Byla 2A-906-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. Barkauskui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Daliai Vaukaitei, atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos atstovui Andriui Kalesnykui, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Linai Vairė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovo) Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir (trečiojo asmens) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14608-619/2009 pagal ieškovo UAB „Alsa“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teises ir pareigas šioje byloje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Muitinės kriminalinei tarnybai, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas UAB „Alsa“ 2009-06-01 ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-28 įsakymą Nr. 2.3-7235-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Žalgirio g. 131, Vilniuje, dalies suteikimo naudotis Muitinės kriminalinei tarnybai“, 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymą Nr. 2.3-1644-/01/ „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, 3) pripažinti negaliojančia 2005-03-17 Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K01/2005-292 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0022-0078, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v., 3883 kv.m. ploto dalies panaudos, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-11).

6Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai - administracinis pastatas, garažas, kiemo statiniai ir kt. pastatai, esantys Žalgirio g. 131, Vilniuje. Ieškovas ir atsakovas VAVA 1994-04-22 sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui 99 m. išnuomavo 19523 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0022-0078, kadastrinis Nr. ( - ), esantis Žalgirio g. 131, Vilnius; sutartis notariškai patvirtinta ir 1994-04-28 įregistruota NTR; galiojanti. Šiame žemės sklype yra ir atsakovui MKT patikėjimo teise priklausantis pastatas, unikalus Nr. 1099-3017-0014, indeksas lB4p, Žalgirio g. 127, Vilnius, kuriame yra 1373,17 kv.m. patalpos, unikalus Nr. 1099-3017-0014:0001 ir 94.61 kv. m. ploto patalpos, unikalus Nr. 1099-3017-0014:0002. 2005 m. lapkričio mėn. ieškovas sužinojo apie 2004-09-28 atsakovo VAVA įsakymą Nr. 2.3-7235-01 ir 2005-03-17 sutarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K-01/2005-292, pagal kurią MKT iki 2093-04-22 buvo suteikta panaudai 3883 kv. m. žemės sklypo dalis, ši sutartis 2005-10-28 buvo įregistruota NTR. Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1644-/01/ „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ patikslintas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis bei sumažinta ieškovui išnuomoto žemės sklypo dalis iki 13221 kv.m., bei pavesta žemėtvarkos skyriui sudaryti su ieškovu žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą. Ieškovas vadovaujasi LR Žemės įstatymo 13 str. l d., CK 1.74 str. l d., 4.9 str. l d., 4.20 str. l d., 6.629 str. l d., 4.167 str., ir mano, jog sutartis negalioja CK 1.93 str. 3 d. pagrindu. Prieš sudarant sandorį nebuvo nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo dalies planas (LR ŽĮ 30 str.), prie panaudos sutarties buvo pridėtas viso ieškovui nuomojamo žemės sklypo planas, kuriame nebuvo išskirta MKT panaudai suteikiama 3883 m. kv.m. ploto sklypo dalis, iki šiol nėra nustatytos panaudai suteiktos žemės sklypo dalies ribos. Teigė, jog pažeistas LR Teritorijų planavimo įstatymas (toliau-TPĮ), LR Aplinkos apsaugos ministro iki 2006-10-26 galiojusios LR Aplinkos apsaugos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D 1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės, nes panaudai suteikta žemės sklypo dalis turėjo būti atidalinta iš viso 19523 kv.m. žemės sklypo, o tam, remiantis TPĮ 22 str. l d. 5 p., turėjo būti rengiamas detalusis planas, tačiau jis neparengtas. Panaudai suteikta žemės sklypo dalis yra ieškovui pagal nuomos sutartį iki 2093-04-22 išnuomotame žemės sklype, todėl sudarydamas žemės panaudos sutartį atsakovas pažeidė CK 6.189 str. l d., 6.200 str. l d., 6.59 str., 1.2 str. l d. Nuomos sutartis galioja visam 19523 kv.m. plotui, už kurį ieškovas moka nuomos mokestį. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai pakeisti nuomos sutartį be ieškovo sutikimo ir žinios, perduoti panaudai 3883 kv.m. nuomojamo žemės sklypo dalį, sumažinti ieškovo nuomojamą žemės sklypą iki 15640 kv.m. galėjo tik atitinkamai pakeitus nuomos sutartį. Pažeistas LRV nutarimo „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ l .3 p., nes suteikta naudotis ne laisva valstybinio žemės fondo žemė, 1.5 ir 1.6 p. nuostatos, nebuvo parengtas panaudai skirto žemės sklypo planas. Teigia, jog panaudai suteikta neproporcingai didelė (19.89 proc.) žemės sklypo dalis. Pažymėjo, jog ieškovo plotas sudaro 96,96 proc., atsakovo 3.04 proc. viso užstatyto ploto, todėl proporcingai nustatant naudotinas žemės sklypo dalis, ieškovui tektų naudotis apie 18929.50 kv.m., o atsakovui 953.50 kv.m. Išleidžiant 2004-09-28 įsakymą bei sudarant panaudos sutartį nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga sporto salės naudojimui, tik 2009-02-06 įsakyme minima 2419 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo dalis, priskirtina šiai sporto salei, tokiu būdu ieškovui ir atsakovui lieka 1714 kv.m. ploto dalis, t.y. mažiau, nei NTR registruotų ieškovo pastatų plotas, tokiu atveju susidarytų situacija, kad ieškovo inžinieriniai statiniai atsidurtų ant valstybinės žemės, kurios ieškovas nenuomotų pagal nuomos sutartį. Teigė, jog nėra praleistas ABTĮ 33 str. l d. nustatytas l mėnesio terminas ginčyti priimtus įsakymus, senaties terminas nėra taikytinas, nes ginčas kilo dėl civilinių teisių ir pareigų, kylančių iš nuomos ir panaudos teisinių santykių (LAT 2004-12-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-686/2004).

7Atsakovas VAVA atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l. 64-67). Nurodė, jog Vilniaus miesto valdyba 1994-03-17 potvarkiu Nr. 498V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.14 p. nustatė Žalgirio g. 131 žemės sklypo 19522,55 kv.m. dydį ir ribas, o 1994-04-22 ieškovo prašymu jam išnuomojo 19523 kv.m. žemės sklypą, esantį Žalgirio g. 131, Vilniuje 99 metams. 2004-02-25 raštu MKT kreipėsi su prašymu sudaryti žemės sklypo dalies panaudos sutartį, nes minėtame sklype įsigijo statinius. 2004-08-05 raštu ieškovas sutiko, kad žemės nuomos sutartis būrų pakoreguota. Vilniaus apskrities viršininkas, remdamasis CK 6.394 str. 3 d., LRV 1999-03-09 nutarimu, 1999-02-24 d. nutarimu Nr. 205, Vilniaus miesto valdybos 1994-03-17 d. potvarkiu Nr. 498V, UAB „Alsa“ 2004-08-05 prašymu ir MKT 2004-02-25 prašymu Nr. 3R-5,3-766 priėmė 2004-09-28 įsakymą Nr. 2,3-7235-01, kuriuo nusprendė MKT suteikti naudotis 3883 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo ploto, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje ir turėjo būti pakoreguota valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu. Šio įsakymo pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis, kuria MKT buvo suteikta naudotis 3883 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 19523 kv.m. ploto žemės sklype. Prie panaudos sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas M 1:1000, kuris neatskiriama sutarties dalis. Taigi, prie panaudos sutarties yra tinkamai parengtas žemės sklypo planas, o panaudos sutarties metu galioję teisės aktai sudarė galimybę suteikti panaudai žemės sklypo dalį, nenustatant kiekvienam žemės sklype esančiam sakiniui žemės sklypo dalies. Teigia, jog panaudos sutarčiai taikoma rašytinė sandorio forma (CK 6.478 str.), bet ne notarinė forma. 2009-02-06 įsakymas priimtas vadovaujantis LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, LR žemės ūkio ministro ir Aplinkos apsaugos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Atsakovas tenkindamas ieškovo prašymą patikslino žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį ir nustatė, kad ieškovui tenkanti išsinuomoti žemės sklypo dalis pagal pastatų dalį yra 13221 kv.m. ir reikia susitarimo tikslinant nuomos sutarties sąlygas, apie tai ieškovas buvo informuotas. TPĮ nebuvo pažeistas, nes remiantis TPĮ 22 str. l d. 5 p. nuostatomis, detalieji planai yra rengiami, kai žemės sklypai yra padalijami, atidalijami ar sujungiami; ginčo žemės sklypas nebuvo padalintas, o panaudos sutartimi suteikta naudotis absoliuti žemės sklypo dalis. 2004-08 raštu pats ieškovas išreiškė valią pakoreguoti žemės nuomos sutartį. Pažymėjo, jog MKT tenkanti žemės sklypo dalis apskaičiuota, nustačius valdomų pastatų dydžių ir žemės sklypo ploto santykį, kuris nustatytas atsižvelgiant į visų statinių plotą ir viso žemės sklypo plotą.

8Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba prašė ieškinį atmesti (b.l. 99-101). Nurodė, jog panaudos sandoriui nėra privaloma notarinė forma, nes panaudos CK nenumato kaip daiktinės teisės. Vilniaus apskrities viršininkas pagrįstai skyrė MKT žemės sklypo idealiąją 3883 kv.m. žemės sklypo dalį 19523 kv. m. ploto sklype, nes LRV 1999-03-09 nutarime Nr. 260 bei 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 patvirtintose Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėse nėra reikalavimų dėl sklypo atidalinimo. Ieškovo teiginys, jog jam turėjo būti paskirtas didesnis žemės sklypas, nepagrįstas, nes LRV 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 2 p. ir 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 taisyklių 30.9 p. nustatyta, kad kiekvieno statinio ar įrenginio perduodama neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomas statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi, ieškovas nepagrįstai reikalauja didesnės žemės sklypo dalies priskyrimo, remdamasis tuo, kad jam žemės sklype priklauso asfalto danga, šaligatvis, vartai, tvora, kurie yra pastatų priklausiniai. Ieškovui priklauso tik vienas administracinis pastatas, statiniai yra vieno aukšto gamybinės, sandėliavimo paskirties. MKT valdomas pastatas yra administracinės paskirties, 4 aukštų, bendrasis plotas yra 1467,78 kv.m.. Atsižvelgiant į tai, MKT pagrįstai buvo paskirta 3883 kv.m. sklypo dalis, paskaičiuota proporcingai pagal pastato bendrąjį plotą. Nesutinka, jog atsakovas neturėjo teisės vienašališkai pakeisti nuomos sutartį ir suteikti panaudai MKT 3883 kv.m. žemės sklypo dalį be ieškovo sutikimo ir žinios. MKT valdomas pastatas ginčo žemės sklype buvo pastatytas 1994-12-08, t.y. vėliau nei sudaryta 1994-04-22 valstybinės žemės nuomos sutartis. Pastačius naują pastatą, jam eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, todėl remiantis LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 28.1 p., LRV 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Taisyklių 2 p., VAVA turėjo teisę suteikti panaudai MKT žemės sklypo dalį.

9Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l. 89-95). Nurodė, jog nei Žemės įstatymas, nei CK nenumato notarinės formos reikalavimo panaudos sutarčiai, o CK 1.74 str. l d. l p. neturi būti aiškinamas plečiamai. Pažymėjo, jog Žemės panaudos sutarties 14 p. numatyta, kad prie sutarties pridedamas suteikto naudotis žemės sklypo planas. Sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai suteikė teisę apskrities viršininkui nenustatyti kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui tenkančios žemės sklypo dalies, todėl ir detalusis planas neturėjo būti rengiamas – TPĮ 22 str. l d. 5 p. nebuvo pažeistas. 2009-02-06 įsakymu nebuvo keičiamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, todėl neturėjo būti rengiamas detalusis planas (TPĮ 22 str. l d. 4 p.); žemės naudojimo būdas ir pobūdis tik patikslinti 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 pagrindu. Ieškovui 2004-08-05 raštu išreiškus valią dėl sutarties koregavimo, atsakovas priėmė ginčijamą 2004-08-28 įsakymą, panaudos sutartį bei 2009-02-06 įsakymą. Remiantis Žemės įstatymo 8 str., MKT valdydamas patikėjimo teise jam priskirtą pastatą, turi teisę į valstybinės žemės sklypą. Pagal LRV nutarimo „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ 13 p. suteikiama naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės, tačiau pažymi, kad pats ieškovas sutiko pakoreguoti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Valstybinės žemės sklype Žalgirio g. 131 yra ieškovui, atsakovui ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas, registruotas NTR. Nors pastato tinkamam eksploatavimui nebuvo priskirta atitinkama ieškovo nuomojamo žemės sklypo dalis, tačiau tai nesuteikia teisės ieškovui ginčyti šio įsakymo, ieškovui šiuo įsakymu buvo palikta naudotis galimybė didesne žemės sklypo dalimi, tai nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų. Mano, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą įsakymams apskųsti (LR ABTĮ 33 str. l d.).

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia 2005-03-17 Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K.01/2005-292 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, 3883 kv.m. ploto dalies panaudos, sudarytą VAVA ir Muitinės kriminalinės tarnybos. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymą Nr. 2.3-1644/01 Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, nuomos sutarties dalinio pakeitimo. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo VAVA 2792 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos 1396 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad 2004-02-25 raštu Nr. 3R-5.3-7.66 MKT kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu dėl žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo, nurodydama, kad įsigijus patalpas, tinkamų funkcijų įgyvendinimui jai yra reikalingas žemės plotas. Pagal LR Žemės įstatymo 8 str., MKT valdydama patikėjimo teise jai priskirtą pastatą, turi teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą šiam statiniui eksploatuoti. Žemės sklypas dar 1994 m. buvo išnuomotas ieškovui. VAVA 2004-03-25 raštu Nr. 31-1.2-972 kreipėsi į ieškovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo, 2004-08-05 raštu ieškovas sutinko dėl nuomos sutarties pakoregavimo, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė CK 6.59 str. nuostatų, LRV 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ 1.3 p. reikalavimų. Teismas nenustatė LR TPĮ 22 str. l d. 5 p. pažeidimo, nes detalieji planai yra rengiami, tik kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami, šiuo atveju 1.9523 ha žemės sklypas nebuvo padalintas, atidalintas ar sujungtas. LRV 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ nuostatos priimant įsakymą nebuvo pažeistos, nes priimtame įsakyme dėl valstybinės žemės sklypo dalies suteikimo naudotis MKT yra nurodytos visos nutarimo 1.10 p. nustatytos esminės nuostatos. Teismas nenustatė proporcingumo principo pažeidimo nustatant priskirtinos žemės sklypo dalies dydį. žemės sklypo dalyje pastatai priklauso ieškovui, MKT ir Vilniaus miesto savivaldybei, taigi MKT paskirta 3883 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į bendrasavininkams tenkančios dalies dydį. Teismas atsižvelgė į LRV 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 patvirtintų „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių“ 2 p. bei LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 30.9 p., ir sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja didesnės žemės sklypo dalies priskyrimo, nes ieškovui priklauso tik vienas administracinis pastatas, statiniai yra vieno aukšto gamybinės, sandėliavimo paskirties. Teismas pažymėjo, jog prie valstybinės žemės 2005-03-17 panaudos sutarties yra pridedamas suteikto naudotis žemės sklypo planas, kaip neatskiriama šios sutarties dalis. Tačiau šis planas yra bendras 19523 m3 sklypo ploto planas, tačiau ne suteiktas panaudai pagal sutarties dalyką žemės sklypo planas, iš šio plano nėra aiški MKT panaudai suteikiama 3883 kv.m. ploto sklypo dalis bei suteiktos panaudai žemės sklypo ribos, t.y. nėra nurodyta konkreti 3883 kv.m. dalies buvimo vieta sklype. Remiantis LR Žemės įstatymo 30 str. l d., 2 d. prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema. Teismas laikė nepagrįstais VAVA bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, kad MKT pagrįstai suteikta absoliuti žemės sklypo Žalgirio g. 131 dalis, nenurodant šios dalies buvimo vietos sklype, nes įstatymas imperatyviai nurodo, kad žemės sandorio formos esminė dalis yra žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sandorio dalis. Atsakovų argumentą, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorį, nes jis nėra sandorio šalis, o panaudos sutartis nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų teismas atmetė – šis sandoris tiesiogiai liečia ieškovo teises, nes mažina ieškovo nuomojamos žemės sklypo dalį, todėl remiantis CPK 5 str. l d., CPK 4 str., LAT CBS teisėjų kolegijos 2000-10-11 nutartimi Nr. 3K-3-987/2000, jis turi teisę ginčyti sandorį. Dėl pareikšto reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymą Nr. 2.3-1644-/01/ teismas konstatavo, jog pagrįsti ieškovo argumentai, kad šis įsakymas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo, teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Tačiau ginčijamu Įsakymu keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis (gamybinių patalpų statyba), todėl turėjo būti rengiamas detalusis planas (LR TPĮ 22 str.). Teismas sprendė, kad nesant ieškovo sutikimo ir nepakeitus 1994-04-22 žemės nuomos sutarties sąlygų, ieškovui sumažinus žemės sklypo dalį buvo pažeista CK 6.545 str., 6.189 str. l d., 6.200 str. l d., 2.26 str. 1 d., 6.562 str.

12Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pateikė apeliacinį skundą (b.l.183-186), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymo Nr. 2.3-1644/01 panaikinimo ir Valstybinės žemės 205-03-17 panaudos sutarties Nr. K01/2005-292 pripažinimo negaliojančia, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog Žemės įstatymo, kuriomis remiasi teismas, 30 str. l d. ir 30 str. 2 d. nuostatos nustato, kad Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pa­grindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Vadovaujasi LR TPĮ (Žin., 1995, Nr. 107-2391) 2 str. 36 d. ir TPĮ 22 str. l d. 5 p. nustatančia, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami. Tei­smas teisingai konstatavęs, kad TPĮ 22 str. l d. 5 p. šioje byloje netaikyti­nas dėl to, kad žemės sklypas kaip teisinių santykių objektas nebuvo nei padalintas, nei atidalija­mas, nei sujungtas, ir pripažinęs ieškovo tvirtinimą dėl būtinybės parengti žemės sklypo detalųjį planą nepagrįstu, padarė priešingą ir nelogišką išvadą, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojan­čiu, nes nebuvo parengtas detalusis pla­nas. Žemės sklypo dalies plano ar atskiro plano nebuvo būtina rengti, nes ŽĮ 30 str. 4 d. nustato, kad kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama NTR kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant. LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse bei LRV 1995-11-13 nutarime Nr. 94-2104 nėra reikalavimų, kad valstybės institucijai panaudai suteikta žemės sklypo dalis turi būti pažymėta bendrame sklype ar atidalinta iš viso žemės sklypo, todėl teisėtai ir pagrįstai MKT skirta žemės sklypo idealiąją 3883 kv.m. žemės sklypo dalis 19523 kv. m. ploto sklype, o teismas netinkamai konstatavo, kad turėjo būti parengtas žemės sklypo planas ar schema pagal detalųjį planą. Teismas netinkamai įvertino bylos ap­linkybes, nes atskiras žemės sklypas nebuvo formuojamas. Valstybinės žemės panaudos 2005-03-17 sutartis Nr. K01/2005-292 buvo sudaryta vado­vaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-28 įsakymu Nr. 2.3-7235-01, kurį teismas pripaži­no teisėtu, įsakymas priimtas atsižvelgiant į MKT 2004-02-25 prašymą Nr. 3R-5.3-766, UAB „Alsa“ 2004-08-05 sutikimą, remiantis Taisyklių ir LRV 1995-11-13 nutarimo Nr. 1428 nuostatomis. Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 Įsakymo Nr. 2.3-1644/01 panaikinimo nurodo, jog žemės sklypo naudojimo pobūdis ir būdas buvo nustatyti dar Vilniaus apskrities viršininko 2004-09-28 įsakymu Nr. 2.3-7235-01, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-01-14 sprendi­mo Nr. 1-1519 priėmimo, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiuo sprendimu patvirtinta­me plane yra numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pažymi, jog pats ieškovas 2004-08-05 raštu sutiko, kad 1994-04-22 nuomos sutartis būtų keičiama, tačiau teismas šio įrodymo neįvertino, todėl padarė ne­pagrįstą išvadą, kad ieškovas nesutiko keisti sutarties. Atsižvelgiant į Taisyklių 28.1 p., teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą gali tik asmuo, kuris yra statinio ar įrenginio, esančio valsty­biniame žemės sklype, savininkas. MKT valdomas pastatas žemės sklype Žalgirio g. 131, Vilniuje, buvo pastatytas 1994-12-08, t.y. vėliau nei buvo sudaryta 1994-04-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis tarp Vilniaus miesto valdybos ir ieškovo. Pastačius naują pastatą, jam eksploatuoti yra reikalin­gas žemės sklypas. 2003-11-17 pirkimo pardavimo sutartimi iš AB banko „Hansabankas“ pasta­tą įsigijo MKT, todėl pagal taisyklių 28.l p., VAVA turėjo teisę suteikti panaudai MKT žemės sklypo dalį.

13Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą (b.l.177-181), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą dalyse, kuriuose ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, jog valstybinės žemės panaudos sutarties 14 p. numatyta, kad prie šios sutarties pridedamas suteikto naudotis žemės sklypo planas M: 1000, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Tai, kad jame nebuvo nurodyta aiški MKT panaudai suteikiama 3833 kv. m ploto sklypo dalis bei suteiktos panaudai žemės sklypo ribos, nedaro minėtos valstybinės žemės panaudos sutarties negaliojančia, nes šios sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai suteikė teisę apskrities viršininkui, perduodant žemę pagal panaudos sutartį, nenustatyti kiekvienam žemės sklype esančiam statiniui tenkančios žemės sklypo dalies. Teigia, jog pripažinti negaliojančia valstybinės žemės panaudos sutartį remiantis CK 1.80 str. l d. kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nėra teisinio pagrindo. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas turi reikalavimo teisę minėtoje byloje, nes ieškovas nėra valstybinės žemės panaudos sutarties šalis. Mano, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė esant viešąjį interesą. Teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko įsakymai ir valstybinės žemės panaudos sutartis buvo sudaryta gavus ieškovo 2004-08-05 raštišką sutikimą, todėl nepažeidžia ieškovo teisių ar teisėtų interesų. Ieškovas teigdamas, jog ginčijamas 2009-02-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano, nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas privalėjo atmesti šį ieškovo argumentą. Žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis nebuvo keičiamas, todėl, vadovaujantis TPĮ 22 str. l d. 4 p., neturėjo būti rengiamas detalusis planas. Šiuo atveju žemės naudojimo būdas ir pobūdis buvo tik patikslinti. Teigia, jog teismas nurodė buvus pažeistą CK 2.26 str. 1 d., kuris reglamentuoja neleistinumą apriboti fizinio asmens laisvę, todėl šiam ginčui netaikytinas. Teigia, jog ieškovo reikalavimas dėl 2009-02-06 įsakymo panaikinimo pareikštas, praleidus terminą minėtam įsakymui apskųsti. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas ginčą, kilusį iš administracinių teisinių santykių, turi vadovautis terminais, taikomais administracinėje teisenoje. Ginčijamas įsakymas Nr. 2.3-1644/01 priimtas 2009-02-06, o ieškinys pateiktas po daugiau nei trijų mėnesių – 2009-05-29.

14Atsakovas VAVA pateikė atsiliepimą į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą (b.l.192-193), kuriuo sutinka su apeliacinio skundo motyvais.

15Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba pateikė atsiliepimą į VAVA apeliacinį skundą (b.l.196-197), kuriuo sutinka su VAVA apeliacinio skundo motyvais.

16Ieškovas UAB „Alsa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (b.l.205-208), kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog atsakovui MKT suteikiamos 3883 kv. m. ploto žemės sklypo dalies planas nebuvo parengtas. Prie panaudos sutarties buvo pridėtas viso ieškovui nuomojamo žemės sklypo planas, kuriame nebuvo išskirta atsakovui MKT panaudai suteikiama 3883 m. kv. m. ploto sklypo dalis. Ieškovas turi reikalavimo teisę ginčyti panaudos sutartį, nes tokią teisę ieškovui užtikrina CPK 5 str. l d. ir teismų praktika. Pažymi, jog atsakovas VAVA vienašališkai sumažino ieškovo nuomojamą žemės sklypą, todėl ginčijama panaudos sutartis ir administraciniai aktai pažeidė ieškovo teises ir interesus. Atsakovui MKT panaudai buvo suteikta 3883 kv. m. žemės sklypo dalis, tačiau pirmiausia ši žemės sklypo dalis turėjo būti atidalinta iš viso 19523 kv. m. žemės sklypo. Tam turėjo būti rengiamas detalusis planas, nes LR TPĮ 22 str. l d. 5 p. nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami. Šiuo atveju detalusis planas nebuvo parengtas. 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Taigi, nei administracinių pastatų statyba, nei pramonės ir sandėliavimo objektų statyba pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą žemės sklype negalima. Mano, jog atsakovas VAVA neturėjo teisės vienašališkai pakeisti nuomos sutartį ir suteikti panaudai žemės sklypo dalį, išnuomotą ieškovui, be ieškovo sutikimo ir jo žinios. Sumažinant ieškovo nuomojamą žemės sklypą iki 15640 kv. m. galima tik po to, kai šalys būtų atitinkamai pakeitusios nuomos sutartį arba kai nuomos sutarties šalims nesusitarus dėl nuomos sutarties pakeitimo šis klausimas būtų išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

17

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

20Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

21Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

22Apeliantai (atsakovas) Vilniaus apskrities viršininko administracija ir (trečiasis asmuo) Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra iš dalies patenkintas ieškovo UAB“Alsa“ ieškinys ir pripažinta negaliojančiais 2005-03-17 Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. K.01/2005-292 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, 3883 kv.m. ploto dalies panaudos, sudarytą VAVA ir Muitinės kriminalinės tarnybos bei Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-06 įsakymas Nr. 2.3-1644/01 Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, nuomos sutarties dalinio pakeitimo.

23Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

24Apeliantai teigia, kad ieškovas nėra panaudos sutarties sudarymo šalis, todėl neturi reikalavimo teisės ginčyti šią sutartį, nes neįrodė savo teisės ar teisėtų interesų pažeidimo. Taip pat nurodoma, kad ieškovas yra praleidęs terminą VAVA 2009-02-06 įsakymui apskųsti, dėl ko reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu turėjo būti atmestas dėl senaties. Tačiau kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25Dėl reikalavimo teisės.

26Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB “Utenos krosnys”, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003 ). Tuo tarpu šioje byloje yra ginčijama sudaryta panaudos sutartis ir priimtas įsakymas dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo mažina ieškovo nuomojamos žemės sklypo dalį ir faktiškai tiesiogiai liečia UAB“Alsa“ teises, kadangi jis negali naudotis išsinuomotu žemės sklypu. Tai rodo, kad ieškovas turi teisę ginčyti panaudos sutartį ir įsakymą dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo, o sprendimas dėl pareikštų reikalavimų priimamas išnagrinėjus bylą.

27Dėl senaties.

28Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl teisės naudotis išsinuomotu žemės sklypu, todėl faktiškai visiems ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenoje taikomus terminus reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Bendrasis kreipimosi į teismą terminas yra nustatytas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje:

29,,1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.“

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, yra nurodęs, kad administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos. Procesinių kreipimosi į teismą terminų taikymo taisyklės yra nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatyme. Kadangi tai nėra ieškinio senaties terminai, juos taikant negali būti taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu VAVA įsakymą atmestinas taikant senatį yra nepagrįsti.

31Be to, net ir nustačius, kad skundas dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu turėjo būti paduotas per mėnesį, šis terminas atnaujintinas, nes jis yra praleistas nežymiai, kadangi ieškovas yra nurodęs(b.l. 10), jog apie 2009-02-06 įsakymą sužinojo tik 2009-04-29, kai gavo jo kopiją su Vilniaus m. žemėtvarkos raštu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 27-29) Ieškinys teismui yra paduotas 2009-06-01, tačiau iki to ieškovas susirašinėjimo su atsakovu, rinko reikalingus dokumentai, todėl skundo(ieškinio) padavimo terminas atnaujintinas (CK 1.127str.1d., 1.131str.2d.).

32Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

33Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog prie sutarties turėjo būti pridėtas žemės sklypo planas ir buvo pažeisti kiti norminiai aktai.

34Kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitiems asmenims turi būti grindžiamas įstatymu.

35Šioje byloje nustatyta, kad 1994-04-22 sutartimi ieškovui UAB“Alsa“ 99 metams yra išnuomotas valstybei nuosavybės teise priklausantis 1,9523 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus m., Žalgirio 131(unikalus Nr. 0101-0022-0078), kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija (b.l.25-26, 82-88). Šiame žemės sklype be ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto yra ir kitiems asmenims (Vilniaus miesto savivaldybei ir Muitinės kriminalinei tarnybai) priklausantis turtas (b.l. 14-24).

36Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų matyti, kad Muitinės kriminalinė tarnyba 2003-12-11 įregistravo savo patikėjimo teises į valstybei priklausančias 1373,17kv.m. bendro ploto administracines patalpas ir 94,61kv.m. kavinės patalpas (b.l. 135-137). Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad rekonstruojant administracinį pastatą jo bendras plotas padidėjo iki 1457,42kv.m. (b.l.146-148). Tuo tarpu Vilniaus m. savivaldybei(tarybai) 2008-02-04 yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1334,29kv.m. bendro ploto sandėlio patalpas, kurios buvo pastatytos dar 1987 metais ir anksčiau priklausė kitiems asmenims (b.l.144-145). Tai rodo, kad faktiškai 1994-04-22 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovui UAB“Alsa“ nepagrįstai buvo išnuomotas visas 19523 kv.m. ploto žemės sklypas, nes jame buvo ir ieškovui nepriklausantis nekilnojamasis turtas.. Tačiau laikyti šią sutartį niekine pagrindo nėra, nes nėra nustatytas tuo metu galiojusių imperatyvių įstatymo normų pažeidimas (CK 1. 80str.1d.). Tai rodo, kad VAVA anksčiau ar vėliau turėjo spręsti nuomos sutarties pakeitimo klausimą. VAVA 2009-02-06 įsakymu dalinai pakeitė 19523 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio Žalgirio 131, Vilniuje, nuomos sutartį ir nustatė jo dalis, apskaičiuotas proporcingai pagal kiekvienam savininkui(naudotojui) priklausančių pastatų(patalpų) dalį, t.y. nustatė, kad UAB“Alsa“ naudosis 13221kv.m. ploto žeme; valstybinė žemė sudaro 2419 kv.m. Be to, Muitinės kriminalinei tarnybai dar 2004-09-29 VAVA įsakymu yra suteikta naudotis 3883kv.m. to paties žemės sklypo dalis, su kuo sutiko ieškovas(b.l. 76-81) ir šioje dalyje teismo sprendimas nėra skundžiamas. Valstybinės žemės panaudos sutartis su Muitinės kriminaline tarnyba yra sudaryta 2005-03-17(b.l. 72-73).

37Kolegija pažymi, kad 2005-03-17 sudarant ginčijamą Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. K01/2005-292 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0022-0078, kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v., 3883 kv.m. ploto dalies panaudos ir 2009-02-06 priimant įsakymą Nr. 2.3-1644-/01/ „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Žalgirio g. 131, Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, buvo būtina vadovautis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie reguliavo valstybinės žemės nuomos ar perleidimo naudotis ja kitiems asmenims klausimus. Kolegija mano, kad tiek sudarant valstybinės žemės panaudos sutartį, tiek tikslinant nuomos sutartį, buvo reikalingas žemės sklypo planas su pažymėtomis žemės sklypo dalimis, kuriomis naudosis ieškovas UAB „Alsa“, Muitinės kriminalinė tarnyba ir likusi valstybinė žemė. Šią prievolę faktiškai nustato Žemės įstatymo 30str.1d., kadangi žemės sklypo nuoma ir panauda viršija 3 metus, ir toks žemės sklypo planas yra neatskiriama sandorio dalis. Žemės sklypo planas yra parengiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30str.2d.). Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad šiuo atveju pakanka bendro žemės sklypo plano, kadangi nepažymėjus bendrame žemės sklypo plane keliems naudotojams tenkančios sklypo dalies, būtų neaišku kaip jie gali įgyvendinti savo teises naudotis nuomos ar panaudos pagrindu suteiktu žemės sklypo plotu, eksploatuoti pagal paskirtį esamą nekilnojamąjį turtą.

38Pažymėtina, kad valstybinės žemės panaudos, nuomos ir kitus santykius be Žemės Įstatymo reguliuoja ir poįstatyminiai aktai, kurių privaloma laikytis. LRV 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 patvirtinto „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisykles“, kurių 7.3 p. yra nurodyta, kad kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo valstybinės žemės sklypo plane turi būti išskirtos dalys, kurių reikia kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas. Plotų paskaičiavimo tvarka yra taip pat nustatyta šiomis taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad į statinių plotą nėra įskaitomas priklausinių plotas. Analogiški reikalavimai yra nustatyti ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Taisyklių 30.9., 30.10p. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia panaudos sutartį ir VAVA įsakymą dėl nuomos sutarties dalinio pakeitimo, kadangi prie jo nėra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėtos panaudos ar nuomos sutarties pagrindu tenkančios naudotis žemės sklypo dalys.

39Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai ir teigia, kad atskiriems naudotojams tenkančios žemės sklypo dalys yra apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam priklausančių pastatų dalį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė(CPK 178str.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas turi 1334,29 kv.m. bendro ploto, Muitinės kriminalinei tarnybai - 1457,42kv.m. Tuo tarpu UAB “Alsa“ turimų statinių bendras plotas sudaro 5217,46kv.m. (1794,38+2362,21+97,40+195,0+87,79+43,80+440,87 +323,57 +48,44). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l.14-17). Todėl atsižvelgiant į visų naudotojų turimų statinių registruotą bendrą plotą, kuris sudaro 8009,17kv.m., ieškovui tenkantis naudotis žemės sklypas atitinka 12717,98 kv.m. (19523kv.m.:8009,17kv.m.x5217,46kv.m.), atitinkamai Muitinės Kriminalinei tarnybai -3552,50kv.m., o savivaldybės statiniui lieka 3252,44kv.m. Taigi, keičiant ieškovui išnuomotos žemės sklypo plotą, šis plotas turėtų būti pagrįstas skaičiavimais, kurie atitiktų galiojančius norminius aktus, pažymint jį bendrame žemės sklypo plane

40Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad keičiant nuomos sutartį nereikėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą, motyvuojant tuo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą šiuos planus privaloma rengti tada, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog 2009-02-06 VAVA įsakymas neatitinka Vilniaus miesto bendrojo plano, kurį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-02-14 sprendimu, kadangi ginčijamo įsakymo 1p. yra tikslinamas žemės sklypo naudojimo pobūdis ir būdas. Taigi, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22str.1d.4p., faktiškai turėjo būti parengtas ir detalusis planas pagal aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisykles. Tačiau kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad sudarant panaudos sutartį ir priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo būtinas ieškovo kitas sutikimas, nes toks sutikimas faktiškai jau buvo duotas (b.l. 78). Tuo tarpu didesnė žemės sklypo dalis ieškovui gali būti nustatoma tik visų žemės naudotojų susitarimu arba teismine tvarka, įrodžius šių poreikių pagrįstumą.

41Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

42Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., iš apeliantų priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, nuo kurių mokėjimo jie nėra atleisti.

44

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

46Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14608-619/2009 palikti nepakeistą.

47Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM po 6,38Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas UAB „Alsa“ 2009-06-01 ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus... 6. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai -... 7. Atsakovas VAVA atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l. 64-67). Nurodė, jog... 8. Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba prašė ieškinį atmesti (b.l.... 9. Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį... 11. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad 2004-02-25 raštu Nr. 3R-5.3-7.66... 12. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) pateikė... 13. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė... 14. Atsakovas VAVA pateikė atsiliepimą į Vilniaus miesto savivaldybės... 15. Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba pateikė atsiliepimą į VAVA... 16. Ieškovas UAB „Alsa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus... 17. ... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 21. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 22. Apeliantai (atsakovas) Vilniaus apskrities viršininko administracija ir... 23. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios... 24. Apeliantai teigia, kad ieškovas nėra panaudos sutarties sudarymo šalis,... 25. Dėl reikalavimo teisės.... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 27. Dėl senaties.... 28. Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl teisės naudotis... 29. ,,1. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas)... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje... 31. Be to, net ir nustačius, kad skundas dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu... 32. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.... 33. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 34. Kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m.... 35. Šioje byloje nustatyta, kad 1994-04-22 sutartimi ieškovui UAB“Alsa“ 99... 36. Iš Nekilnojamojo turto registro centro duomenų matyti, kad Muitinės... 37. Kolegija pažymi, kad 2005-03-17 sudarant ginčijamą Valstybinės žemės... 38. Pažymėtina, kad valstybinės žemės panaudos, nuomos ir kitus santykius be... 39. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai ir teigia, kad atskiriems naudotojams... 40. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, kad keičiant nuomos... 41. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam... 42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., iš apeliantų priteistinos valstybei... 44. ... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 46. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą... 47. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos...