Byla P-77-602/2015
Dėl išvadų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo bei į bylos nagrinėjimą neįtrauktos Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl išvadų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978) ir (8.3.46.)-7R-4979 (toliau abi kartu – ir Išvados).

5Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundo teiginiais ir prašymais nesutiko, prašė skundą atmesti (VI t., b. l. 39–42).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos aktų, kurie buvo priimti nagrinėjant 2013 m. balandžio 30 d. gautą prašymą dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinių bendruomenių, bendrijų ir centro įsteigtų juridinių asmenų pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (VI t., b. l. 44–55) (toliau – ir Prašymas), prie Prašymo buvo pateikta 16 priedų (dokumentų rinkinių). Prašymą pateikė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia ir šios bažnyčios parapijos (14). Ginčijami du priimti dokumentai: 1) Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. (8.3.46.)-7R-4979 „Išvada dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (VII t., b. l. 41) ir 2013 m. liepos 10 d. raštas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 „Išvada dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (VII t., b. l. 45).

8Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų 2013 m. balandžio 29 d. prašymą Teisingumo ministerijai bei šio prašymo priedus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad Teisingumo ministerija klaidingai konstatavo juridinius faktus, todėl pateikė valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui klaidinantį prašymą. Iš pateiktų dokumentų pagrįstai buvo nustatyta, kad 14-je Lietuvos evangelikų reformatų parapijų buvo sušauktos sesijos, apie jų sušaukimą buvo paskelbta viešai, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvyko 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijos, išrinktos jų vadovybės, parapijiečiai iš savo tarpo išrinko delegatus į Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą, kuris yra aukščiausia evangelikų reformatų bažnyčios savivaldos institucija. Sinodo neeilinis suvažiavimas įvyko 2013 m. kovo 23 d., jame buvo išrinkta bažnyčios vadovybė. Neeiliniame sinode buvo išrinkta ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vadovybė, ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vadovybė, šie vadovai ir pasirašė prašymą Teisingumo ministerijai pakeisti duomenis registre (nuo VI t., b. l. 56 iki VII t., b. l. 51). Toks prašymas atitiko evangelikų reformatų kanonus, kurie taip pat buvo pateikti, todėl pagrįstai buvo tenkintas.

9Teismas pasisakė, kad bažnyčios vadovybės ir neeilinio Sinodo, kitų organizacinių padalinių sprendimus pareiškėjas gali ginčyti arba pagal kanonus, statutus ta tvarka, kuri priimtina toje tradicinėje religinėje bendruomenėje, arba kelti civilinį ginčą dėl, jo manymu, neteisėto juridinių asmenų vadovybės pakeitimo.

10II.

11Pareiškėjas A. K. padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 129-137), kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr.(8.3.46.)-7R-4979.

12Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė argumentais, iš esmės tapačiais nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui, ir pažymėjo, jog teismas pareiškėjo skunde detaliai išdėstytų aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – A. K. skundą tenkino, panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-4979.

14Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4979 nurodytas Išvadų teikimo pagrindas – Nuostatų 32.4 ir 41.1 punktai, bei tai, jog tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą galima. Pažymima, jog gautas prašymas yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės. Minėtose Išvadose nėra nurodoma, patikrinusi ir remdamasi kokiais objektyviais duomenimis, kokių dokumentų pagrindu Teisingumo ministerija nustatė, jog prašymas yra pasirašytas šios tradicinės religinės bendrijos kompetentingos vadovybės bei kokiu pagrindu priėmė sprendimą, kad galima pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą, t. y. nenurodė Išvadomis įforminto savo sprendimo motyvų.

15Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, jog ginčijamos atsakovo Išvados iš esmės yra nemotyvuotos, o visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d. 1 p.), kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti, todėl skundžiamos Teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir 2013 m. liepos 10 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4979 naikintinos.

16III.

17Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas bei neįtraukta į bylos nagrinėjimą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia pateikė prašymus dėl proceso atnaujinimo.

18Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 9 punktu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) ir 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

19Prašyme nurodyta, kad teisingumo ministerijos išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos bei išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai sutapatintos su individualiu administraciniu aktu, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo netinkamai taikytos teisės normos. 2015 m. kovo 26 d. sprendime pateiktu išaiškinimu buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio normos bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 ir 10 straipsnių normos, įtvirtinančios bažnyčios bei religinės organizacijos teisę laisvai tvarkytis pagal savus kanonus ir statutus, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Buvo netinkamai taikytos ir kitos teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4., 41.1. ir 42. punktuose bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1R-275 punkte Nr. 5, kadangi 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo tiek išplėstos Teisingumo ministerijos galios, kad Teisingumo ministerija įgijo teisę priimti sprendimą (individualų administracinį aktą), tiesiogiai konkuruojantį su religinės bendrijos priimtu kanonų dėl valdymo organų išrinkimo. 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime netaikyta teisiniam santykiui aktuali norma – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, kurios pagrindu Teisingumo ministerijos priimamos išvados yra prilygintos administracinės paslaugos teikimui, suprantamam, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys dokumentų (išvadų), kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą.

20Motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje nėra nei vieno argumento (motyvo), pagrindžiančio kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, kad Teisingumo ministerijos išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos bei išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios yra prilyginamos individualiam administraciniam aktui ir todėl nagrinėjamam teisiniam santykiui turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, dėl ko iškyla neaiškumų, kokiais argumentais bei motyvais vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje nėra argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors šalių įrodymus arba argumentaciją, juolab nėra argumentų, kuriais būtų pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nepagrįstumo (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.). Užuot pateikęs šiuos argumentus motyvuojamojoje dalyje, teismas iš karto pereina prie Teisingumo ministerijos priimtų išvadų analizės Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio normos turinio prasme, kai šios normos, trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, net netaikytinos vertinant Teisingumo ministerijos išvadų teisėtumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo A. K. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

21Galimas teisėjo A. D. artimas giminystės ryšys su teisėja A. T., kuri nusišalino nuo tiesiogiai su šia administracine byla Nr. A-1069-502/2015 susijusios Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1673-533/2013 (dabartinis Nr. 2-425-104/2015), kai teisėjas A. D. nuo administracinės bylos Nr. A-1069-502/2015 nagrinėjimo nenusišalino.

22Administracinės bylos Nr. A-1069-502/2015 nagrinėjimo metu padaryti proceso pažeidimai, toleruojant pareiškėjo A. K. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudarant galimybės visoms proceso šalims susipažinti su pareiškėjo A. K. naujai pateiktais ir prie bylos medžiagos teismo prijungtais dokumentais, nesudarant galimybės proceso šalims pateikti motyvuotus atsiliepimus bei įrodymus ir pan. Taip pat šalių rašytinių prašymų nenagrinėjimas, t. y. procesinių sprendimų dėl šalių pateiktų prašymų nepriėmimas, motyvuotai į juos atsiliepiant. Pabrėžiamas ir galimai tikslingas 2015 m. kovo 26 d. sprendimo motyvų neišdėstymas, šalių pateiktų argumentų nutylėjimas ir neanalizavimas.

23Neįtraukta į bylos nagrinėjimą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu (sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų), 8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) ir 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

24Prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo sprendime buvo pasisakyta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisių ir pareigų. Sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 buvo panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4979, priimta Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios atžvilgiu.

25Remiasi tais pačiais, kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytais, motyvais, kad motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje nėra nei vieno argumento (motyvo), pagrindžiančio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, kad Išvados yra prilyginamos individualiems administraciniams aktams ir nagrinėjamam teisiniam santykiui turi būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta teisės norma.

26Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios 2015 m. balandžio 3 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 neturi jokios įtakos Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisėms ir pareigoms.

27Pasisakydamas dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo, pareiškėjas pažymi, kad pati Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia neišreiškė valios būti įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma. Tačiau Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia sąmoningai nesiekė būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymi, kad siekiant taikyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą, turi egzistuoti dvi sąlygos, kurios, įvertinus atsiliepime išdėstytas aplinkybes, neegzistuoja, t. y. dėl tiesioginio organizacijos susietumo su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodu Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia neabejotinai žinojo apie bylos nagrinėjimą, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, kad Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą.

28Pasisakydamas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nemotyvuotumo, pareiškėjas pažymi, kad teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą. Be to, pagrindas taikyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra tik tuo atveju, kai sprendime apskritai nenurodyti jokie motyvai. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė visus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė panaikinti skundžiamas Išvadas, t. y. teismas nurodė, kad Išvados nėra motyvuotos ir kad atsakovas neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus privalėjo atlikti.

29Pasisakydamas dėl esminių materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, prašydama atnaujinti procesą, iš tikrųjų siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Pareiškėjo nuomone, prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje turėtų būti vertinamas kaip ,,užslėpta“ apeliacija.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31V.

32Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

33Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

34Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).

35ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Šiuo atveju manytina, jog baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kad proceso atnaujinimas faktiškai netaptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, nes, kaip jau buvo minėta, jo paskirtis ir vienas iš tikslų yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.

36Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktais. Neįtraukta į bylos nagrinėjimą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 10 punktais.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvieną nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą tikslinga analizuoti atskirai.

38Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu

39Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr. 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-133/2010). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

40Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, prašant atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, iš esmės turėtų būti nurodomos aplinkybės ir argumentai, kurie atnaujinus procesą galėtų lemti kitokį teismo sprendimą, t. y. kokiais argumentais ir aplinkybėmis remdamasis atnaujintame procese asmuo siektų apginti savo tariamai pažeistas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–81/2006).

41Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. A-1069-602/2015 ginčas iš esmės kilo dėl valdymo organų įgaliojimų Juridinių asmenų registro duomenų bazėje nustatymo, t. y. dėl to, kas gali turėti įgaliojimus veikti bažnytinių juridinių asmenų – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos vardu.

42Pažymėtina, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas bendrame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. A-1069-502/2015) nurodė, kad Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos centrines valdymo institucijas atstovauja trys juridiniai asmenys, t. y. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas, Lietuvos evangelikų reformatų Konsistoriją – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, Lietuvos evangelikų reformatų Senioratą – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia. Seniorato generalinis superintendentas yra T. Š., kuris bylos nagrinėjimo metu atstovauja Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodą, o Seniorato vicesuperindentas yra R. M., kuris atstovauja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusią Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas bei Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia yra susiję subjektai, todėl objektyviai negalėjo susidaryti situacija, kad Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai nebuvo žinoma apie administracinės bylos nagrinėjimą.

44Pažymėtina ir tai, kad per visą teisminio ginčo dėl Teisingumo ministerijos aktų, kurie buvo priimti nagrinėjant 2013 m. balandžio 30 d. gautą prašymą dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinių bendruomenių, bendrijų ir centro įsteigtų juridinių asmenų pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą (VI t., b. l. 44–55) laikotarpį Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia nepareiškė noro dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir neprašė teismo įtraukti ją kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį.

45Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 11 d. gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-2401 bei Nr. (8.3.46.)-7R-2402, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadų Nr. (8.3.46.)-7R-2401 bei Nr. (8.3.46.)-7R-2402 galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo. Taigi paminėtoje administracinėje byloje Nr. I-8848-815/2015 ginčijamos Teisingumo ministerijos išvados, priimtos jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, todėl siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

46Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

47Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas sietinas su tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį aiškinant iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). Be to, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir galimas motyvavimo pareigos nesilaikymas turi būti analizuojamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

49Nagrinėjamu atveju iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens prašymų atnaujinti procesą administracinėje byloje turinio matyti, kad prašymai atnaujinti procesą šiuo pagrindu iš esmės siejami su tuo, kad motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje nėra nei vieno argumento (motyvo), pagrindžiančio kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, kad Teisingumo ministerijos išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos bei išvada dėl Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios yra prilyginamos individualiam administraciniam aktui ir todėl nagrinėjamam teisiniam santykiui neva turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, dėl ko iškyla neaiškumų, kokiais argumentais bei motyvais vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje nėra argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors šalių įrodymus arba argumentaciją, nėra argumentų, kuriais būtų pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nepagrįstumo (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

50Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, motyvus, nustatė, jog šis sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog netinkamų motyvų buvimas negali būti tapatinamas ar prilyginamas motyvų nebuvimui. Analizuojamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingi sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, motyvai yra nurodyti paminėto sprendimo 13–16 puslapiuose (VIII t., b. l. 154–157). Be to, nesutikimas su teismo motyvais pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik trečiajam suinteresuotam asmeniui ir į bylos nagrinėjimą netrauktam asmeniui teismo įvardinti motyvai yra nepriimtini.

51Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.

52Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu

53Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš prašymuose atnaujinti procesą nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas, numatantis, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

54Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo, nurodoma, be kita ko, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad ginčą nagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858–130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502–241/2010).

55Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu grindžiamas tuo, jog administracinės bylos Nr. A-1069-502/2015 teisėją pranešėją A. D. sieja artimas giminystės ryšys su teisėja A. T., kuri nusišalino nuo tiesiogiai su šia administracine byla susijusios Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1673-533/2013 (dabartinis Nr. 2-425-104/2015) nagrinėjimo, kai teisėjas A. D. nuo administracinės bylos Nr. A-1069-502/2015 nagrinėjimo nenusišalino.

56Teisėjų kolegija, spęsdama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuria teisėja A. T. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-1673-533/2013 nagrinėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties motyvus, sprendžia, kad teisėjos nusišalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagrindai niekaip nėra susiję su teisėjos tiesioginiu ar netiesioginiu suinteresuotumu civilinės bylos baigtimi, o tuo pačiu negali būti susiję ir su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta administracine byla Nr. A-1069-502/2013, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

57Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

58Kitas prašymuose nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

59Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu yra pažymėjęs, kad nurodytu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

60Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-28/2011).

61ABTĮ 153 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenumato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-121/2013).

62Nagrinėjamu atveju prašymuose atnaujinti procesą nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo netinkamai taikytos teisės normos: 2015 m. kovo 26 d. sprendime pateiktu išaiškinimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio normos bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 ir 10 straipsnių normos, įtvirtinančios bažnyčios bei religinės organizacijos teisę laisvai tvarkytis pagal savus kanonus ir statutus. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė teisės normas, įtvirtintas Juridinių asmenų registro nuostatų 32.4., 41.1. ir 42. punktuose bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1R-275 punkte Nr. 5, kadangi 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo tiek išplėstos Teisingumo ministerijos galios, kad ji įgijo teisę priimti sprendimą (individualų administracinį aktą), tiesiogiai konkuruojantį su religinės bendrijos priimtu kanonų dėl valdymo organų išrinkimo. Be to, 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime netaikyta teisiniam santykiui aktuali norma – Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, kurios pagrindu Teisingumo ministerijos priimamos išvados yra prilygintos administracinės paslaugos teikimui, suprantamam, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys dokumentų (išvadų), kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą.

63Taigi, nors prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, iš prašymų argumentų visumos matyti, kad nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis. Be to, prašymuose dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai nurodoma, kad Išvadoms negalėjo būti taikomos teisės normos, skirtos individualiems administraciniams aktams. Teisingumo ministerijos pateiktos išvados, pagal teisės aktus, yra pagrindas pasikeitusių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų įtraukimui į Juridinių asmenų registrą. Teisingumo ministerijos išvados yra pagrindas teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymus dėl pasikeitusių valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, įtraukimo į Juridinių asmenų registrą. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios išvados yra viešojo administravimo institucijos priimamas aktas, sukeliantis teisines pasekmes tam tikriems asmenims ir galintis būti ginčo administraciniame teisme objektu.

64Prašymuose nurodyti argumentai, susiję su Konstitucijos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, Juridinių asmenų registro nuostatų taikymu nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendime ginčo dėl materialinės teisės normų taikymo iš esmės nesprendė, o ginčytas Išvadas panaikino kaip nemotyvuotas, t. y. sprendė, kad Teisingumo ministerija nenurodė Išvadomis įforminto savo sprendimo motyvų. Tokiu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti ginčo iš naujo ir pasisakyti dėl materialinės teisės normų, kurios, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusių asmenų manymu, galėtų būti taikomos byloje.

65Taigi šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti, jog yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.

66Prašymuose nurodyti argumentai dėl teismo padarytų proceso teisės pažeidimų (procesinių prašymų neišsprendimo) negali sudaryto pagrindo atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu nustatoma, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su proceso teisės normų pažeidimais, kuriems esant visas procesas gali būti laikomas neteisėtu, todėl procesas byloje gali būti atnaujintinas, tačiau tai yra įstatyme įsakmiai nustatyti proceso teisės normų pažeidimo atvejai, kurie nagrinėjamu atveju nėra nustatyti (ABTĮ 153 str. 2 d. 6–9 p.).

67Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

68Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo bei į bylos nagrinėjimą neįtrauktos Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios prašymus dėl proceso atnaujinimo atmesti.

69Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl išvadų panaikinimo.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 5. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundo... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu... 7. Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas... 8. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tradicinių religinių bendruomenių ir... 9. Teismas pasisakė, kad bažnyčios vadovybės ir neeilinio Sinodo, kitų... 10. II.... 11. Pareiškėjas A. K. padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 129-137), kuriuo... 12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė argumentais, iš esmės tapačiais... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu... 14. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos 2013 m.... 15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą,... 16. III.... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios... 18. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios... 19. Prašyme nurodyta, kad teisingumo ministerijos išvada dėl Lietuvos... 20. Motyvuojamojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dalyje... 21. Galimas teisėjo A. D. artimas giminystės ryšys su teisėja A. T., kuri... 22. Administracinės bylos Nr. A-1069-502/2015 nagrinėjimo metu padaryti proceso... 23. Neįtraukta į bylos nagrinėjimą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia... 24. Prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015,... 25. Remiasi tais pačiais, kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos... 26. Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į Lietuvos evangelikų reformatų... 27. Pasisakydamas dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo,... 28. Pasisakydamas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo... 29. Pasisakydamas dėl esminių materialinės teisės normų pažeidimo jas... 30. Teisėjų kolegija... 31. V.... 32. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo... 33. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis... 34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog... 35. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 36. Nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvieną... 38. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad,... 41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai,... 42. Pažymėtina, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios... 44. Pažymėtina ir tai, kad per visą teisminio ginčo dėl Teisingumo... 45. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos... 46. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 47. Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas sietinas su tuo, kad Lietuvos... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 153... 49. Nagrinėjamu atveju iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir į bylos... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos vyriausiojo... 51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 52. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš prašymuose atnaujinti procesą... 54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pasisakant dėl šio... 55. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu grindžiamas... 56. Teisėjų kolegija, spęsdama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašyme... 57. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 58. Kitas prašymuose nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – ABTĮ 153... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 60. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai... 61. ABTĮ 153 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo... 62. Nagrinėjamu atveju prašymuose atnaujinti procesą nurodoma, jog Lietuvos... 63. Taigi, nors prašoma atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 64. Prašymuose nurodyti argumentai, susiję su Konstitucijos, Religinių... 65. Taigi šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti, jog yra ABTĮ 153... 66. Prašymuose nurodyti argumentai dėl teismo padarytų proceso teisės... 67. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 68. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios... 69. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015... 70. Nutartis neskundžiama....