Byla e2A-48-407/2019
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Livena“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-412-569/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Livena“ ieškinį atsakovams D. M., R. Z. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų D. M. ir R. Z. solidariai 90 907,30 Eur žalos atlyginimo, 22 726,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Livena“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Renavita“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą – UAB „Livena“ turtą (pinigines lėšas), 313 884,74 Lt vertės. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsakovai yra pripažinti kaltais ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl privalo ieškovei padarytą žalą atlyginti solidariai. Neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir jos dydis bei priežastinis ryšys yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais. Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.

103.

11Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį nurodė, kad baudžiamojoje byloje bankroto administratorė nedalyvavo, todėl negalėjo ir neturėjo žinoti apie atsakovų padarytą nusikalstamą veiką 2009 m.; administruoti įmonę pradėjo 2012 m., tačiau ir tuomet nebuvo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nes UAB „Livena“ nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, nedalyvavo baudžiamojoje byloje, jai nebuvo įteiktas apkaltinamasis nuosprendis. Atsitiktinai apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį sužinojusi bankroto administratorė nedelsdama pareiškė ieškinį ieškovės vardu. Net ir laikant, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido, kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, taip pat turi būti aktyvus. Reikalavimas priteisti iš atsakovų jų neteisėtai pasisavintus pinigus yra neatsiejamai susijęs su UAB „Livena“ bankroto byla, patenkinus ieškinio reikalavimą, bus apgintos pažeistos kreditorių teisės.

124.

13Bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas šalių nurodytos teisinių santykių kvalifikacijos ir įvertinęs ieškinio faktines aplinkybes, gali ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų 90 907,30 Eur teisinį pagrindą grįsti civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, kadangi svetimo turto pasisavinimas civilinės teisės prasme laikomas nepagrįstu praturtėjimu. Ieškinio reikalavimui grąžinti be teisinio pagrindo, neteisėtais veiksmais pasisavintas lėšas, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės BUAB „Livena“ ieškinį atsakovams D. M., R. Z. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškinio senaties termino

186.

19Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl civilinės teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą ir bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, taikymo. Teismas pritarė ieškovei, kad nagrinėjamo ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga ir ieškovė neprivalo įrodinėti nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, tačiau nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra taikomas tuomet (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis), kai įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Jeigu įgytą turtą galima išreikalauti kitokiais pagrindais, tarp jų ir taikant nuostolių atlyginimo institutą, šio skyriaus nuostatos nėra taikomos. Be pagrindo gauto turto grąžinimas yra subsidiarus gynybos būdas. Įvertinęs ieškovės pateikto ieškinio pagrindą, dalyką, teismas padarė išvadą, kad ieškovė šioje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl ieškinio senaties termino pradžios

207.

21Teismas nurodė, jog nors bankroto administratorės teigimu, ji apie atsakovų neteisėtus veiksmus sužinojo tik jų atžvilgiu įsiteisėjus nuosprendžiui, tačiau šiuo atveju ieškinys yra pareikštas ginti ne jos, o juridinio asmens pažeistą teisę. Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra siejama su šalies ginčo materialiniame teisiniame santykyje sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti neturi įtakos aplinkybė, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, atstovas pagal pavedimą arba įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys viešajam interesui ginti. Bankroto administratorius, ginantis įmonės ir kreditorių interesus, nėra šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje, pareikšdamas ieškinį jis įgyvendina įmonės, kaip šalies, materialines subjektines teises ir neįgyja daugiau teisių priešingai ginčo šaliai, nei turi pati įmonė. Ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos nenumato išimčių iš bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių tais atvejais, kai ieškinį pareiškė bankroto administratorius, atstovaujantis bankrutuojančią įmonę.

228.

23Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato bankroto administratoriui teisę reikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo sužinojimo apie tokius sandorius momento (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), tačiau kitiems bankroto administratoriaus reiškiamiems reikalavimams yra taikomas CK numatytas ieškinio senaties skaičiavimas.

249.

25Nustatęs, kad buvęs įmonės vadovas apie įmonei padarytą žalą sužinojo 2009 m. balandžio mėnesį ir kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kaip materialinio teisinio santykio šalis, apie padarytą žalą sužinojo 2009 m. balandžio mėnesį, todėl terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovei baigėsi 2012 m. balandžio mėnesį. Ieškinys atsakovams pareikštas 2017 m. spalio 12 d., todėl ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis su ieškiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo.

2610.

27Teismo vertinimu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo eigos, nes ieškovei apie jos pažeistas teises buvo žinoma jau 2009 m. Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

2811.

29Teismas nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nuo 2009 m. balandžio mėnesio galimai nebuvo pareikštas todėl, jog vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas R. B., pradėjus ikiteisminį tyrimą, taip pat buvo kaltinamas dėl įmonei padarytos žalos ir buvo išteisintas tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Teismas nustatė, kad BUAB „Livena“ bankroto byloje Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pratęsė įmonės valdymo organams terminą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus iki 2012 m. balandžio 9 d., duomenų apie šio termino pratęsimą byloje nėra. Vadinasi, iki šios datos įmonės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti. Teismas nustatė, kad ieškovės vadovas R. B. 2009 m. liepos 17 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymais nurodė buhalterijai 2003–2009 m. negautas 313 419,23 Lt pajamas, su 100 procentų nuolaida parduotus degalus Vilniaus degalinėje Nr. 4, apskaityti kaip degalinės trūkumą. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės rodo, kad jau baigiantis ieškinio senaties terminui paskirtai bankroto administratorei perdavus įmonės dokumentus, apie įmonėje fiksuotą pakankamai didelį trūkumą turėjo būti žinoma. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad UAB „Livena“ nebuvo pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, todėl kaip proceso dalyvis nagrinėjant bylą nedalyvavo, teismas atkreipė dėmesį, kad baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvis – kaltinamasis – visą laiką dalyvavo įmonės vadovas R. B., kadangi bylos yra nagrinėjamos viešai, ieškovės paminėtas aplinkybes teismas vertino kaip pačios bankroto administratorės neapdairumą, dėl kurio ieškinio senaties terminas yra praleistas labai ilgą laiką.

3012.

31Teismas nurodė, kad nors ieškinys pareikštas bankrutavusios įmonės interesais, ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai atnaujinti ieškinio senatį vien dėl ieškovės statuso. Šalies neapdairus ir nerūpestingas elgesys negali pateisinti pernelyg ilgo termino kreiptis į teismą praleidimo. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo atsakovų atžvilgiu momentas negali būti pripažintas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, nes ši aplinkybė atsirado jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.

3213.

33Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė svarbių priežasčių ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminui atnaujinti.

3414.

35Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, nepaisant jų (ne)pagrįstumo. Todėl ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą, jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kiti su šiuo reikalavimu susiję ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo netenkinti, ieškinys atmestas.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3815.

39Ieškovė BUAB „Livena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (968 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4015.1.

41Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinio faktinis pagrindas nekvestionuojamas, nes grindžiamas prejudicinėmis, baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Ieškinio teisinis pagrindas šios bylos kontekste gali būti grindžiamas teisės normomis, reglamentuojančiomis neteisėtą lėšų įgijimą ir neteisėtą praturtėjimą, nes įmonė prarado savo turtą dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo ir neteisėtai pasisavintos lėšos privalo būti grąžintos.

4215.2.

43Teismas sprendime nurodo atskirus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose pateiktus sakinius, kurie „ištraukti“ iš konteksto ir neatskleidžia sistemingo išaiškinimo dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, tokiu būdu iškraipoma suformuota praktika bei nukrypstama nuo jos. Teismas neįsigilino į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą nepagrįsto praturtėjimo subsidiarumo išaiškinimą. Kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad CK 6.237 straipsnį galima taikyti tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio pagrindo. Šioje byloje šalių nesieja sutartiniai santykiai ir turtą atsakovai įgijo nusikalstama veika.

4415.3.

45Teismas neįsigilino į šiai bylai aktualų teisinį žalos atlyginimo ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų reglamentavimą, jų paskirtį, skirtumus ir taikymą teismų praktikoje. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės negali atsirasti teisė“ išraiška. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo susidarytų teisiškai negalima situacija, jog nusikalstamos veikos būdu užvaldę pinigus asmenys, dėl teismo klaidų būtų laikomi teisėtais nusikalstamu būdu pasisavintų lėšų savininkais.

4615.4.

47Ieškinio reikalavimui grąžinti be teisinio pagrindo, neteisėtais veiksmais pasisavintas lėšas, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas klaidingai konstatavęs, jog ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, klaidingai sprendė dėl jo pradžios momento ir nepagrįstai jo neatnaujino.

4815.5.

49Akivaizdu, kad ieškovę turėjęs atstovauti direktorius nebuvo suinteresuotas ginti ieškovės interesus, nes pats buvo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl galimai slėpė patį bylos faktą ir nereiškė civilinio ieškinio UAB „Livena“ vardu. Todėl bankroto administratorė neturėjo ir negalėjo žinoti apie vykstantį baudžiamąjį procesą. Pati įmonė baudžiamojoje byloje nedalyvavo.

5015.6.

51Teismas turėjo atsižvelgti, jog nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio galioja nekaltumo prezumpcija. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo atsakovai buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto UAB „Livena“ turto pasisavinimo įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 27 d.; neįrodžius, kad neteisėtais veiksmais pasisavintos įmonės lėšos, įmonė neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimo atsakovams, nes neturėjo jų kaltę pagrindžiančių įrodymų.

5215.7.

53Nepagrįsta teismo išvada, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys gali tikėtis, kad nukentėjęs asmuo atsisako savo teisės į nusikaltimu iš jo pasisavintus pinigus bei, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys šiuos neteisėtai įgytus pinigus gali pasilikti savo žinioje. Iš neteisės teisė nekyla. Netoleruotina situacija, kai tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti dėl nusikalstamos veikos pažeistas ieškovo teises, kurių pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas formaliu mechanišku ieškinio senaties termino pritaikymu, neatsižvelgus į nagrinėjamo ginčo specifiką. Formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, iškreipiama ieškovės ir atsakovų santykių pusiausvyra, paneigiami teisėtumo ir teisingumo principai, nes teismas pateisina neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, galimai lėmusį ieškovės nemokumą.

5416.

55Atsakovai R. Z. ir D. M. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami tokiais pagrindiniais analogiškais argumentais:

5616.1.

57Ieškovė ieškiniu prašė priteisti padarytą žalą, remdamasi žalos atlyginimą reglamentuojančiomis CK normomis bei jų taikymą plėtojančia teismų praktika. Tik atsakovams paprašius taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškovė dublike prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nenurodžiusi jokių naujų faktinių aplinkybių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo.

5816.2.

59Neteisėtų veiksmų atlikimo metu ieškovę ir atsakovus siejo darbo teisiniai santykiai, todėl netaikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

6016.3.

61Ieškovė nenurodė bei neįrodė visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų.

6216.4.

63Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pati ieškovė nurodė, kad žala padaryta laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d.; ieškovės direktorius ir savininkas R. B. patvirtino žalos fakto ir dydžio nustatymą 2009 m. Bankroto administratorė apie padarytą žalą vėliausiai turėjo sužinoti iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos, kuomet jai buvo perduoti UAB „Livena“ dokumentai; atitinkamai turėjo teisę ir pareigą bei galimybę apginti pažeistas įmonės teises. Neegzistuoja jokia objektyvi priežastis, kliudžiusi įmonės vadovui ir savininkui, o po to ir bankroto administratorei, tinkamai ir laiku, tiesiogiai ar per atstovą ginti ieškovės pažeistas teises. Prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių.

6416.5.

65Atsakovė R. Z. atsiliepime papildomai nurodo, kad kiekvieno asmens civilinė atsakomybė privalo būti individualizuota. Bendraskolių prievolė yra dalinė. Atsakovai negali atsakyti solidariai, nes jų atliktų neteisėtų veiksmų reikšmingumas, mastas, pobūdis bei priežastinis ryšys žalos kilimui ženkliai skiriasi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog atsakovės vaidmuo buvo mažareikšmis. Ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovės galėtų būti tenkinamas tik dalyje dėl 606,35 Eur žalos sumos priteisimo.

66IV.

67Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6817.

69Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo

7018.

71Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nepritaria apeliantės argumentams dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

7219.

73Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

7420.

75CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, kt.).

7621.

77Taigi, tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Minėta, kad nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

7822.

79Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, teigė egzistuojant visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir atsakovų kaltė), kurios laikytinos įrodytomis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje. Dublike, nesutikdama su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, rėmėsi ir nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, reglamentuojančiomis normomis ir nurodė, kad tokiu atveju, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau šios nutarties 20 punkte aptartų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų neįrodinėjo.

8023.

81Taigi, pagal ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą matyti, kad ji įrodinėja, jog atsakovų neteisėti, baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstami veiksmai sąlygojo žalos ieškovei padarymą, reikalavimą priteisti žalą iš atsakovų grindžia Vilnius apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-48-190/2015), kuriuo atsakovas D. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Atsakovė R. Z. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-171-449/2016). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė atsiranda iš delikto, ieškovė pažeistas teises gina esant deliktui ir tokiu atveju, turi būti reiškiamas (ir yra pareikštas) ieškinys dėl žalos atlyginimo. Dėl ieškinio senaties

8224.

83Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

8425.

85Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

8626.

87Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

8827.

89Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, todėl tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017).

9028.

91Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos atsakovų veiksmais, atlyginimo. Šiam reikalavimui, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti šio termino praleidimo teisinius padarinius – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad buvęs ieškovės vadovas apie įmonei padarytą žalą sužinojo 2009 m. balandžio mėnesį ir kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ikiteisminio tyrimo, padarė išvadą, kad ieškovė, kaip materialinio teisinio santykio šalis, apie padarytą žalą sužinojo 2009 m. balandžio mėnesį, todėl terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo atsakovams pareikšti ieškovei baigėsi 2012 m. balandžio mėnesį. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

9229.

93Ieškovė tiek nesutikdama su atsakovų reikalavimu dėl ieškinio senaties taikymo, tiek apeliaciniame skunde nesutikdama su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada teigia, kad ieškovę turėjęs atstovauti direktorius nebuvo suinteresuotas ginti ieškovės interesus, nes pats buvo kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl galimai slėpė patį bylos faktą ir nereiškė civilinio ieškinio UAB „Livena“ vardu. Pati įmonė baudžiamojoje byloje nedalyvavo, todėl bankroto administratorė neturėjo ir negalėjo žinoti apie vykstantį baudžiamąjį procesą.

9430.

95Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad buvęs UAB „Livena“ vadovas 2009 m. balandžio mėnesį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Ikiteisminio tyrimo stadijos tikslas yra nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenis, įvykdžiusius nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aišku, ar ieškovei žala iš tikrųjų buvo padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kokie asmenys buvo atsakingi dėl šios žalos padarymo, kokie veiksmai sąlygojo žalą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija, kad baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis aktas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 20 d., tačiau šio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi perduotas prokurorui trūkumams pašalinti, 2013 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamasis aktas vėlgi grąžintas prokurorui trūkumams pašalinti; galiausiai kaltinamasis aktas teismui pateiktas 2013 m. liepos 22 d. Atitinkamai baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis joje priimtas tik 2015 m. liepos 15 d., apeliacine tvarka byla išnagrinėta 2016 m. spalio 27 d. Į baudžiamosios bylos nagrinėjimą UAB „Livena“ nebuvo įtraukta. Byloje nėra duomenų, kad iškėlus UAB „Livena“ bankroto bylą jos bankroto administratorė būtų buvusi informuota apie ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą, kad jai būtų pateikti baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai.

9631.

97Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto tinkamo surašymo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, leidžia pagrįstai spręsti, kad nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumą, tiek padarytą žalą bei ją padariusius asmenis, buvo reikalingi specialūs veiksmai – nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ir galutinai tapo aiškūs tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2016 m. spalio 27 d.), t. y. tik tada ieškovė galėjo sužinoti (sužinojo), kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 24-27 punktuose nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir ieškinio senaties termino pradžią, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Dėl procesinės bylos baigties

9813.

99Skundžiamame sprendime teismas iš esmės apsiribojo tik aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje nustatymu, tuo tarpu visų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimas nebuvo tiriamas. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

10032.

101Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iš esmės nesprendus ieškinio reikalavimo, nes ieškinys atmestas kitais pagrindais (taikius ieškinio senatį), apeliacinis teismas šiuo atveju negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui išspręsti būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

102Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

103Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų... 8. 2.... 9. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi... 10. 3.... 11. Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį nurodė, kad baudžiamojoje... 12. 4.... 13. Bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas šalių nurodytos teisinių... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės BUAB... 18. 6.... 19. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl civilinės teisės normų,... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, jog nors bankroto administratorės teigimu, ji apie atsakovų... 22. 8.... 23. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato... 24. 9.... 25. Nustatęs, kad buvęs įmonės vadovas apie įmonei padarytą žalą sužinojo... 26. 10.... 27. Teismo vertinimu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nei apkaltinamojo... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nuo 2009 m. balandžio... 30. 12.... 31. Teismas nurodė, kad nors ieškinys pareikštas bankrutavusios įmonės... 32. 13.... 33. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė... 34. 14.... 35. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 38. 15.... 39. Ieškovė BUAB „Livena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 40. 15.1.... 41. Teismas klaidingai konstatavo, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos... 42. 15.2.... 43. Teismas sprendime nurodo atskirus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 44. 15.3.... 45. Teismas neįsigilino į šiai bylai aktualų teisinį žalos atlyginimo ir... 46. 15.4.... 47. Ieškinio reikalavimui grąžinti be teisinio pagrindo, neteisėtais veiksmais... 48. 15.5.... 49. Akivaizdu, kad ieškovę turėjęs atstovauti direktorius nebuvo suinteresuotas... 50. 15.6.... 51. Teismas turėjo atsižvelgti, jog nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio... 52. 15.7.... 53. Nepagrįsta teismo išvada, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys gali... 54. 16.... 55. Atsakovai R. Z. ir D. M. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose... 56. 16.1.... 57. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti padarytą žalą, remdamasi žalos... 58. 16.2.... 59. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu ieškovę ir atsakovus siejo darbo teisiniai... 60. 16.3.... 61. Ieškovė nenurodė bei neįrodė visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo... 62. 16.4.... 63. Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas... 64. 16.5.... 65. Atsakovė R. Z. atsiliepime papildomai nurodo, kad kiekvieno asmens civilinė... 66. IV.... 67. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. 17.... 69. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301... 70. 18.... 71. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis,... 72. 19.... 73. Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad CK... 74. 20.... 75. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti... 76. 21.... 77. Taigi, tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto... 78. 22.... 79. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama... 80. 23.... 81. Taigi, pagal ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą matyti, kad ji... 82. 24.... 83. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 84. 25.... 85. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos... 86. 26.... 87. Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks... 88. 27.... 89. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą... 90. 28.... 91. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos,... 92. 29.... 93. Ieškovė tiek nesutikdama su atsakovų reikalavimu dėl ieškinio senaties... 94. 30.... 95. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai. Iš byloje pateiktų... 96. 31.... 97. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl pakankamai ilgai... 98. 13.... 99. Skundžiamame sprendime teismas iš esmės apsiribojo tik aplinkybių dėl... 100. 32.... 101. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iš esmės nesprendus... 102. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 103. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą...