Byla 2S-936-230/2015
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30-722/2015 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams E. G. ir V. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti N. K. ir A. G. bendrąja nuosavybe: 0,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (rinkos vertė 313 Lt), piniginį indėlį, gautą už parduotą 1,8542 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ( - ), esantį AB Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ) (272 000 Lt), automobilį SEAT, valst. Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 8 000 Lt); 2) pripažinti N. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (vidutinė rinkos vertė 156,50 Lt), 1/2 dalį piniginio indėlio – 136 000 Lt, gauto už parduotą turtą – 1,8542 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ), esančio AB Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ), 1/2 dalį automobilio SEAT, valst. Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 4 000 Lt), ½ dalį piniginių lėšų – 4 500 Lt, esančių AB Swedbank sąskaitoje Nr. ( - ), priteisti 15 000 Lt piniginę kompensaciją už A. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais (tvarto, pirties), esančių ( - ), pagerinimą.

5Ieškovė taip pat teismo prašė leisti jai ir jos pasirinktam specialistui atlikti statinių –gyvenamojo namo, esančio ( - ), su priklausiniais – pagerinimų statybinį įvertinimą, nes ji negali patekti į minėtą nekilnojamąjį turtą ir negali be atsakovų leidimo atlikti turto pagerinimo statybinio įvertinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, įpareigojo atsakovus V. G. ir E. G. leisti ieškovei N. K. ir jos pasirinktam specialistui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais (tvarto, unikalus Nr. ( - ), pirties, unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), pagerinimų statybinį įvertinimą.

8Teismas nustatė, kad atsakovai nesutinka leisti ieškovei įgyvendinti savo teisę byloje remtis rašytiniu įrodymu – statinių pagerinimų įvertinimu ir trukdo ieškovei bei specialistui patekti į gyvenamąjį namą ir kitus pastatus. Atsižvelgiant į tai, atsakovai įpareigotini leisti ieškovei N. K. ir jos pasirinktam specialistui atlikti gyvenamojo namo su priklausiniais (tvarto, pirties), esančių ( - ), pagerinimų statybinį įvertinimą, t. y. gauti rašytinį įrodymą byloje.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovai E. G. ir V. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės N. K. prašymą arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl, darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju ieškovės pareikštas prašymas įpareigoti atsakovus V. G. ir E. G. leisti ieškovei N. K. ir jos pasirinktam specialistui atlikti gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimų statybinį įvertinimą, yra niekaip nesusijęs su sprendimo vykdytinumu, taip pat neatitinka pareikštų ieškinio reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, esmės. Nutartyje nurodytas CPK 145 str. 1 d. 13 p. visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto turinio ir prasmės.
  2. Ieškovės prašymo tikslas buvo nekilnojamojo turto pagerinimų statybinio įvertinimo (ekspertizės) atlikimas, todėl pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto prašymo turėjo būti vadovaujamasi CPK 212–219 str. Teismui išsprendus ieškovės prašymą, kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai pagal esmę ir turinį ieškovės prašymas teismui buvo leisti atlikti nekilnojamojo turto pagerinimų statybinį įvertinimą (ekspertizę), buvo eliminuota atsakovų teisė siūlyti atitinkamo vertinimo specialisto (eksperto) kandidatūrą, taip pat teisė siūlyti specialistui (ekspertui) užduotinus klausimus ir pan. Be kita ko, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, veikė prieštaringai – 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi analogišką ieškovės prašymą atmetė, pateikdamas nuorodą į CPK 212–213 str., reglamentuojančius konkrečią teismo ekspertizės skyrimo tvarką, kai tuo tarpu skundžiama nutartimi išspręsdamas analogišką klausimą CPK 212–213 str. jau nebesivadovauja. Atitinkamas įpareigojimas, kuris buvo nustatytas skundžiama nutartimi, atsakovams gali būti taikomas tik teismui paskyrus konkrečią teismo ekspertizę ir nustačius, jog atsakovai trukdo teismo ekspertui patekti į vertintiną nekilnojamojo turto objektą, tačiau bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad ieškovė prašė atsakovų leisti patekti į šiuo metu jau atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir kad atsakovai neįleido ieškovės į ginčo nekilnojamąjį turtą arba atsisakė tai padaryti.
  3. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovų poziciją dėl ieškovės pateikto prašymo. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė teismo šioje proceso stadijoje (parengiamojoje stadijoje) atmesti ieškovės prašymą arba nespręsti klausimo dėl teismo ekspertizės (tikslu įvertinti neva ieškovės atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus) skyrimo, o šį klausimą spręsti tik išklausius civilinės bylos šalių paaiškinimus bei apklausus liudytojus. Tik atlikus šiuos procesinius veiksmus būtų galimas objektyvus atitinkamo klausimo dėl teismo ekspertizės skyrimo būtinumo išsprendimas, juolab, kad ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių rašytinių įrodymų, liudijančių jos prisidėjimo prie velionio asmeninio turto (gyvenamojo namo su priklausiniais, kuriame ieškovė negyveno) pagerinimo faktą, būdą, apimtį, pagerinimų pobūdį ir aplinkybes, kad į šį pagerinimą ieškovė būtų įdėjusi savo lėšas (kai tuo tarpu atsakovai pateikė rašytinius įrodymus dėl atsakovų ir jų velionio dėdės asmeniškai atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų). Esant tokiai situacijai, teismo ekspertizė negali nustatyti jokių reikšmingų bylai aplinkybių, o tuo atveju, jeigu teismo ekspertizė visgi turėtų būti skirtina, teismo ekspertizės skyrimo klausimo sprendimas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisėtumo principais, yra galimas tik išklausius šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus.

11Ieškovė atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą nesutinka su skundo argumentais ir prašo jį atmesti, nurodo, jog yra pareikštas ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybė ir šiam faktui įrodyti yra reikalinga nustatyti, kokie minėto namo pagerinimai buvo atlikti, kitu atveju ieškovė prarastų galimybę įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje. Be to, net jei laikyti, jog įpareigojimas įleisti į ginčo namą negali būti vertinamas kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, tokiu atveju toks įpareigojimas vertintinas kaip įrodymų surinkimo užtikrinimas/ išreikalavimas (CPK 199 str.). Tokiu būdu įpareigojimas įleisti ieškovę ir jos specialistą į ginčo namą tik užtikrina ieškovės teisę teismui pateikti rašytinį įrodymą dėl padarytų pastato pagerinimų, kuris pagrįstų jos reikalavimo teisėtumą. Teismui nenustačius tokio įpareigojimo, būtų sudaryta situacija, kuri trukdytų ieškovei įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Be to, jeigu ir būtų nustatyta, kad toks įpareigojimas negalėjo būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o turėjo būti taikomas kaip paprastas teismo įpareigojimas rašytinių įrodymų užtikrinimo klausimu, teismų praktikoje yra vienareikšmiškai pripažįstama, kad netinkama procesinė forma nedaro negaliojančiu paties rezultato ir teismo nutarties esmės. Nurodo, kad ieškovė neprašė skirti ekspertizės, savo prašyme nurodė, jog savo pozicijai pagrįsti ieškovė teismui norėtų pateikti rašytinį įrodymą – statinio dalinės ekspertizės aktą ar kitaip pavadintą dokumentą, kuris patvirtintų, kokia yra atliktų statybos darbų namo, esančio ( - ), būklei pagerinti vertė. Teisminėje praktikoje yra įtvirtinta, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Būtent tokį įrodymą ieškovė teismui ir nori pateikti. Kad atsakovai neįsileidžia ieškovės ir jos pasirinkto specialisto vertinimui atlikti, patvirtina pats atsakovų atskirasis skundas, kuriame nurodyta, jog jie nedarytų kliūčių ekspertizei atlikti, jei ji būtų teismo paskirta, o tai reiškia, kad ieškovė be teismo įpareigojimo, nukreipto atsakovams, negalėtų atlikti nurodyto įvertinimo.

12IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės N. K. prašymas įpareigoti atsakovus leisti ieškovei ir jos pasirinkam specialistui atlikti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių ( - ), pagerinimų statybinį įvertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė, patikslintu ieškiniu teismo prašydama pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe bei priteisti 15 000 Lt piniginę kompensaciją už A. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, pagerinimą, prašė leisti jai ir jos pasirinktam specialistui atlikti statinių – gyvenamojo namo, esančio ( - ), su priklausiniais pagerinimų statybinį įvertinimą. Teismas, tenkindamas šį ieškovės prašymą, vadovavosi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu ir 199 straipsniu ir įpareigojo atsakovus V. G. ir E. G. leisti ieškovei ir jos pasirinktam specialistui atlikti gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimų statybinį įvertinimą.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovės teismui pateiktas prašymas (leisti jai ir jos pasirinktam specialistui atlikti statinių pagerinimų statybinį įvertinimą), kaip pagrįstai teigiama atsakovų atskirajame skunde, nelaikytinas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jo tikslas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, šis prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinio ir prasmės, taip pat neatitinka pareikštų ieškinio reikalavimų, kuriems užtikrinti būtų galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, esmės. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir ieškovės pateikto prašymo formuluotės bei jos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, jog ieškovės prašymas leisti jai ir jos pasirinktam specialistui atlikti statinių – gyvenamojo namo, esančio ( - ), su priklausiniais pagerinimų statybinį įvertinimą, vertintinas ne kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kaip prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę ir teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, ieškinio dalyką ir pagrindą, tenkindamas tokį ieškovės prašymą, nors ir vadovavosi laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančiomis teisės normomis, visgi taikė ir įrodymų užtikrinimo institutą. Tačiau šis pažeidimas savaime neteikia pagrindo panaikinti nutartį, kadangi ginčo klausimas iš esmės yra išspręstas teisingai (CPK 328 straipsnis).

17Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 str.). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.). Įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovė tarp kitų reikalavimų yra pareiškusi ir reikalavimą priteisti 15 000 Lt piniginę kompensaciją už A. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais (tvarto, pirties), esančių ( - ), pagerinimą. Būtent šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė ir siekia atlikti statinių pagerinimų statybinį įvertinimą ir pateikti teismui rašytinį įrodymą. Teismas pažymi, kad sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, teismas įvertina prašomus užtikrinti įrodymus sąsajumo aspektu, tačiau nėra saistomas pareigos jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įvertinti byloje esančių įrodymų pakankamumą sprendimui byloje priimti. Pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims (CPK 12, 178 str.). CPK 177 str. 1 d. įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 str. 2 d. išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 177 straipsnyje numatytų civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Ieškovė, siekdama pateikti teismui rašytinį įrodymą dėl padarytų statinių pagerinimų įvertinimo, pareiškė prašymą, kuriuo siekia užsitikrinti galimybę atlikti tokį statinio pagerinimų įvertinimą. Šiuo atveju ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais ir faktinių aplinkybių pagrindimu, o kadangi ieškovė nėra ginčo objekto savininkė, ji neturi galimybės nevaržomai patekti į ginčo objektą (tarp ieškovės ir atsakovų teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į statinius su priklausiniais), todėl be teismo įsikišimo negali surinkti šių įrodymų Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas užtikrinti nurodytus įrodymus iš esmės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir yra tiesiogiai susijęs su ieškinyje keliamais reikalavimais.

19Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas atlikti statinių pagerinimų įvertinimą laikytinas prašymu užtikrinti įrodymus, todėl nepagrįstu laikytinas kitas atsakovų atskirojo skundo argumentas, jog ieškovės prašymo tikslas buvo nekilnojamojo turto pagerinimų nustatymo ir įvertinimo ekspertizės atlikimas ir teismui sprendžiant šį klausimą turėjo būti vadovaujamasi CPK 212–219 str. Pažymėtina, jog pagal CPK 212 str. 1 d. išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertizės skyrimas yra vienas iš įrodymų rinkimo/gavimo būdų. Teismo ekspertizė gali būti skiriama bet kurioje proceso stadijoje, tiek teismo iniciatyva, tiek šalių prašymu, todėl atsakovai bylos nagrinėjimo metu (taip pat ir po ieškovės ir jos pasirinkto specialisto atlikto statinių pagerinimų statybinio įvertinimo) turi teisę prašyti teismo skirti ekspertizę. Todėl nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog iš atsakovų atimama teisė siūlyti eksperto (specialisto) kandidatūrą, taip pat ekspertui (specialistui) užduotinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnių reikalavimus, ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž. bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Valviktė“ v. UAB ,,Laugina“ bylos Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Taigi, darytina išvada, jog ieškovė, pateikdama teismui prašymą leisti atlikti statinių pagerinimų statybinį įvertinimą pasirinko kitą įrodymų rinkimo būdą (ne ekspertizės paskyrimą), jos prašomas užtikrinti įrodymas gali turėti žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes ir tokie duomenys bus vertintini kaip paprastas rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios.

20Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodė įrodymus, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybes, kurias įrodymais patvirtins, priežastis, dėl kurių prašo užtikrinti įrodymus bei sąsajumą su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą (178 str., 185 str., 221 str., 222 str.). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio... 2. Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1)... 5. Ieškovė taip pat teismo prašė leisti jai ir jos pasirinktam specialistui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės... 8. Teismas nustatė, kad atsakovai nesutinka leisti ieškovei įgyvendinti savo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovai E. G. ir V. G. prašo panaikinti Jonavos rajono... 11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą nesutinka su skundo... 12. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 14. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė, patikslintu ieškiniu... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tarp kitų reikalavimų yra pareiškusi ir... 19. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas atlikti statinių pagerinimų... 20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodė įrodymus, kuriuos... 21. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti...