Byla 3K-3-23/2011
Dėl darbo sutarties pakeitimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui Molėtų pradinei mokyklai dėl darbo sutarties pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovei pakeisto (sumažinto) darbo krūvio, kuris, jos vertinimu, reiškė darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (DK 120 straipsnio 3 dalis); ieškovė ginčija, kad darbdavys be jos raštiško sutikimo ir nepranešęs DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka, galėjo pakeisti darbo apmokėjimo sąlygas, dėl kurių sumažėjo darbo užmokestis. Atsakovas nurodė, kad darbo krūvio sumažinimas nereiškė, jog pasikeitė ieškovei darbo sutartyje nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos, jai apmokama pagal tarifikaciją. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad pagal šalių sudarytą darbo sutartį ji turėjo dirbti 36 val. per savaitę ir už tiek gauti darbo užmokestį; atsakovas negalėjo nustatyti mažesnio kaip 34,24 val. per savaitę darbo krūvio. Ieškovė prašė atkurti pažeistas teises, pripažinti neteisėtais ir niekiniais atsakovo sprendimus, kuriais pakeista darbo sutartyje nustatyta sąlyga dėl 36 val. per savaitę darbo krūvio.

5

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi šalių 1998 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos rašytinės darbo sutarties 4 punktu, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį pagal tarifikaciją. Ši aplinkybė, taip pat tai, kad švietimo sistemoje dirbančios darbo sutarties šalys neturi visiškos laisvės pasirinkti, bet yra saistomos įstatymo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų (Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“; švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-2300 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2008 m. gruodžio 30 d. to paties pavadinimo įsakymo Nr. ISAK-3545 patvirtintų Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašų, galiojusių atitinkamai iki 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d.). Remdamasis šiais teisės aktais, teismas darė išvadą, kad ieškovei, kaip ir kitiems pedagogams, nebuvo ir negalėjo būti nustatyta pastovaus valandinio krūvio ir darbo užmokesčio; tai – kintantys dydžiai, kiekvienais mokslo metais priklauso nuo mokinių skaičiaus, papildomo ugdymo valandų. Mokytojams tarifinis atlygis (koeficientais, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesinė alga) nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę; už tam tikrus darbus jiems gali būti nustatytos papildomai tarifikuojamos valandos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju, nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo, be to, ieškovei paskyrus pirmąją klasę, kurioje 2008-2009 mokslo metais buvo dvylika, o kitose – dvigubai daugiau mokinių, pagrįstai sumažintos papildomo ugdymo valandos ir darbo krūvis sumažėjo 1,76 val. per savaitę. Dėl darbo užmokesčio tarifikavimo atsakovo įstaigoje 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo svarstyta mokytojų susirinkime, tai nebuvo vienašališkas atsakovo vadovės sprendimas. Be to, ieškovė buvo mokyklos profsąjungos pirmininkė; siekdama maksimalaus 36 val. per savaitę darbo krūvio, ji būtų padariusi žalos kitiems mokytojams, tokio krūvio neturintiems dėl tapačių objektyvių ir nuo mokyklos vadovo valios nepriklausančių priežasčių. Teismo vertinimu, ieškovė nesilaikė sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Tai reiškia, kad DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimą; apie tai pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007). Pagal šias nuostatas darbdavys gali keisti darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju šalių darbo sutartyje nebuvo sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio; darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį du kartus per mėnesį, 50 proc. atlyginimo pagal tarifikaciją; tarifai nustatomi švietimo ir mokslo ministro įsakymais; dėl to 2008-2009 mokslo metams ieškovei pagal paskirtą darbo krūvį nustatytas darbo užmokestis, nepažeidžiant švietimo ir mokslo ministro įsakymuose nustatytų tarifų, nepripažintinas darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005). Kolegija pažymėjo, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga, darbo apmokėjimo tvarka joje nustatyta įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų (atsakovo Nuostatų 70 punktas). Atsakovo direktorės 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-49 „Dėl pedagoginio darbo krūvio skyrimo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.“ ieškovei skirtas 34,24 savaitinės darbo valandos krūvis nepakeistas ir 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-116. Kadangi ieškovė 2009 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nurodė, kad jai nuo 2009 m. rugsėjo mėn. nustatytas 36 val. savaitinis darbo krūvis, tai ginčas iš esmės kilo dėl nustatyto mažesnio darbo krūvio laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo užtikrinti ieškovei 36 valandų darbo krūvį ir už tokį mokėti darbo užmokestį. Pagal Mokytojų tarifikacijos 2007 m. rugsėjo 1 d. ir 2008 m. vasario 1 d. sąrašus, ieškovei paskyrus ketvirtąją klasę, kurioje buvo dvidešimt vienas mokinys, jai nustatytas 36,61 savaitinės darbo valandos darbo krūvis; tuo tarpu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pradėjo mokyti pirmąją dvylikos mokinių klasę, jai nustatytos 34,24 savaitinės darbo valandos; pagal bendruosius ugdymo planus pirmoje klasėje yra viena savaitine pamoka mažiau nei ketvirtoje. Kolegija atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus dėl galimybių užtikrinti visiems mokytojams maksimalų 36 val. savaitinio darbo krūvį nebuvimo (nepakankami mokinio krepšelis, darbo užmokesčio fondas, mažėjantis mokinių skaičius, pedagogų aukštos kvalifikacinės kategorijos); taip pat tai, kad dėl pedagogų darbo krūvio derinama su rajono Kultūros ir švietimo skyriumi, mokyklos vadovas privalo vykdyti nurodymą peržiūrėti krūvius, jų nesuderinus – nėra pagrindo mokėti pedagogams atlyginimų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas viršijo 2008 m. darbo užmokesčio fondą ir jam savivaldybės pasiūlyta keisti tarifikaciją; šis klausimas buvo svarstytas 2008 m. rugsėjo 24 d. mokytojų susirinkimo, ieškovė jame dalyvavo, teikė kritiškas pastabas. Kolegija pažymėjo tai, kad darbo sutarties su ieškove sudarymo1998 m. rugpjūčio 19 d. metu galiojo Švietimo ir mokslo ministerijos 1998 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1157 nustatytas savaitinis pamokų maksimalus krūvis – 31 val. per savaitę; trūkstant pedagogų, mokyklos steigėjo leidimu buvo galima nustatyti ne daugiau kaip 36 val. per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės būtų priimtas steigėjo leidimas. Kolegija pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ne visiems darbuotojams buvo sumažintas darbo krūvis, kad už vadovavimą klasei jai turėjo būti tarifikuotos 5 valandos, ir jų nebuvo galima sumažinti švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-2300 ir 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-3545 pagrindu. Apžvelgusi pirmiau nurodytais įsakymais patvirtintus Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašus, kuriuose nustatytos biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos, kolegija konstatavo, kad aprašų 23.2 punkte nustatyti tarifinio atlygio koeficientai; tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę (24 punktas); papildomai tarifikuojamos valandos už: pradinių klasių mokinių darbų tikrinimą, jei klasėje dvylika ir daugiau mokinių – 1 val. (27.1 punktas); vadovavimą klasei, jei yra dvylika ir daugiau mokinių, papildomai tarifikuojama 3–5 val. (27.2.2 punktas); pasirengimą pamokoms – 3,5 val. (27.3 punktas). Pagal aprašų 27.4 punktą visiems mokytojams tarifikuojamos 2 val. už mokinių darbų tikrinimą, pasirengimą pamokoms, darbų planavimą, renginių organizavimą, pasiruošimą renginiams, metodinę veiklą, projektų rengimą ir dalyvavimą jų veikloje, vidaus auditą, brandos egzaminų ir mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimą ir administravimą, informacinių komunikacinių technologijų diegimo koordinavimą. Mokyklos vadovas, suderinęs su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais, rugsėjo 1 d. metams nustato konkrečius darbus, už kuriuos tarifikuojamos valandos; darbų sąrašas gali būti tikslinamas sausio 1 d. Pagal atsakovo 2008 m. rugsėjo 1 d. mokytojų tarifikacijos sąrašą, ieškovei už vadovavimą klasei tarifikuotos 3 val. (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), o pagal 2008 m. vasario 1 d. sąrašą – 3,5 val. (nuo 2009 m. sausio 1 d.). Kolegija sprendė, kad atsakovas nepažeidė Aprašų 27.2.2 punkto ir ieškovės teisių, už vadovavimą klasei jai papildomai tarifikavęs 3 ir 3,5, bet ne 5 val.; atsakovas turėjo teisę spręsti dėl konkretaus tarifo, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytame punkte įtvirtintas jo ribas. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių už vadovavimą klasei jai turėjo būti nustatytas maksimalus valandų skaičius.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimo. Atsakovas, sumažinęs kasatorei darbo krūvį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir šį pakeitimą įrašęs darbo sutartyje, iš esmės pripažino, kad, visais atvejais kasatorei mažinant darbo krūvį, buvo pakeistos darbo sutartyje nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos, nes sumažėjo darbo užmokestis; kita vertus, atsakovas, padaręs tokį įrašą darbo sutartyje, buvo saistomas Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. SR-71-06-6, kuriame išaiškinta, kad darbo užmokesčio darbuotojams mažinimas yra darbo apmokėjimo sąlygų jiems keitimas, tokiu atveju būtina vadovautis DK 120 straipsnio 3 dalimi; be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygas tik tuo atveju, jeigu įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar kolektyvinės sutarties pagrindu keičiamas tam tikros šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Taigi išdėstytos aplinkybės suponavo nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą apie tai, kad nepasikeitė kasatorei nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos, nors darbo apmokėjimą atsakovui nustatanti institucija išaiškino priešingai. Be to, įrašas darbo sutartyje, kad kasatorei mokamas darbo užmokestis „pagal tarifikaciją“, darbdavio įrašytas vienašališkai, kitu, nei visas darbo sutarties tekstas, šriftu.

122. Dėl mažesnio darbo krūvio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300 ir 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtintų Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašų, kuriuose nustatytos biudžetinių švietimo įstaigų pedagoginių ir kitų darbuotojų, kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių, tarnybinių atlyginimų koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos; taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovas, kasatorei sumažinęs už vadovavimą klasei darbo krūvį per savaitę nuo 5 iki 3 val. (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.) ir iki 3,5 val. (nuo 2009 m. sausio 1 d.), nepažeidė jos teisių. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad byloje nenustatyta ir neatskleista teisės akto, kuriame būtų nustatyta darbdavio vienašališka teisė mažinti darbo valandas, net jeigu tai atliekama, neperžengiant Aprašų nustatytų ribų; juose nustatyta, kad, skiriant darbo valandas už vadovavimą klasei, turi būti laikomasi intervalo ribų, bet nenustatyta, kad darbdavys galėtų vienašališkai, nesuderinęs su darbuotoju, sumažinti paskirtas valandas. Tokia situacija neatitinka DK 120 straipsnio 3 dalies, pagal kurią be raštiško darbuotojo sutikimo negalima keisti darbo apmokėjimo sąlygų, kurias šiuo atveju lemia skirtos dirbti valandos; jas didinant ar mažinant, faktiškai keičiasi darbo užmokestis. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas privalėjo paisyti Švietimo įstatymo nustatytų mokyklos valdymo principų, sprendimus priimti (šiuo atveju – dėl darbo krūvio sumažinimo), laikydamasis nustatytos tvarkos (Švietimo įstatymo 61 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnio 2, 3 dalys). To nepadarius, sprendimas nedemokratiškas, neskaidrus.

133. Dėl darbdavio pareigos informuoti apie darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimą (DK 203 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl darbdavio pareigos pranešti darbuotojui apie darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš mėnesį. Kasatorė tokio pranešimo negavo, taip nepagrįstai ignoruotos jos teisės.

144. Dėl šališko teismo. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kasatorė reiškė teisėjai nušalinimą, nes jos pasisakymai kėlė abejonių dėl teisėjos šališkumo. Kasatorei tapo žinoma, kad pirmosios instancijos teismo teisėja R. R. ir atsakovo direktorė V. M. yra kilusios iš to paties krašto ir abi baigė Molėtų rajono Giedraičių vidurinę mokyklą. Kaimai, iš kurių jos kilusios, yra tapačioje Bekupės seniūnijoje, todėl yra pagrindas teigti, kad teisėja ir atsakovo atstovė direktorė saistomos kaimynystės ir draugystės ryšių, tai galėjo nulemti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

155. Dėl kitų proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę veikti pagal CPK 417, 418 straipsniuose jam įtvirtintas teises, pripažinęs, kad nėra galimybių tenkinti ieškinį pagal jame suformuluotus reikalavimus; iš darbo teisinių santykių kilusioje byloje teismas turėjo teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat taikyti alternatyvų darbuotojos teisių gynimo būdą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Molėtų pradinė mokykla prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad:

171. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad, direktorės 2008 m. spalio 2 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymais nustačius ieškovei darbo krūvį, liko nepakeistos 1998 m. rugpjūčio 19 d. darbo sutartyje nustatytos darbo apmokėjimo – pagal tarifikaciją – sąlygos; tokiu atveju pagal DK 120 straipsnio 3 dalį nereikalaujama raštiško darbuotojos sutikimo. Kai viena iš darbo sutarties šalių yra iš biudžeto išlaikoma įstaiga, šiuo atveju – atsakovas (darbdavys), šalių galimybė susitarti dėl darbo apmokėjimo sąlygų yra ribojama įstatymų, specialiųjų teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nurodė bendrojo lavinimo mokytojų darbo apmokėjimo tvarką nustatančius teisės aktus ir atskleidė jų turinį. Šiuo atveju šalys susitarė, kad darbo užmokestis kasatorei bus mokamas du kartus per mėnesį pagal tarifikaciją; konkretaus darbo užmokesčio, darbo valandų skaičiaus darbo sutartyje nebuvo nurodyta ir nedetalizuota, kokiais teisės aktais remiantis bei kokiu būdu bus apskaičiuojamas darbo užmokestis.

182. Darbo sutarties šalims privalomos tos sąlygos, kurios įrašytos į darbo sutartį; įstaigos vadovo įsakymuose, Nuostatuose įtvirtintos sąlygos tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi, jeigu nuoroda į konkretų aktą yra įrašyta darbo sutartyje, t. y. jeigu šalys tokio akto nuostatas susitarė laikyti sutarties sąlygomis. Šiuo atveju darbdavys įsipareigojo mokėti kasatorei darbo užmokestį pagal teisės aktais patvirtintą tarifikaciją, t. y. šalys susitarė, kad darbuotojai bus nustatomas ir mokamas darbo užmokestis pagal konkrečiais mokslo metais galiojančiuose teisės aktuose, nustatančiuose pedagogų tarifinius atlyginimus, įtvirtintus reikalavimus. Tai atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo švietimo įstaigoje organizavimo specifiką. Dėl to šiuo atveju, nekeičiant darbo sutartyje darbo apmokėjimo sąlygos, nebuvo pagrindo taikyti DK 120 straipsnio 3 dalies, reikalauti kasatorės raštiško sutikimo, taip pat ją apie tai įspėti (DK 203 straipsnis).

193. Aprašo 27.2.2 punkte nustatyta, kad už vadovavimą klasei, kurioje yra dvylika ir daugiau mokinių, tarifikuojama papildomai 3-5 val. Dėl to minimalus mokinių skaičius (dvylika nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) suponavo pagrindą taikyti minimalų tarifą; mažesnis mokinių skaičius klasėje nulėmė būtinumą peržiūrėti ir už sąsiuvinių tikrinimą, vadovavimą klasei, pasirengimą pamokoms kasatorei skirtas tarifikuojamas valandas. Dėl krūvių perskirstymo buvo svarstyta mokytojų susirinkimo, bet ne vadovės vienasmeniškai, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde.

204. Ta aplinkybė, kad dėl 34,24 val. darbo krūvio padarytas įrašas darbo sutartyje nereiškė atsakovo pripažinimo apie pakeistą darbo sutarties sąlygą dėl darbo apmokėjimo; tai buvo padaryta, vykdant Valstybinės darbo inspekcijos nurodymą įrašyti į darbo sutartį visus su darbo krūvio tarifikacija susijusius pakeitimus. Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. rugsėjo 22 d. rašte, kuriuo remiasi kasatorė, išdėstytos aplinkybės saistomos bazinės algos mažinimo ir sumažėjusio darbo užmokesčio; be to, kasatorės pateikiamas tik kasacinės instancijos teismui.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl DK 95 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

24

25Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, nes, šalims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Šioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai būtinos, sąlygos; pagal šio straipsnio 3 dalį šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Tam tikrų kategorijų darbuotojams, atsižvelgiant į jų teisinį statusą, darbo pobūdį, darbo apmokėjimo sąlygas nustato specialieji teisės aktai, taip ribojant darbo sutarties šalių dispozityviškumą.

26Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, nustatydamas kasatorės darbo krūvį pagal švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2300, 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-3545 patvirtintus Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašus, galiojusius iki 2009 m. rugsėjo 1 d., nepakeitė darbo sutartimi sulygtų sąlygų, tarp jų – ir sąlygos dėl darbo užmokesčio. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas tai tinkamai motyvavo, atsižvelgė į kasacinio teismo nutartyse išdėstytus teisės taikymo išaiškinimus, nagrinėjant ginčus dėl mokytojų darbo krūvio ir konkretaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005).

27Kasacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad byloje nenustatyta ir neatskleista teisės akto, kuriame būtų nustatyta darbdavio vienašališka teisė mažinti darbo valandas, net jeigu tai atliekama, neperžengiant Aprašų nustatytų ribų.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju šalys susitarė, kad darbdavys kasatorei mokės darbo užmokestį pagal tarifikaciją. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pedagogų tarifikacija nustatoma kiekvienais mokslo metais. Bylą nagrinėję teismai aiškinosi pedagogų darbo krūvius ir jų nustatymo pagrįstumą, tarifikacijos ypatumus ir nenustatė šalių darbo sutarties pažeidimų. Kasatorė nurodo, kad apie darbo krūvio sumažėjimą nuo 2008 mokslo metų ji įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įspėta, tai atlikta vienašališku mokyklos direktorės sprendimu, tačiau šiuos kasatorės argumentus teismas tikrino ir nustatė, jog tarifikacijos klausimai buvo apsvarstyti mokytojų tarybos posėdyje, mokyklos mokytojų susirinkime (b. l. 24-26), todėl šis kasatorės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

29DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant DK 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į DK 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, laikytina, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007).

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju šalims sutarus dėl darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodytas ir nebuvo detalizuotas. Tai atitiko šalių valią ir darbo apmokėjimo švietimo įstaigose organizavimo specifiką, todėl nebuvo teisinio pagrindo reikalauti kasatorės raštiško sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, nes darbo sutartyje įtvirtinta nuostata dėl darbo apmokėjimo nepakito. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti atlyginimą pagal teisės aktais patvirtintą tarifikaciją, pagal kurios nuostatas kiekvienais mokslo metais formuojamas mokytojų darbo krūvis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pradinių klasių mokytojo darbo krūvis kinta priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje, pagal pedagoginius mokymo planus skirtų pamokų skaičiaus ir kitų objektyvių aplinkybių. Teismai nustatė, kad kasatorės darbo krūvis pakito dėl objektyvių priežasčių: ji išleido ketvirtą klasę ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokyti pirmą klasę. Pagal mokymo planus savaitinės valandos mokant pirmos klasės mokinius natūraliai sumažėjo, be to, sumažėjo ir mokinių skaičius. Šie objektyvūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama formuojant darbo krūvį, nustatomi teisės aktais, todėl nepriklauso nuo darbo sutarties šalių valios.

31Dėl teismo šališkumo

32Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

33Tikrindamas kasatorės argumentus, ar nebuvo pažeistos jos teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorė byloje nėra pateikusi įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasatorės nurodomas faktas, kad atsakovo atstovė ir pirmosios instancijos teismo teisėja mokėsi vienoje vidurinėje mokykloje ir vaikystėje gyveno gretimuose kaimuose, neteikia pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumui nagrinėjant bylą (CPK 65, 66, 68 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė turėjo nurodyti ir teisėjos nešališkumo principo pažeidimą įrodančias aplinkybes bei pateikti atitinkamus įrodymus. Kasatorės nurodytos aplinkybės dėl mokymosi vienoje mokykloje ir gyvenimą gretimuose kaimuose nekelia abejonių dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nagrinėjant bylą, o kasatorės argumentai grindžiami tik prielaida, jie (argumentai) neįrodė teisėjo nešališkumo principo pažeidimo fakto.

34Remdamasis išdėstytais motyvais, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialiosios ir proceso teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Kasaciniame teisme patirta 32,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

37Nors atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš kasatorės bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas, tačiau prie atsiliepimo nepridėta įrodymų apie atsakovo patirtas išlaidas ir jų dydį, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš kasatorės M. Š. (duomenys neskelbtini) 32,15 Lt (trisdešimt du litus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovei pakeisto (sumažinto) darbo... 5. ... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 11. 1. Dėl darbo apmokėjimo sąlygų pasikeitimo. Atsakovas, sumažinęs... 12. 2. Dėl mažesnio darbo krūvio nustatymo. Apeliacinės instancijos... 13. 3. Dėl darbdavio pareigos informuoti apie darbo apmokėjimo sąlygų... 14. 4. Dėl šališko teismo. Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad... 15. 5. Dėl kitų proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Molėtų pradinė mokykla prašo... 17. 1. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad,... 18. 2. Darbo sutarties šalims privalomos tos sąlygos, kurios įrašytos į darbo... 19. 3. Aprašo 27.2.2 punkte nustatyta, kad už vadovavimą klasei, kurioje yra... 20. 4. Ta aplinkybė, kad dėl 34,24 val. darbo krūvio padarytas įrašas darbo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl DK 95 straipsnio 1 dalies, 120 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir... 24. ... 25. Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų... 26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas,... 27. Kasacinis skundas grindžiamas ta aplinkybe, kad byloje nenustatyta ir... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir... 29. DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Šio... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šiuo konkrečiu atveju... 31. Dėl teismo šališkumo... 32. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą... 33. Tikrindamas kasatorės argumentus, ar nebuvo pažeistos jos teisę į... 34. Remdamasis išdėstytais motyvais, kasacinis teismas konstatuoja, kad... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Kasaciniame teisme patirta 32,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 37. Nors atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš kasatorės... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 40. Priteisti iš kasatorės M. Š. (duomenys neskelbtini) 32,15 Lt... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...