Byla 2-760-381/2016
Dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. prekybos įmonės ir bendraatsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria J. K. prekybos įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1179-658/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei J. K. prekybos įmonei dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija arba pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei J. K. prekybos įmonei (toliau – atsakovė) iškėlimo. Pareiškime Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės įmonėje dirbančių darbuotojų nėra, įmonei pradėta likvidavimo procedūra, įmonės likvidatoriumi paskirtas J. K., įmonės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2015 m. gruodžio 1 d. duomenimis sudaro 622,18 Eur, iš jų 422,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir 200,11 Eur delspinigiai. Įmonės skola valstybės biudžetui susidarė pagal įmonės pateiktas deklaracijas nuo 2004 m. liepos 19 d. Nuo 2006 m. gruodžio 21 d. buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš atsakovės įmonės turto. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau iki šiol skola valstybės biudžetui nėra padengta. Atsakovės įmonė neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 644,62 Eur. Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų bylų sąvado išrašo duomenimis, J. K., kaip fizinis asmuo, kreditoriams skolingas 10 178,22 Eur. Kadangi atsakovė yra nemoki, būtina jai kelti bankroto bylą.

5Atsakovė J. K. prekybos įmonė atsiliepime į Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo prašė pareiškimą atmesti. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pablogėjus įmonės finansinei situacijai, 2002 metais buvo pradėtas įmonės likvidavimo procesas. Atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė jau po įmonės likvidavimo proceso pradėjimo, įsiskolinimo išieškojimas vykdomas iš J. K. mokamos netekto darbingumo pensijos. Dėl atsakovės įmonės ir jos likvidatoriaus J. K. sunkios finansinės padėties, 2014 metais buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pripažinti susidariusį įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui beviltiška skola. Atsakovės prašymas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimu buvo patenkintas pripažįstant įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui beviltišku. Atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui nėra didelis, todėl jam išieškoti nebūtinas didelės vertės turtas. Nagrinėjamu atveju galimas įsiskolinimo išieškojimas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl bankroto bylos įmonei iškėlimas yra netikslingas. Be to, pareiškėjos priskaičiuota delspinigių suma neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 98 ir 99 straipsnių nuostatų, kadangi sudaro 50 proc. įsiskolinimo sumos bei yra akivaizdžiai neadekvati pagrindinei skolai. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija, teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, turėjo vadovautis ne Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), bet kitais galiojančiais įstatymais, t. y. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi į civilinę bylą bendraatsakovu įtraukė J. K., iškėlė J. K. prekybos įmonei bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto procesas“.

8Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė likviduojamos įmonės statusą įgijo dar 2002 metais ir iki šiol nesugebėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams, J. K. prekybos įmonė jokio turto ir piniginių lėšų neturi, veiklos nevykdo (b. l. 64, 91, 92, 93), tuo tarpu pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams siekia 2 617,66 Eur (b. l. 78). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad J. K. prekybos įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų padengti bent dalį įsiskolinimų kreditoriams, todėl atitinka įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą nemokios įmonės sąvoką.

9Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad J. K. prekybos įmonė neturi jokio turto, todėl bankroto bylos iškėlimas įmonei yra netikslingas. Teismas nurodė, kad bankroto procedūra gali būti netaikoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad įmonės finansiniai sunkumai laikini ir ji gali būti išsaugota kaip veikiantis rinkos dalyvis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įmonė jau daugiau kaip 13 metų jokios veiklos nevykdo, likvidavimo proceso neužbaigia nuo 2002 metų, kadangi nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, todėl įmonei neturint jokių perspektyvų atsiskaityti ateityje, vienintelė išeitis – bankroto bylos įmonei iškėlimas, kadangi tokia įmonė negali būti likviduojama CK 2.106 straipsnio 1 punkto pagrindu.

10Teismas konstatavo, kad tai, jog individualios įmonės savininkas gauna pastovias pajamas – netekto darbingumo pašalpą (net nevertinant jos dydžio pakankamumo skolų apmokėjimui) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, kadangi individuali įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo individualios įmonės savininko turto (CK. 2.50 straipsnis, Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

11Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas ne Įmonių bankroto įstatymas, o kiti galiojantys įstatymai. Teismas pažymėjo, kad nustatant individualios įmonės mokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį aktualus yra ne įmonės savininko turtas, tačiau pradelstų įmonės įsipareigojimų ir įmonės turto vertės santykis; bankroto bylos iškėlimo etape, įmonės savininko turimas turtas nėra vertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2016/2013). Aplinkybė kiek ir kokio turto turi įmonės savininkas tampa svarbi tik tuomet, kai individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla ir bankroto proceso eigoje nustatoma, jog individualios įmonės turto nepakanka įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 28 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 1 dalis).

12Teismas, pasisakydamas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje nustatyto draudimo, nurodė, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas draudimas išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas nustatė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė nuo 2004 metų, o priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti 2006 metais, mokesčių administratoriui priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir jo vykdymą perdavus antstoliui, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto mokestinės nepriemokos išieškojimo termino. Kita vertus, teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų praleidusi mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminą – šioje byloje tai nepanaikintų bankroto bylos iškėlimo atsakovei pagrindo, nes ir į atsakovės pradelstų įsipareigojimų skaičių neįtraukus įsiskolinimo valstybės (savivaldybės) biudžetui, atsakovės mokumas nepakistų ir ji išliktų nemoki įmonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015).

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atsakovė J. K. prekybos įmonė ir bendraatsakovas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pritaikius ieškinio senaties terminą Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei J. K. prekybos įmonei iškėlimo atmesti. Apeliantų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, pažeidė CK ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias senaties terminų skaičiavimą ir taikymą.

162. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminą. CK 3 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, privalo vadovautis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais. Nagrinėjamos bylos pagrindas yra mokestinė nepriemoka, todėl nagrinėjant bylą turėjo būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo 106 ir 107 straipsniuose numatytos nuostatos, penkių metų ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2010 m. sausio 12 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija antrą kartą kreipėsi į antstolį su prašymu išieškoti mokestinę nepriemoką (CK 1.130 straipsnis).

173. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015, kadangi šios išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra skirtingos.

184. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės mokumo, neturėjo teisės remtis 40 178 Lt J. K. skola kitiems kreditoriams, nes tai yra jo asmeninė skola, dėl kurios pretenzijų kreditoriai nėra pareiškę.

195. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad priimant sprendimą dėl įmonės likvidavimo, įmonės skolos nesudarė 50 proc. įmonės turimo turto vertės, dabartinė įmonės nepriemoka susidarė nuo 2004 metų, kai įmonė jau nevykdė veiklos, taip pat aplinkybes, kad įmonė neturi likvidaus turto, įmonės savininkas ketina atnaujinti įmonės veiklą.

20Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atsakovės J. K. prekybos įmonės ir bendraatsakovo J. K. atskirąjį skundą nepateikė.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

24Apeliacijos objektą byloje sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė J. K. prekybos įmonei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde apeliantas nekelia klausimų dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu, taip pat dėl įmonės nemokumo, kaip būtinosios sąlygos bankroto bylos iškėlimui, bei savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokestinių nepriemokų ir nuo jų apskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios momentą ir mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde keliamus klausimus, sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

25Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

26Atsakovė J. K. prekybos įmonė ir bendraatsakovas J. K. su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naują rašytinį įrodymą – antstolio K. K. 2014 m. vasario 11 d. patvarkymą dėl 3 267,29 Lt (946,27 Eur) skolos išieškojimo kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai.

272016 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gautas bendraatsakovo J. K. prašymas dėl papildomų naujų įrodymų, t. y. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto bei 2010 d. sausio 12 d. sprendimo dėl pirminio sprendimo pakeitimo, priėmimo. Apeliantai prašymuose nurodė, kad naujais įrodymais grindžia aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos senaties termino skaičiavimu ir taikymu. Pateiktus naujus įrodymus apeliantai prašo priimti į bylą bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.

28Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliantų pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

29Dėl bankroto bylos J. K. prekybos įmonei iškėlimo pagrindo

30Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (ĮBĮ 2 straipsnio 3 dalis). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Dėl šios priežasties, priešingai, nei teigia apeliantai, įmonės bankroto procedūrų nagrinėjimas, jų teisminė kontrolė vykdoma, visų pirma, taikant ĮBĮ nuostatas.

31Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsniu, pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti teismui, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo, kreditorius (kreditoriai), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat įmonės likvidatorius. Pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikiamas jeigu yra bent viena iš ĮBĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų – įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Taigi, įstatymas (ĮBĮ) pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pateikimą sieja ne su tam tikru terminu, per kurį įmonės kreditoriai ar kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys turi teisę pasinaudoti jiems suteikta teise inicijuoti skolininkui bankroto bylos iškėlimą, bet su ĮBĮ 4 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl CK numatytų ieškinio senaties terminų taikymo nagrinėjamoje byloje teismui pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

32Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atsakovei priskaičiuotų mokestinių nepriemokų ir nuo jų apskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansiniam reikalavimui – 622,18 Eur mokestinės nepriemokos su delspinigiais išieškojimui yra suėjęs Mokesčių administravimo įstatymo 106 ir 107 straipsniuose numatytas 5 metų senaties terminas.

33Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje bankroto bylos stadijoje bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo (pagrįstumo patikrinimo) klausimas nėra sprendžiamas. ĮBĮ aiškiai reglamentuota bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, pagal kurią šis klausimas gali būti keliamas po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Pirminį kreditoriaus pareikštų finansinių reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjos ir kitų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo nagrinėjamoje bylos stadijoje negali būti tikrinami bei neturi esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis klausimas nagrinėjamoje situacijoje būtų reikšmingas, jeigu bankrutuojanti J. K. prekybos įmonė neturėtų kitų kreditorinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai būtų pradelsti, bei pareiškėjos finansinis reikalavimas būtų vienintelis, turintis esminę reikšmę įmonės (ne)mokumui.

34Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirajame skunde keliamo Mokesčių administravimo įstatymo 106 ir 107 straipsniuose nustatyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo klausimo, pažymi, kad nurodyto įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas penkerių metų mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė nuo 2004 metų, o priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti 2006 m. gruodžio 21 d., mokesčių administratoriui priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir jo vykdymą 2007 m. sausio 3 d. perdavus antstoliui. Visų pirma, apeliantai mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino pradžią nepagrįstai skaičiuoja nuo 2010 m. sausio 12 d., kai mokesčių administratorius antrą kartą kreipėsi į antstolį dėl šios mokestinės nepriemokos išieškojimo, ir be pagrindo teigia, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje numatytas ne ieškinio senaties terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (CK VII skyrius), kaip be pagrindo teigia apeliantai, bet mokesčių administratoriaus priimto sprendimo dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo (vykdymo) senaties terminas (Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 606 straipsnio 3 dalis). Mokesčių administratorius sprendimą dėl mokesčių nepriemokos priverstinio išieškojimo vykdymui antstoliui pateikė nepažeisdamas nustatyto penkerių metų termino, nes dėl sprendimo priverstinio vykdymo kreipėsi 2007 m. sausio 3 d. Antra, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 1 dalimi senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo; laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis). Pateikus pirmą kartą vykdymui mokesčių administratoriaus sprendimą, priverstinio vykdymo termino eiga nutrūko. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, po kiek laiko nuo pirmojo mokesčių administratoriaus sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui (2007 m. sausio 3 d.) antstolis grąžino mokesčių administratoriui sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, tačiau bet kuriuo atveju net skaičiuojant nuo 2007 m. sausio 3 d. iki 2010 m. sausio 12 d. penkerių metų priverstinio išieškojimo terminas nebuvo suėjęs. Trečia, pagal bylos duomenis, kurių neginčija apeliantai, mokesčių nepriemoka yra išieškoma iš J. K. netekto darbingumo pensijos (CPK 736-737 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė arba bendraatsakovas J. K., nesutikdami su antstolio sprendimais, priimtais vykdymo procese, tarp jų ir sprendimu vykdyti išskaitymus iš J. K. netekto darbingumo pensijos, būtų tokius antstolio veiksmus ir priimtus sprendimus skundę CPK nustatyta tvarka ir terminais. Ketvirta, šios aplinkybės nagrinėjamoje bankroto bylos stadijoje neturi esminės teisinės reikšmės bei, kaip jau buvo minėta, bus įvertintos sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymo.

35Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1676-330/2015. Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškime iškelti įmonei bankroto bylą ginčijamos skolos įtraukimo į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantai, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje ĮBĮ normų išaiškinimai bei išvados yra padaryti panašių faktinių aplinkybių taikymo kontekste bei nagrinėjamai bylai yra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi.

36Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės mokumo, nepagrįstai rėmėsi 40 178 Lt J. K. skola kitiems kreditoriams, nes tai yra jo asmeninė skola, dėl kurios pretenzijų kreditoriai nėra pareiškę. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išvadą, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 2 617,66 Eur padarė remdamasis įmonės likvidatoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. pateiktais duomenimis. Taigi į bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų masę nebuvo įtraukta 40 178 Lt dydžio įmonės likvidatoriaus J. K., kaip fizinio asmens, skola kreditoriams. Tuo tarpu vien įmonės likvidatoriaus nurodytas įmonės įsiskolinimas, net neįtraukus į pradelstų įmonės skolų masę atsakovės ginčijamo valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo, sudarytų pakankamą pagrindą išvadai dėl įmonės nemokumo.

37Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad priimant sprendimą dėl įmonės likvidavimo, įmonės skolos nesudarė 50 proc. įmonės turimo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi pagal ĮBĮ nuostatas pradelstų įsipareigojimų bendra suma nustatoma bankroto bylos iškėlimo momentui, be to, bankroto byla gali būti inicijuojama bei keliama taip pat ir likviduojamosios įmonės statusą turinčiai įmonei, nes jokių išimčių įstatymas tokiam subjektui nenumato.

38Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

39Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 5. Atsakovė J. K. prekybos įmonė atsiliepime į Valstybinės mokesčių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi į civilinę bylą... 8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovė likviduojamos... 9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad J. K. prekybos įmonė neturi jokio... 10. Teismas konstatavo, kad tai, jog individualios įmonės savininkas gauna... 11. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėtų... 12. Teismas, pasisakydamas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atsakovė J. K. prekybos įmonė ir bendraatsakovas J. K. atskirajame skunde... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti mokestinės... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio... 18. 4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės mokumo,... 19. 5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad priimant... 20. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atsakovės J. K.... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Apeliacijos objektą byloje sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios... 25. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo... 26. Atsakovė J. K. prekybos įmonė ir bendraatsakovas J. K. su atskiruoju skundu... 27. 2016 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gautas... 28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje bankroto... 29. Dėl bankroto bylos J. K. prekybos įmonei iškėlimo pagrindo... 30. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto... 31. Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsniu, pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei... 32. Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atsakovei priskaičiuotų... 33. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, pirmiausia... 34. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirajame skunde keliamo... 35. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos... 36. Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos... 37. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo nepaneigia... 38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties... 39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 40. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 41. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą....