Byla 2A-1303-232/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Jurita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Jurita“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5 991 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-3).

5Nurodė, kad 2006-04-03 buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr. 210/001260/2006 (b.l. 4), kurios pagrindu turto įkeitimo laikotarpiui buvo apdraustas butas, esantis Rygos g., Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis J. N.. 2008-01-07 ieškovas buvo informuotas apie draudiminį įvykį, kurio metu, rūsyje užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui, buvo užlietas butas, esantis Rygos g., Vilniuje. 2008-01-06 buto, esančio Rygos g, Vilniuje, savininkė J. N. apie įvykį informavo atsakovą bei kreipėsi į UAB „Avarija“ dėl avarijos pašalinimo. 2008-01-18 UAB „Avarija“ ieškovą raštu informavo, kad jų darbuotojai nuvykę į vietą nustatė, jog butas, esantis R g., Vilniuje, buvo užpiltas dėl užsikimšusio kanalizacijos vamzdyno rūsyje, kurį pravalius, avarija buvo lokalizuota. Ieškovas, atlikęs draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus, išmokos potvarkiais Nr. 08/210-0001 (b.l. 16) ir Nr. 08/210-0001/2 (b.l. 17) apdrausto buto, esančio Rygos g. 7-24, Vilniuje, savininkei J. N. išmokėjo 5991 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas laiko, kad atsakovas, kaip namo, esančio g., Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, yra atsakingas už padarytą turtui žalą, nes privalėjo laiku pastebėti ir imtis reikiamų priemonių kanalizacijos vamzdyno trūkumams šalinti: atlikti hidrodinaminį vamzdynų praplovimą, vamzdyno remontą ar keitimą ir imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias avarijai. Kadangi atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą.

6Atsakovas UAB „Jurita“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad būdamas namo, esančio R g., Vilniuje, administratoriumi bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) vykdė tinkamai. Atliko namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše numatytus darbus. Darbų atlikimui buvo sudarytas Gyvenamųjų namų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto santechninių darbų atlikimo grafikas. Atlikus darbus buvo surašomi aktai. Tai įrodo, kad atsakovas organizavo ir vykdė namo, esančio R g., Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą. Atsakovas nurodo, kad UAB „Avarija“ raštas (b.l. 32) patvirtina, kad 2008-01-06 UAB „Avarija“ darbuotojai namo, esančio R g., Vilniuje, rūsyje išvalė kanalizacijos vamzdyną, tačiau nenurodė užsikimšimo priežasties. Rūsyje avarinis kanalizacijos vamzdynų užsikimšimas galėjo būti dėl netvarkingo naudojimosi santechniniais prietaisais. Tokiais atvejais nustatyti kaltininkus nėra galimybių. Atsakovas apie buto, esančio R g. , Vilniuje, užpylimą sužinojo tik 2008-01-21, gavęs ieškovo raštą. Atsakovo manymu, minėto buto užpylimas įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o dėl minėto buto gyventojų netvarkingo naudojimosi buitine technika. Atsakovas nurodo, kad nėra pateikti duomenys apie santechninių prietaisų būklę užpylimo metu. Be to, byloje dokumentų apie grindų dangos būklę iki užpylimo nėra, todėl neaišku, ar grindų dangos keitimas buvo užpylimo pasekmių likvidavimas ar pagerintas gerbūvis.

7II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu (b.l. 125-128) ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo UAB „Jurita“ 5991 Lt, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Įvertinęs bylos medžiagą (nuotraukų nuorašai, UAB „Avarija“ 2008 01 18 raštas, J. N. 2008 01 07 pranešimas, atsakovo paaiškinimus), teismas padarė išvadą, kad draudiminis įvykis įvyko dėl užsikimšimo nuotekų vamzdyje, kuris yra sudėtinė bendrosios inžinerinės įrangos dalis. Teismas iš liudytojų parodymų nustatė, jog užliejimai pasikartodavo dėl kylančio vandens iš apačios, gyventojai dar 2007-03-30 buvo pateikę Vilniaus miesto savivaldybei pretenziją dėl pastoviai užsikemšančios kanalizacijos, todėl atsakovo argumentą, jog žala atsirado dėl vienkartinio įvykio atmetė. Teismas nurodė, jog byloje duomenų, kad bendrovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės raštą atliko namo nuotekų remonto darbus nėra. Teismas, įvertinęs į bylą ieškovo pateiktus įrodymus dėl buto užliejimo, konstatavo, kad atsakovas netinkamai administravo turtą (nevykdė laiku remonto, tinkamai neatliko profilaktinės patikros, neorganizavo buto savininkų sprendimų priėmimo remonto ar rekonstravimo darbams vykdyti) dėl ko kilo žala, todėl ieškovas, atlyginęs savininkui nuostolius, turi teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo būtent iš atsakovo. Atsakovas įstatyme nustatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, turtą prižiūrėti ir jį naudoti taip, kad turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims, nevykdė, dėl to teismas nurodė, jog jo veiksmai (neveikimas) teisės požiūriu nepriimtini (neteisėti) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad būtent atsakovui buvo numatyta pareiga taip prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo nuotekų sistemą, kad būtų užtikrintas tinkamas jos funkcionavimas. Tokiu būdu konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas, jo kaltė, jo deliktinė atsakomybė kyla ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių turtui, nes šios pasekmės – užlietos ir dėl to sugadintos grindys virtuvėje, koridoriuje, sugadinta durų furnitūra, virtuvės įmontuojami baldai. Pažymėjo, kad atsakovas, ginčydamas padarytos žalos įvertinimo dydį, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, nors teismas jam rekomendavo. Teismas, įvertinęs Susitarimo nuostatas dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į sudarytos Draudimo sutarties sąlygas, laikė, kad ieškovas turi subjektinę teisę į išmokėtą sumą, todėl iš atsakovo priteisė 5991 Lt.

10III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11Apeliantas (atsakovas) UAB „Jurita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 28 sprendimą civ.b. Nr.2-3442/803/2011 kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, jog atsakovas tinkamai vykdė Rygos g. 7, Vilniuje, eančio namo techninę priežiūrą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktų nustatytais reikalavimais, tai įrodo byloje pateikti įrodymai. Tai pat pažymėjo, jog vamzdynas nėra nuolat užsikimšęs, užsikimšimas buvo vienkartinis įvykis, įvykęs dėl netinkamo vamzdyno naudojimo, o ne dėl netinkamos vamzdyno priežiūros, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo/vertino realias užpylimo įvykio aplinkybes. Butas buvo užpiltas 2008 01 06 dieną t.y. daugiau nei 17 mėnesių iki akto, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, todėl šis aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad atsakovas netinkamai vykdė vamzdyno priežiūrą ar kad 2008 m. užpylimo metu vamzdyne jau buvo UAB „Litmilma“ 2009 06 08 akte Nr.24-06/1 nurodytas defektas. Pagal Vilniaus savivaldybės raštą remonto darbų atlikimo/neatlikimo faktas niekaip neįtakotų vamzdyno užsikimšimo galimybės dėl į vamzdyną metamų daiktų ir neleistino naudojimosi vamzdynu. Pažymėjo, jog nėra visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi atsakovas negalėjo numatyti ir/ar išvengti, kad įvyks vamzdyno avarija, nes tai įvyko dėl netinkamo/neleistino namo gyventojų naudojimosi vamzdynu, atsakovas tinkamai vykdė namo nuolatinę techninę priežiūrą.

12Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei 2011 06 28 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civ.b. Nr.2-3442-803/2011 palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai yra pernelyg bendro pobūdžio dokumentai, juose nefiksuojami jokie kanalizacijos nuotekų vamzdyno priežiūros, remonto darbai. Minėti dokumentai nesuteikia informacijos kokius darbus vykdė atsakovas, neįmanoma vertinti ar priežiūra buvo tinkama. Pažymėjo, jog duomenų, kad kanalizacijos vamzdis būtų mechaniškai užkimštas dėl neleistinų mesti į kanalizaciją daiktų, byloje nėra. Vamzdis, kuriame įvyko užsikimšimas buvo su konkrečiais trūkumais, kurie teisiogiai įtakojo jo pralaidumo sumažėjimą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad kanalizacijos vamzdynas nuolat užsikimšdavo, buvo nusidėvėjęs, tačiau namo administratorius nesiėmė jokių veiksmų daug metų tebesitęsiančiai problemai išspręsti. Pažymėjo, kad kaip tik UAB „Litmila“ 2009 06 08 aktas Nr.24-06/1 su liudininko A. B. parodymais, patvirtina, kad apeliantas nebuvo atlikęs vamzdyno remonto pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. duotą nurodymą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad iki draužiamojo įvykio būtų ėmęsis bent kokių veiksmų įvykdyti pareigas, jam nustatytas Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose ir kituose teisės aktuose. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo civilinę atsakomybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad namo gyventojai būtų netinkamai eksploatavę kanalizacijos vamzdyną ir tai kaip nors įtakojo vamzdyno užsikimšimą. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad savarankiškai ėmėsi kokių nors veiksmų avarijos priežasčiai nustatyti. Kadangi elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, todėl egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp apelianto neteisėto neveikimo ir kilusių žalingų padarinių.

13Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ pateikė parašymą pakeisti ieškovą, kadangi 2011 11 30 ADB „Seesam Lietuva“ materialiąsias subjektines teises perėmė Seesam Insurance AS, todėl ADB „Seesam Lietuva“ keistina jos procesinių teisių perėmėju – Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiu per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI IR IŠVADOS.

14Byloje nustatyta, kad 2008-01-06 buvo užlietas butas, esantis R g. Nr., Vilniuje (b.l. 6,9-11). Turtas buvo apdraustas draudiko UADB „Seesam Lietuva“ draudimo sutarties Nr. P210/001260/2006 pagrindu (b.l. 53). Ieškovas dėl draudžiamojo įvykio išmokėjo buto savininkei (trečiajam asmeniui 5991 Lt draudimo išmoką (b.l.15,18,19) ir perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

15Taigi, ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko (ieškovo), išmokėjusio draudėjui (trečiajam asmeniui) draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio ieškovo nuomone kaltas atsakovas, netinkamai prižiūrėjęs daugiabučio namo, kuriame įvyko nuotekų avarija bendro naudojimo įrangą, Ieškovas naudodamasis subrogacijos teise numatyta CK 1015 straipsnyje prašė prisiteisti iš atsakovo, už žalą atsakingo asmens, ieškovo trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Todėl sprendžiant šalių ginčą taikytinos tiek draudimo santykius tiek, tiek civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos.

166.245 straipsnio 1 dalis kurioje suformuluota bendroji civilinės atsakomybės samprata numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė, pagal 6.245 straipsnio 2 dalį yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

17CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakomybei kilti būtina nustatyti priežastinį ryši tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių.

18Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 248 straipsnio 1dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 248 straipsnio 2,3 dalys).

19Šioje byloje, ginčo dėl paties įvykio nėra, tačiau atsakovas neigia savo atsakomybę dėl buto užpylimo bei kvestionuoja žalos dydį.

20Reikia pažymėti, kad šioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija kai pats nukentėjusysis asmuo žalos atlyginti neprašo, kadangi savo turtą, kuris nukentėjo per įvykį buvo apdraudęs ir yra gavęs draudimo išmoką, todėl už žalą atsakingam atsakovui pretenzijų neturi. Taigi, byloje prašoma priteisti ne žalos atlyginimą, regreso teise pagal CK 280 straipsnį priklausančią asmeniui, atlyginusiam kito asmens padarytą žalą tokio dydžio, kiek pastarasis yra sumokėjęs žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovas prašo priteisti ryšium su draudiminiu įvykiu trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, pagal jo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu, subrogacijos pagrindais. Kitaip sakant byloje yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, asmuo turi padengti ieškovo, ryšium su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas.

21CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibūdina kaip sutartį, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

226.997 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją). Taigi, tarp trečiojo asmens buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo įsipareigojęs atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles.

23CK 6.1015 straipsni 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo išmokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo šalių santykius, bet pagal CK normas reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę. Todėl kaip ir bet kurioje kitoje žalos atlyginimo byloje atsakovo kaltė yra preziumuojama ir įrodyti, kad dėl žalos kilimo yra nekaltas privalo atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje nustatyta ir pats atsakovas neneigia, jog avarija įvyko dėl kanalizacijos vamzdžio, esančio daugiabučio namo rūsyje ir priskiriamo prie namo bendrosios inžinerinės įrangos, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kurios nuolatinę prižiūra vykdė atsakovas kaip namo administratorius užsikimšimo. Taigi, įvykus avarijai laikytina, kad atsakovo vykdyta rūsio kanalizacijos vamzdynų priežiūra buvo nepakankama, kol atsakovas neįrodė priešingai, t.y. kad kanalizacijos vamzdžio užsikimšimas įvyko ne dėl vamzdžio techninių charakteristikų ar blogos priežiūros, o dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Apeliantas gi pats pripažįsta negalįs tokių įrodymų pateikti, nes avarijos pasekmes šalinęs ne jis todėl negalįs įrodyti, kad vamzdis buvo užkimštas dėl pačių gyventojų kaltės metant į vamzdyną pašalinius daiktus, taigi pats iš esmės pripažįsta jog jo pozicija pagrįsta tik spėlionėmis. Apeliantas teigdamas jog tinkamai vykdė savo pareigas dėl techninės namo įrangos priežiūros nurodo į bylą pateikęs Gyvenamųjų namų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto santechninių darbų atlikimo 2007 gruodžio mėn. grafiką, bei 2008 m. sausio mėn. aktą Nr. 310, teigė paskyręs už namo nuolatinę priežiūrą atsakingą asmenį, teigė, kad jei vamzdynai būtų nuolat neprižiūrimi jie kimštųsi nuolat tuo tarpu kemšasi tik retkarčiais. Šie apelianto pateikti rašytiniai įrodymai ir samprotavimai nepaneigia jo kaltės dėl neteisėto neveikimo. Iš apelianto į bylą pateikto grafiko ir aktų (b.l. 29-31), surašytų 2007 metų gruodžio ir 2008 metų sausio mėnesiais, turinio neįmanoma nustatyti, kokie konkretūs šalto vandens ir kanalizacijos techninės priežiūros darbai buvo atlikti ir ar jie buvo pakankami.

24Trečiasis asmuo J. N. ir liudytojas O. B. parodė, kad užliejimai pasikartodavo dėl kylančio vandens iš apačios, kuris pildavosi per skalbimo mašiną, virtuvėje esančios praustuvės nuotekų vamzdį (b.l.122,123). O. B. paaiškino, kad kanalizacijos vamzdis, esantis rūsyje, per vidurį buvo susiaurėjantis, todėl užsikimšdavo (b.l.123). Byloje esančios nuotraukos nuorašas patvirtina, kad vamzdis nėra tolygus (b.l.13). UAB „Avarija“ 2008 m. sausio 18 d. rašte nurodyta, kad kanalizacijos vamzdynas buvo tiesiog pravalytas (b.l.8). Duomenų, kad jis būtų mechaniškai užkimštas dėl neleistinų mesti į kanalizaciją daiktų, byloje nėra. Kad atsakovas aplaidžiai atliko savo pareigas prižiūrėti namo techninę įrangą, iš dalies galima spręsti ir iš į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus pateiktos informacijos (b.l.83-91), jog namo gyventojai buvo pareiškę kolektyvinę pretenziją dėl pastoviai užsikemšančios kanalizacijos (b.l.84). Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius 2007-04-20 raštu Nr. A63-3539-(20064)-(4.4-PD-4) įpareigojo atsakovą atlikti privalomuosius nuotekų tinklų remonto darbus: išardyti betoninę dangą, atkasti nuotekų vamzdžius, patikrinti pralaidumą ir nuolydį (b.l.85,86). Byloje įrodymų, kad tokie darbai buvo atlikti atsakovas nepateikė. Gyventojų prašymu buvo pakeistas namo administratorius, namo administravimas perduotas UAB „LITMILMA“.

25Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo “ 7.2 punktu administratorius yra įpareigotas organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, o 8.2. ir 8.4 punktais apskaičiuoti ir rinkti mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus. Taigi atsakovas privalėjo rinkti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, remontą ir juos panaudodamas užtikrinti tinkamą nuotekų tinklo veikimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas netinkamai administravo turtą (nevykdė laiku remonto, tinkamai neatliko profilaktinės patikros, neorganizavo buto savininkų sprendimų priėmimo remonto ar rekonstravimo darbams vykdyti) dėl ko kilo žala, todėl ieškovas, atlyginęs savininkui nuostolius, turi teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo būtent iš atsakovo.

26Apeliantas ginčija užpylimu padarytos žalos dydį, teigdamas jog lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos yra užaukštintos (b.l.16-17), tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo kito, savo žalos paskaičiavimo nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui jo sumokėtą trečiajam asmeniui draudimo išmoką.

27Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ. ... 4. Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Nurodė, kad 2006-04-03 buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr.... 6. Atsakovas UAB „Jurita“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu (b.l.... 9. Įvertinęs bylos medžiagą (nuotraukų nuorašai, UAB „Avarija“ 2008 01... 10. III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. Apeliantas (atsakovas) UAB „Jurita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį... 13. Ieškovas ADB „Seesam Lietuva“ pateikė parašymą pakeisti ieškovą,... 14. Byloje nustatyta, kad 2008-01-06 buvo užlietas butas, esantis R g. Nr.,... 15. Taigi, ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko (ieškovo), išmokėjusio... 16. 6.245 straipsnio 1 dalis kurioje suformuluota bendroji civilinės atsakomybės... 17. CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 18. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 19. Šioje byloje, ginčo dėl paties įvykio nėra, tačiau atsakovas neigia savo... 20. Reikia pažymėti, kad šioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija kai... 21. CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibūdina kaip sutartį, kuria viena... 22. 6.997 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir... 23. CK 6.1015 straipsni 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 24. Trečiasis asmuo J. N. ir liudytojas O. B. parodė, kad užliejimai... 25. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu... 26. Apeliantas ginčija užpylimu padarytos žalos dydį, teigdamas jog lokalinėje... 27. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti...