Byla 2T-3/2012
Dėl skolos bei delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, atsakovo BUAB ,,Accuratus“ atstovui advokatui Linui Jakui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB ,,Orhei-Vit“ pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Moldovos Respublikos Tarptautinio arbitražo prie Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą dėl skolos bei delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2Tarptautinis arbitražas prie Moldovos Respublikos Tarptautinis arbitražas prie Moldovos respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė nutraukti 2009 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/02-09 ir 2009 m. vasario 27 d. susitarimą dėl išimtinės teisės platinti prekes, sudarytus tarp UAB ,,Accuratus“ ir AB ,,Orhei-Vit (Moldovos Respublika). Taip pat nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB ,,Accuratus“ ieškovo AB ,,Orhei-Vit“ naudai likusią 41 806 eurų dydžio skolą, 674 145,90 eurų dydžio netesybas ir 3 880,06 eurų dydžio arbitražinių išlaidų sumą, iš viso – 719 831,96 eurų.

3Pareiškėjo AB ,,Orhei-Vit“ atstovas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Moldovos Respublikos Tarptautinio arbitražo prie Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. arbitražo sprendimą dėl minėtų sumų priteisimo.

4Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą BUAB ,,Accuratus“ prašo Tarptautinio arbitražo prie Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą pripažinti iš dalies. Nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje yra formuojama vieninga ir nuosekli pozicija, jog neprotingai dideli delspinigiai gali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jie reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta pagrindinė netesybų paskirtis - nukentėjusios sandorio šalies nuostolių kompensavimas. Kaip matyti iš Arbitražo sprendimo, pareiškėjui priteista 674 145,90 eurų bauda (netesybų), o tai sudaro 30 proc. nuo neįvykdytos sandorio vertės. Akivaizdu, jog pareiškėjas tokio dydžio nuostolių nepatyrė, o sandoriuose nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Pareiškėjas, nepatyręs jokių veiklos sąnaudų, gautų nepagrįstai didelę pinigų sumą kuri žymiai viršytų pareiškėjo planuotą sandorio pelną todėl taip būtų įteisintas lupikavimas, o pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų. Taip pat nurodė, kad atsakovo bankroto administratorius yra pareiškęs ieškinį dėl sandorių nuginčijimo.

5Prašymas tenkintinas.

6Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio nuostatą, arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

7Pareiškėjas pateikė Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo tinkamai patvirtintą kopiją ir jos vertimą į lietuvių kalbą (5-39 b. l.).

8Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, prašanti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražinio teismo sprendimą, turi pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui autentišką arbitražinį susitarimą arba tinkamai patvirtintą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis susitarimas surašytas ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

9Pareiškėjas pateikė teismui šalių 2009 m. vasario 27 d. susitarimą dėl išskirtinės teisės platinti prekes Nr. 27/02-09/CD kopiją bei šios sutarties kopijos tinkamai patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (40-43, 45-49 b. l.), taip pat pateikė papildomą susitarimo prie minėtos sutarties Nr. 1 kopiją bei vertimą į lietuvių kalbą (44, 49 b. l.), kurio 1 punkte numatyta nuostata dėl arbitražinio susitarimo. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į sutarties nuostatas. Be to, remiantis bylos duomenimis, UAB ,,Accuratus“ atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą tarptautiniame arbitraže (6, 23 b. l.).

10Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis (Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d.) nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

11Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas; b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

12Suinteresuotasis asmuo BUAB „Accuratus“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, teismo posėdžio metu pabrėžė, jog tai prieštarauja viešajai tvarkai.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad „sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė vs. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004, bylos Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM” vs. UAB „Laisvoji banga”, bylos Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos.

14Kasacinis teismas vėliausiai nagrinėtose bylose, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisvai valia pasirenkantys sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „( - )“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kadangi atsakovas kelia klausimą dėl arbitražo teismo sprendimo dėl netesybų priteisimo prieštaravimo viešajai tvarkai, tai reikia nustatyti, ar šalių sutartos netesybos nereiškia lupikavimo, nes tik lupikiškų netesybų nustatymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Šis klausimas nagrinėtinas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

15Spręsdamas klausimą, ar 30 proc. nuo neįvykdytos sutarties vertės, gali būti laikomas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, Lietuvos apeliacinis teismas negali iš naujo nagrinėti trečiųjų teismo jau išnagrinėto šalių ginčo iš esmės, tai yra spręsti klausimų, susijusių su netesybų priteisimo pagrįstumu ir pan., tačiau turi nustatyti, ar nurodyto dydžio netesybos nereiškia lupikavimo. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra tiek prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, tiek sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos šalis sąskaita. Per didelės netesybos, kaip minėta, gali būti laikomos viešosios tvarkos pažeidimu, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

16Nagrinėjamu atveju prašomu pripažinti sprendimu buvo priteista bauda. Bauda – tai netesybos, siejamos ne su tam tikro termino praleidimu, o nustatomos nurodant konkrečią sumą ar užtikinamos prievolės procentu. Tokia netesybų forma įstatyme įtvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to, sutarties šalims pagal įstatymą nedraudžiama laisvai susitarti dėl didesnio dydžio netesybų, jei tik šis susitarimas nereiškia esminio vienos iš šalių teisių pažeidimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo susitarimas buvo nutrauktas prieš terminą atsakovui atsisakius toliau jį vykdyti ir arbitražo teismas tam tikras netesybų sumas priteisė remdamasis susitarimo nuostatomis.

17Sprendžiant klausimą dėl to, kokio dydžio netesybos atitiktų viešąją tvarką, negali būti taikomi atsakovo nurodyti delspinigių apskaičiavimo kriterijai. Bauda, kaip netesybų forma, yra dydis, priklausantis nuo ginčo šalių valios sudarant sutartį ir joje numatant baudos dydį. Kiekvienu atveju šalys, susitardamos dėl baudos dydžio, turi galimybę protingai numatyti, kokie konkrečiu atveju joms gali kilti nuostoliai dėl konkrečios sutarties pažeidimo, kitas svarbias aplinkybes ir pagal tai nustatyti baudos dydį. Dėl to teismas, spęsdamas klausimą dėl numatytos baudos dydžio atitikimo viešajai tvarkai, privalo gerbti sutarčių laisvės principą bei šalių valią ir vertinti aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymo aplinkybių sąžiningumu, ar nebuvo piktnaudžiaujama vienos iš šalių silpnumu, nepažeistas dispozityvumo principas, kiti viešosios tvarkos reikalavimai, bei patį baudos dydį, lyginant su užtikrinamos sutarties verte.

18Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai. Jos, kaip nurodoma atsakovo pateiktame atsiliepime, susitarimus dėl išskirtinės teisės platinti prekes buvo sudariusios taip pat ir 2007 m. bei 2008 m. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų intervenciją į šalių susitarimą, nenustatyta, taip pat nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą arbitražo teisme atsakovas būtų kėlęs klausimą dėl netesybų dydžio neprotingumo (atsakovas nagrinėjant ginčą arbitražo teisme savo poziciją grindė tik tuo, jog dėl ekonominės krizės negali vykdyti susitarimo), taigi atsakovas su tokiu baudos dydžiu sutiko ir nelaikė, jog tai pažeidžia jo teises. Arbitražo teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovas pažeidė susitarime įtvirtintą prievolę palaikyti kasmetinę prekių pardavimo apimtį ne mažiau kaip 2 500 000 eurų sumai be PVM (Susitarimo 2.3 p.). Atsakovas šios sumos arbitražo teisme neginčijo. Atsakovas, atsiliepime ginčydamas šalių susitarimu nustatytų netesybų dydį, vėlgi neprašė pripažinti negaliojančia ginčo susitarimo sąlygos, įtvirtinančios netesybas. Pažymėtina, kad susitarimo 4.3 punkte numatyta bauda atsiranda dėl išskirtinės atsakovo teisės platinti ieškovo produkciją. Akivaizdu, kad sudarius susitarimą, ieškovas praranda teisę savarankiškai realizuoti produkciją tretiesiems asmenims Baltijos šalyse ir tokiu būdu (susitarime nustačius baudą) ieškovui kompensuojama už ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susitarimo 4.3 punkto, nustatančio netesybų dydį, tekstą (42, 46-47 b. l.), atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo sumokėti ne 30 proc. nuo neįvykdytos susitarimo vertės, o visą skirtumą, susidariusį iš 2 500 000 eurų atėmus įvykdytą susitarimo dalį, šiuo atveju tai būtų 2 247 153 eurų suma (2 500 000 – 252 847), kuri yra žymiai didesnė nei 674 145,90 eurų suma, priteista prašomu pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad AB „Orhei-vit“, kreipdamasis į arbitražo teismą prašė priteisti tik 30 proc. nuo susitarimu nustatytos sumos, bei į tai, kad arbitražo teismas ginčijamu 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteisė 30 proc. nuo minėtos 2 247 153 eurų sumos, darytina išvada, jog ieškovas AB „Orhei-vit“ pats prašė priteisti mažesnes, negu susitarimu nustatytas, netesybas.

19Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-2695-577/2011 2011m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu sprendimu buvo atmestas ieškovo BUAB „Accuratus“ ieškinys atsakovams AB „Orhei-vit“, A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo. Šiuo ieškiniu be kitų reikalavimų buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 27 d. susitarimą Nr. 27/02-09/CD dėl išimtinės platinimo teisės, 2009 m. birželio 25 d. priedą Nr. 1 prie susitarimo dėl arbitražinio susitarimo, sudarytą tarp BUAB „Accuratus“ ir AB „Orhei-Vit“, taip pat buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2009 m. kovo 18 d. priedą Nr. 2, 2009 m. birželio 25 d. priedą Nr. 3, prie 2009 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12/02-09, sudarytus tarp BUAB „Accuratus“ ir AB „Orhei-Vit“. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje buvo keliamas klausimas ir dėl nepagrįstai didelių netesybų, dėl kurių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pasisakė, kad atsižvelgiant į susitarimo sąlygas (prekių savikaina ir pardavimo kaina, atsiskaitymo atidėjimo laikotarpis) jį (susitarimą) galima vertinti kaip naudingą UAB „Accuratus“, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Accuratus“ turėjo pagrindą planuoti metinio pardavimo plano vykdymą, netesybos už šio plano nevykdymą nors ir yra didelės, tačiau jų mokėjimas nebuvo neišvengiamas.

20Atsižvelgdama į šias aplinkybes, į priteistą netesybų dydį, dispozityvumo principą, sutarčių laisvės principo svarbą bei būtinybę jį ginti ir tarptautiniu mastu, taip užtikrinant normalias verslo sąlygas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su netesybų dydžiu, negali būti vertinamos kaip fundamentalių sąžiningumo bei teisingumo principų, taip pat imperatyviųjų materialiosios teisės normose įtvirtintų pagrindinių ir visuotinai pripažintų teisės principų, pažeidimai. Dėl to teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog priteistos netesybos dėl savo dydžio gali būti laikomos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

21Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 8111, 813, straipsniais,

Nutarė

22Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Moldovos Respublikos Tarptautinio arbitražo prie Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių asociacijos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo arbitražo teismas nutraukė 2009 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/02-09 ir 2009 m. vasario 27 d. susitarimą dėl išimtinės teisės platinti prekes, sudarytus tarp UAB ,,Accuratus“ ir AB ,,Orhei-Vit (Moldovos Respublika) ir iš atsakovo UAB ,,Accuratus“ ieškovo AB ,,Orhei-Vit“ naudai priteisė 41 806 eurų dydžio skolą, 674 145,90 eurų dydžio netesybas ir 3 880,06 eurų dydžio arbitražinių išlaidų sumą, iš viso – 719 831,96 eurų (septynis šimtus devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 96 euro centus).

23Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Tarptautinis arbitražas prie Moldovos Respublikos Tarptautinis arbitražas... 3. Pareiškėjo AB ,,Orhei-Vit“ atstovas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį... 4. Atsiliepimu į pareiškėjo prašymą BUAB ,,Accuratus“ prašo Tarptautinio... 5. Prašymas tenkintinas.... 6. Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio nuostatą, arbitražo sprendimo... 7. Pareiškėjas pateikė Moldovos Respublikos Likvidatorių ir administratorių... 8. Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji... 9. Pareiškėjas pateikė teismui šalių 2009 m. vasario 27 d. susitarimą dėl... 10. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis (Komercinio arbitražo įstatymo 40... 11. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo... 12. Suinteresuotasis asmuo BUAB „Accuratus“ atsiliepime į pareiškimą... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra... 14. Kasacinis teismas vėliausiai nagrinėtose bylose, siekdamas suvienodinti iki... 15. Spręsdamas klausimą, ar 30 proc. nuo neįvykdytos sutarties vertės, gali... 16. Nagrinėjamu atveju prašomu pripažinti sprendimu buvo priteista bauda. Bauda... 17. Sprendžiant klausimą dėl to, kokio dydžio netesybos atitiktų viešąją... 18. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad abi šalys yra juridiniai... 19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teisme civilinėje... 20. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, į priteistą netesybų dydį,... 21. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810,... 22. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Moldovos Respublikos... 23. Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...