Byla 2A-2491-392/2015
Dėl baudos ir išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „Danola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1349-391/2015 pagal UAB „DANOLA“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos ritmas“ dėl baudos ir išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Danola“ 2014-03-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Statybos ritmas“, kuriame nurodė, kad šalys 2004-07-02 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas atliko statybos darbus - pastatė prekybos paskirties pastatą ( - ). Sutarties 5.2.3. punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo pastarojo sąskaita pašalinti atliktų objekto statybos darbų defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį. Sutarties 8.6. punkte numatyta, kad rangovas, nepašalinęs statybos darbų defektų per 30 darbo dienų, moka užsakovui 25000 Lt baudą ir atlygina išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Atlikus 2013-12-13 apžiūrą, nustatyta, kad pastatas turi defektų, neatitinka projektinės dokumentacijos, pastate neįrengti lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai, todėl esant didelei liūčiai, per perpildytus lietaus kanalizacijos išvadus lietaus vanduo apsemia aikštelę ir lifto šachtas. Dėl šios priežasties genda lifto įranga, reikia išsiurbti vandenį. Ieškovas 2013-12-23 raštu prašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų pastatyti 4 atbulinius vožtuvus. Kadangi atsakovas trūkumų nepašalino, ieškovas pateikė atsakovui 2014-02-10 raštą, kuriuo pareikalavo sumokėti 25000,00 Lt baudą bei atlyginti 2013 m. gruodžio 23 d. rašte nurodytų defektų šalinimo išlaidas bei visus nuostolius, kilusius dėl nurodytų trūkumų. Ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą, prašydamas ištirti su lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų įrengimu susijusius specialius duomenis. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo įrengti lietaus nuotekų tinklų atbulinius vožtuvus, patvirtina techninis projektas. Šią aplinkybę patvirtina ekspertizės aktas. Aplinkybę, kad vožtuvai neįrengti, patvirtina ir 2013-12-13 defektinis aktas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas neįrodo, kad vožtuvai buvo įrengti, nes akto nuostatos yra nekonkrečios, o akto priedai, kurie turėtų labiau konkretizuoti aktą, nepateikti. Aktą surašę asmenys galimai klydo, todėl aktas galėtų būti laikomas teisingu tik iki jame nurodyti duomenys yra paneigiami faktinėmis aplinkybėmis. Darbai yra paslėpti ir ieškovas, neatlikęs specialaus patikrinimo, apie jų neatlikimą negalėjo žinoti. Lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai iš viso nebuvo įrengti, todėl ir garantinio termino šiems darbams apskaičiuoti nėra galima. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25000 Lt baudos, 7763,45 Lt be PVM išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimą metines 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo teiginiams patvirtinti ieškovas pateikė tik savo darbuotojo surašytą 2013-12-13 defektinį aktą. Pastato vidaus vandentiekio ir nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, šildymo, šilumos punkto, šaldymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo darbus atliko subrangovas UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“, kurio atlikti darbai atsakovui buvo perduoti 2004 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais pasirašant atliktų darbų priėmimo aktus. Šie aktai patvirtina, kad įrengiant pastato vandentiekio ir nuotekų sistemas buvo sumontuoti atbuliniai vožtuvai. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2005-07-14 aktu. Ieškovas, priėmęs iš atsakovo darbus ir pradėjęs eksploatuoti pastatą, nereiškė pretenzijų dėl lietaus nuotekų tinklų. Ieškovas net nepakvietė atsakovo į pastato apžiūrą, kurios metu vienašališkai surašė 2013-12-13 aktą. Pasibaigus 5 metų garantiniam terminui, kuris pasibaigė 2010-07-14, pasibaigė ir atsakovo atsakomybė. Ieškinyje nurodytas tariamas defektas nepatenka į paslėptus defektus: lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai įrengiami šuliniuose, kuriuos atidarius, vizualiai matosi, ar yra vožtuvai ar jų nėra. Ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o tenkinant ieškinį, turi būti išspręstas ieškovo prašomų priteisti netesybų sumažinimo klausimas. Ieškinyje nurodytų trūkumų atsakovas nešalino todėl, jog negavo iš ieškovo jokių jam perduotų pastato statybos dokumentų, taip pat todėl , kad yra pasibaigęs garantinis laikotarpis, su kurio pabaiga pasibaigė ir atsakovo atsakomybė.

4Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai pagal savo paskirtį ir konstrukciją yra vizualiai aiškiai matomas inžinerinių nuotekų tinklų elementas, montuojamas ant nuotekų vamzdžių galo, išeinančio į nuotekų šulinį. Bet kuris asmuo, pakėlus nuotekų surinkimo šulinio dangtį, gali įsitikinti, ar į šulinį išvesti nuotekų vamzdžių galai yra uždengti vožtuvais ar ne. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad ant nuotekų vamzdžių ne tik nėra atbulinių vožtuvų, tačiau patys vamzdžių galai, išvesti į nuotekų surinkimo šulinį, buvo pažeisti, aplaužyti. Nėra abejonių, kad tokios būklės nuotekų inžinerinės sistemos įrengimo darbai nebūtų priimti statybos techninio prižiūrėtojo, darbų užsakovo, UAB „Vilniaus vandenys“, komisijos. Tokiems darbams taikomas penkerių metų kokybės garantijos terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2005-07-14, todėl ieškinys turi būti atmestas vien tuo pagrindu, jog nuotekų sistemos defektai nustatyti pasibaigus 5 metų darbų kokybės garantiniam terminui. Atbulinių vožtuvų ant lietaus nutekamųjų kanalų nebuvimas 2013 metais jokia apimtimi nepatvirtina ir nepagrindžia, jog tokių vožtuvų nebuvo pastato perdavimo ieškovui, o taip pat jo pripažinimo tinkamu naudoti metu. Dėl vožtuvų išmontavimo, sugadinimo ar sunaikinimo nėra ir negali būti atsakovo ir trečiojo asmens kaltės. Trečiasis asmuo su atsakovu 2004-07-02 sudarytos sutarties pagrindu atliko ir perdavė atsakovui pastato vidaus vandentiekio ir nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, šildymo, šilumos punkto, šaldymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo darbus. Darbų perdavimo metu nebuvo nustatyta jokių darbų trūkumų, defektų. Darbų procesą kontroliavo techninis prižiūrėtojas. Prijungiant atskiro pastato vandentiekio ir nuotekų tinklus prie miesto tinklų, UAB „Vilniaus vandenys“ kartu patvirtina tokių tinklų tinkamumą bei atitikimą pastato projekto bei projektavimo techninių sąlygų reikalavimams. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. 2005-07-14 aktu patvirtinta, kad pastatas atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, kad atitinka visus esminius statinio reikalavimus, įtvirtintus Statybos įstatymo 4 str. 1 d., kad pastatą galima saugiai naudoti pagal paskirtį. Po pastato pripažinimo tinkamu naudoti pastatas buvo eksploatuojamas išimtinai ieškovo ir jo pasitelktų administratorių, kurie turėjo ne tik galimybę, tačiau ir pareigą užtikrinti tinkamą pastato inžinerinių komunikacijų funkcionavimą. Pastato techniniai prižiūrėtojai mažiausiai 8 kartus privalėjo patikrinti pastato inžinerinės įrangos, įskaitant atbulinių vožtuvų, būklę, nustačius defektus, organizuoti jų pašalinimą. Per pastato eksploatavimo metus jokių defektų nebuvo nustatyta. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad atgalinės tėkmės sklendės nuotekų tinkluose nebuvo sumontuotos. Tuo tarpu trečiasis asmuo pateikia eilę įrodymų, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu jokių lietaus nuotekų tinklų defektų nebuvo. Atbulinių vožtuvų ant lietaus nutekamųjų vamzdžių nebuvimas yra vien tik ieškovo ar jo pasitelktų pastato techninių prižiūrėtojų aplaidumo rezultatas ar pašalinių asmenų piktavališkų veiksmų rezultatas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad šalys 2004-07-02 sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas UAB „Statybos ritmas“ (rangovas) įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis pastatyti ir perduoti ieškovui UAB „Danola“ (užsakovas) statinį – prekybos paskirties pastatą ir kitus statybos darbus žemės sklype, esančiame ( - ). Atsakovas garantavo atliktų statybos darbų kokybę, nustatydamas atliktiems darbams garantinius terminus: atliktiems darbams – 5 metai, paslėptiems objekto elementams – 10 metų. Sutartimi nustatyta, kad garantinio laikotarpio pradžia – Valstybinės komisijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti diena (I t., b.l. 4-9). Šalys susitarė, kad rangovas atsako už po garantinio laikotarpio pabaigos išaiškėjusius objekto statybos darbų trūkumus, jeigu nustatoma, kad šie trūkumai atsirado dėl rangovo kaltės (Sutarties 7.7 p.). Rangovas, nepašalinęs per 30 darbo dienų objekto statybos darbų defektų, nustatytų Sutarties 7.2 punkte nurodyto garantinio laikotarpio metu, moka užsakovui 25000 Lt baudą pagal kiekvieną defektų nepašalinimo faktą ir atlygina išlaidas, susijusias su tokių defektų šalinimu (Sutarties 8.6 p.). Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ pagal su atsakovu sudarytą 2004-07-02 statybos rangos sutartį savo jėgomis ir priemonėmis atliko ir perdavė atsakovui statinio vidaus vandentiekio ir nuotekų, priešgaisrinio vandentiekio, šildymo, šilumos punkto, šaldymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimo darbus ir šių sistemų automatikos įrengimo darbus objekte. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų priėmimo aktai, pagal kuriuos atsakovas darbus priėmė 2004-09-29, 2004-10-28, 2004 m. lapkričio mėn. Iš šių aktų matyti kad buvo įrengti atbulinės tėkmės vožtuvai (I t., b.l. 32-45). Atsakovas trečiojo asmens atliktus darbus apmokėjo. 2005-06-14 atlikti išorinio slėgio (savitakinio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinis bandymas, dalyvaujant UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui. UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-07-13 pažyma patvirtina, kad pastatas ( - ), prijungtas prie žinybinių vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus, kad pastato vandentiekio tinklai prijungti prie miesto tinklų iki vandentiekio šulinių; nuotekų tinklai prijungti prie miesto tinklų iki nuotekų šulinio (I t., b.l. 166, 167). Atsakovo pastatytas pastatas – prekybos paskirties pastatas ( - ) pripažintas tinkamu naudoti 2005-07-14 aktu Nr.(101)-114-1495 (I t., b.l. 28-31, 56, 57).

62013-12-13 ieškovo darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas surašė statinio defektinį aktą Nr. DA13572 apie tai, kad buvo atlikta pastato, esančio ( - ), apžiūra tikslu nustatyti, ar buvo numatyti projekte ir įrengti lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai. Akte nurodyta, kad realiai nei vieno atbulinės tėkmės vožtuvo vamzdžiuose šuliniuose išleistuvuose nėra sumontuota. Esant didelei liūčiai per perpildytus lietaus kanalizacijos išvadus lietaus vanduo apsemia parkingą ir lifto šachtas, ko pasekoje genda lifto įranga, reikia išsiurbti vandenį. Akte nurodyti rekomenduojami darbai defektams šalinti: turi būti suprojektuoti ir pastatyti 4 atbuliniai vožtuvai. Prie akto pridedamas numatomų atlikti darbų defektavimo aktas su preliminariomis defektų šalinimo, remonto kainomis (I t., b.l. 10, 62). Numatomų atlikti darbų ir defektavimo 2013-12-13 akte Nr. DA13573 nurodyta, kad defektų vieta – pastato parkavimo aikštelė, kad preliminari keturių atbulinių vožtuvų esamuose kanalizacijos šuliniuose įrengimo kaina, t.y. numatomų darbų ir medžiagų kaina yra 10510 Lt plius PVM (I t. b.l. 63). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2013-12-23 raštu „Dėl užfiksuotų defektų šalinimo“ ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, pastatyti 4 atbulinius vožtuvus. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, reikalaus sumokėti 25000 Lt baudą bei atlyginti nurodytų defektų šalinimo išlaidas bei visus nuostolius, kilusius dėl nurodytų trūkumų. Atsakovui nevykdant ieškovo reikalavimo, ieškovas 2014-02-10 raštu „Dėl užfiksuotų defektų šalinimo“ pareikalavo iš atsakovo sumokėti 25000 Lt baudą bei atlyginti rašte nurodytų defektų šalinimo išlaidas bei visus nuostolius, kilusius dėl nurodytų trūkumų, su šiuo raštu pateikdamas atsakovui 2014-02-10 pretenzinę sąskaitą 25000 Lt baudos sumokėjimui (I t., b.l. 10-12).

7Ieškovo argumentus, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai priskirtini prie paslėptų elementų, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas, be to, šis garantinis terminas nėra prasidėjęs, nes vožtuvai net nebuvo įrengti ir priduoti teismas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad atsakovas sutartimi užtikrino atsakovo atliktų statybos darbų kokybę per įstatymais nustatytus garantinius terminus, t.y. per bendrą 5 metų garantinį terminą bei per 10 metų garantinį terminą paslėptiems objekto elementams (CK 6.698 str. 1 d., Statybos įstatymo 36 str.). Šalys sutartimi nepratęsė įstatymų nustatytų minimalių garantinių terminų. Įstatyme įtvirtinta, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos (CK 6.698 str. 2 d.). Atitinkamai šalių Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad garantinio laikotarpio pradžia laikoma Valstybinės komisijos objekto pripažinimo tinkamu naudoti diena. Pastatas ( - ), pripažintas tinkamu naudoti 2005-07-14 aktu, todėl garantiniai terminai atsakovo atliktiems statybos darbams prasidėjo 2005-07-14 ir atitinkamai 5 metų garantinis terminas pasibaigė 2010-07-14. Įstatymais 10 metų garantinis terminas nustatytas esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Šalių Sutarties 7.2 punktu prie paslėptų elementų, kuriems taikomas 10 metų garantinis terminas, priskirtos konstrukcijos, vamzdynai, stogai, fasado šiltinimai ir kiti darbai, priskirti prie paslėptų. Lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai akivaizdžiai nepriskirtini prie paslėptų, nes jie nėra uždengti kitais statybos elementais (konstrukcijomis) ir yra matomi jų įrengimo vietose nuotekų šiliniuose be jokių specialių atidengimo, ardymo, išrinkimo, išmontavimo darbų. Tai, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai nėra paslėpti, taip pat patvirtina ir ieškovo darbuotojo surašytas 2013-12-13 statinio defektinis aktas, patvirtinantis, kad vožtuvų nebuvimą ieškovo darbuotojas nustatė paprastos apžiūros metu. Lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų įrengimo darbams taikytinas 5 metų garantinis terminas, todėl pagrįstai nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo, kad garantinio termino iki ieškovo nurodyto defekto nustatymo pasibaigimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Tačiau pagrindą ieškiniui atmesti sudaro ne tik garantinio termino pasibaigimas. Negalima sutikti su ieškovu, kad 2013-12-13 statinio defektiniu aktu konstatuotas 4 atbulinių vožtuvų nebuvimo faktas patvirtina, kaip šie statybos elementai, atsakovui statant statinį pagal Sutartį, nebuvo įrengti ir nebuvo atsakovo ieškovui perduoti. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti 2005-07-14 aktu konstatuotas vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas, pripažinta, kad projekte numatyti inžineriniai tinklai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, kad lauko inžineriniai tinklai bei statinio inžinerinė įranga (šildymo, elektros, vandentiekio, vandens paruošimo, fekalinės, lietaus ir technologinės kanalizacijos, dujotiekio...) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažinti tinkamais naudoti. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažinta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, kad patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Ilgas lauko tarpas nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti (2005-07-14) iki konstatavimo, kad lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų nėra (2013-12-13) tik patvirtina, kad vožtuvai buvo sumontuoti ir priduoti ieškovui kartu su visu pastatu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie kokias nors iškilusias problemas, susijusias su pastato lietaus nuotekų tinklų funkcionavimu, kurios neišvengiamai turėjo kilti per 8 metus tuo atveju, jeigu atbulinės tėkmės vožtuvai nebūtų įrengti. UAB „Schindler-Liftas“ 2014-09-11 rašte, adresuotame ieškovui, tik nurodoma, kad nuo lifto eksploatacijos pradžios po lietaus lifto šachtos duobėje pastoviai renkasi vanduo, apie 0,5/0,7 metro, kuris apsemia lifto šachtos duobėje esančias konstrukcijas ir mazgus, nurodyta, kad šachtos ir prieduobės turi būti sausos (I t., b.l. 141). Tačiau šis raštas ieškovui surašytas tik po bylos iškėlimo teisme, o įrodymų, kad liftus prižiūrinti įmonė nuo 2005-07-14 iki 2014-09-11 kreipėsi į ieškovą su pranešimais, kad lifto šachtą po lietaus apsemia vanduo, nepateikta. Teismas laikė, kad yra mažai tikėtina, kad nuo pat 2005 m. nuolat pasikartojant parkingo ir lifto šachtų užliejimui, iki pat 2013 m. gruodžio mėnesio nebuvo tiriamos priežastys, dėl kurių parkingą ir šachtas apsemia vanduo. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atbulinės tėkmės vožtuvai nebūtų įrengti, ši aplinkybė būtų nustatyta ne po 8 metų po pastato pripažinimo tinkamu naudoti, atsižvelgiant, kad vožtuvai nėra paslėptas statybos elementas. Nepaneigta, kad pastato bendro naudojimo objektų, tame tarpe bendrosios inžinerinės įrangos (vandentiekio, kanalizacijos ir kitos), administratorius, vykdydamas pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą atliko ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros darbus. Vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemos 2005-10-11 aktu perduotos UAB „Corpus A“, perduodant išpildomąją dokumentaciją (I t., b.l. 172). AB „City Service“ 2008-09-30 surašytame defektiniame apžiūros akte nėra jokių duomenų apie lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų defektus (I t., b.l. 194-196). Teismas neatmetė ir tos galimybės, kad vožtuvai buvo nuimti tinklų remonto metu, ar dėl pašalinių asmenų piktavališkų veiksmų. Nenustatęs atsakovo pareigos šalinti ieškovo nurodytą defektą, teismas sprendė, kad negali būti pripažintas pagrįstu Sutarties 8.6 punkto pagrindu reiškiamas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 25000 Lt (7240,50 EUR) baudą ir reikalavimas atsakovui atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas ginčo geranoriško išsprendimo, turėdamas tikslą, kad atsakovui, kaip trečiojo asmens verslo partneriui, nebūtų reiškiamos pretenzijos dėl trečiojo asmens atliktų darbų, veikdamas bendradarbiavimo principu bei atsižvelgdamas, kad darbų kaina nėra didelė, savo sąskaita geranoriškai 2014 m. lapkričio 20-25 d.d. sumontavo tris atbulinės tėkmės sklendes (II t., b.l. 14-16). Jokių įrodymų apie tai, kad sklendės būtų netinkamai įrengtos, nėra. Teismas nelaikė sklendžių įrengimo atsakomybės už ieškovo 2013-12-13 aktu konstatuotą defektą pripažinimu.

8Apeliaciniu skundu UAB „Danola“ teismo prašė sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas ir iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinus sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas.

9Skunde dėl 7 240,50 € (25 000 Lt) baudos nurodė, kad tam, kad pagal sutarties 8.6 p. ieškovo naudai iš atsakovo būtų priteista bauda, ieškovas turi įrodyti tokias aplinkybes: 1defektų faktą, t. y. faktą, kad lietaus nuotekų atbulinės tėkmės vožtuvai, esantys ginčo dalyku, turėjo būti įrengti atsakovui perduodant ieškovui pastatytą pastatą, bet jų nėra įrengta; 2. faktą, kad atsakovas per 30 darbo dienų defektų nepašalino; 3. faktą, kad defektai yra nustatyti sutarties 7.2 p. nurodyto garantinio laikotarpio metu.

10Dėl pirmosios aplinkybės. Faktas, kad ginčo dalyku esantys vožtuvai turėjo būti įrengti iš esmės nebuvo ginčijamas. Faktas, kad ikiteisminio ginčo bei bylos iškėlimo metu šių vožtuvų nebuvo, yra akivaizdus (matyti tiek iš byloje esančių nuotraukų, tiek iš kitų dokumentų bei proceso dalyvių elgesio). Atsakovas niekaip neįrodė, jog pastato perdavimo ieškovui metu lietaus nuotekų atbulinius vožtuvus buvo įrengęs, o teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi 2005 m. liepos 14 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir šio akto šablone esančiomis, ne pačių suinteresuotų asmenų įrašytomis konkrečiomis formuluotėmis. Nors pasirašydami šį aktą atitinkami asmenys formaliai patvirtino nurodytų nuostatų atitikimą tikrovei, yra didelė tikimybė, kad faktiškai tai, kas nurodyta, tikrovės neatitiko, nes akte iš viso nėra kalbama konkrečiai apie lietaus nuotekų tinklų atbulinius vožtuvus. Tikėtina, kad lietaus nuotekų atbuliniai vožtuvai aktą pasirašiusios komisijos visai nebuvo tikrinti. Tai, kad lietaus nuotekų atbulinės tėkmės vožtuvai nebuvo įrengti pastato perdavimo metu, papildomai patvirtina pastate įrengto lifto techninę priežiūrą atliekančios UAB „Schindler-Liftas“ 2014 m. rugsėjo 11 d. raštas, iš kurio matyti, kad problemos, susijusios su perpildytais lietaus kanalizacijos išvadais, egzistavo nuo pat lifto eksploatavimo pradžios, bei aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo visgi įrengė tris galines sklendes, šitaip pripažindamas prievolę pašalinti aptariamus defektus. Lietaus nuotekų atbuliniai vožtuvai yra paslėptas pastato elementas, priešingu atveju, jei šiuos vožtuvus pamatyti būtų taip lengva, jų nebuvimas būtų nustatytas iš karto. Defektų faktas – byloje neabejotinai yra įrodytas, o defektų susidarymo priežasties, kuri atsakovo atsakomybę panaikintų, atsakovas nėra įrodęs.

11Dėl antrosios aplinkybės. Ieškovas nustatytus defektus atsakovo reikalavo pašalinti dar 2013 m. gruodžio 23 d. raštu (kopija yra byloje), tačiau atsakovas šio savo įsipareigojimo neįvykdė – vožtuvus trečiasis asmuo įrengė (nors ir visiškai netinkamai, nesuderinamai su teisės aktų reikalavimais, neįforminant įrengimo darbų jokiais privalomais statybos dokumentais) tik praėjus dešimčiai mėnesių nuo atitinkamo reikalavimo pateikimo, t. y. gerokai praleidus sutartyje nustatytą 30 darbo dienų terminą.

12Dėl trečiosios aplinkybės. Ginčo objektu esantys defektai laikytini nustatytais sutarties 7.2 p. nurodyto garantinio laikotarpio metu. Kaip matyti, defektai nustatyti 2013 m. gruodžio 13 d. apžiūros metu. Remiantis sutarties 7.2 p., paslėptiems pastato elementams (konstrukcijoms, vamzdynams, stogams, fasado šiltinimams ir kitiems darbams priskirtiniems prie paslėptų) Atsakovas kokybę garantavo 10 metų nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. liepos 14 d., taigi 2013 m. gruodžio 13 d. garantinis terminas nebuvo pasibaigęs. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek pagal įstatymą (CK 6.698 str. 1 d. 2 p.), tiek pagal Sutartį 7.2 p., paslėptais pastato elementais, kuriems taikytinas 10 (dešimties) metų garantinis terminas, be kita ko laikomi vamzdynai. Ginčo dalyku esantys vožtuvai yra lietaus nuotekų vamzdynų elementas ir nėra akivaizdžiai matomi. Teismas pažymėjo, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai nepriskirtini prie paslėptų elementų, nes nėra uždengti kitais statybos elementais (konstrukcijomis) ir yra matomi jų įrengimo vietose šuliniuose be jokių specialių atidengimo, ardymo, išrinkimo, išmontavimo darbų – tačiau iš tiesų minėti vožtuvai yra uždengti kitais statybos elementais, t. y. bent jau kanalizacijos šulinio konstrukcijomis ir tam, kad juos būtų galima pamatyti, reikia atlikti bent jau šulinio atidengimo darbus. Be to, garantinis terminas lietaus nuotekų atbuliniams vožtuvams iki 2014 m. lapkričio mėn. (kuomet trečiasis asmuo šiuos vožtuvus, nors ir netinkamai, įrengė) iš viso nėra prasidėjęs (taigi, nėra ir pasibaigęs).

13Dėl 2 248,45 € (7 763,45 Lt) be PVM dydžio išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo nurodė, kad pagal sutarties 8.6 p., atsakovas, nepašalinęs pastato defektų per 30 darbo dienų, nustatytų sutarties 7.2 p. nurodyto garantinio laikotarpio metu, ne tik moka ieškovui nustatyto dydžio baudą pagal kiekvieną defektų nepašalinimo faktą, bet ir atlygina ieškovo išlaidas, susijusias su tokiu defektų šalinimu. Ieškovas prašomas priteisti išlaidas apskaičiavo pagal prof. hab. dr. L. U. išvadas, lokalines sąmatas bei viešai skelbiamą įrengtinų objektų tiekėjo kainoraštį. Tiek įstatymai, tiek teismų praktika numato galimybę priteisti ir būsimą žalą. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo vertinimu, pripažindamas savo prievolę pašalinti defektus, trečiasis asmuo įrengė tris galinės tėkmės vožtuvus. Ieškovo įsitikinimu, tai nėra aplinkybė, panaikinanti atsakovo pareigą atlyginti defektų šalinimo išlaidas, nes tai, kaip Trečiasis asmuo įrengė minėtas sklendes, nepašalina ginčo dalyku esančių defektų, nes sklendės ir kitos medžiagos parinktos pagal pigiausią schemą; montavimo darbai atlikti nesuderinus projektinių sprendinių, be to, nepateikti dokumentai, įrodantys atliktų darbų kokybę. Darbai nebuvo perduoti užsakovui, nėra pateikta nei aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašyto statybos užbaigimo akto, nei suderintų geodezinių kontrolinių nuotraukų, paslėptų darbų aktų, bandymų protokolų, televizinių nuotraukų ataskaitų.

14Atsiliepimu UAB „Statybos ritmas“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

15Dėl 7 240,50 EUR/25 000 Lt baudos (ne)priteisimo paaiškino, kad ieškovas neįrodė net ir tų aplinkybių, kurių įrodinėjimo pareiga pagal CK 6.697 str. 3 d. ir CPK 178 str. nuostatas teko būtent jam, kaip užsakovui, t.y. kad ginčo atbulinės tėkmės vožtuvai pastato statybos ir perdavimo ieškovui metu iš tikrųjų nebuvo sumontuoti, ir kad ši aplinkybė buvo nustatyta būtent garantinio laikotarpio metu, o ne jam pasibaigus. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ pagal byloje pateiktą statybos rangos sutartį su atsakovu atliko visus šioje sutartyje nurodytus darbus, tame tarpe įrengė Pastato vandentiekio ir nuotekų sistemas bei perdavė šiuos darbus atsakovui. Atsakovas, nustatęs, kad trečiasis asmuo visus darbus pagal sutartį atliko, juos priėmė bei už juos visiškai su trečiuoju asmeniu atsiskaitė. Analogiškai ir ieškovas, nenustatęs jokių trūkumų, visus trečiojo asmens atliktus darbus iš atsakovo priėmė ir su atsakovu už juos atsiskaitė. Iš byloje atsakovo pateiktų iki šiol išlikusių 2004 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktų matyti, kad įrengiant pastato vandentiekio ir nuotekų sistemas buvo montuojami atbuliniai vožtuvai. Byloje yra pateiktas 2005-07-14 Pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, iš kurio matyti, kad pastato statybos darbai buvo baigti ir priduoti dar 2005 metais, kuomet buvo nustatyta ir konstatuota, kad: projekte numatyti inžineriniai tinklai ir įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti; Pastato inžinerinė įranga, įskaitant vandentiekio sistemą ir lietaus kanalizaciją, yra patikrinta valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių bei pripažinta tinkama naudoti; kad atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Akivaizdu, jog toks dokumentas nei paties ieškovo, nei techninio prižiūrėtojo, nei kitų asmenų nebūtų buvęs pasirašytas, jei ieškovo nurodomi atbulinės tėkmės vožtuvai Pastate nebūtų buvę sumontuoti, o vamzdžių galai atrodę taip, kaip užfiksuota byloje esančiose nuotraukose, darytose bylos nagrinėjimo metu. ieškovas, kaip užsakovas, pastato statybos metu vykdė statybos techninę priežiūrą, taigi, jo paskirtas techninis prižiūrėtojas neabejotinai būtų pastebėjęs, jei ginčo atbulinės tėkmės vožtuvai būtų buvę neįrengti, dėl ko sistema negalėtų tinkamai veikti. Ieškovas buvo ne tik pastato statybos užsakovas, vykdęs statybos techninę priežiūrą, bet ir pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris su patalpų savininkais sudarytų administravimo sutarčių pagrindu administravo pastato bendrojo naudojimo objektus, tame tarpe ir bendrąją inžinerinę įrangą, bei kiekvieną mėnesį už šias paslaugas išrašydavo patalpų savininkams sąskaitas. 2006-12-07 administravimo sutarties priede Nr. 1, kaip viena iš vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros paslaugų buvo nurodyta fekalinės ir lietaus kanalizacijos šulinių, kuriuose būtent ir yra įrengti ginčo vožtuvai, priežiūra ir valymas. Taigi, ieškovas, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, neabejotinai būtų pastebėjęs, jei ginčo vožtuvai iš tikrųjų būtų buvę neįrengti ir tai kažkokiu būdu būtų buvę nepastebėta nei statybos metu, nei darbų priėmimo-perdavimo metu, nei pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu. Vožtuvų įrengimo faktą patvirtina ir trečiojo asmens byloje pateikta UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-07-13 pažyma, kurioje nurodyta, kad pastatas prijungtas prie žinybinių vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. Nuotekų tinklą sudaro ne tik buitinių nuotekų tinklai, bet ir lietaus vandens nuotekų tinklai, dėl ko nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovu, jog pastatas buvo prijungtas tik prie buitinių nuotekų tinklų ir atitinkamai nebuvo prijungtas prie lietaus vandens nuotekų tinklų. Ieškovas atsakovą tariamu atbulinės tėkmės vožtuvų neįrengimu, kas, anot jo, problemų keldavo nuo pat pastato eksploatavimo pradžios, apkaltino tik po beveik 9 metų po statybos pabaigos, o tai patvirtina, jog visą šį laikotarpį lietaus nuotekų sistema veikė tinkamai ir jog jokių lifto šachtų užliejimų nebuvo. UAB „Schindler-Liftas“ 2014-09-11 rašte išdėstytas teiginys, kad vanduo lifto šachtoje renkasi nuo lifto eksploatacijos pradžios, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Turint omenyje tai, kad Pastatas pripažintas tinkamu naudoti ir pradėtas eksploatuoti dar 2005 metais, būtų sunku įsivaizduoti, kad per tokį ilgą laiko tarpą nebuvo padaryta nei viena nuotrauka, nesurašytas joks aktas, negauta nei viena patalpų savininkų pretenzija šiuo klausimu, nesikreipta į liftus sumontavusią ir/ar prižiūrėjusią įmonę, nesiaiškintos vandens atsiradimo priežastys, neatlikti jokie vandens šalinimo ar lifto taisymo darbai ir t.t. Tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas neeikvoti laiko ir piniginių lėšų bylinėjimuisi bei siekdamas išlaikyti normalius verslo santykius, atsakovo prašymu šiuos vožtuvus sumontavo pakartotinai, įrodo tik šio asmens geranoriškumą ir sveikintiną ekonominę logiką, o ne ieškovo po daugybės metų išsigalvotų faktų pripažinimą. Statybos įstatymo 2 str. 69 d. aiškiai nustato, kas yra laikoma paslėptais statybos darbais. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintą apibrėžimą paslėptais statybos darbais laikomi darbai, paslėpti vėliau atliktais darbais. Trečiajam asmeniui įrengus ginčo vožtuvus, jie vėliau nebuvo uždengti jokiais kitais darbais, dėl ko jie nelaikytini paslėptais darbais/elementais. Lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai įrengiami šuliniuose, kuriuos atidarius, iš karto vizualiai matosi, arba kad jie yra, arba kad jų nėra, tam nereikia jokių specialių žinių ir/ar specialių įrankių. Ieškovas ir atsakovas sutarties 7.2 p. nesusitarė, kad visiems vamzdynams ir visiems jų elementams bus taikomas 10 metų garantinis terminas.

16Dėl 2 248,45 EUR/7 763,45 Lt išlaidų, susijusių su defektų šalinimu, atlyginimo paaiškino, kad kadangi šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas tais pačiais motyvais ir pagrindais kaip ir pirmasis jo reikalavimas, visi nurodyti atsakovo atsikirtimai kartu taikytini ir šiam ieškovo reikalavimui. Be to, įstatymų leidėjas tam tikrais išimtiniais atvejais iš tikrųjų suteikia teisę prisiteisti ir būsimą žalą, tačiau šiuo atveju šalis, prašanti priteisti būsimą žalą, privalo įrodyti, jog prašomą priteisti būsimą žalą ji neabejotinai patirs. Šiuo atveju ieškovas jokios žalos, kiek tai liečia ginčo dalyką, niekuomet nepatyrė ir nebepatirs – trečiasis asmuo atsakovo prašymu ginčo vožtuvus sumontavo pakartotinai, o duomenų, kad šie pakartotinai sumontuoti vožtuvai turėtų kokių nors trūkumų, neatliktų savo funkcijų ir pan., byloje nėra. ieškovo byloje pateikti duomenys, kuriais jis grindė tariamai būsimas vožtuvų įrengimo išlaidas buvo paneigti - trečiasis asmuo šiuos vožtuvus įsigijo daug kartų pigiau nei ieškovas pageidavo už juos prisiteisti iš atsakovo. Galiausiai pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje už vienos ir tos pačios prievolės tariamą neįvykdymą reikalauja priteisti ir tariamų nuostolių atlyginimą, ir netesybas (baudą), nors CK 6.73 str. 1 d. yra imperatyviai nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

17Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ atsiliepimu su skundu nesutiko ir paaiškino, kad apeliantas teigia, esą atsakovas neįrodė, kad prekybos paskirties pastato adresu ( - ) (adresas Pastato statybos metu – ( - )) perdavimo ieškovui metu lietaus atbuliniai vožtuvai buvo įrengti. Toks apelianto teiginys akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, kuriais pagrįstai rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą. Visi Statybos rangos sutartyje, sudarytoje su trečiuoju asmeniu, nurodyti darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui (darbų užsakovui), o pastarasis yra pilnai atsiskaitęs už atliktus darbus. Darbų perdavimo metu nebuvo nustatyta jokių atliktų darbų trūkumų ar defektų. Be to, ne tik minimų darbų faktinį atlikimą, tačiau ir jų kokybę viso statybos proceso metu kontroliavo statybos darbų techninis prižiūrėtojas T. D. (pagal Statybos rangos sutarties 5.1.7. p.). 2005 m. liepos 13 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pažyma patvirtino, kad Pastato vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie žinybinių vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus (atsiliepimo priedas Nr. 4) (I t., b.l. 157). Nors apeliantas bando savaip interpretuoti šį įrodymą byloje, visgi iš jo turinio yra akivaizdu, kad UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino visų be išimties pastato žinybinių vandens tinklų tinkamą įregimą pagal projektą ir techninių sąlygų reikalavimus. 2005 m. liepos 14 d. Prekybos paskirties pastato ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti (atsiliepimo priedas Nr. 5) (1 t., b.l. 28-31, 168-171). Nagrinėjamoje byloje aktualus mazgas buvo patikrintas valstybinės komisijos ir tą aiškiai pagrindžia Akto 9 str., kuriame nurodoma: „Lauko inžineriniai tinklai bei statinio inžinerinė įranga, inžinerinės sistemos (šildymo, elektros, vandentiekio ir vandens paruošimo, fekalinės, lietaus ir technologinės kanalizacijos, dujotiekio, televizijos, radijo, telefono, vėdinimo, oro kondicionavimo, išmetamo oro valymo, darbo patalpų ir aplinkos teršalų indikacijos ir kontrolės, radiacinio saugumo sistemų, atliekų nukenksminimo įrangos, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos, dūmų šalinimo iš evakuacijos kelių, automatinės gaisro gesinimo ir žmonių įspėjimo apie gaisrą sistemos (nereikalingus žodžius išbraukti)) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti. Tai liudija patikrinimo aktai, išvardyti šio akto 3 priede“. Taigi apelianto teiginys, esą lietaus nuotekų tinklai nagrinėjamu atveju nebuvo patikrinti, yra tiesiogiai paneigiamas Akto turiniu ir jo priedais: Akte ne tik aiškiai konstatuojamas lietaus nuotekų tinklų tinkamumas naudoti, tačiau ir pridedami dokumentai, patvirtinantys konkretų patikrinimą. Be to, jau po Pastato pripažinimo tinkamu naudoti ir visų inžinerinių komunikacijų patikrinimo, 2005 m. spalio 11 d. Pastato vidaus vandentiekio ir nuotekynės tinklai bei jų išpildomoji dokumentacija buvo perduota Pastato administratoriui UAB „Corpus A“, o taip pat ieškovo vadovui pasirašytinai (atsiliepimo priedas Nr. 6) (I t., b.l. 172). Atbulinių vožtuvų ant lietaus nutekamųjų kanalų (vamzdžių) nebuvimas 2013 metais, t.y. praėjus 9 (devyneriems) metams po Pastato statybos užbaigimo jokia apimtimi nepatvirtina ir nepagrindžia, jog tokių vožtuvų nebuvo Pastato perdavimo ieškovui, o taip pat jo pripažinimo tinkamu naudoti metu. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog ant nuotekų vamzdžių ne tik nėra atbulinių vožtuvų, tačiau patys vamzdžių galai, išvesti į nuotekų surinkimo šulinį, buvo pažeisti, aplaužyti – tai dar labiau suponuoja išvadą, jog lietaus nuotekų vamzdžių galai, išeinantys į nuotekų šulinį, buvo pažeisti jų vėlesnio eksploatavimo metu, kadangi labai mažai tikėtina ar netgi neįmanoma, jog trečiasis asmuo būtų perdavęs atsakovui, o pastarasis – valstybinei komisijai ir ieškovui akivaizdžiai fizine jėga paveiktą ir sugadintą lietaus nuotekų tinklų mazgą.

18Nuo 2005 m. spalio 11 d. iki ieškovo nurodomo defektų paaiškėjimo dienos – 2013 m. gruodžio 13 d., t.y. daugiau kaip 8 (aštuonerius) metus, pastatas buvo eksploatuojamas išimtinai ieškovo ar jo pasitelktų administratorių, kurie turėjo ne tik galimybę, tačiau ir pareigą užtikrinti tinkamą Pastato inžinerinių komunikacijų funkcionavimą. Pastatą pirmą kartą perduodant administruoti UAB „Corpus A, jokių vandentiekio ar nuotekynės tinklų defektų nebuvo nustatyta (I t., b.l. 172). 2008 m. rugsėjo 30 d. Defektiniu apžiūros aktu Nr. 1 konstatuota pastato inžinerinės įrangos ir komunikacijų būklė ieškovui perimant visą inžinerinę įrangą iš pastato administratoriaus (I t., b.l. 196). Šiuo aktu pats ieškovas išsamiai ir detaliai patikrinęs atskirų inžinerinių mazgų būklę (atskira dalimi išskirta „šildymas, vandentiekis, kanalizacija“) vieninteliu minimos įrangos defektu nurodė „parūdiję vamzdžiai šilumos mazge“. Taigi 2008 m. rugsėjo 30 d., ieškovui perimant visas inžinerines komunikacijas iš pastato administratorius, nebuvo nustatyti tokie defektai, apie kuriuos ieškinyje nurodo ieškovas. 2008 m. rugsėjo 30 d. Defektinis apžiūros aktas Nr. 1 pasižymi detalumu ir išsamumu. Jame prie atskirų Pastato inžinerinių mazgų net įvardintas subjektas, kuris įrengė atitinkamus tinklus (pvz. prie „šildymas, vandentiekis, kanalizacija“ nurodoma santrumpa – PIT, reikėtų suprasti – Pastatų inžineriniai tinklai). Šis rašytinis įrodymas byloje nekelia abejonių, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. Pastato lietaus nuotekų tinkluose nebuvo nustatytas defektas, dėl kurio yra pareikštas ieškinys – tai vienas iš tvirčiausių įrodymų byloje, jog atbulinės tėkmės vožtuvai Pastato perdavimo eksploatuoti metu buvo tinkamai įrengti. Lietaus nuotekų tinklų defektai privalėjo būti nustatyti mažiausiai 9 kartus po kiekvieno žiemos sezono. Šiuo atveju per visą 9 metų laikotarpį pastatą administruojant tiek pačiam ieškovui, tiek jo pasitelktiems prižiūrėtojams, jokių lietaus nuotekų defektų nebuvo nustatyta, t.y. jų faktiškai nebuvo.

19Lietaus nuleidimo vamzdynų išleistuvų galuose montuojami atbulinės tėkmės vožtuvai yra vizualiai matomi elementai, todėl jų įrengimo darbams yra taikytinas 5 (penkerių) metų garantinis terminas. Ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu, jog nuotekų sistemos defektai yra nustatyti pasibaigus 5 (penkerių) metų darbų kokybės garantijos terminui. Ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog byloje esantys įrodymai pilnai pagrindžia ginčo atbulinės tėkmės vožtuvų sumontavimo pastate faktą.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nes nenustatyta pagrindų jas peržengti (CPK 320 str.).

22Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo sumokėti ieškovui 25000 Lt dydžio baudą ir 7763,45 Lt išlaidų susijusių su defektų šalinimu todėl, kad atsakovas, ieškovo teigimu, 2004-07-02 sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atlikdamas rangos darbus ( - ), neįrengė, pagal projektinę dokumentaciją priklausančių, lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų.

23Dėl ieškinio senaties.

24Statybos įstatymo 36 str. 1 d. sako, kad Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl ilgesnių garantinių terminų nėra. To paties įstatymo 2 str. 69 p. detalizuoja tai, kas yra paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai, tai yra konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Tai reiškia, kad tokie elementai gali būti įvertinami tik atlikus kitų konstrukcijų ardymo, griovimo ar išmontavimo darbus. Šiuo konkrečiu atveju ginčas kilo dėl lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų įrengimo. Susipažinus su bylos medžiaga nekyla jokios abejonės, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai niekaip negali būti priskirti paslėptiems statinio elementams, net ir tuo atveju, jei jie būtų laikomi vamzdyno dalimi, nes byloje esančiuose nuotraukose fiksuojami inžinerinių nuotekų tinklų elementai yra aiškiai matomi ir nėra paslėpti. Tą pagrindžia ir ieškovo pasitelkto specialisto L. U. į bylą pateikta nuotrauka, t.y. vaizdas, matomas pakėlus šulinio dangtį – Ekspertizės akto 4 pav. (I t., b.l. 79). Įsitikinti lietaus nuotekų tinklų atbulinių sklendžių buvimu ar jų nebuvimu pakanka pakelti šulinio dangtį, kadangi lietaus nuotekų vamzdžiai yra išvesti į lietaus nuotekų šulinius, o atbulinės sklendės yra montuojamos ant minėtų vamzdžių galų. Ieškovo teiginius, jog atbuliniai vožtuvai yra montuojami vamzdyje ar vamzdyne, paneigia ir ieškovo pasitelkto eksperto pateikta medžiaga - schema kokie yra galimi sklendės montavimo variantai, iš kurių vienas yra būtent ant ištekėjimo ar vamzdžio gale (I t., b.l. 84). Bet kokiu atveju net ne kiekvienas vamzdymas yra laikomas paslėptu statinio elementu (pvz. atviras vamzdymas esantis iškart po stogo konstrukcija ar ant jos). Iš to yra akivaizdu, kad byloje yra sprendžiamas vizualiai matomo inžinerinės įrangos elemento būklės klausimas, nes visos vožtuvų buvimo vietos buvo apžiūrimos tiesiog atidarius šulinio dangtį. Atsakovo pastatytas pastatas – prekybos paskirties pastatas ( - ) pripažintas tinkamu naudoti 2005-07-14 aktu Nr.(101)-114-1495 (I t., b.l. 28-31, 56, 57). 2013-12-13 ieškovo darbuotojas surašė statinio defektinį aktą Nr. DA13572 lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų įrengimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti vien todėl, jog nuotekų sistemos defektai yra nustatyti pasibaigus 5 (penkerių) metų darbų kokybės garantijos terminui.

25Dėl vožtuvų sumontavimo fakto.

26Ieškovo teiginius, kad ieškinio senaties terminas nėra prasidėjęs, nes vožtuvai iš vis nebuvo sumontuoti teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes nuo 2005 m. spalio 11 d. iki ieškovo nurodomos defektų paaiškėjimo dienos – 2013 m. gruodžio 13 d., t.y. daugiau kaip aštuonerius metus, pastatas buvo eksploatuojamas paties ieškovo ar jo pasitelktų administratorių, kurie turėjo ir galimybę, ir pareigą užtikrinti tinkamą pastato inžinerinių komunikacijų funkcionavimą. Pastatą pirmą kartą perduodant administruoti UAB „Corpus A, jokių vandentiekio ar nuotekynės tinklų defektų nebuvo nustatyta (I t., b.l. 172). 2008 m. rugsėjo 30 d. Defektiniu apžiūros aktu Nr. 1 konstatuota pastato inžinerinės įrangos ir komunikacijų būklė ieškovui perimant visą inžinerinę įrangą iš pastato administratoriaus (I t., b.l. 196). Šiuo aktu pats ieškovas išsamiai ir detaliai patikrinęs atskirų inžinerinių mazgų būklę (atskira dalimi išskirta „šildymas, vandentiekis, kanalizacija“) vieninteliu minimos įrangos defektu nurodė „parūdiję vamzdžiai šilumos mazge“. Taigi 2008 m. rugsėjo 30 d., ieškovui perimant visas inžinerines komunikacijas iš pastato administratorius, nebuvo nustatyti tokie defektai, apie kuriuos ieškinyje nurodo ieškovas. Lietaus nuotekų tinklų defektai privalėjo būti nustatyti mažiausiai 9 kartus po kiekvieno žiemos sezono. Tačiau pastatą administruojant tiek ieškovui, tiek jo pasitelktiems prižiūrėtojams, jokių lietaus nuotekų defektų nebuvo nustatyta, t.y. labiau tikėtina, jog jų nebuvo. 2006-12-07 administravimo sutarties priede Nr. 1, kaip viena iš vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros paslaugų buvo nurodyta fekalinės ir lietaus kanalizacijos šulinių, kuriuose būtent ir yra įrengti ginčo vožtuvai, priežiūra ir valymas. Taigi, ieškovas, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius, neabejotinai būtų pastebėjęs, jei ginčo vožtuvai iš tikrųjų būtų buvę neįrengti ir tai kažkokiu būdu būtų buvę nepastebėta nei statybos metu, nei darbų priėmimo-perdavimo metu, nei pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu (I t., b.l. 187-193). Be to iš byloje esančios fotonuotraukos (I t., b.l. 157) aiškiai matyti, kad nuotekų vamzdynas (vamzdžių galai) yra sulaužytas, iš to darytina išvada, kad vožtuvai galėjo būti neišsaugoti ir nuimti (pagrobti) jų eksploatacijos metu. Teisėjų kolegija pritaria ir kitiemas pirmosios instanhcijos teismo išdėstytiems argumentams, kuriais buvo pagrįstas lietaus nuotekų tinklų atbulinių vožtuvų sumontavimo faktas. Todėl kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmestė ir tuo pagrindu, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia ginčo atbulinės tėkmės vožtuvų sumontavimo pastate faktą, nors ieškinį galėjo atmesti tik dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kap nereikšmingų ginčo išsprendimui nepasisako, nes teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

27Pastebėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas ginčo geranoriško išsprendimo, turėdamas tikslą, kad atsakovui, kaip trečiojo asmens verslo partneriui, nebūtų reiškiamos pretenzijos dėl trečiojo asmens atliktų darbų, veikdamas bendradarbiavimo principu bei atsižvelgdamas, kad darbų kaina nėra didelė, savo sąskaita geranoriškai 2014 m. lapkričio 20-25 d.d. sumontavo tris atbulinės tėkmės sklendes (I t., b.l. 198-200, II t., b.l. 14-16). Įrodymų apie tai, kad sklendės būtų netinkamai įrengtos, nėra.

28Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

29Atmetus apeliacinį skundą atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą suašymą. Atsakovas prašo priteisti 911,15 € už atsiliepimo į skundą surašymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, protinga ir pagrįsta priteistina suma sudarytų 350 €.

30Vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

31Apeliacinį skundą atmesti.

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti atsakovui UAB „Statybos ritmas“, kodas ( - ), 350 € bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „DANOLA“, kodas ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas UAB „Danola“ 2014-03-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu... 3. Atsakovas UAB „Statybos ritmas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti.... 4. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ su ieškiniu... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį... 6. 2013-12-13 ieškovo darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas... 7. Ieškovo argumentus, kad lietaus nuotekų tinklų atbuliniai vožtuvai... 8. Apeliaciniu skundu UAB „Danola“ teismo prašė sprendimą dalyje, kuria... 9. Skunde dėl 7 240,50 € (25 000 Lt) baudos nurodė, kad tam, kad pagal... 10. Dėl pirmosios aplinkybės. Faktas, kad ginčo dalyku esantys vožtuvai turėjo... 11. Dėl antrosios aplinkybės. Ieškovas nustatytus defektus atsakovo reikalavo... 12. Dėl trečiosios aplinkybės. Ginčo objektu esantys defektai laikytini... 13. Dėl 2 248,45 € (7 763,45 Lt) be PVM dydžio išlaidų, susijusių su... 14. Atsiliepimu UAB „Statybos ritmas“ su skundu nesutiko ir prašė jį... 15. Dėl 7 240,50 EUR/25 000 Lt baudos (ne)priteisimo paaiškino, kad ieškovas... 16. Dėl 2 248,45 EUR/7 763,45 Lt išlaidų, susijusių su defektų šalinimu,... 17. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“ atsiliepimu su skundu... 18. Nuo 2005 m. spalio 11 d. iki ieškovo nurodomo defektų paaiškėjimo dienos... 19. Lietaus nuleidimo vamzdynų išleistuvų galuose montuojami atbulinės tėkmės... 20. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas privalo sumokėti ieškovui 25000 Lt dydžio... 23. Dėl ieškinio senaties.... 24. Statybos įstatymo 36 str. 1 d. sako, kad Statinio garantinis terminas... 25. Dėl vožtuvų sumontavimo fakto.... 26. Ieškovo teiginius, kad ieškinio senaties terminas nėra prasidėjęs, nes... 27. Pastebėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas ginčo geranoriško... 28. Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso... 29. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas... 31. Apeliacinį skundą atmesti.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 15 d. sprendimą palikti... 33. Priteisti atsakovui UAB „Statybos ritmas“, kodas ( - ), 350 €...