Byla 2A-2369-467/2011
Dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus, sekretoriaujant

3Silvijai Dovgerd, dalyvaujant ieškovei G. G., ieškovės atstovui

4adv. Andriui Chudenkovui, atsakovo atstovams direktorei R. A. ir adv. Audriui Aničui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovė G. G. 2009 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

8pripažinti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr.246, sudarytos tarp Juodšilių „Šilo“ mokyklos (dabar - gimnazija) ir G. G., 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“;

9pripažinti, kad ieškovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę ir įpareigoti atsakovą VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnaziją atitinkamai papildyti ieškovės G. G. 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutartį Nr.246;

10priteisti iš atsakovo ieškovės naudai darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki šios dienos, kurią sudaro skirtumas tarp darbo užmokesčio už 27 pedagoginio darbo valandas per savaitę darbo laiką ir faktiškai G. G. gauto darbo užmokesčio, bei 0,07 procentų dydžio delspinigius nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų dienos, kai turėjo būti išmokėta pirmoji dalis darbo užmokesčio už 2009 m. rugsėjo mėnesį.

11Ieškinyje nurodė, kad darbo sutartis Nr.246 tarp ieškovės ir Juodšilių „Šilo“ vidurinės mokyklos buvo sudaryta 2005-09-01. Ieškovė buvo priimta dirbti vokiečių kalbos mokytoja pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį 2 kartus į mėn. - 4 ir 19 mėn. dienomis. Be to darbo sutarties 5 punkte nėra nustatyta darbo dienos trukmė, o 6 punktas nenustato, kad G. G. dirba ne visą darbo laiką. Darbo sutarties 3 punkto nuostata „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“ prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems principams, DK imperatyvioms nuostatoms, kadangi yra tinkamai neapibrėžta, suteikia teisę vienašališkai darbdaviui keisti ieškovės darbo sutarties sąlygas, neužtikrinti įstatymų garantuojamo darbo krūvio bei atitinkamo darbo užmokesčio, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Ieškovės darbo laiko trukmės (normos) neapibrėžtumas pažeidžia konstitucinį principą ir mokytojos teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Nors DK 95 straipsnis nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties ir darbo apmokėjimo sąlygų, mokytojai dėl darbo užmokesčio dydžio konkrečioje darbo sutartyje su darbdaviu susitarti neturi galimybių, kadangi jų darbo užmokestis yra nustatomas biudžete. Šiuo metu galioja LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kuris neįtvirtina konkrečios darbo savaitės sandaros ir jos trukmės švietimo darbuotojams, o tai lemia netikrumą ir neaiškumą bei problemas nustatant mokytojų darbo krūvį. DK 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos (aktuali redakcija nuo 2009-06-24) 2.1 punktą, ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė nustatoma mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose. Tuo pačiu nutarimu patvirtintų Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų l punktas, darbuotojams, nurodytiems DK 145 straipsnyje už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Todėl, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visą darbo laiką, laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę. Švietimo ir mokslo ministras 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.1565 patvirtino Mokytojų, auklėtojų, papildomojo ugdymo pedagogų ir dėstytojų darbo apmokėjimo sąlygas, kurių 12 punkte nurodyta, jog mokytojų pedagoginio darbo valandų norma per savaitę yra 18 valandų. Tačiau šiuo metu galiojančiame apraše nėra įtvirtinta mokytojo darbo laiko norma, o teismų praktika formuojama ta linkme, kad darbdavys privalo mokytojui užtikrinti bent 18 darbo valandų per savaitę darbo krūvį (Vilniaus apygardos teismo 2008-12-18 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-1060-115/2008). Darbo sutarties 3 punkto nuostata nėra tinkama sąlyga, apibrėžianti G. G. darbo laiko normą, už kurią mokamas darbo užmokestis, nes ji yra tiesiogiai priklausoma nuo skiriamo darbo krūvio. Ieškovės darbo sutarties sąlyga, nustatanti darbo laiko trukmę, turi būti nustatyta tiksliai ir aiškiai, kad būtų suprantama abiem sutarties šalims ir atitiktų jų suderintą valią, sąlyga neturi kelti abejonių. G. G. darbo sutarties 6 punkte nėra nurodyta, jog jai nustatomas ne visas darbo laikas. Todėl šiuo atveju reikėtų laikytis, kad mokytojas yra priimamas dirbti DK nustatytai darbo laiko normai - 36 darbo valandoms per savaitę. Vadovaujantis CK įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei DK įtvirtinta nuostata, jog esant prieštaravimams, turi būti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata, reikėtų pripažinti, jog darbuotojo interesus labiau atitinka nuostata, kad darbdavys privalo darbuotojui garantuoti 36 valandų per savaitę darbo laiko normą ir atitinkamą darbo užmokestį. Darbo sutarties 3 punktas leidžia darbdaviui (atsakovui) vienašališkai keisti ieškovės darbo apmokėjimo sąlygas, nesivadovaujant DK nuostatomis dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (DK 120 str. 3 d.). Tokia darbo sutarties nuostata akivaizdžiai prieštarauja eilei teisės aktų, pablogina darbuotojo padėtį lyginant su esamu reglamentavimu, dėl ko yra neteisėta. Būtinoji DK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbo sutarties sąlyga yra garantuojama tik dirbant visą darbo laiką. Tai įsakmiai yra nurodęs ne tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokios praktikos laikosi ir žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėjantys darbo ginčus. DK užtikrina darbuotojui teisę dirbti visą darbo laiką, o darbas ne visą darbo laiką yra galimas tik laisva valia sudaryto su darbdaviu susitarimo atveju arba darbuotojo pageidavimu. Galiojanti G. G. darbo sutarties 3 punkto sąlyga, numatanti, kad darbo užmokestis jai mokamas „pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį“, pažeidžia DK 146 straipsnio nuostatą, kad ne visas darbo laikas nustatomas tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Minima darbo sutarties 3 punkto nuostata atsakovui leidžia apeiti DK 120 straipsnio 3 dalies reikalavimą gauti darbuotojo raštišką sutikimą ir vienašališkai pakeisti atsakovės darbo apmokėjimo sąlygas. Tokia darbo sutarties nuostata atitinka nesąžiningos sutarties sąlygos sampratą ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to ji atitinka CK 6.188 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytus kriterijus, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 2008/2009 mokslo metais pagal tarifikaciją ieškovei buvo patvirtintas 27 pedagoginių darbo valandų krūvis, tačiau už 2009 m. rugsėjo mėnesį jai buvo išmokėtas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei buvo mokamas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir net mažesnis nei jai priklauso pagal jos darbo sutartį už garantuojamą teisės aktais darbo valandų normą per savaitę. Todėl ieškovė kreipėsi į Juodšilių „Šilo“ gimnazijos darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo bei darbuotojo teisių gynimo. Ieškovė, kaip švietimo darbuotoja, pagal DK 145 straipsnio nuostatas ir Vyriausybės nutarimus turi teisę į 36 valandų darbo laiko normą. 2008/2009 mokslo metais mokytojai G. G. buvo mokamas darbo užmokestis už 27 pedagoginių valandų darbo krūvį. Tai reiškia, jog atsakovas mokytojai užtikrino didesnį negu 18 valandų darbo krūvį ir atitinkamo darbo užmokesčio mokėjimą. Atsakovas 2009/2010 mokslo metais G. G. be pastarajai žinomų priežasčių nuo 2009-09-0l moka mažesnį darbo užmokestį ne tik už darbo užmokestį, mokėtą iki 2009-08-31, bei mažesnį darbo užmokestį nei yra garantuojamas dirbant 18 pedagoginio darbo valandų normą per savaitę, bet taip pat mažesnį nei yra garantuojamas DK 145 straipsnio nuostatų bei jį detalizuojančio Vyriausybės nutarimo. Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo l d. iki šios dienos, kai atsakovas nesuteikia G. G. darbo garantuojant teisės aktais nustatytos darbo valandų normos per savaitę, yra konstatuotina prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl darbo užmokestis G. G. už paminėtą laikotarpį turėjo būti mokamas pagal DK 195 straipsnio 2 dalį. Laikantis pagrįstų lūkesčių principo, ieškovė mano esant pagrįsta, pripažinus, kad jos darbo laiko norma yra 27 valandos per savaitę, reikalauti darbo užmokesčio nepriemokos už visą laiką, kai ieškovė dirbo mažiau apmokamą darbą. Be to pagal DK 207 straipsnio l dalį ieškovei turi būti išmokami įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai.

12Atsakovas VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazija su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Šiuo metu galioja LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m, gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Tarifinio atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą. Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei LR švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei LR švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.1565 patvirtinto Švietimo įtaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose, nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji gali būti ir 18 pedagoginių valandų per savaitę, ir didesnė, ir mažesnė. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad turi būti laikoma, jog DK kartu su jį detalizuojančiu LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normą ir, jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visą darbo laiką, laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę. Biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, nustatydamas pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas, privalo vadovautis aktualiu LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu ir neturi jokių teisinių prielaidų kitaip spręsti jam pavaldžių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų, nesieti jų su tarifikavimu. Darbos sutarties su ieškove 3 punkto nuostata yra paremta ir atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti ją niekine ir negaliojančia bei laikyti, kad ieškovės darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę.

13Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas atsakovą, jokių abejonių nekėlė tarp šalių sudarytos darbo sutarties dabar ginčijama sąlyga. Šiuo laikotarpiu mokytojų darbo apmokėjimo tvarką reglamentavo Švietimo ir mokslo ministro 2008-08-04 įsakymu Nr.ISAK-2300, 2008-12-30 įsakymu Nr.ISAK-3545 (galioję iki 2009-01-01) bei 2009-08-21 įsakymu Nr.ISAK-1736 (negal. nuo 2010-01-01), 2009-12-14 įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtinti Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašai. Aprašų 24 punktuose nustatyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę; tarifinio atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas; mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą; atitinkamai 27, 27.1-27.5 p.p. aptarta, kokiomis sąlygomis mokytojams papildomai tarifikuojamos valandos. Aukščiau nurodyti Švietimo ir mokslo ministro įsakymai nepripažinti negaliojančiais ar prieštaraujančiais Konstitucijai. Kad ieškovei sumažėjo darbo krūvis dėl objektyvių priežasčių (kurių ieškovė neginčijo), patvirtino atsakovo atstovai. Ieškovė, remdamasi ieškinyje nurodytų aplinkybių visuma, aiškindama apie darbo krūvį, supainiojo ir savaip interpretuoja tiek DK normas, tiek Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr.1195 nustatytą mokytojams 36 valandų darbo laiko normą per savaitę ir pedagoginių valandų normą, kuri pagal 2008-12-30 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-3546 patvirtintą mokytojų darbo apmokėjimą yra 18 pedagoginių darbo valandų (kas prilyginama vienam pedagogo etatui), už kurias pagal šį įsakymą (24 p.), mokytojui ir skaičiuojamas darbo užmokestis. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl mažesnio ar didesnio nei 18 kontaktinių valandų skaičiaus. Didesnis ar mažesnis darbo krūvis, laikantis maksimaliai leistinos 36 valandų darbo laiko normos, nustatomas priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, ugdymo programų ir kitų objektyvių priežasčių. Abi šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, kad atsakovas mokės ieškovei darbo užmokestį pagal tarifikaciją, kurią atsakovas nustatydavo kiekvienais metais. Apie tai ieškovei buvo žinoma. Šalims sutarus dėl ieškovei mokamo darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis ir darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nustatytas, kas atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo specifiką švietimo įstaigose. Ieškovei, kaip ir apskritai pedagogams, nebuvo ir negalėjo būti darbo sutartimi nustatytas pastovus valandinis krūvis ir/ar darbo užmokestis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys nuo daugelio objektyvių veiksnių, tokių kaip mokykloje esamų mokinių skaičiaus, klasių komplektavimo, mokymo disciplinos poreikio, papildomo ugdymo valandų ir kt. Pedagogų darbo krūvis kiekvienais metais yra derinamas su rajono Kultūros ir švietimo skyriaus specialistais bei nustatomas priklausomai nuo anksčiau nurodytų objektyvių veiksnių. Mokyklų vadovai privalo vykdyti švietimo skyriaus duotus nurodymus dėl krūvių peržiūrėjimo, nes, nesant pakankamam darbo užmokesčio fondui, švietimo skyriaus specialistai, atsakingi už rajono mokyklų pedagogų tarifikacijų derinimą, nederina mokyklos pedagogų krūvio tarifikacijos, o dėl nesuderintos tarifikacijos nėra pagrindo pedagogams mokėti atlyginimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinyje nurodytus argumentus dėl darbo trukmės darbo sutartyje nenurodymo, dėl netinkamai nustatytų ieškovės darbo apmokėjimo sąlygų, jų keitimo, ginčijamos darbo sutarties sąlygos bei kad atsakovas neturėjo ieškovės raštiško sutikimo keisti darbo sąlygas. Ieškovės ieškinyje ir ieškovės atstovo nurodytoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civ. byloje Nr.2A-58-413/2010 (kuria prašė remtis) buvo nagrinėjamos kitokios, o ne analogiškos, kaip šioje nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį be darbuotojo sutikimo negalima sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudaryta darbo sutartimi. Kadangi su ieškove nebuvo darbo sutartimi sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo apmokėjimo sąlyga - tarifikacija (tarifo nustatymas), tarifai nustatomi pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, todėl atsakovo 2008-2009 mokslo metams nustatytas ieškovei darbo užmokestis pagal paskirtą darbo krūvį, kuris nustatytas nepažeidžiant Švietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1473/2002; 2005-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2005). Kadangi nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio dalyje dėl darbo sutarties ginčijamos sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, kiti reikalavimai išvestiniai, teismas ieškinį atmetė visa apimtimi.

14Apeliaciniu skundu ieškovė G. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimo dalis, kurioje teismas pasisakė, kad šalių darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta sąlyga yra teisėta ir nustatyta tinkamai, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės normų aiškinimo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2010). Darbo sutarties 6 punkte nėra nurodoma, kad ieškovei yra nustatomas ne visas darbo laikas, t.y. dėl ne viso darbo laiko šalys nesusitarė, o teismas, atmesdama ieškinį, de facto konstatavo, kad ieškovė su darbdaviu susitarė dėl tokios darbo sutarties sąlygos, dėl kurios iš tikrųjų ieškovė nesitarė, tuo iš esmės nukrypdamas nuo esminio darbo teisės normų aiškinimo principo – in favorem. Todėl šiuo atveju reikėtų laikytis bendrųjų darbo teisės principų, kad mokytojas yra priimamas dirbti DK nustatytai darbo laiko normai – 36 valandoms per savaitę pagal LR Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr.1195. Tuo tarpu ginčijamos darbo sutarties 3 punkte įtvirtinta nuostata leidžia darbdaviui vienašališkai keisti ieškovės darbo apmokėjimo sąlygas, nesivadovaujant DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl darbo sutarties sąlygų keitimo. Ginčo darbo sutarties 3 punkto sąlyga pažeidžia DK 146 straipsnio nuostatą, kad ne visas darbo laikas nustatomas tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Sprendime teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovei, kaip ir apskritai pedagogams, nebuvo ir negalėjo būti darbo sutartimi nustatytas pastovus valandinis krūvis ir/arba darbo užmokestis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys nuo daugelio objektyvių veiksnių. Tačiau visos šios priežastys įeina į DK 120 straipsnio 1 dalies normos apimtį, todėl tokia teismo argumentacija yra ne tik nelogiška, bet ir pažeidžianti darbuotojų teises ir teisėtus interesus. Toks aiškinimas sudaro prielaidas darbdaviui piktnaudžiauti jam priklausančiomis darbo teisėmis. Be to tokia teismo išvada prieštarauja esminiam darbo teisės principui, jog darbdavys negali vienašališkai keisti su darbuotoju sulygtų darbo sutarties sąlygų. Teismas sprendime pripažįsta, jog tik tuo atveju, jeigu pedagogas dirba 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, jam yra garantuojama DK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtinoji darbo sutarties sąlyga. Tačiau tokiu būdu teismas prieštarauja kitai savo išvadai, kad 18 pedagoginio darbo valandų norma per savaitę nėra pedagoginio darbo laiko norma, o yra tik krūvis. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-10/2011).

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad biudžetinės švietimo įstaigos vadovui nesuteikta diskrecija nesusieti darbo apmokėjimo sąlygų su tarifikacija. Ginčo darbo sutarties 3 punkto nuostata neprieštarauja jokiam teisės aktui. Atsakovas, nustatydamas ieškovės darbo krūvį pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašus, nepakeitė darbo sutartimi sulygtų sąlygų, tarp jų ir sąlygos dėl darbo užmokesčio. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės tvirtinimu, kad Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostata dėl 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę reiškia privalomą pedagogo darbo krūvį (etatą).

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovai – prašė atmesti.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės G. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19Byloje nustatyta, kad atsakovas Juodšilių “Šilo” gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, įsteigtas 1991-08-06 (LR kultūros ir švietimo ministerijos 1991 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr.869 įsteigta Juodšilių “Šilo” vidurinė mokykla, LR švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.ISAK-1325 akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa). Juodšilių “Šilo” gimnazija yra valstybinė mokykla, jos savininkas – Lietuvos valstybė, gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nuostatų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-23 įsakymu Nr.2-3-15177-170, punktas 46). Pagal 2005-09-01 tarp ieškovės G. G. ir Juodšilių “Šilo” vidurinės mokyklos (dabar – atsakovas Juodšilių “Šilo” gimnazija) sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr.246 ieškovė nuo 2005-09-01 buvo priimta dirbti pas atsakovą vokiečių kalbos mokytoja. Darbo sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai darbo užmokestį du kartus per mėnesį, 8,05 koeficiento tarnybinio atlyginimo bazinės mėn. algos dydžiais pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį. Vėlesniuose darbo sutarties pakeitimuose koeficientas keitėsi, paskutinis yra 12,9. Pradėdama dirbti ieškovė sutiko su darbo sutarties sąlygomis, jokių abejonių nekėlė ir sąlygų neginčijo. Dabar G. G. vienu ieškinio reikalavimų prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nurodytos darbo sutarties 3 punkto nuostatą, kuria darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog ginčijama sąlyga yra teisėta ir nustatyta tinkamai. Apeliantė su tokia išvada nesutinka, motyvuodama teisės aktų ir jos teisių pažeidimu, tačiau pripažinti tokį nesutikimą pagrįstu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

20Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikrų kategorijų darbuotojams, atsižvelgiant į jų teisinį statusą, darbo pobūdį, darbo apmokėjimo sąlygas nustato specialieji teisės aktai, taip ribojant darbo sutarties šalių dispozityviškumą. Biudžetinės įstaigos įgyvendina savo funkcijas ir veikia pagal joms suteiktus įgaliojimus, o jų vadovams nesuteikta teisė, nustatant darbo apmokėjimo sąlygas, veikti savo nuožiūra, tai yra numatyti darbo sutartyje, sudaromoje su pedagogais, kitokių darbo apmokėjimo sąlygų, negu nustatomos teisės aktuose, reglamentuojančiuose biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo tvarką. Akivaizdu, kad tokios teisės neturi ir atsakovo vadovė (gimnazijos nuostatai). DK 189 straipsnis nustato, kad iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, jog atitinkamiems darbuotojams darbo apmokėjimo dydžius ir apmokėjimo sąlygas reguliuoja ne DK, o specialūs teisės aktai. Vienas tokių aktų, reglamentuojančių švietimo biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sąlygų nustatymą, yra LR švietimo įstatymas, kurio 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui <…> mokytojų <…> darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr.511 “Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo” 3 punktas nustato, kad ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės – biudžetinių įstaigų ir organizacijų steigėjai turi nustatyti diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį ir jų dydį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją, tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), neviršydamos šiame nutarime nustatytų tarnybinių atlyginimų (koeficientais), taip pat kitas šiame nutarime numatytas darbo apmokėjimo sąlygas, o konkrečius tarnybinius atlyginimus (koeficientais) ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas turi nustatyti vadovas, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų (4 punktas). Švietimo įstaigoms pagal LR Vyriausybės 2003-09-30 nutarimu Nr.1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 3 punktą konkrečią darbo savaitės sandarą ir trukmę nustato Švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nurodytų teisės aktų pagrindu biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų bei kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas nustato Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m, gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, kurio 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Tarifinio atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį sąrašą. Tokiu būdu biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, sudarydamas darbo sutartį su pedagogu, neturi teisės numatyti joje kitokias darbo apmokėjimo sąlygas nei nustato išvardinti teisės aktai, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovui, kad įstaigos vadovui nesuteikta diskrecijos teisė nesusieti darbo apmokėjimo sąlygų su tarifikacija. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama šalių darbo sutarties 3 punkto nuostata, kuria darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį „<...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...>“ neprieštarauja jokiam teisės aktui, yra teisinga ir pagrįsta, o ieškovės reikalavimas pripažinti ją niekine ir negaliojančia atmestinas kaip neteisingas. Pažymėtina, kad ieškovei nuo 2005-09-01 pradėjus dirbti pas atsakovą pagal darbo sutartį, jokių abejonių nekėlė tarp šalių sudarytos darbo sutarties dabar ginčijama sąlyga dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį.

21Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovas, nustatydamas ieškovės darbo krūvį pagal Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašus, nepakeitė darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų, kadangi šalys buvo susitarusios, jog atsakovas ieškovei darbo užmokestį mokės pagal tarifikaciją, kuri nustatoma kiekvienais mokslo metais. Pirmosios instancijos teismas, išsiaiškinęs pedagogų darbo krūvius ir jų nustatymo pagrįstumą, tarifikacijos ypatumus, padarė teisingą išvadą, jog šalių darbo sutartis nebuvo pažeista. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, kuris 2011-01-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-23/2011, išaiškino, jog „šalims sutarus dėl darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas. Tai atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo švietimo įstaigose organizavimo specifiką, todėl nebuvo teisinio pagrindo reikalauti kasatorės raštiško sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata dėl darbo apmokėjimo nepakito. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti atlyginimą pagal teisės aktais patvirtintą tarifikaciją, pagal kurios nuostatas kiekvienais mokslo metais formuojamas mokytojų darbo krūvis“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-02-05 įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-123-561/2010 (b.l. 58-60, t.1) konstatavo, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorė R. A. pagrįstai priėmė 2009-08-31 įsakymą Nr.VI-105 „Dėl mokytojų darbo krūvio 2009-2010 m.m. tvirtinimo“, kuriuo, patvirtinus mokytojų darbo krūvį, sumažėjo mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis, kad <...> Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų <...> ir G. G. darbo užmokestis pakito nepažeidžiant darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų darbo sutartyse, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai ginčo atveju yra netaikytini, todėl nėra pagrindo teigti, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorė R. A., pažeisdama DK 120 straipsnio 3 dalį, vienašališkai sumažino mokytojoms <...> ir G. G. be jų rašytinio sutikimo darbo užmokestį. Šis nutarimas yra rašytinis įrodymas nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 197 str.), kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės ir išvados nėra paneigtos jokiais kitais neginčijamais ir objektyviais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovas neteisėtai, be jos raštiško sutikimo, vienašališkai sumažino ieškovės darbo užmokestį, kadangi teismo išvada yra tinkamai motyvuota, pagrįsta byloje esančiais duomenimis ir teismų praktikos išaiškinimais.

22Pažymėtina, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, darytina išvada, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Taigi pagal DK 120 straipsnio 3 dalį be darbuotojo sutikimo negalima sumažinti darbuotojui darbo užmokesčio, sulygto pirmiau sudaryta darbo sutartimi. Kadangi su ieškove nebuvo darbo sutartimi sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, darbo apmokėjimo sąlyga buvo tarifikacija (tarifo nustatymas), tarifai nustatomi pagal Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, todėl atsakovo atitinkamiems mokslo metams nustatytas ieškovei darbo užmokestis pagal paskirtą darbo krūvį, kuris nustatytas nepažeidžiant Švietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu. Mokytojų darbo krūvio pakeitimas pripažįstamas darbo sutarties sąlygų pakeitimu, kai darbdavys būna įsipareigojęs darbo sutartimi ar jos pakeitimu mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1473/2002; 2005-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2005).

23Atmestinas taip pat apeliantės argumentas, kad Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostata dėl 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę reiškia privalomą pedagogo darbo krūvį (etatą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 28 d, sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas „Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę“ reglamentuoja, kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Šie Švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtinti teisės aktai nustato mėnesinių tarifinių atlyginimų koeficientus mokytojams, kurie taikomi, jeigu mokytojas dirba 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.I5AK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintas Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintai Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkai, nes jos 2.1 punktu mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, neformaliojo švietimo mokyklose, kolegijose, specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ji gali būti ir 18 pedagoginių valandų per savaitę, ir didesnė, ir mažesnė. Todėl nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad turi būti laikoma, jog DK kartu su jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1195, mokytojams nustato 36 valandų darbo laiko normą ir jeigu mokytojo darbo sutartyje nėra įtvirtinta, jog jis dirba ne visą darbo laiką, laikytina, jog mokytojo darbo laiko norma yra 36 valandos per savaitę.

24Jau buvo minėta, kad biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, nustatydamas pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas, privalo vadovautis aktualiu LR švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu ir neturi jokių teisinių prielaidų kitaip spręsti jam pavaldžių pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų. Esant tokiam biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų teisiniam reglamentavimui, biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, tardamasis su pedagoginiu darbuotoju dėl darbo sutarties sudarymo, neturi teisės darbo sutartyje nustatomų darbo apmokėjimo sąlygų nesieti su tarifikavimu. Kadangi darbo sutarties su ieškove 3 punkto nuostata yra paremta ir atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tame skaičiuje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.ISAK-2711 patvirtintą Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, šio aprašo nuostatos, reglamentuojančios biudžetinių įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, nėra pripažintos negaliojančiomis, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties Nr. 246, sudarytos tarp Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir G. G., 3 punkto nuostatą, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį „ <...> pagal tarifikacijoje patvirtintą darbo krūvį <...> ir pripažinti, kad ieškovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra 27 valandos per savaitę.

25Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliantės minimoje 2011-01-25 nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-10/2011) pažymėjo, jog Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkte, taip pat šį įsakymą panaikinusiu Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomos už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Pagal šių teisės aktų 3 punktą pedagoginio darbo valandomis vadinamos kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos. Taigi standartinis (įprastas) vienam mokytojo etatui nustatytinų pedagoginio darbo (kontaktinio ir papildomo laiko) valandų per savaitę skaičius yra 18 savaitinių tokio darbo valandų. Šis darbo krūvis sudaro etatą. Didesnis arba mažesnis darbo krūvis (pridedant ar atimant tiek kontaktinių, tiek papildomų valandų), laikantis pirmiau aptartos maksimaliai leistinos 36 valandų darbo laiko normos, nustatomas, priklausomai nuo moksleivių skaičiaus, įstaigai skirtų lėšų, jos veiklai taikytinų teisės aktų, ugdymo programų ir kt. objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo nustatytas mažesnis darbo krūvis, nes tai sąlygojo objektyvios aplinkybės (sumažėjęs finansavimas, sumažėjęs mokinių ir pamokų skaičius, ugdymo programos pasiekeitimai ir pan.), o, kaip jau minėta, 18 pedagoginio darbo valandų savaitė yra tik krūvis, už kurį nustatomas mokytojo tarifinio atlygio koeficientas, bet ne būtina darbo valandų norma per savaitę. Pažymėtina, kad ieškovė jau nuo 2008 metų dirbo mažesniu darbo krūviu, negu buvo darbo sutarties sudarymo pradžioje, ir jokių pretenzijų nereiškė.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų darbo sutarties sąlygos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pedagoginio darbo valandų per savaitę normos klausimu, bei kiti su tuo susiję apeliantės argumentai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.

27Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės G. G. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, taip pat nepriteistinos ir pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 93, 96, 98 str.)

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus, sekretoriaujant... 3. Silvijai Dovgerd, dalyvaujant ieškovei G. G., ieškovės atstovui... 4. adv. Andriui Chudenkovui, atsakovo atstovams direktorei R. A. ir adv. Audriui... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. Ieškovė G. G. 2009 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 8. pripažinti niekine ir negaliojančia 2005 m. rugsėjo l d. darbo sutarties... 9. pripažinti, kad ieškovės G. G. darbo laiko norma (darbo laiko trukmė) yra... 10. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai darbo užmokesčio nepriemoką nuo... 11. Ieškinyje nurodė, kad darbo sutartis Nr.246 tarp ieškovės ir Juodšilių... 12. Atsakovas VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazija su ieškiniu nesutiko.... 13. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė G. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VBĮ Juodšilių „Šilo“... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Byloje nustatyta, kad atsakovas Juodšilių “Šilo” gimnazija yra viešasis... 20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam tikrų kategorijų... 21. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovas, nustatydamas ieškovės darbo... 22. Pažymėtina, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų... 23. Atmestinas taip pat apeliantės argumentas, kad Švietimo įstaigų darbuotojų... 24. Jau buvo minėta, kad biudžetinės švietimo įstaigos vadovas, nustatydamas... 25. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliantės... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kuriais... 27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės G. G. turėtos išlaidos advokato... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti...