš to paties BTA Valdybos sprendimo 2 punkto matyti, jog naujos Draudimo taisyklės Nr. 53 yra taikomos sudarant draudimo sutartis nuo 2015 m. birželio 15 d. Draudimo sutarties šalys yra civilinio teisinio santykio dalyviai, kurie bendru, suderintu savo valios išreiškimu sudaro susitarimus ir jų teisiniam santykiui reguliuoti taikytinos normos, dėl kurių susitarimo šalys sutarė. Byloje nustatyta, jog Poliso šalys sutarė, kad draudiminiams įvykiams bus taikomos Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT, kurios tapo neatsiejama Poliso dalimi. BTA Valdyba nusprendė, jog naujos redakcijos Draudimo taisyklės bus taikomos naujai, nuo 2015 m. birželio 15 d. sudaromoms sutartims. Taigi, tiek Poliso šalių valia, tiek naujos redakcijos Draudimo sutartį tvirtinantis dokumentas, nustato, jog ginčo įvykiui turi būti taikomos Poliso sudėtine dalimi esančios ir Poliso pasirašymo metu galiojusios Draudimo taisyklės Nr. 7A-LT. Todėl ieškovės teiginiai dėl naujos redakcijos Draudimo taisyklių taikymo ginčo įvykiui atmestini, kaip nepagrįsti.
  8. Polisas buvo pasirašytas pratęsiant ankstesnes draudimo sutartis, nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. Byloje nėra duomenų, kad apdraustasis tiek pasirašant draudimo sutartis, tiek jas pratęsdamas būtų pateikęs kokią nors informaciją apie save, todėl darytina išvada, jog tokių duomenų pasirašant Polisą nebuvo.
  9. Ieškovės atstovas teigia, jog atsakovas galėjo gauti visą informaciją apie apdraustąjį prieš pasirašydamas Polisą ir galėjo žinoti apie visus susirgimus. Šie teiginiai nepagrįsti. Polise apdraustasis sutiko, jog atsakovas galėtų gauti visą informaciją apie jo susirgimus iš gydymo įstaigų, kurių reikia tiriant draudimo įvykį. Taigi, atsakovas galėjo gauti informaciją apie apdraustojo V. V. ligas tik po draudiminio įvykio atsitikimo ir tik vienu tikslu – tiriant draudiminį įvykį, o ne prieš pasirašant Polisą ar Poliso pasirašymo tikslais. Pažymėtina, jog ieškovė, teikdama, jog atsakovas galėjo ir privalėjo gauti visus duomenis iš gydymo įstaigų, painioja skirtingas draudimo rūšis. Draudikai, prieš pasirašydami Gyvybės draudimo sutartis renka informaciją apie apdraustojo ligas iki draudimo sutarties pasirašymo. Šiuo atveju buvo pasirašytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis (Polisas), todėl draudikas nerinko ir neprivalėjo rinkti informacijos apie apdraustąjį, o visą informaciją, kurios reikalavo draudikas, privalėjo pateikti apdraustasis.
  10. Pagal Draudimo taisyklių 3.1 punktą apdraustasis privalėjo pateikti visą informaciją apie savo būklę. Šios informacijos nuslėpimas galėjo sukelti šalių sutartas teisines pasekmes. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų reikalavęs kokios nors informacijos ir apdraustasis būtų ją nuslėpęs, todėl atsakovų teiginiai, jog apdraustasis privalėjo pateikti daugiau informacijos arba ją nuslėpė, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  11. Atsakovas atsisako mokėti draudiminę išmoką remdamasis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punktu, t. y. kai apdraustasis buvo veikiamas alkoholio arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme. Taip pat, pagal Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 5.1.6 punktą, t. y. dėl pasekmių, kurias sukėlė epilepsijos priepuolis, jei apdraustasis prarado sąmonę, psichinės traumos pasekmių, afekto būsenos, chroniškų neurologinių susirgimų su koordinacijos arba raumenų silpnumo pasireiškimu. Bei, kad nukentėjusysis buvo nepakankamai atsargus.
  12. Atsakovas atsikirtinėja, jog apdraustasis sirgo, buvo epilepsijos priepuolių prieš kelis mėnesius iki ginčo įvykio, kad serga ligomis pasireiškiančiomis koordinacijos arba raumenų silpnumo pasireiškimu. Tačiau pagal Draudimo taisykles atsakovas gali atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl 5.1.6 punkte nurodytų aplinkybių. Taigi pagal šalių susitarimą nelaimingas atsitikimas turi būti šių ligų pasekmė, o vien tik ligų buvimas nelaikytinas pagrindu atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, jei tai nebuvo įvykio pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl šių aplinkybių, t. y. dėl epilepsijos priepuolio, dėl sąmonės praradimo, atsiradusio dėl 5.1.6 punkte minimų susirgimų, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką 5.1.6 punkto pagrindu.
  13. Byloje nėra duomenų, kaip tiksliai atsitiko nelaimingas įvykis. Buvimas balkone prie atviro lango savaime nėra pavojingas ir rodantis didelį nukentėjusiojo neatsargumą. Todėl negalima teigti, jog įvykis įvyko dėl apdraustojo didelio neatsargumo (CK 6.1014 str. 2 d.).
  14. Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte nurodyta, jog draudiminė išmoka nemokama, kai apdraustas buvo veikiamas alkoholio arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme. Pagal šią sutarties nuostatą, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką esant dviem savarankiškoms sąlygoms: kai apdraustasis buvo veikiamas alkoholio arba minėtos medžiagos buvo nustatytos apdraustojo organizme.
  15. Iš karto po įvykio nebuvo nustatinėjama alkoholio koncentracija nukentėjusiojo kraujyje, todėl nėra vienos iš sąlygų, numatytų Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkte – alkoholis nebuvo nustatytas apdraustojo organizme.
  16. Ieškovė savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog apdraustasis įvykio metu nebuvo vartojęs alkoholio ir šį teiginį grindžia 2015 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada (1 t., p. 23-29; toliau tekste – Išvada). Be to, ieškovės teigimu, pagal Draudimo taisykles alkoholio koncentracija galėjo būti iki 0,4 promilės. Atsakovas teigia, jog iš liudytojų parodymų matyti, kad apdraustasis buvo vartojęs alkoholį ginčo įvykio metu. Taigi byloje kyla ginčas, ar ginčo įvykio metu apdraustasis buvo vartojęs alkoholį.
  17. Nuo 2015 m. birželio 15 d. įsigaliojusių Draudimo taisyklių Nr. 53 - 5.1.2 punkto a) papunktį nustatyta, jog atsakovas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir mažesnė ir tai patvirtinta dokumentais. Kaip minėta, šiam ginčui taikytinos Draudimo taisyklės Nr.7A-LT, todėl vėlesnės redakcijos Draudimo taisyklių nuostatos, kuriose įtvirtinta galima alkoholio koncentracija kraujyje iki 0,4 promilės, nėra taikytina šiam ginčui spręsti.
  18. Specialistui buvo užduotas klausimas, ar nukentėjusysis prieš mirtį vartojo alkoholį? Jei taip, tai kokį girtumo laipsnį tai atitinka? Specialistas Išvados 3 punkte nurodė, jog lavono kraujyje alkoholio nenustatyta. Iš Išvados matyti, kad tyrimas pradėtas 2015 m. rugpjūčio 28 d., baigtas 2015 m. rugpjūčio 29 d. Apdraustasis mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. Taigi buvo tiriamas miręs asmuo ir tiriamas praėjus 10 dienų po mirties.
  19. Iš Išvados matyti, jog nukentėjusiam atvežus buvo sulašinti du vienetai plazmos, 2 vienetai EM (eritrocitų masė). Operacijos metu lašinta EM, šviežiai šaldytos plazmos ir trombocitų masė. Iš medicininių dokumentų matyti, jog sulašinta daugiau skysčių, nei žmogus turi kraujo.
  20. Iš prokuratūros 2015 m. lapkričio 05 d. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., p. 64-65) ir liudytojo apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo bylos lapas 16) matyti, jog apdraustojo sūnus D. V. apklaustas liudytoju nurodė, jog tądien mirusysis buvo su draugu šiek tiek išgėręs, galimai pasidarė bloga ir iškrito. 2015 m. birželio pabaigoje tėvas buvo nualpęs ir vėliau gydėsi sanatorijoje, nesenai baigė gydymą. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog šių metų (2015 m.) pradžioje mirusysis buvo du kartus nualpęs, po to buvo gydomas. Taip pat nurodė, jog įvykio dieną apie 15 valandą buvo atėję draugai, vyrai išgėrė 0,5 litro talpos alkoholio „Trejos devynerios“ arba „Starka“ ir apie 18 valandų 30 minučių draugai išėjo (ikiteisminio tyrimo bylos lapas 18). Greitosios pagalbos gydytoja nurodė, jog atvykus pagal iškvietimą rado ant žolės vyriškį pritemusios sąmonės, nuo jo sklido alkoholio kvapas (ikiteisminio tyrimo bylos lapas 20).
  21. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad Išvada buvo grindžiama duomenimis apie alkoholio koncentraciją ne po įvykio, bet praėjus dienai esant gyvam nukentėjusiajam ir dar dešimt dienų po jo mirties, bei atsižvelgiant, jog po įvykio į nukentėjusiojo kraujotakos sistemą buvo sulašinta dvigubai daugiau skysčių, nei nukentėjusiojo kraujyje buvo kraujo, darytina išvada, jog Išvadoje nėra duomenų apie alkoholio koncentraciją nukentėjusiojo kraujyje įvykio metu.
  22. Netiesioginiai įrodymai – ikiteisminio tyrimo byloje duoti nukentėjusiojo artimųjų parodymai apie tai, jog nukentėjusysis prieš pat įvykį su draugu suvartojo stiprios koncentracijos 0,5 litro alkoholio bei profesionalios greitosios pagalbos medicinos darbuotojos parodymai apie tai, jog nelaimingo atsitikimo vietoje nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis buvo veikiamas alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas, remdamasis Draudimo taisyklių Specialiųjų sąlygų 5.1.12 punkto sąlyga, kad nukentėjusysis buvo veikiamas alkoholio, turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką. Kadangi atsakovas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką, todėl ieškovės reikalavimas dėl draudiminės išmokos priteisimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.1014 str. 5 d.).
  23. Atmetus pagrindinį reikalavimą, išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
  24. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas patyrė 2,14 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  2. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai