Byla 3K-7-179/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio, Valentino Mikelėno (pranešėjas), Algio Norkūno, Teodoros Staugaitienės, Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kaliningrado srities, atstovaujamos Kaliningrado srities Vyriausybės, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo (LCIA) 2004 m. spalio 1 d. sprendimą byloje pagal ieškovo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited ieškinį atsakovams Kaliningrado sričiai ir Kaliningrado srities regioniniam vystymo fondui dėl avansinio mokėjimo ir palūkanų išieškojimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Pareiškimo esmė

4Pareiškėjas Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited 2004 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su pareiškimu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo Kaliningrado srities priteista ieškovo Duke Investment Limited naudai 10 000 000 JAV dolerių avansinis mokėjimas pagal 1997 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį, 9 560 545,32 JAV dolerio palūkanų, taip pat 14,75 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas 10 000 000 JAV dolerių ir 8 857 402,52 JAV dolerio sumas nuo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, taip pat 423 573,25 JAV dolerio bei 120 000 svarų sterlingų arbitražo išlaidų. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1997 m. lapkričio 18 d. Kaliningrado sritis, atstovaujama Kaliningrado srities administracijos (pirmasis atsakovas), Kaliningrado srities regioninio vystymo fondas (antrasis atsakovas) ir Vokietijos bankas Dresdner Bank AG sudarė 30 000 000 JAV dolerių kredito sutartį Kaliningrado srities regioninio vystymo fondo veiklai finansuoti. Pagal šią sutartį kredito gavėjo teises ir pareigas prisiėmė Kaliningrado sritis. 1998 m. vasario 5 d. šalys pasirašė kredito sutartį detalizuojantį susitarimą (Side–Letter), pagal kurį Kaliningrado srities administracijai buvo suteikta 10 000 000 JAV dolerių paskola. Paskolos davėjas Dresdner Bank AG 2003 m. vasario 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visus turtinius reikalavimus, kylančius iš minėtos paskolos sutarties ir papildomų susitarimų, perleido bendrovei Dresdner Kleinwort Wasserstein Limited, o ši įsigytą reikalavimą 2003 m. vasario 11 d. perleido bendrovei Duke Investment Limited. Paskolos gavėjui – Kaliningrado srities administracijai – nevykdant prievolės grąžinti paskolą, bendrovė Duke Investment Limited, remdamasi kredito sutarties 27.3 punkte įtvirtinta arbitražine išlyga, 2003 m. spalio 9 d. kreipėsi į Londono tarptautinį arbitražo teismą, kuris 2004 m. spalio 1 d. sprendimu patenkino jų ieškinį. Pareiškėjas nurodė, kad Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimas yra galutinis, įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, todėl prašė Lietuvos apeliacinį teismą pripažinti ir leisti vykdyti šį sprendimą Lietuvos Respublikoje.

5II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Duke Investment Limited pareiškimą. Kolegija nutartyje nurodė, kad Didžioji Britanija yra 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvė, todėl Londono tarptautinio arbitražo teismo (LCIA) 2004 m. spalio 1 d. sprendimui pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje taikytini Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39, 40 straipsniai ir Niujorko konvencijos nuostatos. Kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsienio komercinio arbitražo sprendimo pripažinimo, byla nenagrinėjama iš naujo, ir Lietuvos apeliacinis teismas privalo patikrinti tik tai, ar nėra Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Niujorko konvencijos V straipsnis) nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Kolegija nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutartis, kurios pagrindu Londono tarptautinis arbitražo teismas priėmė prašomą pripažinti sprendimą, nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti. Kolegija taip pat pažymėjo, kad negali pasisakyti dėl atsakovo Kaliningrado srities argumentų apie paskolos gavimo aplinkybes, nes šis klausimas išspręstas Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad pagal 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutarties 4 dalį grąžinti paskolą įsipareigojo Kaliningrado sritis. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2003 m. spalio 9 d. pranešimas apie inicijuotą arbitražo procesą buvo įteiktas abiem atsakovams, Londono tarptautinis arbitražo teismas 2003 m. lapkričio 19 d. pakartotinai priminė atsakovams teisę skirti arbitrą ir, negavęs jokio atsakymo, ieškovo prašymu paskyrė antrąjį arbitrą. Londono tarptautinis arbitražo teismas 2004 m. spalio 1 d. sprendime konstatavo, kad šalys norėjo, jog LCIA veiktų kaip jų pasirinkta skiriančioji institucija, todėl arbitrai padarė išvadą, jog antrojo ir trečiojo arbitrų paskyrimas yra galiojantis. Kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų skundę arbitražo sprendimą kompetentingoms institucijoms, be to, Kaliningrado sritis savanoriškai sudarė arbitražinį susitarimą, aktyviai dalyvavo arbitražo procedūrų metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad arbitražo teismas neišklausė atsakovo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1, 2 dalyse (Niujorko konvencijos V straipsnis) nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo (LCIA) 2004 m. spalio 1 d. sprendimą, todėl pareiškėjo prašymą patenkino.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

8Kasaciniu skundu atsakovas Kaliningrado sritis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo (LCIA) 2004 m. spalio 1 d. sprendimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos CPK 812 straipsnio 1 dalį, nes neužtikrino asmeniui, prieš kurį buvo priimtas prašomas pripažinti arbitražo sprendimas, galimybės gintis nuo šio sprendimo ne tik pateikiant atsiliepimą į pareiškimą, bet ir dalyvaujant teismo posėdyje. Atsakovo atstovai 2005 m. spalio 20 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių. Be to, Kaliningrado srityje 2005 m. rugsėjo 29 d. patvirtintas naujas gubernatorius ir visiškai pakeista srities valdžios struktūra: vietoje Kaliningrado srities administracijos suformuota Kaliningrado srities Vyriausybė, kuri turėjo perimti pirmojo atsakovo teises ir pareigas, tačiau šiai Vyriausybei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 812 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau byla dėl arbitražo sprendimo pripažinimo buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

102. Teismas, tikrindamas ex officio, ar nėra Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimą, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių ir nepagrįstai nusprendė, kad šio sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštaraus Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai. Teismas nesvarstė, ar šio sprendimo pripažinimas nepažeis valstybės interesų, nepakenks geros kaimynystės su Rusijos Federacija, kurios dalis yra Kaliningrado sritis, santykiams.

113. Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakęs nagrinėti paskolos gavimo aplinkybes, pripažino ir leido vykdyti niekinį arbitražo sprendimą, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Pagal 1997 m. lapkričio 18 d. paskolos sutartį detalizuojantį 1998 m. vasario 5 d. susitarimą (Side–Letter) pirmajam atsakovui Kaliningrado sričiai suteikta 10 000 000 JAV dolerių paskola buvo pervesta ne į šio atsakovo, bet į antrojo atsakovo Kaliningrado srities vystymo fondo sąskaitą. Taigi tikrasis pinigų gavėjas pagal 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį yra antrasis atsakovas, t. y. Kaliningrado srities vystymo fondas. Lietuvos CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas – gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutartis prieštarauja imperatyviosiom teisės normoms, todėl ji yra niekinė ir negalioja nuo pat sudarymo momento (Lietuvos CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnis). Ši sutartis pažeidžia ne tik Lietuvos, bet taip pat tarptautinių sutarčių, galiojančių Lietuvos Respublikoje, imperatyviąsias normas.

124. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Londono tarptautinis arbitražo teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepažeidė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės būti išklausytam principo. Arbitražo teismas, spręsdamas arbitrų skyrimo klausimą, pažeidė UNCITRAL arbitražo Taisyklių 7 straipsnio 2 b punkto ir 10 straipsnio reikalavimus, nes nepasiūlė ieškovui (pareiškėjui) kreiptis į Hagos nuolatinio arbitražo teismo generalinį sekretorių dėl kompetentingo organo, kuris paskirtų antrąjį arbitrą, nurodymo. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad, sprendžiant antrojo arbitro paskyrimo klausimą, pirmasis atsakovas negalėjo pateikti savo paaiškinimų ir dėl arbitražo teismo padarytų pažeidimų buvo pažeista jo teisė būti išklausytam (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas).

135. Arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai ir dėl to, kad juo yra priteistos aiškiai per didelės palūkanos, kurių dydis taip pat neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos CK 1.5 straipsnis).

14Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas Duke Investment Limited prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė atsakovo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą dėl arbitražo sprendimo pripažinimo. Pirmojo atsakovo atstovai dalyvavo visuose, išskyrus paskutinįjį, teismo posėdžiuose, aktyviai reiškė prieštaravimus ir prašymus. Apie 2005 m. spalio 25 d. teismo posėdį atsakovo atstovai žinojo iš anksto. Neatvykimą į šį posėdį jie grindė dideliu užimtumu, tačiau nė viena iš jų nurodytų priežasčių nebuvo pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnis). Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pagal 2004 m. spalio 1 d. arbitražo sprendimą yra Kaliningrado sritis, veikianti per savo institucijas, todėl atstovaujančios institucijos pavadinimo ar struktūros pasikeitimas nesukelia procesinio teisių perėmimo CPK 48 straipsnio prasme.

162. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius nesirėmė argumentu, kad arbitražo sprendimo pripažinimas pakenks geros kaimynystės su Rusijos Federacija santykiams, todėl šis argumentas atmestinas CPK 347 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, arbitražo byloje atsakovas buvo ne Rusijos Federacija, bet jos autonominis vienetas – Kaliningrado sritis, ir pagal Rusijos Federacijos civilinį kodeksą Rusijos Federacija neatsako už jos subjektų ir municipalinių struktūrų įsipareigojimus, o šie – už Rusijos Federacijos įsipareigojimus. Tarptautinėje praktikoje valstybės ar jų teritoriniai vienetai yra įprastas atsakovas ir tai nesuprantama kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kaliningrado sritis, sudarydama 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutartį, veikė privačių, bet ne administracinių ar konstitucinių santykių srityje, ir nėra pagrindo atleisti ją nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

173. Nėra jokio pagrindo laikyti 1997 m. lapkričio 18 d. sutartį niekine, prieštaraujančia tarptautinei viešajai tvarkai, juolab taikyti jai Lietuvos Respublikos materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias paskolos santykius. Pagal šios sutarties 12 dalį šalys pasirinko taikytina teise Anglijoje galiojančius įstatymus, atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kokioms imperatyviosioms Anglijos teisės normoms prieštarauja sutartis, o pareiškėjui nėra žinoma imperatyviųjų Anglijos, juolab Lietuvos teisės normų, draudžiančių šalims susitarti dėl paskolos sumos pervedimo ne į kredito gavėjo, o į projekto vykdytojo sąskaitą. Atsakovas, laikydamas kreditavimo sutartį neteisėta, pagal šios sutarties 27.2 punktą galėjo kreiptis į kompetentingus Anglijos teismus, tačiau nei kredito sutartis, nei joje esanti arbitražinė išlyga nepripažintos negaliojančiomis. Arbitražo proceso metu pirmasis atsakovas kėlė kredito sutarties galiojimo klausimą, tačiau arbitrai vienbalsiai nusprendė, kad kredito sutartis ir arbitražinė išlyga yra galiojančios tiek pagal Anglijos, tiek pagal Rusijos įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ pažymėjo, kad „atsižvelgdama į Niujorko konvencijos tarptautinį pobūdį ir tikslus, užsienio valstybių teismų praktika pripažįsta, kad Konvencijoje vartojama sąvoka „viešoji tvarka“ turi apimti tik tarptautinę viešąją tvarką, t. y. tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Užsienio teismų praktikos analizė rodo, kad viešosios tvarkos pažeidimu paprastai pripažįstami atvejai, kai [...] pažeisti sąžiningo proceso principai (pvz., audiatur et altera pars). Atsakovas nepaaiškino, kaip kredito sutartis ar pats arbitražo sprendimas pažeidžia tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Be to, pagal Lietuvos CPK 810 straipsnio 4 dalį, sprendžiant arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisės tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo argumentai dėl paskolos santykių nenagrinėtini.

184. Kasatoriaus argumentai dėl pažeistos jo teisės būti išklausytam skiriant vieną iš arbitrų yra nepagrįsti. Pranešimas apie inicijuojamą arbitražo procesą buvo įteiktas 2003 m. spalio 9 d. abiem atsakovams. Pirmasis atsakovas žinojo apie savo teisę paskirti vieną iš arbitrų, tačiau šia teise nepasinaudojo. Londono tarptautinis arbitražo teismas 2003 m. lapkričio 19 d. pakartotinai priminė atsakovams apie teisę skirti arbitrą, tačiau antrą kartą negavo jokio atsakymo. Tuomet ieškovo prašymu arbitražo teismas paskyrė antrąjį arbitrą. Atsakovo atstovai nepaaiškino, kodėl jie du kartus nepasinaudojo teise skirti arbitrą, kodėl jiems nepriimtina arbitražo paskirto arbitro kandidatūra ir kaip jo paskyrimas pažeidė atsakovų interesus. Ta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė į Hagos nuolatinio arbitražo teismo generalinį sekretorių dėl arbitrą skiriančios institucijos paskyrimo, kaip numatyta UNCITRAL arbitražo taisyklių 7 straipsnio 2 dalies b punkte, o paprašė skirti arbitrą tiesiogiai Londono tarptautinio arbitražo teismo, nėra toks procesinis pažeidimas, dėl kurio buvo pažeisti atsakovų interesai. Be to, arbitrų skyrimo klausimą išsamiai išnagrinėjo arbitražo teismas, ir arbitrai nurodė, kad nėra abejonių, jog šalys norėjo, kad Londono tarptautinis arbitražas veiktų kaip jų pasirinkta skiriančioji institucija, taip pat kad nėra pagrindo manyti, jog rezultatai būtų kitokie arba kad atsakovai būtų patyrę kokios nors žalos dėl paskyrimo. Pirmasis atsakovas savanoriškai sudarė arbitražinį susitarimą, aktyviai dalyvavo arbitražo procedūrų metu, teikė raštiškus atsiliepimus, ekspertų išvadas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad arbitrai neišklausė atsakovo (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas).

195. Kasatoriaus argumentai dėl arbitražo sprendimu priteistų pernelyg didelių palūkanų nenagrinėtini, nes šio sprendimo pripažinimo klausimą sprendžiantis Lietuvos teismas neturi teisės tikrinti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, juolab kad arbitražo procesas vyko Londone, o 1997 m. lapkričio 18 d. kredito sutarčiai taikytina Anglijos teisė. Be to, 14,75 proc. metinių palūkanų yra visiškai normalus palūkanų dydis, tikrai neprieštaraujantis tarptautinei viešajai tvarkai.

206. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti pagrindų atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą buvimą tenka bylą pralaimėjusiai šaliai. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvoje.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Byloje teismo nustatytos aplinkybės

23Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad arbitražinis susitarimas, kurio pagrindu šalių ginčas buvo perduotas nagrinėti arbitražui, yra galiojantis. Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad 2003 m. spalio 9 d. pranešimas apie inicijuotą arbitražo procesą buvo įteiktas abiem atsakovams. Atsakovams per nustatytą terminą nepaskyrus savo arbitro, Londono tarptautinis arbitražo teismas 2003 m. lapkričio 19 d. pakartotinai priminė šiems teisę skirti arbitrą ir, negavęs jokio atsakymo, ieškovo prašymu paskyrė antrąjį arbitrą. Londono tarptautinis arbitražo teismas 2004 m. spalio 1 d. sprendime konstatavo, kad šalys norėjo, jog LCIA veiktų kaip jų pasirinkta skiriančioji institucija, todėl arbitrai padarė išvadą, kad antrojo ir trečiojo arbitrų paskyrimas yra galiojantis. Kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų skundę arbitražo sprendimą kompetentingoms institucijoms, be to, Kaliningrado sritis savanoriškai sudarė arbitražinį susitarimą, aktyviai dalyvavo arbitražo procedūrų metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad arbitražo teismas neišklausė atsakovo. Dėl to teisėjų kolegija pripažino, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono tarptautinio arbitražo teismo (LCIA) 2004 m. spalio 1 d. sprendimą.

24V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

251. Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo sustabdymo

26Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2006 m. kovo 6 d. gautas kasatoriaus – Kaliningrado srities, atstovaujamos Kaliningrado srities Vyriausybės, advokato prašymas sustabdyti kasacinės bylos nagrinėjimą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad Kaliningrado srities Vyriausybė 2006 m. kovo 3 d. inicijavo investicinį ginčą su Lietuvos Respublika dėl Kaliningrado sričiai nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio Vilniuje, Rudens g. 13a, arešto. Kasatoriaus nuomone, kasacinės bylos negalima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas investicinis ginčas. Be to, kasatorius savo prašyme nurodo, kad Kaliningrado srities arbitražo teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė pripažinti Rusijos Federacijoje Londono tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. spalio 1 d. sprendimą.

27Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasatoriaus prašymą, konstatuoja, kad nėra pagrindo stabdyti kasacinės bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą bylos nagrinėjimas sustabdomas, jeigu bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla. Ši CPK norma nustato privalomą civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą, jeigu tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra prejudicinis ryšys. Minėta, kad Kaliningrado sritis inicijuoja investicinį ginčą dėl jai nuosavybės teise priklausančio pastato arešto. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiamas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo klausimas. Taigi kasacinėje byloje nesprendžiamas klausimas, į kokį kasatoriaus turtą nukreipti išieškojimą, o svarstoma, pripažinti ar ne užsienio arbitražo teismo sprendimą. Jeigu užsienio arbitražo teismo sprendimas pripažįstamas, jis vykdomas bendra tvarka, t. y. prasideda vykdymo procesas. Vykdymo procese sprendžiama, kokį atsakovas turi turtą ir į kokį jo turtą galima nukreipti išieškojimą. Be to, vykdymo proceso dalyviai turi teisę skųsti antstolių veiksmus (CPK 510 straipsnis). Pažymėtina, kad kasatoriui nuosavybės teise priklausantis pastatas Vilniuje, Rudens g. 13 a, buvo areštuotas dar Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimą, teismo antstolis pradėjo vykdymo veiksmus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi užsienio arbitražo teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki kasacinio skundo išnagrinėjimo. Jeigu vykdymo veiksmai bus atnaujinti, kasatorius, kaip vykdymo proceso dalyvis (CPK 633 straipsnis), galės skųsti antstolio veiksmus bendra tvarka.

28Ta aplinkybė, kad Kaliningrado srities arbitražo teismas nepripažino Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimo Rusijos Federacijoje, nėra pagrindas stabdyti Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje procesą. Lietuvos Respublika yra 1958 m. Jungtinių Tautų Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ dalyvė, todėl Lietuvos teismai šią Konvenciją ir aiškina, ir taiko autonomiškai. Be to, Konvencija įtvirtina vertybinius kriterijus („viešoji tvarka“ ir pan.), kuriuos įvairių valstybių teismai gali vertinti skirtingai. Dėl to užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimas vienoje valstybėje nėra kliūtis ieškovui kreiptis dėl tokio sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija netenkina kasatoriaus prašymo dėl kasacinės bylos nagrinėjimo sustabdymo ir pasisako dėl kasacinio skundo motyvų.

292. Dėl kasacinio skundo motyvų

30Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 812 straipsnio 1 dalį, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant kasatoriui (pirmasis kasacinio skundo motyvas). CPK 812 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo pareiga informuoti atsakovą apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Tačiau ši norma nedraudžia teismui spręsti užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo klausimą, jeigu atsakovas į teismo posėdį neatvyksta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatoriui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (T. 2, b. l. 124). Ta aplinkybė, kad vietoj Kaliningrado srities administracijos buvo suformuota srities Vyriausybė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas išliko tas pats – Kaliningrado sritis. Juridinio asmens valdymo organų pasikeitimas nėra pakankamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, nes tai yra juridinio asmens vidaus reikalas. Antra vertus, buvę valdymo organai privalo informuoti naujuosius valdymo organus apie visus juridinio asmens reikalus, o neigiamus šios pareigos nevykdymo padarinius turi prisiimti juridinis asmuo. Dėl to teismas turėjo teisę nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasatoriui buvo sudarytos tinkamos galimybės gintis nuo pat bylos pradžios: jam buvo nusiųsta prašymo dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo kopija (T. 2, b. l. 4–9), jis surašė atsiliepimą (T. 2, b. l. 21–23), teikė įvairių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Teismas, tenkindamas kasatoriaus atstovo prašymus, buvo tris kartus atidėjęs bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo procesas dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo vyko tinkamai ir atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pirmąjį kasacinio skundo motyvą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

31Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas neišsiaiškino, ar užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas nepažeis valstybės interesų ir nepakenks Lietuvos ir Rusijos geros kaimynystės santykiams (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, jog teismas ex officio analizavo, ar užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas neprieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ir pripažino, kad tokio prieštaravimo nėra. Antra vertus, tarptautinių sutarčių taikymas per se negali būti laikomas prieštaravimu viešajai tvarkai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje nustatyta, kad Lietuva vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais. Vienas tokių principų yra tarptautinių valstybės įsipareigojimų vykdymas (pacta sund servanda). Lietuva, ratifikuodama 1958 m. Niujorko konvenciją, įsipareigojo pripažinti užsienio arbitražų sprendimus. Tapdama šios konvencijos dalyve, Lietuva taip pat įsipareigojo tinkamai taikyti Konvencijos V straipsnyje nustatytus užsienio arbitražų sprendimų nepripažinimo pagrindus. Užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimas Konvencijoje nenurodytu pagrindu arba netinkamas Konvencijos aiškinimas ir taikymas reikštų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rusijos Federacija taip pat yra 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvė. Vadinasi, Rusijos Federacija taip pat įsipareigojo spręsti užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo klausimą pagal Konvencijoje nustatytas taisykles. Dėl to tarptautinės sutarties laikymasis ir jos tinkamas vykdymas, t. y. teisėti veiksmai, negali daryti neigiamos įtakos valstybių geros kaimynystės santykiams. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija antrąjį kasacinio skundo motyvą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

32Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo paskolos gavimo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog paskolos sutartis niekinė (trečiasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės ir netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai atsisakė analizuoti paskolos sutarties galiojimo klausimą. Antra, paskolos sutarties galiojimo klausimą svarstė šalių ginčą nagrinėjęs Londono tarptautinio arbitražo teismas, kuris pripažino, kad paskolos sutartis galioja. Trečia, ginčo šalys susitarė, kad paskolos sutarčiai taikoma Anglijos teisė, todėl jos galiojimo klausimą arbitrai sprendė pagal Anglijos teisę. Dėl to kasatoriaus nuoroda į Lietuvos teisę yra teisiškai nereikšminga. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija trečiąjį kasacinio skundo motyvą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.

33Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista arbitražo teismo formavimo tvarka, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam (ketvirtasis kasacinio skundo argumentas). Iš prašomo pripažinti arbitražo sprendimo matyti, kad arbitrai sprendė savo jurisdikcijos klausimą ir analizavo, ar nebuvo pažeista arbitražiniame susitarime nurodyta arbitražo teismo formavimo tvarka (T. 1, b. l. 214–219, 272–276). Arbitražo procese galioja kompetencijos–kompetencijos doktrina, pagal kurią pats arbitražo teismas sprendžia savo jurisdikcijos klausimus, įskaitant ir klausimą, ar buvo tinkamai paskirti arbitrai. Iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad arbitrai pripažino, jog lingvistiškai arbitražinis susitarimas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai, nes kalbama apie Londono tarptautinio arbitražo teismą kaip skiriančiąją instituciją tik skiriant trečiąjį arbitrą, jeigu šalių paskirtieji arbitrai nesugeba išsirinkti trečiojo. Tačiau arbitrai, aiškindami arbitražinį susitarimą, konstatavo, kad nešališkumo principas formuojant arbitražo teismą nebuvo pažeistas. Arbitrai tokią savo išvadą grindė tiek kompetencijos–kompetencijos doktrina, tiek pačiu arbitražiniu susitarimu, kuriame buvo nustatyta, kad visus ginčytinus klausimus šalys paveda spręsti arbitrams (T. 1, b. l. 40, 80). Atsakovui vengiant skirti savo arbitrą, antrąjį arbitrą paskyrė Londono tarptautinis arbitražo teismas, o paskirtieji du arbitrai išsirinko trečiąjį arbitrą. Londono tarptautinis arbitražo teismas yra nešališka skiriančioji institucija, kurią neabejotinai būtų nurodęs ir Hagos nuolatinio arbitražo teismo generalinis sekretorius. Kita vertus, būtina įvertinti ir paties atsakovo elgesį po to, kai jis gavo pranešimą apie arbitražą. Atsakovas per nustatytą terminą savo arbitro nepaskyrė ir taip pažeidė arbitražinį susitarimą, kuriame buvo nurodyta, kad kiekviena šalis skiria savo arbitrą. Be to, Londono tarptautinis arbitražo teismas, prieš paskirdamas antrąjį arbitrą, dar kartą pasiūlė atsakovui paskirti savo arbitrą. Atsakovas nereagavo ir į šį pasiūlymą. Dėl to, siekiant išvengti bylos vilkinimo, antrąjį arbitrą paskyrė Londono tarptautinis arbitražo teismas. Be to, iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad atsakovui ne kartą buvo pranešta apie arbitražo posėdžius, apie jo teisę ir pareigą pateikti rašytinius atsikirtimus. Tačiau atsakovo atstovas atvyko tik į vieną arbitražo teismo posėdį ir kitų arbitražo teismo nurodymų nevykdė. Esant aplinkybėms, rodančioms, kad atsakovas piktnaudžiauja procesu, UNCITRAL taisyklių 28 straipsnis leido arbitrams išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas nepasinaudojo jam tinkamai sudaryta gynybos galimybe, todėl negalima teigti, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija atmeta ketvirtąjį kasacinio skundo motyvą kaip teisiškai nepagrįstą.

34Kasatorius teigia, kad arbitražo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, nes iš atsakovo yra priteistos 14,75 proc. dydžio metinės palūkanos (penktasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Pirma, sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje K. C. firma „Schwarz“ v. A. V. individuali įmonė; bylos Nr. 3K-3-612/2004). Neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje 14,75 proc. dydžio palūkanos negali būti pripažintos neprotingai didelėmis nei Anglijos, kurios teisė buvo taikoma sprendžiant šalių ginčą, nei Lietuvos teisės požiūriu. Pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnį už pavėluotą atsiskaitymą taikomų palūkanų dydis apskaičiuojamas VILIBOR palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, 2006 m. kovo mėnesį VILIBOR – 3,03 proc. Taigi palūkanos už mokėjimo termino pažeidimą būtų 10,03 proc. Vidutinė metinė palūkanų norma, imama už Lietuvos bankų suteiktas komercines paskolas, yra 8–12 proc. Taigi 14,75 proc. dydžio palūkanos, nustatytos už termino praleidimą, viešajai tvarkai neprieštarauja.

35Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Pareiškimo esmė... 4. Pareiškėjas Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited 2004 m.... 5. II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 7. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 8. Kasaciniu skundu atsakovas Kaliningrado sritis prašo panaikinti Lietuvos... 9. 1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė Lietuvos CPK 812 straipsnio 1 dalį,... 10. 2. Teismas, tikrindamas ex officio, ar nėra Komercinio arbitražo įstatymo 40... 11. 3. Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakęs nagrinėti paskolos gavimo... 12. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Londono tarptautinis arbitražo... 13. 5. Arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas Duke Investment Limited prašo... 15. 1. Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė atsakovo teisės dalyvauti... 16. 2. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius nesirėmė argumentu, kad arbitražo... 17. 3. Nėra jokio pagrindo laikyti 1997 m. lapkričio 18 d. sutartį niekine,... 18. 4. Kasatoriaus argumentai dėl pažeistos jo teisės būti išklausytam... 19. 5. Kasatoriaus argumentai dėl arbitražo sprendimu priteistų pernelyg... 20. 6. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti pagrindų... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Byloje teismo nustatytos aplinkybės... 23. Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad arbitražinis... 24. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. 1. Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo sustabdymo... 26. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2006 m. kovo 6 d. gautas kasatoriaus –... 27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasatoriaus prašymą, konstatuoja, kad... 28. Ta aplinkybė, kad Kaliningrado srities arbitražo teismas nepripažino Londono... 29. 2. Dėl kasacinio skundo motyvų... 30. Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 812... 31. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas neišsiaiškino,... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo... 33. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeista arbitražo teismo formavimo tvarka,... 34. Kasatorius teigia, kad arbitražo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos... 35. Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...