Byla P-520-119-12
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turtinės žalos atlyginimo.

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą; 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), solidariai 316 394 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Pareiškėjas nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo“ aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, jog pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad su atsakovais ginčas bus išspręstas geranoriškai ir tuo tikslu dar 2007 m. gegužės 25 d. buvo rašomi Savivaldybei atitinkami pasiūlymai. Jei teismas manytų, jog senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, jo veikla buvo ir yra naudinga visuomenei. Be to, galutiniam ginčui tarp pareiškėjo ir R. R. pasibaigus, pareiškėjas iš karto pateikė teismui skundą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 1995 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos (toliau – ir Taryba) nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A. 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota pareiškėjui. 1996 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 534/96 sporto aikštynui Kaune, prie Ukmergės g., projektuoti. 1996 m. spalio 14 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius pareiškėjui išdavė leidimą vykdyti statybos darbus, t. y. statyti sporto aikštyną su sporto sale. 1998 m. gegužės 25 d. surašytas ir išduotas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas ir juo buvo priimtas naudoti sporto aikštynas su lengvų konstrukcijų pastatu. 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Kauno sporto klubas „Setas“ perleido šį nekilnojamąjį turtą fiziniam asmeniui R. R., kuris jį savo vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 8 d.

6Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės R. R. vardu teisinę registraciją, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl aikštelės pardavimo R. R. ir grąžino šią aikštelę Tarybai. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2006 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį ir toje dalyje Savivaldybės ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo statiniais, esančiais Kaune, Ukmergės g. 22A, taip pat priteisė iš Kauno sporto klubo ,,Setas“ R. R. 20 000 Lt, panaikino pastato lUlž ir kiemo statinių, esančių Kaune, Ukmergės g. 22A, teisinę registraciją R. R. vardu, įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą lUlž ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A. Taip pat teismas panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“, pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. Nl 9/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. 1901/0059:52, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A, nuomos, panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovų veiksmais – Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1996 m. vasario 27 d. išduotu leidimu projektuoti sporto aikštyną, Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus, Kapitalinės statybos skyriaus, Urbanistikos ir architektūros skyriaus suderintu darbo projektu, Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus išduotu leidimu aikštelėje vykdyti statybos darbus pareiškėjui padaryta 316 394 Lt turtinė žala. Jei minėti atsakovų administraciniai aktai nebūtų buvę priimti, pareiškėjas išlaidų, t. y. turtinės žalos, nebūtų patyręs. Pabrėžė, jog atsakovų pareigūnai priėmė neteisėtus, pažeidžiančius įstatymų reikalavimus aktus, atliko kitus veiksmus, todėl pareiškėjas patyrė 316 394 Lt žalą, kurią prašė priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

7Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą pareiškėjas praleido dėl nesvarbių priežasčių ir jį atnaujinti nėra pagrindo, todėl ir skundas turi būti atmestas. Pareiškėjo pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad teisė į ieškinio pareiškimą dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, todėl pareiškėjas privalėjo į teismą kreiptis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas teismui padavė tik 2010 m. birželio 23 d., taip pat nurodė, jog Savivaldybė nepriėmė 1996 m. spalio 14 d. išduoto statybos leidimo, 1998 m. gegužės 25 d. išduoto priėmimo statinio tinkamu naudoti akto, t. y. administracinių aktų, kurių pagrindu galėjo būti ir buvo vykdoma sporto komplekso, esančio Kaune, Ukmergės g., statyba bei eksploatacija. Kadangi pareiškėjas neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, todėl Kauno apskrities valdytojo administracija neturėjo teisinio pagrindo išduoti leidimo vykdyti statybos darbus. Pažymėjo, jog Kauno sporto klubas „Setas“ niekada neturėjo teisės būti ginčo objekto statytoju, todėl neturėjo teisės jos ir įgyvendinti, o vykdydamas statybos darbus, kuriuos atlikti neturėjo teisės, veikė savo paties rizika ir atsakomybe. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.235 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš kitų asmenų. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Savivaldybės veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iš Savivaldybės.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudarė statybos darbų vertė, asfalto dangos perliejimo darbų vertė, taip pat elektros montavimo darbų vertė. Statybos darbų vertę pareiškėjas grindžia 1999 m. balandžio 9 d. duomenimis, esančiais Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo byloje, nors pačią žalą kildina iš 1996 m. spalio 14 d. išduoto leidimo vykdyti statybos darbus bei 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo tinkamu naudoti akto. Jei žala kildinama iš minėtų aktų, tai ir duomenys apie statinių vertę turėtų būti pateikti tų metų, kada buvo priimti paminėti aktai. Be to, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kiek realiai kainavo ginčo objektų statyba, kadangi šių bylų paskirtis yra kita ir tai neįrodo realiai pareiškėjo turėtų išlaidų.

9Pabrėžė, jog 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, jog sporto kompleksas buvo pastatytas R. R., kaip fizinio asmens, lėšomis, visiškai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis savo lėšomis pastatė sporto kompleksą, todėl pareiškėjo skunde nurodoma suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo realiai padaryta turtinė žala. Pažymėjo, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinio pareiškimą pareiškėjui atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo (privalėjo) sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo pateiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad pareiškėjas dar 2002 m. vasario 4 d. realiai sužinojo, jog administraciniai aktai, iš kurių pareiškėjas kildina turtinę žalą, priimti pažeidžiant įstatymus. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl byla turi būti nutraukta.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovų išdėstytiems argumentams dėl skundo nepagrįstumo.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. spendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo pateikti teismų sprendimai, taip pat prijungtos administracinės bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui vėliausiai atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (tuo pačiu ir įsiteisėjimo) dienos. Šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž (unikalus Nr. 19/997-0023-01-5) su priklausiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. 19/997-0023-02-6) Kaune, Ukmergės g. 22A, bei buvo priteista iš Kauno sporto klubas „Setas“ R. R. 20 000 Lt. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimas pareiškėjui buvo pakankamas pagrindas realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šioje administracinėje byloje reikalaujama priteisti žala. Todėl konstatavo, jog teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d. ir pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Pareiškėjas teismui skundą dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2010 m. birželio 23 d. ir akivaizdžiai dėl nesvarbių priežasčių praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, nenurodė. Pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti ieškinį (skundą) teismui. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir savo teises siekė įgyvendinti (apginti) aplaidžiai bei nerūpestingai (ABTĮ 57 str.). Be to, pareiškėjo tariamai patirti nuostoliai, kreipimasis raštu į atsakovą taip pat nesudarė pakankamo pagrindo praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pabrėžė, jog atsakovų įgalioti atstovai reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.) ir nenustatyta CK 1.129 straipsnyje, CK 1.130 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą svarstyti klausimus apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba jų eigos nutraukimą, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 57 str.).

14III.

15Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ apeliaciniu skundu prašė: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjo paduoto skundo terminas praleistas, tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjo paduoto skundo terminas praleistas, tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės 316 394 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliaciniame skunde buvo nurodomi skundo pirmosios instancijos teismui argumentai. Pareiškėjas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjui padarytos žalos ir jos dydžio. Teismas nesprendė skundo dalyko. Pabrėžė, jog skunde pareiškėjas nurodė argumentus, leidžiančius teigti, jog jis nepraleido skundo padavimo termino, tačiau teismas tų argumentų iš esmės nenagrinėjo, jų tinkamai neįvertino. Manė, jog pareiškėjas nepraleido senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

17Paaiškino, jog antstolio M. L. Akte nustatyta, jog pastato 1U1Ž, kurio unikalus Nr. 19/997-0023-01-5, esančio Kaune, Ukmergės g. 22A, sienos, stogas, pertvaros yra nugriauti. Akto surašymo metu yra nenugriauti pastato pamatai ir grindys. Kiemo statinių, kurių unikalus Nr. 19/997-0023-02-6, esančių Kaune, Ukmergės g. 22A, yra nugriauti stoginė, baseinas, kanalizacijos šulinys. Akto surašymo metu yra nenugriauta tvora. Būtent Aktas patvirtina, jog pareiškėjui buvo galutinai ir akivaizdžiai padaryta turtinė žala. Manė, jog būtent nuo Akto priėmimo ir turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Pažymėjo, jog pareiškėjas iki nurodytųjų statinių nugriovimo turėjo ne tik galimybę naudotis minėtaisiais sporto aikštyno ir kitais statiniais, bet ir turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad išspręs visus klausimus su atsakovais geranoriškai. Tuo tikslu dar 2007 m. gegužės 25 d. buvo rašomi Savivaldybei atitinkami pasiūlymai. Pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai tikėjosi reikalavimo termino pradžią skaičiuoti būtent nuo buvusių jo žinioje statinių faktinio nugriovimo ir Akto priėmimo. Manė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties atnaujinimą. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog skundo padavimo terminas praleistas, yra pagrindas tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, jo veikla naudinga Kauno miesto visuomenei. Pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, kurioje yra susivieniję daug narių, skatinami bendri sporto, sveikatingumo interesai. Be to, senaties terminas praleistas iš esmės nedaug, atsakovai yra pranašesni už pareiškėją, todėl senaties termino atnaujinimas jų interesų nepažeistų.

18Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodomas apeliacinio skundo juridinis pagrindas, t. y. nenurodomi įstatymai, kuriais yra grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, nors ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliaciniame skunde privalo būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-989/2002.

20Taip pat nurodė, jog nagrinėtose bylose buvo nustatyta, jog faktinis nagrinėjamų statinių statytojas buvo R. R. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsniu, pareiškėjas nebuvo pripažintas statytoju (užsakovu), t. y. asmeniu, kuris investavo lėšas į statybą ir kartu atliko užsakovo funkciją. Todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, jog pareiškėjas nebuvo nagrinėjamų statinių statytoju, laikytina, kad nugriovus statinius, kurie nebuvo pastatyti pareiškėjo lėšomis, negalėjo būti padaryta pareiškėjo nurodoma žala. Pažymėjo, jog pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti, reiškiant reikalavimus iš Savivaldybės prisiteisti R. R. lėšomis pastatytų ir šio asmens nugriautų statinių statybinę vertę. Pabrėžė, jog faktiniam nagrinėjamų statinių statytojui visa žala buvo atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio mėn. 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1939/2010, kuria R. R. iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės buvo priteista po 17 050 Lt turtinės žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. kovo 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-235-414/2010 kaip prejudiciniu faktu šioje byloje, nes nurodytame sprendime yra nustatyta žala, patirta būtent R. R., kaip ginčo objekto pirkėjo statytojo. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2007 ginčo objekto statytoju yra pripažintas R. R., o ne Kauno sporto klubas „Setas“.

21Teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A. Šioje byloje pareiškėjas buvo įtrauktas šalimi, todėl laikytina, kad jis buvo informuotas ir žinojo apie aukščiau nurodytą sprendimą ir šiuo sprendimu sukeliamas teisines pasekmes. Faktas, jog nepagrįstai buvo vilkinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, negali suteikti pareiškėjui papildomų subjektinių teisių. Manė, kad laikotarpis, kurį buvo vilkinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, negali būti laikytinas tinkama priežastimi atnaujinti senaties terminą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, esančius Kaune, Ukmergės g. 22A, o pareiškėjui manant, kad teisė į skundą atsirado 2007 m. lapkričio 27 d., kai buvo nugriauti nagrinėjami statiniai, manytina, kad teisės į skundą atsiradimą Kauno sporto klubas „Setas“ sieja būtent su R. R. veiksmais vykdant teismo sprendimą, todėl, jeigu R. R. atliko neteisėtus veiksmus 2007 m. lapkričio 27 d., pareiškėjas turėtų pagrindą reikalauti žalos atlyginimo būtent iš R. R., tuo tarpu Savivaldybė 2007 m. lapkričio 27 d. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, jog pareiškėjas naudojasi advokatų paslaugomis, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe praleisto termino atnaujinimui turėtų būti laikomas faktas, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, o jos nariams yra sunkiau susigaudyti teisinėse situacijose. Nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo subjektyvų suvokimą apie tariamą jo teisės pažeidimo laiką siejo su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimu ir įsiteisėjimu.

22Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybės ir tinkamai pritaikius materialines teisės normas. Atsakovas pažymi, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl esant atsakovų reikalavimams ją taikyti, pasisakyti dėl paties skundo dalyko pirmosios instancijos teismas neprivalėjo.

23Pabrėžė, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai senaties termino pradžią siejo su 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktu. Pažymėjo, jog Akte yra konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su R. R. teismo sprendimo vykdymu. Pareiškėjas 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą lUlž (unikalus pastato Nr.19/997-0023-01-5) su priklausiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. 19/997-0023-02-6), Kaune, Ukmergės 22A, buvo pardavęs R. R., todėl pareiškėjo argumentai, jog iki statinių faktinio griovimo statiniai buvo pareiškėjo žinioje, yra teisiškai nepagrįsti. Be to, pažymi, kad net ir R. R. teisė valdyti ir naudoti sporto kompleksą su priklausiniais buvo panaikinta daug anksčiau nei antstolio M. L. Aktas.

24Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių ir jo neatnaujino. Tai, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija ir jos nariai nesusiję su teisinių klausimų sprendimais, negali pateisinti CK 1.125 straipsnio 8 dalies numatyto trejų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo ir negalėdamas pats realizuoti savo teisių, turėjo galimybę pasitelkti atstovą kvalifikuotą teisininką ir savo teises realizuoti įstatymo nustatytais terminais. Be to, pareiškėjas jau nuo 2002 metų dalyvavo teisminiuose ginčuose. Teigė, jog ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų paskirtis yra saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovai yra visapusiškai pranašesni už pareiškėją ir senaties termino atnaujinimas atsakovų interesų nepažeistų, yra nereikšmingi sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Teismų nustatytos aplinkybės, jog sporto kompleksas buvo pastatytas R. R. lėšomis, paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis savo lėšomis pastatė sporto kompleksą. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti turtinę žalą pateikia argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog senaties terminas yra skaičiuotinas ne nuo faktinio pastatų nugriovimo dienos, bet nuo 2006 m. birželio 5 d., kada R. R. nugriauti pastatą buvo įpareigotas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad klausimą dėl pastatų nugriovimo išspręs su Savivaldybe geranoriškai, nėra pagrįsti. Įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui taikyti mažesnį atidumo bei rūpestingumo standartą, tokio niekuo nepagrįsto lūkesčio negalima pateisinti. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

27Teisingumo ministerijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar skundo padavimo terminas būtų atnaujintas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti pagrindo nebūtų, nes ginčijamų statinių faktinis statytojas buvo atsakovas R. R., todėl jis ir buvo įpareigotas statinius nugriauti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kurią patyrė ne jis, o R. R., darė išvadą, jog žalos padarymo faktas nėra įrodytas. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo ir R. R. interesai galimai yra glaudžiai susiję, neturi jokios teisinės reikšmės, nes negalima sutapatinti fizinio ir juridinio asmens statuso.

28IV.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą.

30Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų dėl jų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, remdamasis tuo, kad pareiškėjas praleido reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo numatytą ieškinio senaties terminą, o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

31Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Pabrėžė, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010).

32Pažymėjo, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

33Teisėjų kolegija pažymėjo, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai dėl savo teisių besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 p.). Teisėjų kolegija visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (kartu ir įsiteisėjimo) dienos. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad būtent šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, atsižvelgiant į juo padarytas pareiškėjui aktualias išvadas, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šioje byloje prašoma priteisti žala. Nustatė, jog, remiantis tuo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, pareiškėjas privalėjo į teismą kreiptis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d., tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė tik 2010 m. birželio 23 d., todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui pareikšti.

34Atskirai pažymėjo, kad net ir ieškinio senaties termino eigos pradžia laikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2007 priėmimą, būtų konstatuota, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje buvo praleistas. Teisėjų kolegijos nuomone, nesutiktina ir su pareiškėjo pozicija, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. Aktu, kadangi juo konstatuotos aplinkybės, susijusios su R. R. atliekamu teismo sprendimo vykdymu, tačiau atsižvelgiant į ankščiau aptartas bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad tik nuo susipažinimo su Aktu pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

35Pažymėjo, jog, pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes

36Atkreipė dėmesį, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1 p.).

37Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus kriterijus, visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, teisėjų kolegijos nuomone, negali nulemti to, kad jam taikomi mažesni rūpestingumo, protingumo ar atidumo standartai. Be to, nustatė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo nariai nesusiję su teisinių klausimų sprendimais ar vyko teisminiai ginčai tarp jo ir R. R., negali būti laikomos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusiomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti skundą teismui, tačiau jomis nepasinaudojo.

38Pabrėžė, jog pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 21 p.).

39Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi teismas nepasisakė dėl bylos esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo nepasisakė.

40Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais pagrindo nėra. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

41V.

42Pareiškėjas Kauno sporto klubo „Setas“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-413/2012, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais. Prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pareiškėjas mano, jog šioje byloje yra proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog byloje 2012 m. sausio 25 d. posėdyje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė, o bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos tokius iki šiol nepaneigtus, nei vieno iš proceso dalyvių neužginčytus ir neginčijamus rašytinius įrodymus: 1) R. R. 2012 m. sausio 3 d. prašymą Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybai, kuriuo R. R. prašė atlyginti jam padarytą žalą, kurią jis vertina 430 286 Lt; 2) Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriame nurodyta, jog Kauno sporto klubo „Setas“ Taryba svarstė žalos, patirtos dėl sporto komplekso (esančio Kaune, Ukmergės g. 22A) nugriovimo, atlyginimo R. R. klausimą ir nutarė R. R. prašymą tenkinti ir iš Kauno sporto klubo „Setas“ kasos išmokėti R. R. 430 586 Lt patirtos žalos atlyginimą; 3) Kauno sporto klubo „Setas“ 2012 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0035, patvirtinantį, kad tą dieną Kauno sporto klubo „Setas“, remdamasis Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimu išmokėjo R. R. 430 586 Lt. Teigia, jog visi nurodytieji dokumentai patvirtina tai, jog būtent 2012 m. sausio 20 d., kuomet Kauno sporto klubo „Setas“ sumokėjo (atlygino) R. R. nurodytąją žalą, pareiškėjui ir buvo padaryta reali žala lygi R. R. išmokėtos sumos dydžiui. Mano, jog teismas turėjo visa tai įvertinti, nes tokiu atveju pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti, byloje minimas trejų metų ieškinio senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 20 d. (kuomet pareiškėjas realiai atlygino žalą R. R.) yra nepraleistas. Dėl to, pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, turėjo arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba peržiūrėti Kauno apygardos administracinio teismo buvusį šioje byloje priimtą sprendimą, esant pateiktiems minėtiesiems naujiems rašytiniams įrodymams, esant naujam skundo pagrindui, tačiau nei to, nei to teisėjų kolegija nepadarė. Mano, jog teisėjų kolegija 2012 m. vasario 6 d. nutartyje iš viso nevertino minėtųjų 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjo pateiktų dokumentų, dėl jų nepasisakė.
  2. Teigia, jog yra ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas kitas proceso atnaujinimo pagrindas. Mano, kad teisėjų kolegijai 2012 m. sausio 25 d. posėdyje priėmus nurodytuosius pareiškėjo dokumentus, patvirtinančius pareiškėjui būtent 2012 m. sausio 20 d. patyrus realią žalą, tačiau nutartyje vis tiek teigiant apie ieškinio senaties termino praleidimą reikalavimui pareikšti, teisėjų kolegijos nutartis pažeidžia visas toje nutartyje nurodomas civilinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

43Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teigia, jog pareiškėjo pateiktas 2012 m. kovo 16 d. įgaliojimas, kuriuo Kauno sporto klubas „Setas“ įgalioja šio sporto klubo narį R. M. pareiškėjo Kauno sporto klubas „Setas“ vardu paruošti, pasirašyti ir paduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno sporto klubo „Setas“ prezidento yra nepasirašytas ir neuždėtas antspaudas. Mano, jog vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 3 dalimi, šis pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas vien tuo pagrindu, kad jį pasirašė ir teismui pateikė tokių įgaliojimų neturintis asmuo.
  2. Mano, jog kolegija, priimdama 2012 m. vasario 6 d. nutartį, ją motyvavo ir visus motyvus tinkamai pagrindė, pagrįstai nevertino pareiškėjo naujai į bylą pateiktų dokumentų ir dėl jų nepasisakė, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2011 m. kovo 14 d. sprendimą, vadovavosi Kauno sporto klubas „Setas“ tą dieną byloje buvusiais dokumentais.
  3. Pažymi, jog pareiškėjas pats sau prieštarauja, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. sausio 25 d. vykusiame posėdyje pateiktais dokumentais įrodinėjo patirtos žalos dydį bei prašė atnaujinti senaties terminą, įrodinėdamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau dabar, pateikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teigia, kad žala jam buvo padaryta ne nuo Akto surašymo, o nuo 2012 m. sausio 20 d., kuomet sumokėjo pinigus R. R.
  4. Pažymi, kad Kauno sporto klubas „Setas“ dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. A858-1939/2010, kurioje buvo priteista R. R. po 17 050 Lt žalos iš Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto savivaldybės dėl nugriauto sporto komplekso, todėl negalėjo nežinoti, kad žala R. R. jau buvo atlyginta. Mano, jog pareiškėjas nepagrįstai 2012 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą jam dar kartą atlyginti žalą, tokiam Kauno sporto klubas „Setas“ sprendimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi joks teismas nepripažino pareiškėjo kartu dėl R. R. neva padarytos žalos ir joks teismas nenustatė ir neįpareigojo pareiškėjui šios neva patirtos žalos atlyginti R. R.

44Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsiliepimas į pareiškėjo prašymą.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46VI.

47Procesas neatnaujintinas.

48ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais, darytina išvada, jog pareiškėjas apie aplinkybes, kad, jo manymu, sprendimas ar nutartis yra be motyvų bei buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą teismo procesinį sprendimą ir sudarąs pagrindą procesui atnaujinti, turėjo sužinoti nuo skundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 6 d. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui 2012 m. kovo 19 d., todėl konstatuotina, kad jis paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino.

49Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą teigia, jog, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo turi būti atmestas tuo pagrindu, kad jį pasirašė ir teismui pateikė tokių įgaliojimų neturintis asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2012 m. kovo 16 d. įgaliojimą (t. II, b. l. 94), kuriuo Kauno sporto klubas „Setas“ įgaliojo šio sporto klubo narį R. M. pareiškėjo vardu paruošti, pasirašyti ir paduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Minėtas įgaliojimas yra Kauno sporto klubo „Setas“ prezidento pasirašytas ir uždėtas antspaudas. Taigi prašymas yra pasirašytas tinkamo atstovo.

50Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

51Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai, kaip minėta, išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

52ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Iš pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindais nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.

53Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu

54ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procesas, vadovaujantis šiuo pagrindu, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT bylas Nr. P525-194/2009, P444-180/2010, P525-100/2011 ir kt.). Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, kuriais prieinama atitinkama išvada, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain) (LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-8/2012).

56Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, priimdami procesinius sprendimus, nagrinėjo, ar pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą ir ar jį praleido dėl svarbių priežasčių. LVAT teisėjų kolegija 2012 m. vasario 6 d. nutartimi visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo. LVAT teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad būtent šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, atsižvelgiant į juo padarytas pareiškėjui aktualias išvadas, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šioje byloje prašoma priteisti žala. Nustatė, jog, remiantis tuo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, pareiškėjas privalėjo į teismą kreiptis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d., tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė tik 2010 m. birželio 23 d. Todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su Aktu, nustatė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad tik nuo susipažinimo su Aktu pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Taigi teisėjų kolegija, priimdama 2012 m. vasario 6 d. nutartį, ją motyvavo ir prieitas išvadas pagrindė.

57Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog LVAT, nors ir prijungė pareiškėjo pateiktus įrodymus prie bylos, tačiau jų nenagrinėjo ir nepaaiškino, kodėl jų nevertino. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungė, o tai, kad jų nepaminėjo priimdamas nutartį, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo atmesti. Pareiškėjo pateikti įrodymai buvo tiriami 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu, kuomet pareiškėjo atstovas nurodė, jog pateiktais naujais dokumentais patvirtina patirtą žalą (t. II, b. l. 42). Tačiau šiuo atveju buvo sprendžiamas senaties termino taikymo ir atnaujinimo klausimas. Pareiškėjo argumentai buvo įvertinti priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį.

58Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjo argumentai liko apeliacinės instancijos teismo visiškai neaptarti ir neįvertinti, t. y. nutartis buvo priimta be motyvų. Todėl pagrindo šioje byloje atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

59Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

60Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., LVAT 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje P662-143/2010 ir kt.).

61Iš pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio darytina išvada, kad pareiškėjas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia pakeisti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį, kuria administracinė byla galutinai (res judicata) išspręsta pareiškėjo nenaudai.

62Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio teisės institutas, kuris yra taikomas tik ypatingais, įstatyme griežtai įvardytais atvejais, siekiant užtikrinti po galutinio teismo procesinio sprendimo susiklosčiusių teisinių santykių tarp ginčo šalių bei trečiųjų asmenų stabilumą, taip pat apsaugoti visos teisėtvarkos darną ir pastovumą. Dėl šios priežasties ABTĮ 153 straipsnis, reglamentuojantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, tokio pagrindo kaip, pareiškėjo manymu, netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas, nenumato. Tokia įstatymo leidėjo pasirinkta pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-12/2012, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

63Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia visas toje nutartyje nurodomas civilinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

64Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam asmeniui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus kriterijus, visiškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

65Be to, iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1766/2012). Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą. Nėra pagrindo teigti, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos, formuojančios įrodymų vertinimo taisykles.

66Taigi, visi pareiškėjo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo kolegijos atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo procesui administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 atnaujinti. Pareiškėjo nurodyti argumentai jau buvo išspręsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti teismine gynyba ir jis šia savo teise pasinaudojo.

67Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių apie tai, jog priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, juo labiau, kad šis, pareiškėjo nuomone, padarytas pažeidimas buvo toks esminis ir akivaizdus, kad neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė, pagrįsdamas savo išvadas atitinkamų teisės aktų nuostatų analize bei įrodymų vertinimu.

68Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ prašymas atnaujinti procesą yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 atsisakytina.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

70Pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ prašymą atnaujinti procesą atmesti.

71Proceso administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 pagal pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turtinės žalos atlyginimo neatnaujinti.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno... 3. I.... 4. Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ kreipėsi į teismą su skundu,... 5. Pareiškėjas nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes 2007 m.... 6. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu... 7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į skundą... 9. Pabrėžė, jog 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. spendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis... 14. III.... 15. Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ apeliaciniu skundu prašė: 1)... 16. Apeliaciniame skunde buvo nurodomi skundo pirmosios instancijos teismui... 17. Paaiškino, jog antstolio M. L. Akte nustatyta, jog pastato 1U1Ž, kurio... 18. Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pareiškėjo apeliaciniame... 20. Taip pat nurodė, jog nagrinėtose bylose buvo nustatyta, jog faktinis... 21. Teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu... 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į... 23. Pabrėžė, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai senaties... 24. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog senaties terminas yra... 27. Teisingumo ministerijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar skundo padavimo... 28. IV.... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi... 30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į... 31. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 32. Pažymėjo, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios... 33. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę... 34. Atskirai pažymėjo, kad net ir ieškinio senaties termino eigos pradžia... 35. Pažymėjo, jog, pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas atnaujinti... 36. Atkreipė dėmesį, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus kriterijus, visiškai pritarė... 38. Pabrėžė, jog pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino... 39. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus... 40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios... 41. V.... 42. Pareiškėjas Kauno sporto klubo „Setas“ pateikė Lietuvos vyriausiajam... 43. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą... 44. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 45. Teisėjų kolegija... 46. VI.... 47. Procesas neatnaujintinas.... 48. ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl... 49. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą... 50. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra... 52. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų,... 53. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu... 54. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog procesas gali būti... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procesas,... 56. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos... 57. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog LVAT, nors ir prijungė... 58. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog... 59. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu... 60. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti... 61. Iš pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio darytina... 62. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinio pobūdžio... 63. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia... 64. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CK neįtvirtinta konkrečių... 65. Be to, iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies galima daryti išvadą, kad konstatuoti... 66. Taigi, visi pareiškėjo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo... 67. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių apie tai, jog... 68. Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. Pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ prašymą atnaujinti procesą... 71. Proceso administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 pagal pareiškėjo Kauno... 72. Nutartis neskundžiama....