Byla 2A-523-577/2012
Dėl 695,57 Lt skolos už komunalines ir kitas paslaugas priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei D. S. dėl 695,57 Lt skolos už komunalines ir kitas paslaugas priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Grigiškių komunalinis ūkis“ prašo priteisti iš atsakovės D. S. 646,43 Lt skolą už komunalines paslaugas ir administravimą, 49,14 Lt delspinigių bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais 2003 m. vasario 20 d. Nr. 368V, 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 30-2609, 2010 m. sausio 5 d. Nr. 30-19, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, dokumentais, patvirtinančiais remonto darbų atlikimą, Civilinio kodekso 1.136, 4.84, 4.86, 6.1, 6.38, 6.71 str. nuostatomis.

4Atsakovė D. S. ieškinio nepripažino, atsakovės teigimu, paslaugos nebuvo suteiktos ir nebuvo atlikti jokie darbai, už kuriuos gyventojai privalėtų mokėti, nepateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Teigė, jog visus darbus, susijusius su namo priežiūra, atlieka patys namo gyventojai, atsakovei neaišku, kaip panaudojamos iš gyventojų renkamos lėšos, todėl nesutinka sumokėti ieškovo reikalaujamą sumą.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-10 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės D. S. ieškovei UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ įsiskolinimą už paslaugas ir administravimą – 646,43 Lt, delspinigius – 49,14 Lt, iš viso 695,57 Lt ir 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 6,54 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

6Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-08-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė atsakovės prašymu nepateikė finansinės ataskaitos už įmokas už komunalines paslaugas, sumokėtas nuo 1998 metų sausio iki 2010 metų gruodžio. Be to, darbai už namo gyventojų surinktas lėšas nebuvo padaryti. Apeliantė nurodo, jog kyla abejonių dėl tinkamo ir tikslingo lėšų panaudojimo, todėl nesutinka su ieškovei priteista skola ir delspinigiais.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės D. S. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

9Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

10Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ įstatymo nustatyta tvarka yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus miesto savivaldybėje, administratore. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 str. 1 d.). Administravimas yra nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų. Įstatyme yra nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 str. 2 d.), administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str.3 d.).

11Atsakovė D. S. yra gyvenamojo namo Nr. 6 antrojo buto savininkė. Vykdydama namo administratoriaus pareigas bendrovė atlieka daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų, pastatų konstruktyvų priežiūrą, remonto ir kitas paslaugas. Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tvarka ir privalomųjų darbų sąrašas patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Ieškovės atlikti darbai, už kuriuos paskaičiuoti mokesčiai, priskirtini prie privalomųjų darbų. Pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą atsakovei D. S. už laikotarpį nuo 2001 m. sausio iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo priskaičiuota 4 956,01 Lt už komunalines paslaugas ir kitų mokesčių, įsiskolinimas iki 2001 m. sausio 1 d. buvo 296,15 Lt. Kadangi atsakovė už teikiamas paslaugas atsiskaitydavo tik iš dalies, nesumokėdavo visos priklausančios sumos, todėl liko skola – 646,43 Lt, delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą sudaro 49,14 Lt, iš viso skola 695,57 Lt. Atsakovė D. S. skolos dydžio neginčija ir sutinka, kad yra skolinga, tačiau nesutinka mokėti, kadangi, apeliantės manymu, realūs darbai už gyventojų surenkamas lėšas nėra padaryti.

12Teismas pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003).

13Atsakovės kaip buto savininkės pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Iš surinktų lėšų namo administratorė ieškovė atlieka visas jai kaip namo administratorei priskirtas funkcijas, susijusias su namo priežiūra. 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 4 p. numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Pavyzdinių nuostatų IV skyriuje apibrėžiama, kokia tvarka administratorius apskaičiuoja mokesčius ir įmokas bendrosios nuosavybės daliai. Byloje nepateikta įrodymų, kad namo administratorė (ieškovė) naudoja namo gyventojų sumokėtus mokesčius ne pagal paskirtį arba dvigubai apmokestina namo gyventojus, priešingai, – ieškovė parteikė rašytinius įrodymus, jog buvo atliekami jai priskirti darbai, t.y. smulkūs profilaktiniai remonto darbai. Todėl apeliantės motyvas dėl netinkamai skaičiuojamų ar panaudojamų mokesčių už suteiktas paslaugas yra atmestinas kaip neįrodytas.

14Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti, tad lėšos, surinktos iš gyventojų, yra ne tik išleidžiamos būtiniems remonto darbams apmokėti, tačiau ir kaupiamos būsimiems namo atnaujinimo darbams atlikti. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

15Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

16Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai